virškinimas

Pandemija pakeitė daugelio žmonių kasdienio gyvenimo ritmą. Darbas iš namų, nuolatinis sėdėjimas, fizinio krūvio sumažėjimas, mitybos ritmo ir principų pokytis turėjo įtakos hemorojaus atsiradimui arba paūmėjimui. Hemorojus – tai veninių rezginių, esančių aplink išangę, suvešėjimas ir padidėjimas. Liga dažniau atsiranda žmonėms, dirbantiems nuolatinį sėdimą ar stovimą darbą, nesportuojantiems ir besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu, rašoma pranešime spaudai.

Mityba yra svarbi visais metų laikais, tačiau neretai atsižvelgus į sezonus, galime ją praturtinti vienais ar kitais produktais, kurie tam momentui yra naudingi labiausiai. Fitoterapeutas Juozas Ruolia tv3.lt naujienų portalui papasakojo, ką žiemos metu reikia pastiprinti ir, kokių klaidų valgant daryti nevertėtų.

Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių sveikatos sutrikimų sąraše. Streikuojant virškinimo procesui, ilgainiui gali išsivystyti įvairūs negalavimai ir ligos, susijusios su skrandžiu, žarnynu ar kitais virškinamojo trakto organais. Virškinimo sutrikimus gali lemti netinkama mityba, stresas ir nerimas bei per mažas ar per didelis fizinis krūvis, tačiau kartais sutrikęs virškinimas gali slėpti ir rimtesnes sveikatos problemas.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – liga, kuri niekur nedingo. Dėl streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, netgi koronaviruso poveikio ji pasireiškia pandemijos metu kur kas dažniau. Liaudiškai rėmeniu vadinama liga gali pridaryti bėdų: sukelti erozinį ezofagitą, stemplės susiaurėjimą ar netgi išprovokuoti vėžį. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp rėmens gydymui skiriamų vaistų  ir COVID-19 infekcijos yra tiesioginis ryšys.

Sklando įvairiausi įsitikinimai apie tai, kad tiek stiprūs vaistai nuo skausmo, tiek ir silpnesni vaistai nuo uždegimo neigiamai veikia virškinimo sistemą, todėl kai kurie gyventojai sąmoningai vengia jų vartojimo. Tačiau vaistininkai sako, kad tikslingas ir tinkamas vaistų nuo skausmo vartojimas yra suderinamas su geru virškinimu. „Labai dažnai pacientai, kuriems reikalingi vaistai nuo skausmo, mūsų klausia, ar medikamentai nepakenks skrandžiui, mat jie turi problemų.

Per COVID-19 pandemiją pasaulyje alkoholio pardavimai išaugo daugiau nei 20%, nors barai ir restoranai buvo uždaryti, rodo tyrimų bendrovės „Nielsen“ paskelbti duomenys. Jei kasdien vartojote alkoholį (ir vis dar vartojate), poveikis išlieka ilgiau ir yra pavojingesnis, nei manote, rašo eatthis.com. Portalas surinko informaciją iš kai kurių geriausių šalies ligoninių ir kalbėjosi su ekspertu apie tai, kas iš tikrųjų atsitinka jūsų kūnui, kai kasdien geriate alkoholį.

Kai gaminate maistą, siekdami sumažinti cholesterolio kiekį, vargu ar pagalvojate apie riebalus. Tačiau mitybos ekspertai pataria, kad gaminant maistą su riebalais ir aliejais, iš tikrųjų jūsų pastangos sumažinti cholesterolio kiekį gali būti bevaisės. Kalbant apie riebalus, svarbu ir kokybė, ir kiekis. Cholesterolio kiekis padidėja, kai kraujyje yra per daug riebios medžiagos, vadinamos cholesteroliu.

Tam tikro maisto produkto užsimanymas nebūtinai reiškia tai, kad norima konkrečiai to produkto. Tai gali būti ir signalas, kad organizmui trūksta tam tikrų vitaminų ar mikroelementų.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininko Tado Labanausko teigimu, visi esame pripratę jausti alkį ar troškulį. Jei nebūtų šių jausmų, tai greičiausiai mirtume vien dėl to, kad pamirštumėme laiku pavalgyti.

Kilus virškinimo sutrikimams, ko gero, dažniausias preparatas, kurio griebiamasi – aktyvinta anglis, geriau žinoma „angliuko“ pavadinimu. Vaistininkai sako, kad vaistinėse dažnai teiraujamasi šio preparato, tačiau pakomentavus vartojimo ypatumus, kai kurie žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad šį vaistą visą laiką vartojo netaisyklingai.

Virškinimo sutrikimai, arba dispepsija, yra dažni šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo palydovai, kurie apkartina kasdienio gyvenimo kokybę, sukelia diskomfortą ir gali signalizuoti apie rimtesnes viršinamojo trakto ligas. Kaip atpažinti dispepsijos priežastis ir palengvinti simptomus, pataria vaistininkė Ieva Sauserytė ir Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas.

Sklandi virškinamojo trakto veikla užtikrina ne tik gerą savijautą, bet ir sveiką psichiką – teigia gydytojai. Laidoje „Sveikata.lt“ dalinamės patarimais, kaip „pamaitinti“ savo gerąsias bakterijas, palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir efektyviai atsikratyti nereikalingų kilogramų.  Mūsų organizme gyvena labai daug skirtingų bakterijų. Visos jos yra gyvi organizmai, todėl tam, kad išgyventų, privalo maitintis.

Ilgas sėdėjimas prie švenčių stalo ir nuolatinis užkandžiavimas didina riziką persivalgyti. Ką daryti, jei to nepavyko išvengti arba netgi apsinuodijote? Vaistininkė Monika Žalytė ir šeimos gydytoja Izabelė Juškienė dalijasi 5 patarimais, kurie pajutus negalavimus padės greičiau pasijusti gerai.

Kaip aktyviai gyventojai ruošiasi žiemos šventėms rodo ne tik užgultos elektroninės parduotuvės ar dovanų ir šventinių užkandžių pilni pirkėjų vežimėliai, bet ir preparatų virškinimui gerinti pardavimas. Kasmet prieš šventes virškinimo fermentų pardavimas vaistinėse išauga apie 40 proc. Vaistininkas Marius Lukštaraupis dalinasi patarimais, kaip užtikrinti, kad virškinimas atlaikytų šventinio stalo gausą ir įvairovę.

Kas iš mūsų nenorėtų gero virškinimo? Žarnyno veiklos sutrikimai yra tikrai nemalonūs. Dažniausiai paplitusios žarnyno negalavimų priežastys yra laktozės netoleravimas ir funkciniai žarnyno veiklos sutrikimai, o vienas iš dažniausiai pasitaikančių – taip vadinamas „jautriosios žarnos sindromas“. Net ir jeigu viskas yra tvarkoje, vis tiek reikėtų pasirūpinti žarnynu, nes gera savijauta prasideda nuo žarnyno.  Dalinamės patarimais, kurie padės išvengti žarnyno negalavimų.

Iki pirmųjų šalnų dar galima prisirinkti ir paskanauti vertingų laukinių uogų. Neaplenkime dygliuotų erškėčių krūmų, aplipusių ryškiai oranžinėmis uogomis. Erškėčiai mus apdovanoja pačios gamtos sukurtais natūraliais vitaminais, kuriuos mūsų organizmas įsisavina geriau nei sintetinius. Erškėtuoges galima valgyti šviežias, taip pat patartina išsivirti gardaus sirupo arba uogienės. Džiovintų erškėčių uogų arbata visą žiemą stiprins mūsų organizmą ir gins nuo infekcinių ligų.

Maždaug 20 procentų pasaulio gyventojų turi dirgliosios žarnos sindromą. Kai kurie apie tai žino, kiti spėlioja, kas jiems yra ne taip. Išsiaiškinti negalavimų priežasties atvykę pacientai dažniausiai skundžiasi pilvo maudimu, spazminiais skausmais ir sutrikusiu tuštinimusi. Laidos „Būk sveikas“ komanda gastroenterologės teiravosi, kokia yra šios ligos priežastis. „Viena iš pagrindinių priežasčių tikrai yra stresas, nuolatinė įtampa.

Kiekvienas iš mūsų nori būti sveikas ir jaustis lengvai. Svajojam be baimės apsirengti aptemptą suknelę ar siauresnes kelnes, tačiau išsipūtęs pilvas gali sugadinti visus planus. Kodėl pučia pilvą ir ką daryti, kad greičiau grįžtų lengvumo jausmas?  Tikriausiai niekas nenustebs, kad gerai savijautai labai svarbi sveika ir subalansuota mityba. Daug reikšmės turi ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, kaip mes tuo maistu mėgaujamės.

Pirmojoje straipsnio dalyje kalbėjome apie tai, ką daryti persivalgius ar patyrus viduriavimą ir kaip lengvus virškinimo sutrikimus atskirti nuo didesnių problemų. Šioje straipsnio dalyje rasite naudingos informacijos apie pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ir rėmenį – bene dažniausias virškinimo bėdas. Meteorizmas – varginantis sveikatos sutrikimas Pilvo pūtimas gali būti labai nemalonus ir netgi skausmingas.

Virškinimas – vienas sudėtingiausių, tačiau organizmo gyvybės palaikymui labai svarbių procesų. Reikėtų dėti visas pastangas, kad jis vyktų sklandžiai – kūnas mums tikrai padėkos puikia savijauta ir nesibaigiančia energija bei lengvumo pojūčiu.  Virškinimo pradžia – jau nuo pirmojo kąsnio Ne visi žino, kad virškinimo procesas prasideda jau burnoje.

Įvairūs virškinimo sutrikimai – bene įprasčiausias suaugusiųjų skundas, verčiantis ieškoti pagalbos. Dažniausiai kamuoja viduriavimas arba, priešingai, vidurių užkietėjimas, sunkumas skrandyje, pykinimas ir šleikštulys, raugėjimas, nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas ir gausus dujų šalinimas, skausmas epigastriumo, skrandžio ar pilvo srityse, diegiantis žarnyno skausmas bei kiti nemalonūs pojūčiai, susiję su virškinimo sistema.

Gerai atrodyti ir jaustis lengvai norisi ištisus metus, tačiau ypatingai to siekiama šiltėjant orams. Ką galėtumėte pakeisti savo mityboje, kad jaustumėtės energingiau? Ką daryti, kad ir vėl dėvėtumėte mėgstamiausius džinsus, kurie per žiemą tapo per ankšti?  1) Riebiems padažams – ne. Geriau juos pakeiskite graikišku jogurtu ar kitokiu natūraliu jogurtu, pagardintu žiupsneliu pipirų ir džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis ar šviežiais žalumynais.

Šiuolaikinis žmogus patiria beprotišką gyvenimo tempą, tad tenka susidurti su įvairiausiais sveikatos sutrikimais. Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus. Paprastai vardijami tokie negalavimai: sunkumas ir pilnumas skrandyje, nevirškinimo jausmas, skausmas už krūtinkaulio ir gerklės deginimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai ir diegliai.

Dievų vaisius, kuris iš tiesų yra uoga. Po štai tokia mįsle slepiasi į Lietuvos parduotuves pagaliau atkeliavę persimonai. Prekybininkai neslepia, jog jų tautiečiai per vasarą pasiilgsta ir nuperka šimtus tūkstančių kilogramų. Prieš rudenį ant prekystalių pasirodančią uogą kepures kelia ir dietologai. Persimonas – geriausias virškinimo ir širdies draugas. Rudeniui jau gerokai įsibėgėjus į Lietuvos parduotuves pagaliau atkeliavo taip ilgai laukti persimonai.

Sakoma, kad pusryčiai yra pati svarbiausia dienos dalis. Mitybos specialistai medikai pataria pusryčiams rinktis avižinę košę. Ir jūs žinote, tai padeda! Pavyzdžiui, tokie pusryčiai gali sumažinti širdies ligų riziką. Tinklapis brightside.me siūlo 8 priežastis, kodėl vertėtų rytą pradėti avižine koše. Avižos turi būti aukštos kokybės, ekologiškos, be priemaišų. Norėdami pagardinti avižų skonį, į košę dėkite šviežius vaisius, riešutus, cinamoną, grietinėlę arba jogurtą.

Kmyninis kuminas – vienmetis salierinių šeimos augalas. Kumino sėklos yra pailgos ir gelsvai rudos, panašios į mums įprasto kmyno, tačiau stambesnės ir šviesesnės. Kuminas yra įaugęs į Indijos, Vidurio ir Artimosios Azijos, Pietų Europos, Šiaurės Afrikos bei Lotynų Amerikos virtuves. Jo aromatas šildantis, intensyvus, stiprus, šiek tiek karstelėjęs. Kmyninis kuminas gerina virškinimą, stiprina skrandį, padeda nuo vidurių pūtimo, žarnyno dieglių, virškinimo sutrikimų.

Virškinimo problemų sukelto skausmo priežastys yra dvi. Pirma, tai su nerimu ir depresija susiję dalykai. Antra, reguliariai vartojami vaistai gali sudirginti pilvą. Tai reiškia, kad visiems mums galimai gresia tokių problemų pavojus. Gyvename nuolatinio streso būsenoje ir dažnai simptomus šaliname vaistais nuo skausmo, o į jų priežastis numojame ranka. „Bright Side vietoj vaistų nuo skausmo siūlo kitokius virškinimo sutrikimų ir vidurių užkietėjimo gydymo būdus, kad kaipmat palengvėtų.

Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti? Kokiose maisto kombinacijose užšifruotas pavojus? Ką daryti, kad šventinis Velykų meniu nevirstų kelione į vaistinę ar ligoninę? Sveikatos priežiūros specialistai pataria, jeigu nujaučiate, kad gresia persivalgymas – virškinimą gerinančius maisto produktus reiktų pradėti vartoti iš anksto. Pusryčių meniu Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Raimondos Truncės, kadangi šv.

„Sakoma, kad nuo 30-ies metų mūsų virškinimo sistema pradeda senti, vadinasi, gaminti vis mažiau virškinimo fermentų. Jos darbas lėtėja – prasčiau įsisaviname maisto medžiagas, lengviau priaugame svorio, dažniau skundžiamės įvairiomis odos problemomis. Manoma, kad netinkamas virškinimas gali sukelti net ir Alzheimerio ligą“, – apie virškinimo pokyčius, keičiančius mūsų savijautą, pasakoja natūropatinės mitybos specialistė, knygos „Balansas kasdienybėje“ autorė Tautvilė Šliažaitė.

 Sveikas maistas ne visada yra skanus, tačiau kalbant apie bananus, malonu žinoti, kad jie yra ne tik skanūs, bet ir turi daug naudos sveikatai. „Bright side“ pateikė įrodymų, kodėl valgydami du bananus per dieną rimtai pagerinsite savo sveikatą. Mažina svorį Bananuose yra krakmolo, kuris sumažina apetitą ir sustabdo svorio padidėjimą. Jis sumažina cukraus kiekį kraujyje ir padidina organizmo jautrumą insulinui. Jei jūsų kūno ląstelės nejaučia insulino, jos negali absorbuoti gliukozės.

Virškinimo poveikis svorio kritimui yra labai reikšmingas. Kaip mums buvo daug kartų sakoma, mes esame tai, ką valgome. Žinoma, tikslus virškinimo laikas priklauso nuo asmens fizinės sveikatos, medžiagų apykaitos, amžiaus ir netgi lyties, tačiau, kai kurie maisto produktai nėra suvirškinami per trumpą laiką. Sužinokite, kokie produktai tai lemia ir ar tai gerai mūsų sveikatai. Pasak „Brightside“, norint numesti svorį arba išlaikyti, tai ką pasekėte, svarbu suprasti virškinimo laiką.

Skrandžio skausmais besiskundžiančių žmonių skaičius auga kasmet. Prie to prisideda nuolatiniai šiuolaikinio gyvenimo palydovai – greitas tempas, nejudrus gyvenimo būdas, prastas mitybos režimas ir psichologinis stresas. Dažniausiai virškinimo ligų turintys pacientai kreipiasi joms įsisenėjus. Nors diskomfortą jie patiria nuolat, pas gydytoją užsuka tik patyrę stiprų paūmėjimą.

„Jei žmogus prisivalgė, bet jo organizmas nesugebėjo pasisavinti maisto, toks maistas ima „virškinti“ patį žmogų“, – įspėjo žinomas Lietuvoje fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius. Tuo nesunku įsitikinti. Sunkumo jausmas skrandyje, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, raugėjimas, blogas kvapas iš burnos – tai ženklai, kad virškinimas yra prastas.

Kepenys – didžiausias vientisas organas, esantis dešinėje pilvo srities pusėje, iš dalies apsaugotas šonkauliais. Jis atlieka itin gyvybiškai svarbias funkcijas, todėl, sutrikus šio organo veiklai, sutrinka ir bendra žmogaus sveikata. Štai kodėl itin svarbu žinoti ženklus, kurie praneša apie pažeistas kepenis. Nepaaiškinamas nuovargis Tai vienas iš pačių ryškiausių pažeistų kepenų požymių.

Vienas svarbiausių dalykų mitybos procese yra virškinimas. Žinia, kad visus produktus mūsų organizmas skaido skirtingai, tad svarbu žinoti, kokius produktus geriausiai rinktis. „Cukrus – nesvarbu, ar jis baltas, ar rudas, jis yra lengvai virškinamas“, - teigia kineziterapeutas Vitalijus Numavičius. Tai – angliavandeniai, kurie iškart yra skaidomi. Baltymai – mėsa ir įvairūs sūriai – yra skaidomi lėčiau. Anot A. Numavičiaus, sviestas ir taukai mūsų organizmo skaidomi yra greičiausiai.

Sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos atvejis, kuomet pacientui besiskundžiant virškinimo sutrikimais buvo diagnozuotas kasos uždegimas (pankreatitas), parodo, kokie pavojingi gali būti virškinimo sutrikimai. Dėl galimų komplikacijų ir sunkios būklės ministrą medikai perkėlė į Santariškių klinikų Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių.

 Pabradės kariniame poligone trečiadienio rytą apie 40 šauktinių, dalyvaujančių lauko taktikos pratybose, pasiskundė virškinimo sutrikimais. Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad karo medikams atlikus bazinius karių sveikatos tyrimus nustatyta, jog negalavimus sukėlė virusinė infekcija, plintanti nelašeliniu būdu. Po pietų sveikatos sutrikimu skundėsi tik 10 karių, kurie buvo paguldyti į medicinos punktą sveikatos būklei stebėti ambulatoriškai.

Pradėjus sveikai maitintis, laikytis reguliarios mitybos plano svarbu neužmiršti ir tai, kiek laiko mūsų organizmas virškina suvartotą maistą. Nekreipiant dėmesio į tai, ką skrandis virškina greičiausiai, o ką užtrunka sudoroti net kelias valandas, kaip organizmą veikia nesuderintas maistas, visos pastangos gali nueiti veltui.

Baigiantis rudeniui ne vienas ima skųstis energijos stygiumi ir sulėtėjusiu gyvenimo būdu – nors galimybių yra, labiausiai norisi likti namuose, nieko neveikti. Nors daug kalbama apie rudeninę depresiją, kartais tokios savijautos priežastys būna kur kas paprastesnės – kasdienis stresas, amžius, mitybos įpročiai, aplinkos pasikeitimas, infekcijos ir t.t., kurie kenkia organizmui ir jo funkcijoms. Viena pažeidžiamiausių sričių – žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esantys mikroorganizmai.

 „Pusryčiai – svarbiausias dienos valgis“. Šią frazę, net neabejoju, jog esate girdėję daugelis iš jūsų ir tai yra absoliuti tiesa. Tik atsikėlus, pirmiausia, reikėtų išgerti stiklinę vandens, o pusvalandžio bėgyje yra būtina ir sočiai papusryčiauti, nes pusryčiai „įsuka“ visą mūsų virškinimą. Praleidus pirmąjį dienos valgymą sulėtinsime medžiagų apykaitą, po pietų jausimės mieguistai, o vakare, greičiausiai, tai kompensuosime persivalgymu.

Gumos kramtymas nepadeda virškinimui ir nenumalšina alkio, tačiau gali paaštrinti mąstymą. Žmonės gumą kramto dar nuo tada, kai senovės graikai atsiriekę pistacijos medžio žievės ją naudodavo burnos kvapo pasaldinimui. Šiandien lipnūs gabaliukai turi kur kas daugiau paskirčių, juos kramtome norėdami sustabdyti alkio jausmą, gauti nikotino dozę ar tiesiog kur nors nukreipti dėmesį.

Justina Mitkaitė, LRT radijas, LRT.lt Liko mėnuo, per kurį pirmokų bei naują mokyklą šįmet lankyti pradedančių vyresnių moksleivių tėvai, turėtų pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu, kurį būtina pateikti mokyklai. Šis terminas negalioja tiems mokiniams, kurie paskutinį kartą sveikatą tikrinosi mažiau nei prieš metus. Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad vaikų sveikata toliau prastėja ir susitvarkyti pažymėjimą ne vienam trunka ilgiau.

Prasidėjus grybų sezonui, daugiau nei trečdaliui lietuvių reikėtų nepamiršti itin saikingai mėgautis šiomis rudens gėrybėmis. Kaip atskleidžia UAB „Valentis“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, 37,5 proc. lietuvių grybų patiekalus įvardino sunkiausiai virškinamu maistu. Panašus iššūkis lietuvių skrandžiams yra ir rūkyti gaminiai – juos sunkiai virškina 38,2 proc. apklaustųjų. Apklausoje apie virškinimą dalyvavę respondentai buvo paprašyti nurodyti, kokį maistą jie virškina sunkiausiai.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 5. Dingę kosmonautai Dingę kosmonautai (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt) Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas.

Nors virškinimo sutrikimai, atrodytų, nepaiso sezono, specialistų teigimu, būtent pavasarį ir rudenį itin padaugėja dispepsijos, arba sutrikusio virškinimo, atvejų. Negalavimo priežasčių gali būti daug, bet dažniausiai jį išprovokuoja netinkama mityba, nesubalansuotas darbo ir poilsio grafikas, žalingi įpročiai bei nuolatos patiriamas stiprus stresas.

Mažiausiai kas dešimtas gyventojas Lietuvoje kenčia nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Neretai rūgštį gesinti skubama geriant pieną, sodą ar net rūgščias sultis. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu skrandžiui sukeliama dar didesnė žala. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro profesorius Algimantas Irnius pasakoja, jog nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo dažniausiai kenčia jauni, aktyvūs žmonės.

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų. 1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui.

Skirtingų šaltinių duomenimis, nepakantumą maistui būtų galima diagnozuoti kone kas dešimtam žmogui. Dažnas mūsų nė nenutuokiame, kad galvos skausmai, nepaaiškinamas dirglumas, pašliję nervai ir greitas nuovargis bei bendras silpnumas tėra organizmo reakcija į... paprasčiausius maisto produktus.

Galbūt netoliese neradote šiukšlių dėžės ar skoniu mėgavotės šiek tiek per daug. Kad ir kaip bebūtų, atsitiko tai, kas anksčiau ar vėliau nutinka visiems – jūs prarijote kramtomąją gumą. Teigiama, kad kramtomoji guma virškinamojoje sistemoje praleidžia septynerius metus, ten keldama nežinia kokią sumaištį. Laimei, šis mitas neatitinka tikrovės, rašo lifeslittlemysteries.com.

Moksleiviai savo sveikatą privalo pasitikrinti kasmet ir pateikti mokymo įstaigai atitinkamą pažymą. Tą galima padaryti Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, kurio specialistai yra sukūrę Vaikų profilaktinio sveikatos patikrinimo prieš mokyklą programą. Centro gydytoja pediatrė Lilija Žirgulienė džiaugiasi, kad vis daugiau tėvelių jau išsiugdė įprotį tikrinti vaikų sveikatą. Jie nelaukia, kol užklups liga ar prasidės mokslo metai.