virškinimas

Kiekvienas iš mūsų nori būti sveikas ir jaustis lengvai. Svajojam be baimės apsirengti aptemptą suknelę ar siauresnes kelnes, tačiau išsipūtęs pilvas gali sugadinti visus planus. Kodėl pučia pilvą ir ką daryti, kad greičiau grįžtų lengvumo jausmas?  Tikriausiai niekas nenustebs, kad gerai savijautai labai svarbi sveika ir subalansuota mityba. Daug reikšmės turi ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, kaip mes tuo maistu mėgaujamės.

Pirmojoje straipsnio dalyje kalbėjome apie tai, ką daryti persivalgius ar patyrus viduriavimą ir kaip lengvus virškinimo sutrikimus atskirti nuo didesnių problemų. Šioje straipsnio dalyje rasite naudingos informacijos apie pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ir rėmenį – bene dažniausias virškinimo bėdas. Meteorizmas – varginantis sveikatos sutrikimas Pilvo pūtimas gali būti labai nemalonus ir netgi skausmingas.

Virškinimas – vienas sudėtingiausių, tačiau organizmo gyvybės palaikymui labai svarbių procesų. Reikėtų dėti visas pastangas, kad jis vyktų sklandžiai – kūnas mums tikrai padėkos puikia savijauta ir nesibaigiančia energija bei lengvumo pojūčiu.  Virškinimo pradžia – jau nuo pirmojo kąsnio Ne visi žino, kad virškinimo procesas prasideda jau burnoje.

Įvairūs virškinimo sutrikimai – bene įprasčiausias suaugusiųjų skundas, verčiantis ieškoti pagalbos. Dažniausiai kamuoja viduriavimas arba, priešingai, vidurių užkietėjimas, sunkumas skrandyje, pykinimas ir šleikštulys, raugėjimas, nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas ir gausus dujų šalinimas, skausmas epigastriumo, skrandžio ar pilvo srityse, diegiantis žarnyno skausmas bei kiti nemalonūs pojūčiai, susiję su virškinimo sistema.

Gerai atrodyti ir jaustis lengvai norisi ištisus metus, tačiau ypatingai to siekiama šiltėjant orams. Ką galėtumėte pakeisti savo mityboje, kad jaustumėtės energingiau? Ką daryti, kad ir vėl dėvėtumėte mėgstamiausius džinsus, kurie per žiemą tapo per ankšti?  1) Riebiems padažams – ne. Geriau juos pakeiskite graikišku jogurtu ar kitokiu natūraliu jogurtu, pagardintu žiupsneliu pipirų ir džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis ar šviežiais žalumynais.

Šiuolaikinis žmogus patiria beprotišką gyvenimo tempą, tad tenka susidurti su įvairiausiais sveikatos sutrikimais. Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus. Paprastai vardijami tokie negalavimai: sunkumas ir pilnumas skrandyje, nevirškinimo jausmas, skausmas už krūtinkaulio ir gerklės deginimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai ir diegliai.

Dievų vaisius, kuris iš tiesų yra uoga. Po štai tokia mįsle slepiasi į Lietuvos parduotuves pagaliau atkeliavę persimonai. Prekybininkai neslepia, jog jų tautiečiai per vasarą pasiilgsta ir nuperka šimtus tūkstančių kilogramų. Prieš rudenį ant prekystalių pasirodančią uogą kepures kelia ir dietologai. Persimonas – geriausias virškinimo ir širdies draugas. Rudeniui jau gerokai įsibėgėjus į Lietuvos parduotuves pagaliau atkeliavo taip ilgai laukti persimonai.

Sakoma, kad pusryčiai yra pati svarbiausia dienos dalis. Mitybos specialistai medikai pataria pusryčiams rinktis avižinę košę. Ir jūs žinote, tai padeda! Pavyzdžiui, tokie pusryčiai gali sumažinti širdies ligų riziką. Tinklapis brightside.me siūlo 8 priežastis, kodėl vertėtų rytą pradėti avižine koše. Avižos turi būti aukštos kokybės, ekologiškos, be priemaišų. Norėdami pagardinti avižų skonį, į košę dėkite šviežius vaisius, riešutus, cinamoną, grietinėlę arba jogurtą.

Kmyninis kuminas – vienmetis salierinių šeimos augalas. Kumino sėklos yra pailgos ir gelsvai rudos, panašios į mums įprasto kmyno, tačiau stambesnės ir šviesesnės. Kuminas yra įaugęs į Indijos, Vidurio ir Artimosios Azijos, Pietų Europos, Šiaurės Afrikos bei Lotynų Amerikos virtuves. Jo aromatas šildantis, intensyvus, stiprus, šiek tiek karstelėjęs. Kmyninis kuminas gerina virškinimą, stiprina skrandį, padeda nuo vidurių pūtimo, žarnyno dieglių, virškinimo sutrikimų.

Virškinimo problemų sukelto skausmo priežastys yra dvi. Pirma, tai su nerimu ir depresija susiję dalykai. Antra, reguliariai vartojami vaistai gali sudirginti pilvą. Tai reiškia, kad visiems mums galimai gresia tokių problemų pavojus. Gyvename nuolatinio streso būsenoje ir dažnai simptomus šaliname vaistais nuo skausmo, o į jų priežastis numojame ranka. „Bright Side vietoj vaistų nuo skausmo siūlo kitokius virškinimo sutrikimų ir vidurių užkietėjimo gydymo būdus, kad kaipmat palengvėtų.

Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti? Kokiose maisto kombinacijose užšifruotas pavojus? Ką daryti, kad šventinis Velykų meniu nevirstų kelione į vaistinę ar ligoninę? Sveikatos priežiūros specialistai pataria, jeigu nujaučiate, kad gresia persivalgymas – virškinimą gerinančius maisto produktus reiktų pradėti vartoti iš anksto. Pusryčių meniu Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės, kadangi šv.

„Sakoma, kad nuo 30-ies metų mūsų virškinimo sistema pradeda senti, vadinasi, gaminti vis mažiau virškinimo fermentų. Jos darbas lėtėja – prasčiau įsisaviname maisto medžiagas, lengviau priaugame svorio, dažniau skundžiamės įvairiomis odos problemomis. Manoma, kad netinkamas virškinimas gali sukelti net ir Alzheimerio ligą“, – apie virškinimo pokyčius, keičiančius mūsų savijautą, pasakoja natūropatinės mitybos specialistė, knygos „Balansas kasdienybėje“ autorė Tautvilė Šliažaitė.

 Sveikas maistas ne visada yra skanus, tačiau kalbant apie bananus, malonu žinoti, kad jie yra ne tik skanūs, bet ir turi daug naudos sveikatai. „Bright side“ pateikė įrodymų, kodėl valgydami du bananus per dieną rimtai pagerinsite savo sveikatą. Mažina svorį Bananuose yra krakmolo, kuris sumažina apetitą ir sustabdo svorio padidėjimą. Jis sumažina cukraus kiekį kraujyje ir padidina organizmo jautrumą insulinui. Jei jūsų kūno ląstelės nejaučia insulino, jos negali absorbuoti gliukozės.

Virškinimo poveikis svorio kritimui yra labai reikšmingas. Kaip mums buvo daug kartų sakoma, mes esame tai, ką valgome. Žinoma, tikslus virškinimo laikas priklauso nuo asmens fizinės sveikatos, medžiagų apykaitos, amžiaus ir netgi lyties, tačiau, kai kurie maisto produktai nėra suvirškinami per trumpą laiką. Sužinokite, kokie produktai tai lemia ir ar tai gerai mūsų sveikatai. Pasak „Brightside“, norint numesti svorį arba išlaikyti, tai ką pasekėte, svarbu suprasti virškinimo laiką.

Skrandžio skausmais besiskundžiančių žmonių skaičius auga kasmet. Prie to prisideda nuolatiniai šiuolaikinio gyvenimo palydovai – greitas tempas, nejudrus gyvenimo būdas, prastas mitybos režimas ir psichologinis stresas. Dažniausiai virškinimo ligų turintys pacientai kreipiasi joms įsisenėjus. Nors diskomfortą jie patiria nuolat, pas gydytoją užsuka tik patyrę stiprų paūmėjimą.

„Jei žmogus prisivalgė, bet jo organizmas nesugebėjo pasisavinti maisto, toks maistas ima „virškinti“ patį žmogų“, – įspėjo žinomas Lietuvoje fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius. Tuo nesunku įsitikinti. Sunkumo jausmas skrandyje, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, raugėjimas, blogas kvapas iš burnos – tai ženklai, kad virškinimas yra prastas.

Kepenys – didžiausias vientisas organas, esantis dešinėje pilvo srities pusėje, iš dalies apsaugotas šonkauliais. Jis atlieka itin gyvybiškai svarbias funkcijas, todėl, sutrikus šio organo veiklai, sutrinka ir bendra žmogaus sveikata. Štai kodėl itin svarbu žinoti ženklus, kurie praneša apie pažeistas kepenis. Nepaaiškinamas nuovargis Tai vienas iš pačių ryškiausių pažeistų kepenų požymių.

Vienas svarbiausių dalykų mitybos procese yra virškinimas. Žinia, kad visus produktus mūsų organizmas skaido skirtingai, tad svarbu žinoti, kokius produktus geriausiai rinktis. „Cukrus – nesvarbu, ar jis baltas, ar rudas, jis yra lengvai virškinamas“, - teigia kineziterapeutas Vitalijus Numavičius. Tai – angliavandeniai, kurie iškart yra skaidomi. Baltymai – mėsa ir įvairūs sūriai – yra skaidomi lėčiau. Anot A. Numavičiaus, sviestas ir taukai mūsų organizmo skaidomi yra greičiausiai.

Sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos atvejis, kuomet pacientui besiskundžiant virškinimo sutrikimais buvo diagnozuotas kasos uždegimas (pankreatitas), parodo, kokie pavojingi gali būti virškinimo sutrikimai. Dėl galimų komplikacijų ir sunkios būklės ministrą medikai perkėlė į Santariškių klinikų Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių.

 Pabradės kariniame poligone trečiadienio rytą apie 40 šauktinių, dalyvaujančių lauko taktikos pratybose, pasiskundė virškinimo sutrikimais. Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad karo medikams atlikus bazinius karių sveikatos tyrimus nustatyta, jog negalavimus sukėlė virusinė infekcija, plintanti nelašeliniu būdu. Po pietų sveikatos sutrikimu skundėsi tik 10 karių, kurie buvo paguldyti į medicinos punktą sveikatos būklei stebėti ambulatoriškai.

Pradėjus sveikai maitintis, laikytis reguliarios mitybos plano svarbu neužmiršti ir tai, kiek laiko mūsų organizmas virškina suvartotą maistą. Nekreipiant dėmesio į tai, ką skrandis virškina greičiausiai, o ką užtrunka sudoroti net kelias valandas, kaip organizmą veikia nesuderintas maistas, visos pastangos gali nueiti veltui.

Baigiantis rudeniui ne vienas ima skųstis energijos stygiumi ir sulėtėjusiu gyvenimo būdu – nors galimybių yra, labiausiai norisi likti namuose, nieko neveikti. Nors daug kalbama apie rudeninę depresiją, kartais tokios savijautos priežastys būna kur kas paprastesnės – kasdienis stresas, amžius, mitybos įpročiai, aplinkos pasikeitimas, infekcijos ir t.t., kurie kenkia organizmui ir jo funkcijoms. Viena pažeidžiamiausių sričių – žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esantys mikroorganizmai.

 „Pusryčiai – svarbiausias dienos valgis“. Šią frazę, net neabejoju, jog esate girdėję daugelis iš jūsų ir tai yra absoliuti tiesa. Tik atsikėlus, pirmiausia, reikėtų išgerti stiklinę vandens, o pusvalandžio bėgyje yra būtina ir sočiai papusryčiauti, nes pusryčiai „įsuka“ visą mūsų virškinimą. Praleidus pirmąjį dienos valgymą sulėtinsime medžiagų apykaitą, po pietų jausimės mieguistai, o vakare, greičiausiai, tai kompensuosime persivalgymu.

Gumos kramtymas nepadeda virškinimui ir nenumalšina alkio, tačiau gali paaštrinti mąstymą. Žmonės gumą kramto dar nuo tada, kai senovės graikai atsiriekę pistacijos medžio žievės ją naudodavo burnos kvapo pasaldinimui. Šiandien lipnūs gabaliukai turi kur kas daugiau paskirčių, juos kramtome norėdami sustabdyti alkio jausmą, gauti nikotino dozę ar tiesiog kur nors nukreipti dėmesį.

Justina Mitkaitė, LRT radijas, LRT.lt Liko mėnuo, per kurį pirmokų bei naują mokyklą šįmet lankyti pradedančių vyresnių moksleivių tėvai, turėtų pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu, kurį būtina pateikti mokyklai. Šis terminas negalioja tiems mokiniams, kurie paskutinį kartą sveikatą tikrinosi mažiau nei prieš metus. Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad vaikų sveikata toliau prastėja ir susitvarkyti pažymėjimą ne vienam trunka ilgiau.

Prasidėjus grybų sezonui, daugiau nei trečdaliui lietuvių reikėtų nepamiršti itin saikingai mėgautis šiomis rudens gėrybėmis. Kaip atskleidžia UAB „Valentis“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, 37,5 proc. lietuvių grybų patiekalus įvardino sunkiausiai virškinamu maistu. Panašus iššūkis lietuvių skrandžiams yra ir rūkyti gaminiai – juos sunkiai virškina 38,2 proc. apklaustųjų. Apklausoje apie virškinimą dalyvavę respondentai buvo paprašyti nurodyti, kokį maistą jie virškina sunkiausiai.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 5. Dingę kosmonautai Dingę kosmonautai (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt) Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas.

Nors virškinimo sutrikimai, atrodytų, nepaiso sezono, specialistų teigimu, būtent pavasarį ir rudenį itin padaugėja dispepsijos, arba sutrikusio virškinimo, atvejų. Negalavimo priežasčių gali būti daug, bet dažniausiai jį išprovokuoja netinkama mityba, nesubalansuotas darbo ir poilsio grafikas, žalingi įpročiai bei nuolatos patiriamas stiprus stresas.

Mažiausiai kas dešimtas gyventojas Lietuvoje kenčia nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Neretai rūgštį gesinti skubama geriant pieną, sodą ar net rūgščias sultis. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu skrandžiui sukeliama dar didesnė žala. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro profesorius Algimantas Irnius pasakoja, jog nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo dažniausiai kenčia jauni, aktyvūs žmonės.

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų. 1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui.

Skirtingų šaltinių duomenimis, nepakantumą maistui būtų galima diagnozuoti kone kas dešimtam žmogui. Dažnas mūsų nė nenutuokiame, kad galvos skausmai, nepaaiškinamas dirglumas, pašliję nervai ir greitas nuovargis bei bendras silpnumas tėra organizmo reakcija į... paprasčiausius maisto produktus.

Galbūt netoliese neradote šiukšlių dėžės ar skoniu mėgavotės šiek tiek per daug. Kad ir kaip bebūtų, atsitiko tai, kas anksčiau ar vėliau nutinka visiems – jūs prarijote kramtomąją gumą. Teigiama, kad kramtomoji guma virškinamojoje sistemoje praleidžia septynerius metus, ten keldama nežinia kokią sumaištį. Laimei, šis mitas neatitinka tikrovės, rašo lifeslittlemysteries.com.

Moksleiviai savo sveikatą privalo pasitikrinti kasmet ir pateikti mokymo įstaigai atitinkamą pažymą. Tą galima padaryti Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, kurio specialistai yra sukūrę Vaikų profilaktinio sveikatos patikrinimo prieš mokyklą programą. Centro gydytoja pediatrė Lilija Žirgulienė džiaugiasi, kad vis daugiau tėvelių jau išsiugdė įprotį tikrinti vaikų sveikatą. Jie nelaukia, kol užklups liga ar prasidės mokslo metai.

Tikriausiai ne kartą teko girdėti indų patarlę – „esi tai, ką valgai“. Ji visiškai teisinga, nes žmogaus kūnas įsisavina tas maistines medžiagas, kurias suvartojame. Kita vertus, galima valgyti pačios aukščiausios kokybės produktus, tačiau jeigu virškinimo traktas – silpnas, organizmas neįsisavins būtiniausių ir reikalingiausių maisto medžiagų. Gydytoja Susan E. Brown siūlo 14 žingsnių programą, padėsiančią pagerinti virškinimą ir paskatinti organizmą įsisavinti maistingąsias medžiagas.

Kai kurios žmogaus kūno funkcijos tęsiasi praėjus kelioms minutėms, valandoms, dienoms ar netgi savaitėms po mirties. Šis straipsnis skirtas stiprių nervų žmonėms. 10. Plaukų ir nagų augimas Plaukų ir nagų augimas labiau techninė funkcija. Organizmas daugiau negamina audinių, skirtų plaukams ir nagams augti, tačiau jie ir toliau „auga“ po mirties. Iš tiesų oda netenka drėgmės ir traukiasi, apnuogindama plaukus, dėl to ir nagai atrodo ilgesni.

1 mitas. Dėl sutrikusio virškinimo visuomet kaltas skrandis. Virškinimo sistema – sudėtinga. Ją sudaro virškinimo traktas (burna, ryklė, stemplė, skrandis, žarnynas, išeinamoji anga) ir virškinimo liaukos (seilių ir skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės). Virškinimo sutrikimus gali sukelti skirtingų virškinimo sistemos organų ar liaukų veiklos negalavimai ir ligos. Todėl virškinimo sutrikimų nereikėtų tapatinti vien su skrandžio negalavimais. 2 mitas.

Virškinimo sutrikimų simptomai, tokie kaip skausmas ir sunkumas pavalgius, pykinimas, rėmuo, raugėjimas, pilvo pūtimas, pažįstami daugeliui iš mūsų. Nors  tokius pojūčius gali sukelti rimtos virškinimo organų ligos, tačiau neretai virškinimo negalavimų priežastis yra netinkama mityba, stresas, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas. Skrandis kaltas ne visada Dažnai virškinimo sutrikimai tapatinami su skrandžio negalavimais.

Žmogus turi normaliai gyventi pernelyg savęs neribodamas, tačiau gydytojai praktikai pataria profilaktiškai tikrintis sveikatą ir pagal galimybes į ją investuoti nuo pat jaunų dienų. Vilniaus Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas sako, kad virškinimo sistemos ligų yra didžiulė įvairovė – vien kepenų ligoms aprašyti leidžiami storiausi medicininiai foliantai.

1 mitas. Dėl sutrikusio virškinimo visuomet kaltas skrandis. Virškinimo sistema yra sudėtinga. Ją sudaro virškinimo traktas (burna, ryklė, stemplė, skrandis, žarnynas, išeinamoji anga) ir virškinimo liaukos (seilių liaukos, skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės). Virškinimo sutrikimus gali sukelti skirtingų virškinimo sistemos organų ar liaukų veiklos negalavimai bei ligos. Todėl virškinimo sutrikimų nereikėtų tapatinti vien su skrandžio negalavimais. 2 mitas.

Pavasarį mes dažnai prastai jaučiamės ir nelabai džiaugiamės savo išvaizda. Būkite budrūs: „pavasarinio nuovargio“ simptomai panašūs į daugelio ligų požymius. Taigi, kuo mes skundžiamės pirmosiomis saulėtomis dienomis ir kaip su tuo kovoti? Sausa, pleiskanota oda Odos būklė – labai svarbus skydliaukės veiklos požymis, teigia gydytojai endokrinologai. Sausa, pleiskanota oda gali būti hipotireozės – skydliaukės hormonų stokos sukelto sindromo požymis.

Laukiame švenčių su įvairiapusiais jausmais. Smagioji pusė: laukiame susitikimo ir pasisėdėjimo su šeima, perkame dovanas ir spėliojame ką gausime, mąstome apie skanius patiekalus, kuriuos skanausime švenčių metu. Tuo pačiu metu kankina nerimas, kad per ilgą savaitgalį priaugsime nereikalingų kilogramų, kurių ne taip paprasta atsikratyti vėliau.

Išpūstas pilvas, ramybės neduodantis rėmuo ir persivalgymo sukelti sunkumai – kam nėra tekę susidurti su tokia „gėrybių“ puokšte? Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė, gydytoja dietologė dr. Laisvūnė Petkevičienė pasakoja, kaip išvengti daugelio žalingų įpročių, kurie sukelia virškinamojo trakto problemas tūkstančiams Lietuvos moterų. Milda Užkalnytė Prasidėjus rudeniui, vis dažniau pagalvojame apie sotesnį maistą – didesnę karštos sriubos lėkštę ar kepsnį su bulvių koše.

Sunkumas skrandyje, skausmas, pykinimas, ėdantis rėmuo – šie simptomai daugeliui mūsų yra gerai pažįstami ir... sistemingai ignoruojami. Priežasčių nekreipti dėmesio į nemalonius pojūčius randame nesunkiai: gal ką nors ne tą suvalgėme, gal ne laiku ar per greitai. Ir šiaip visiems žmonėms tokių dalykų pasitaiko nuolat. Įsimetame į burną tabletę virškinimą skatinančių fermentų ir vėl bėgte į darbą.

Turbūt visi esame suvalgę ką nors tokio, kas kitam žmogui gali pasirodyti keista. Bet šis sąrašas pateikia „naujos kartos“ mitybą, pasirodo žmonės gali valgyti tiek žiedus su deimantais, tiek plaukų kaltūnus. Narkotikai. Nors šios psichotropinės medžiagos yra nelegalios ir neįtikėtinai pavojingos mūsų organizmui, kai kurie žmonės rizikuoja savo gyvenimu ir laisve gabendami  kokainą ir kitas nelegalias psichotropines medžiagas jų pačių kūnuose.

Kankina skrandžio skausmas? Pasikliaukite natūraliąja medicina, kuri padės įveikti net itin stiprius skrandžio skausmus. Visų pirma reikia išsiaiškinti skrandžio skausmo priežastis. Gal ką nors darote ne taip? Atsikratykite įpročio valgyti atsistoję. Stenkitės, kad į burną dedamas maistas būtų ne per karštas ir ne per šaltas. Venkite mikrobangų krosnelėje šildyto valgio. Neskubėdami sukramtykite kiekvieną kąsnį, nes tik gerai sukramtytas maistas nesukels problemų skrandžiui.

Maistas žmogų aprūpina būtinomis organizmui medžiagomis ir palaiko gyvybinius procesus. Tam tikromis sąlygomis maistas gali tapti įvairių susirgimų (infekcinių, parazitinių, apsinuodijimų maistu) priežastimi.

Turbūt ne kartą atsistoję prieš veidrodį matome ne tą vaizdą, kurį norėtumėme matyti. Viena to priežasčių –  iš niekur atsiradęs pilvukas. Žinoma, iškart pasakysiu, kad nėštumą išbraukiam. Taigi, peržvelkime priežastis ir pagalvokime, kaip su jomis kovoti. Stresas. Taip, stresas gali būti pilvuko atsiradimo priežastimi. Kad ir kaip keistai tai nuskambės, bet tai - retas atvejis. Ką reikia padaryti, kad pilvukas „išeitų“? Atsipalaiduoti ir padaryti kvėpavimo pratimus.

Visą šeimą draugėn subūręs skalsus Kūčių ir Kalėdų stalas – ne tik namų šilumos ir jaukumo riekelė, kuria dalijamės su artimaisiais, bet ir rimtas išbandymas mūsų skrandžiams. Pernelyg sotūs pietūs ar vakarienė sukelia sunkumo jausmą pilve, padidėja apkrova virškinimo sistemai, blogiau įsisavinamas maistas. Ką daryti, kad po šventės nereikėtų griebtis skrandžio ir žarnyno veiklą gydančių vaistų? 1. Stiprinkite organizmą jau nuo šiandien.

Jeigu su maistu gautume pakankamai šarmų, rūgštys būtų neutralizuotos, o mes jaustumėmės gerai. Tačiau dėl begalės priežasčių kasdien pakankamai šarminių medžiagų negauname. Kompensuojančios sistemos nebesuspėja pašalinti rūgščių, ypač organizmui senstant. Šarmų ir rūgščių pusiausvyros sutrikimas, kai organizme padaugėja rūgščių, vadinamas acidoze. Daugumai žmonių lėtinė acidozė neturi jokių specifinių požymių.