violeta klyvienė

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Praėjusiais metais sparčiai augusi Rusijos ekonomika mažina apsukas. Vangi tiesioginių užsienio investicijų plėtra lems vos 2 proc. metinį BVP prieaugį. Tačiau tikimasi, kad 2014 m. Rusijos BVP augimas paspartės iki 2,5 proc. Realaus darbo užmokesčio augimas, mažas nedarbo lygis ir atsigaunantis kreditavimas palaikys spartų privataus vartojimo augimą.

Patikslintais duomenimis, Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo tik šiek tiek sparčiau nei skelbė pirmasis įvertis (2,3 proc.), tačiau detali BVP duomenų analizė rodo, kad didžioji dalis šio nelaukto sulėtėjimo buvo nulemta bazės efekto bei vienkartinio pobūdžio veiksnių. BVP išlaidų metodų komponentės patvirtina – vidaus paklausos augimas išlieka spartus. Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas arba, trumpai tariant, investicijos išaugo 17,7 proc.

 Giedrė Sankauskaitė „Taupyk skatiką juodai dienai“, – pataria liaudies išmintis. Tačiau panašu, kad šalies ekonomikos atsigavimą pradedantys jausti gyventojai augančių pajamų kaupti neketina, priešingai, džiaugiasi pirkdami naują brangesnį drabužį, kurio krizės metais negalėjo sau leisti.

Investicijų plėtra Rusijoje vis dar vangi – 2013 m. rugpjūtį ji praktiškai sustojo, o toks investavimo pasyvumas kenkia šalies BVP augimui. Tuo tarpu vartojimo augimas išlieka stiprus, o mažėjanti infliacija artimiausiu metu jį turėtų padaryti dar intensyvesniu. Lūkesčiai, kad Rusijos centrinis bankas aktyviau paskatins ekonomiką kol kas nepasiteisino, nors vis dar tikimės palūkanų sumažinimo šiais metais.

Sveikatos reforma – Konstitucinio Teismo rankose tiesiogine to žodžio prasme. Už tokį keistoką reformos įgyvendinimo modelį iš esmės turėtumėme būti dėkingi keliems politikams, kurie pastarąjį teismą tiesiog yra pavertę savo politinių ambicijų įgyvendinimo mechanizmu. Ir šiandien pasirodo, kad tik teisininkai gali pasakyti, kaip pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą Lietuvoje.

Jei Rusijos pagrindinės problemos – keliai ir kvailiai, tai Lietuva turi vieną esminę problemą – reformas. Nesvarbu, ar tai būtų mokesčių, ar valstybinių įmonių valdymo, ar pensijų, ar energetikos. Pas mus neretai geros idėjos, laikui bėgant, transformuojamos taip, kad galiausiai visuomenei pateikiamas neaiškus „hibridas“, diskredituojantis pačią reformos esmę.

 JAV Kongresui nesugebėjus priimti potvarkio dėl biudžeto, stabdomas JAV valstybinių institucijų darbas. Neracionalių sprendimų netrūksta ir „super“ valstybėse – JAV politikai ir vėl „šovė sau į kojas“, o respublikonai nenori numatyti papildomo finansavimo prezidento Baracko Obamos inicijuotam „Prieinamos sveikatos apsaugos“ (angl. Affordable Care Act’s) įstatymui.

Bene svarbiausias kiekvienos įmonės ar organizacijos darbas rudenį – ateinančių metų biudžetų sudarymas. Valstybės biudžetas – jokia išimtis, tik dėmesys ir pačiam procesui, ir rezultatams šiuo atveju yra didesnis. Vertins, kritikuos, girs daugelis viešoje erdvėje pasisakančių ekspertų, politikų ar pareigūnų.

Lietuvos gyventojai kasmet ekonomiką vertina vis optimistiškiau, tačiau sutinkančių, kad ji yra stipri, išlieka itin nedaug. Be abejonės, lūkesčiai dėl ekonominės šalies padėties koreguoja ir vartojimą. Gyventojų nuotaikų bei planų kaitą atskleidė naujausio Lietuvos vartotojų tyrimo, kurį atliko komunikacijos planavimo agentūros „OMD“ ir „Danske Bank“, duomenys. Analizė rodo, kad ekonomiką optimistiškai vertinančių gyventojų skaičius išaugo beveik dvigubai. 19 proc.

Atrodo, kad didžioji pastarojo laikotarpio misterija, susijusi su mokesčių sistemos reformavimu, pasibaigė. Skeptikų abejonės dėl ambicingų planų iš esmės reformuoti Lietuvos mokestinę sistemą, deja, pasitvirtino. Žvelgiant į pasiūlytas priemones, iš tiesų norisi pritarti tiems, kurie sakė – geriau nieko nereikėjo daryti, nei daryti taip.

Darbo užmokestis ir jo apmokestinimas šiuo metu yra didžiausios verslo įmonių patiriamos išlaidos. Baltijos šalyse atliekamo daugiau nei 300 profesijų atlyginimų tyrimo rezultatai parodys, kokios rinkoje yra atlyginimų kaitos prielaidos ir tendencijos, kurios padės įmonėms kurti konkurencingas atlygio sistemas, o darbo ieškantiems specialistams susikurti adekvačius atlyginimo lūkesčius.

Balandžio mėnesio infliacija ir toliau mažino apsukas, metinis vartojimo kainų pokytis sudarė 1,2 proc., ir tai buvo tik 0,1 procentiniu punktu mažiau nei prognozavo „Danske Bank“ analitikai. Per mėnesį vartotojų kainų indeksas pakito apie 0,3 proc., tam didžiausią poveikį darė sezoninio pobūdžio veiksniai – padidėjusios naujų kolekcijų drabužių ir avalynės kainos bei brangusios šviežios daržovės. Gegužės mėnesį tikimės tik nestipraus vartotojų kainų indekso augimo tempų spartėjimo.

Žmogui pasiekti tikslą dažniausiai trukdo ne išorinės kliūtys, o netinkamas mąstymas. Lietuvai, vis bandančiai aplenkti nuo Baltijos šalių atitrūkusią Estiją, taip pat kelią pastoja ne ekonominės, o psichologinės problemos. Statistiškai estai mus daug kur lenkia. Nors Lietuvos ekonomika kone dvigubai didesnė nei Estijos (atitinkamai 113 mlrd. ir 58 mlrd. litų), vienam gyventojui tenkanti sukurto produkto dalis didesnė šalyje kaimynėje. Vienam estui tenka 56 tūkst.

Įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas padėjo trūkstamą varnelę Lietuvos teisinėje sistemoje. Galimybė leisti bankrutuoti fiziniams asmenims egzistuoja visose civilizuotose valstybėse – ji turi būti ir Lietuvoje. Kad ir vėluojanti, nes jau nebespėjo atlikti svarbaus rinkos reguliatoriaus vaidmens, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad.

 Pagrindiniu euro zonos atsigavimo veiksniu šiemet bus mažesnis neigiamas fiskalinio griežtinimo poveikis, kuris nulems, kad virš euro zonos susitelkę debesys ims sklaidytis. Tiesa, euro zonos žlugimo rizika, nors ir mažesnė, išliks ir šiemet, mano „Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė. „Teigiamų naujienų daugėja, ekonomikos tendencijos išliks bent neprastesnės nei pernai, tačiau iššūkių dar nemažai“, – pasakojo V. Klyvienė.

Žinomi šalies finansų analitikai dar metų pradžioje neabejojo, kad bent viena Lietuvos finansų ir kredito institucija susidurs su problemomis. Tokias prognozes jie pateikė vertindami Ekonomika.lt pasiūlytus 2013-ųjų scenarijus šalies ir pasaulio ekonomikai. Gana drastišką scenarijų suformuluotą, jog „bankrutuos lietuviško kapitalo finansų institucija“ analitikai įvertino vidutine tikimybe (44,25 proc.). Išgirdę šį scenarijų ekonomistai kiek nustebo, tačiau jų reakcijos buvo panašios.

Latvija planuoja nuo 2014 m. sausio mėnesio įsivesti eurą. Regis, Lietuvos kaimynei pavyks įgyvendinti visus reikalavimus ir atitikti reikiamus kriterijus. Tačiau šiuo klausimu savo poziciją pareikšti dar turės ir Europos Komisija. Tarptautinėse rinkose ir žiniasklaidoje pastaruoju metu Latvijai teko nemažai dėmesio. Tiesa, šįkart naujienos kur kas pozityvesnės nei buvo prieš penkerius metus, kai bankrutavo trečias pagal dydį Latvijos bankas.

Latvijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka stiprus – antrąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvos kaimynės BVP išaugo 5 proc. daugiausiai dėl 7,2 proc. padidėjusių privataus vartojimo apimčių ir itin (20,5 proc.) išaugusių investicijų. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad 2013 m. ekonomikos augimas sulėtės nuo prognozuojamų šiais metais 3,8 proc. iki 3,1 proc., tačiau ir toliau išliks vienas sparčiausių ES.

Viešbučiai „Louvre Hotels Group“ir restoranų tinklas „Subway“ – tik kelios užsienio bendrovės, prabilusios, kad nori investuoti Lietuvoje. Pasak ekspertų, turėdama pigią darbo jėgą ir sėkmingai kovodama su krize Lietuva jau užsitikrino gerą vardą, todėl ateityje investuotojų galime sulaukti ir daugiau.

10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų „sekundėmis“ ar „snorais“, unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad birželio mėnesį metinė Vartotojų kainų indekso (VKI) infliacija nepakito ir sudarė 2,5 proc. Per mėnesį vartojimo kainos sumažėjo 0,1 proc. Didžiausią poveikį vartojimo kainų mažėjimui turėjo dėl sezoninio veiksnio pigę drabužiai ir avalynė bei kritusios benzino kainos.

Rusija nuėjo ilgą kelią nuo 1994-ųjų, kai prasidėjo derybų procesas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Praėjus 19 metų, šalis pagaliau pasiekė paskutinį projekto etapą – liepos viduryje Rusija pasirašys stojimo į PPO dokumentus ir praėjus 30 dienų po ratifikavimo procedūrų užbaigimo pranešimo taps pilnateise nare. Po sutarties ratifikavimo bus pakeista per 700 muitų.

Biržoje jau kurį laiką fiksuojamas naftos pigimas, barelio kaina nesiekia 100 JAV dolerių ribos. Kartu su naftos pigimu pastebimas ir dolerio brangimas euro atžvilgiu. Tačiau paskutinėmis savaitėmis, Lietuvoje benzino kaina nežymiai brangsta arba išlieka pastovi. „Brent“ rūšies nafta per mėnesį atpigo beveik 13 proc. Gegužės mėnesį „Brent“ naftos kaina krito nuo 120 iki 98 JAV dolerių už barelį.

Ant bankroto slenksčio stovinti Graikija pasauliui parodė, kaip skirtingai pastaraisiais dešimtmečiais vystėsi Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos: vienos kūrė naujas darbo vietas ir investavo į augimą, kai kitos bendrai ES rinkai statė barjerus ir toleravo korupciją. Šiandien be Graikijos, problematiškiausių ekonomikų sąraše atsidūrė ir Ispanija, kurios ankstesnė valdžia nuo gyventojų slėpė tikruosius skolos rodiklius.

Gali praeiti daug laiko, kol paaiškės, kas formuos naująją Graikijos vyriausybę, ir kokia bus šalies pozicija Europos Sąjungos (ES) ir tarptautiniams skolininkams prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau jau dabar aišku, kad neapibrėžtumas dėl Graikijos politinės padėties kelia sumaištį finansų rinkose, o netikrumo jausmas išliks ir po rinkimų. Papildomos sumaišties priešrinkiminiu laikotarpiu įneša patys graikai.

Lenkijos centrinis bankas gegužės pradžioje nustebino sugriežtinęs monetarinę politiką ir 0,25 proc. padidinęs bazinę palūkanų normą iki 4,75 proc. Netikėtas Lenkijos centrinio banko sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą buvo nulemtas padidėjusios infliacijos ir kartu vis dar spartaus ekonomikos augimo. Euro krizė Lenkijos neaplenks Lenkijos infliacija išlieka šiek tiek didesnė už oficialų tikslinį rodiklį – 2,5 procento.

Būdama atvira ekonomika, šiemet Lietuva neišvengs neigiamų euro zonos raidos padarinių. 2011 m. įsibėgėjusi Lietuvos ūkio plėtra 2012 m. mažins pagreitį. „Danske“ bankas prognozuoja, kad 2012 m. BVP augs apie 2,7 proc., 2013 m. – 3,5 proc. Infliacijos tempai Lietuvoje lėtės, bet išliks pakankamai aukšto lygio. 2012 m. infliacija sumažės iki 3,2 proc., o 2013 m. iki 2,9 proc.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Dauguma rodiklių byloja, kad euro zona yra recesijoje. Dėl lėtesnių nei anksčiau prognozuota Lietuvos eksporto augimo tempų „Danske“ bankas mažina šalies ekonomikos augimo prognozes nuo 3,8 proc. iki 2,7 proc. šiais metais. Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomikos augs 0,3 proc. šiais metais, tačiau nuosmukis bus trumpas. „Danske“ bankas prognozuoja, kad jau 2013 m. augimas paspartės iki 1,5 proc.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai (ekonomistų vertinimus rasite teksto pabaigoje). 1. Euro žlugimas (5,5 proc.

Ekonomistai sutaria, kad 2011 m. sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimo tempas 2012 m. daugelyje valstybių gali virsti recesija. Vertinant Lietuvos padėtį, ekspertų teigimu, ją gerina tai, kad šalis nėra susaistyta didesnių finansinių įsipareigojimų, gali laisviau priimti fiskalinės politikos sprendimus. Tačiau Lietuvai reikėtų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį ir sumažinti valstybės deficitą, nedarbo lygį.

Iškilo realus pavojus, kad iš duobės Lietuvos ekonomiką traukęs eksportas netrukus sulėtės – užsakymai priimami atsargiau, o ilgalaikius sandorius jau keičia trumpalaikiai. Rugpjūtis šįmet nė iš tolo neprimena atostogoms būdingo atsipalaidavimo. Niekas negali nedviprasmiškai paaiškinti, kodėl pasaulio biržos pradėjo elgtis kaip išprotėjusios tada, kai, regis, turėjo nusiraminti. Pirmoji nuostolių banga pasiekė ir provinciškai apsnūdusią Lietuvą.

Lėtėjanti pasaulio ekonomika yra ženklas, kad Lietuvos, o kartu ir visos Rytų Europos augimas taip pat lėtės. Lietuvos BVP rezultatai šių metų II ketvirtį buvo šiek tiek prastesni nei prognozuota, tačiau spartūs mažmeninės prekybos bei eksporto augimo tempai leidžia tikėtis pakankamai gerų rezultatų. Visgi rizika, kad besiplečianti valstybių skolų krizė ir mažėjanti išorinė paklausa privers visas Rytų Europos ekonomikas įjungti žemesnę greičio pavarą, šiuo metu yra padidėjusi.

Lietuvos ekonomika iššoko iš duobės gan greitai –  atsigavimas vis akivaizdesnis, tačiau be investicijų į našumą, aukštą pridėtinę vertę, augimas nebus tvarus ir ilgalaikis. Lietuvos ekonomiką veža eksporto traukinys, vidaus paklausa atsigauna palengva, o NT rinkoje – vis dar ankstus rytas“, - teigia Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikos atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi.

Vyriausybės užsibrėžtas planas 2015 metais tapti svarbiausia paslaugų teikėja Šiaurės Baltijos regione, panašu, kad nėra tik dar viena strategija: verslininkai mato valdžios užmačias, dalis jų jaučia naudą, tačiau, kaip visada, turime kur stengtis. „Čia daug kas priklauso nuo politinės valios, kuri formuoja impulsą. Valią išgirdome, jaučiame.

Vyriausybė teikia Seimui įstatymo projektą, kuriuo siūloma sustiprinti vartojimo kredito gavėjų teisių apsaugą, tiksliau, reglamentuoti kredito išdavimo priežiūrą ir kontrolę, skatinti konkurencingumą tarp kredito davėjų. „Paprasčiau skolintis nei iš draugo“, – skelbiama vienos greitąjį kreditą išduodančios finansinės įmonės puslapyje.

Sustojus statyboms, trečdaliu susitraukus mažmeninei prekybai ir smuktelėjus užsienio rinkoms, perkančioms Lietuvos prekes, rekordiškai nukrito bendrasis šalies vidaus produktas. Antrąjį šių metų ketvirtį jis smuko labiau nei prognozuota – 22,4 procento. Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrasis šių metų ketvirtis yra signalas, kad „ekonomika traukiasi dideliu greičiu“. Tačiau ji priminė, kad Lietuvos ekonomika buvo dirbtinai virtualiai išsipūtusi.

Vyriausybė labai vangiai reaguoja į vis blogėjančią situaciją šalyje ir per lėtai rengia ekonomikos gaivinimo planus, todėl dalis verslo gali ir nesulaukti numesto gelbėjimo rato. Laisvu pagreičiu žemyn Kad Lietuva, dar neseniai vadinta Baltijos tigru, virto sunkai sužeistu pelėnu, rodo liūdna statistika. Prekybininkų apyvarta pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu ir vasariu, sumažėjo beveik trečdaliu. Penktadaliu krito pramonės gamyba.  Įmonės ėmė bankrutuoti.

Lietuvos valdžios atstovams deklaruojant, jog būtinybės skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) nebėra, analitikai neabejoja, kad jei ekonomikos būklė prastės sparčiau nei laukta, pasibeldimas į TVF duris neišvengiamas.

Infliacija Estijoje praėjusių metų gruodžio mėnesį nukrito iki 7 proc., t.y. žemiausio lygmens per 16 pastarųjų mėnesių. Žemesnė ji buvo tik 2007 metų rugpjūčio mėnesį. Pernai lapkritį infliacija šalyje buvo 8 procentai, praneša Estijos statistikos departamentas. „Danske bank“ analitikė Violeta Klyvienė naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigė, jog infliacija Estijoje krito daugiau nei tikėtasi, kadangi naftos ir maisto kainos pastaruoju metu ženkliai nukrito.

Finansų analitikai perspėja, kad 2009-ieji Lietuvai bus labai sunkūs, tačiau metų pabaigoje galima tikėtis tam tikrų atsigavimo požymių. Sunku bus visiems „Dnb NORD“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, kad apie artėjantį ūkio lėtėjimą buvo kalbama jau seniai (nuo 2006 m.), tačiau skolinimosi ir vartojimo apsukos nebuvo mažinamos. „Iki šiol Lietuvoje galima buvo matyti tik pirmuosius krizės ženklus, o jos „vaisius“ skinsime šiemet.

Žymų būsto pigimą kitąmet žadanti Finansų ministerija sulaukė aršios kritikos. Finansų ministerija prognozuoja žymų nekilnojamojo turto (NT) kainų smukimą, tačiau tokioms prognozėms rinkos specialistai negaili kritikos ir jų autorius kaltina neprofesionalumu, rašo „Respublika“. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2009 m. kainos NT rinkoje gali mažėti 15-20 proc. – taip skelbiama naujausioje makroekonominių rodiklių apžvalgoje.

Esant ne pačiai geriausiai situacijai pasaulinėse finansų sektoriuose, kai kurios valiutos, auksas pradeda atsigauti. JAV dolerio kurso kreivė paskutiniu metu žengia aukštyn. JAV doleris įgauna „saugios valiutos“ statusą AB „SEB bankas“ finansų rinkų departamento rinkos tyrimų skyriaus vadovas Kristupas Manstavičius Verslosavaite.lt teigė, kad esant suirutei finansų rinkose JAV doleris įgauna saugesnės valiutos statusą, todėl ganėtinai išaugo dolerio paklausa.

JAV vyriausybės gelbėjimo planas yra ne pirmas istorijoje. Pinigines „injekcijas“ savo rinkoms suteikė Švedija ir Japonija nekilnojamojo turto krizių metu. Analitikai mano, kad nepatvirtinus JAV gelbėjimo plano pasaulinėms rinkoms būtų suduotas dar vienas stiprus smūgis.

Taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai: Violeta Klyvienė, vyresnioji „Danske Bank“ analitikė Padidėjusios energijos kainos metinę infliaciją vėl kilstelės 11,1 % „Danske“ banko prognozėmis, rugsėjis visose trijose Baltijos šalyse pasižymės kaip infliacijos kreivės krypties žemyn mėnuo. Pagrindiniu infliacijos varikliu pastaruosius metus (maždaug nuo 2007 m. vidurio) šiose valstybėse buvo naftos ir maisto produktų kainų augimas.

Analitikai teigia, kad ekonomikos lėtėjimo reikia nesibaiminti, o tiesiog racionalizuoti savo veiklą, susikoncentruoti į vieną sritį ir susiveržti diržus. Pasak analitikų, Lietuvai ekonomikos augimo lėtėjimas – sveikas ir reikalingas procesas. Lietuvoje ekonomika stabilizuojasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad ekonomikai augant vidutiniškai po 8 procentus per metus nebekyla klausimas, ar augimas sulėtės, susimąstome, kada jis bus.

„Rusija planuoja peržiūrėti savo prekybinius santykius su penkiomis valstybėmis, įskaitant ir JAV“, – pareiškė Rusijos delegacijos derybose su PPO vadovas Maksimas Medvedkovas. „Danske Bank“ analitikų manymu, tai rimtas signalas, verčiantis sunerimti. „Danske Bank“ analitikai Larsas Christensenas ir Larsas Rasmussenas trečiadienį paskelbtoje prezentacijoje skelbia apie grėsmes, kurios netolimoje ateityje laukia daugelio valstybių, o taip pat ir Lietuvos.