vilniaus miesto savivaldybė

Sostinės valdininkai nusprendė, kad nuo 2019 metų miestas sporto klubus rems pagal kriterijus, kuriuos vertins nebe tarybos nariai, o nepriklausomi ekspertai. Bent jau taip deklaruojama viešai. Nors konkursas dėl šių ekspertų samdymo paskelbtas tik penktadienį, tačiau lrytas.lt žiniomis, miesto pinigai sporto klubams neoficialiai jau yra paskirstyti. Vilniaus „Rytas“ turėtų susižerti gerokai didesnę sumą nei gaudavo anksčiau – 1,5 milijonų eurų kasmet.

Vilniečiai sukruto ir skundais užvertė sostinės savivaldybę, valstybines institucijas bei Seimo narius. Gyventojų dėmesį patraukė jų kaimynystėje esantis valstybinis sklypas, kuriame turėtų išdygti sandėliai. Vilniečiai baiminasi, kad naujas projektas rengiamas neatsižvelgiant į poveikį aplinkai bei gyventojams, maža to, jie stebisi, kaip sklypą iš valstybės nuomojanti įmonė susirengė jį parduoti už beveik 600 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas ketvirtadienį „Facebook“ paskyroje pasidžiaugė, kad ateityje sostinės politikai gali sumažinti paramą atskiriems sporto klubams, tačiau į tokį norą aštriai sureagavo Vilniaus „Ryto“ ištikimiausi sirgaliai – „B tribūna“. Politikas džiaugėsi, kad finansų komitetas pritarė jo siūlymui, jog vienas sporto klubas iš Vilniaus savivaldybės negalėtų gauti didesnės nei 800 tūkst. eurų paramos sezonui.

Didžiųjų šalies miestų darželiuose vietų trūksta patiems mažiausiems. Tiek Vilniuje, tiek Kaune į ugdymo įstaigas nepateko virš 1000 lopšelinio amžiaus mažylių. Valdininkai tikina, jog problemą sprendžia planuodami bei vykdydami ikimokyklinių įstaigų plėtrą. Sostinėje vietos į darželius laukia 1 853 vaikai. Daugiausiai jų – 1174 – tai 1,5 – 3 metų amžiaus mažyliai. Siekdami pakeisti situaciją, Vilniaus valdininkai sako jau ėmęsi priemonių.

Mažųjų vilniečių tėvai su džiaugsmu pasitiko nuo rugsėjo sostinėje startuosiančias prailgintas grupes pradinukams mokyklose. Tačiau čia pat kilo ir nemažai klausimų, kaip modelis veiks, ar nenutiks taip, kad ne visiems vaikams užteks vietos, kodėl penktadieniais grupės dirbs trumpiau. Vilniaus vicemerė ramina, kad didesnių problemų, įgyvendinus naujoves, kilti neturėtų, o visi tėvai paslauga galės naudotis nemokamai.

Vilniaus verslininkai deklaravo liepos mėnesį surinkę apie 140 tūkst. eurų vadinamojo pagalvės mokesčio. Liepa yra pirmasis mėnesis, kai sostinėje rinkta euro dydžio turisto rinkliava už nakvynę. Apgyvendinimo paslaugų tiekėjai yra įpareigoti surinkti šią rinkliavą ir kas mėnesį pervesti surinktą sumą į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytą sąskaitą, užpildžius duomenų deklaraciją.

Naujoji Vilniaus reklama dar nė nestartavusi Europoje, panašu, Lietuvoje užkūrė tikrą pirtį. Pradedant nuo arkivyskupo Gintaro Grušo kritikos iki naujausios žinios apie Artūro Zuoko užmojį rengti interpeliaciją Povilui Poderskiui bei atleisti „GO Vilnius“ vadovę. Maža to, Rusija Vilniaus reklamą jau išnaudoja propagandai. Praėjusią savaitę visuomenė nevienareikšmiškai pasitiko netrukus Berlyne ir Londone turinčią pasirodyti Vilniaus reklamą „Vilnius yra Europos G taškas.

Rodosi, kad tarp Vilniaus savivaldybės ir daugiabučių administratorių jau beveik metus tęsiasi nuožmi kova, kur labiausiai nukenčia gyventojai. Tebevykstant būstų administratorių rinkimams, kai gyventojai gavo progą patys išsirinkti, savo namų prižiūrėtojus, pastarieji nevengia pasukčiauti, bet didelės problemos čia nemato ir baksnoja į savivaldybės klaidas.

Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais apraizgyta dovana kaip reikiant įsiutino Vilniaus miesto savivaldybę ir sąvartyną valdančią įmonę, tačiau vadovas ginasi, kad šis žingsnis ne tik neatnešė nuostolių, bet buvo pelningas.

Kai kurie vilniečiai piktinasi nauja vaikų į mokyklas priėmimo tvarka. Esą taip valdininkai siekia užpildyti tuščias ugdymo įstaigas, užuot gerinę ugdymo paslaugų kokybę jose. Savivaldybės atstovai sako, jog pokyčių reikėjo dėl itin augančio mokinių skaičiaus. Be to žadama, kai kuriuos vaikus iki mokyklų pavėžėti, ar pakeisti viešojo transporto maršrutus.  Priėmimo į mokyklas tvarka pasikeitė nuo kovo 1 dienos.

Seime nugulė visų tėvų svajonė – idėja, atrodytų, turinti išgelbėti besikamuojančius ir išspręsti vietų darželiuose trūkumą. Siūloma leisti kurti „šeimos darželius“, kur vienas asmuo galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų. Tačiau edukologai skambina pavojaus varpais – tokios vietos neužtikrins tinkamo vaikų ugdymo. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė įregistravo įstatymo pataisas, siūlančias leisti namuose įrengti mažus vaikų darželius.

Dėl nuo pat pradžių strigusios sistemos, priimančios prašymus dėl vadinamųjų vaiko pinigų, išmokas laiku gaus ne visi. Prognozuojama, jog sausio gale prašymus pateikę tėvai, pinigų gali tikėtis tik kovo mėnesį. Specialistai sako, nespėjantys išnagrinėti plūstančių prašymų. Esą to buvo galima išvengti, jei sistema būtų veikusi be trukdžių. Sulaukiama daugybės žmonių skundų dėl laiku nesumokėtos išmokos. Išmoka vaikui mokama už praėjusį mėnesį nuo einamojo mėnesio 12 iki 25 dienos.

Trečiadienį vykęs pirmasis šiais metais Vilniaus miesto tarybos posėdis buvo sutrikdytas incidento. Keli politikai pastebėjo įrengtus mikrofonus po jų stalais apie kuriuos, esą, niekas nebuvo pranešę. Vykusioje tiesioginėje transliacijoje žmonės tikino girdėję tarpusavio politikų kalbas.  Apie tai savo socialiniame tinkle vakar rašė konservatorius Vidas Urbonavičius.

Tarsi filme apie šnipus. Būtent taip atrodo situacija, kurią savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ paviešino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vidas Urbonavičius. Politikas užfiksavo tarybos posėdžių salėje rastus užmaskuotus mikrofonus. Portalui tv3.lt jis sakė, kad tai paaiškėjo visiškai atsitiktinai. Kreipsis į Generalinę prokuratūrą V. Urbonavičius pasakojo, kad apie nugirstus jo pokalbius su kolegomis pranešė paskambinęs žmogus.

„Auksinis tualetas“, „auksiniai šaukštai ir šakutės“, o dabar – ir „auksinis sviestas“ Vilniaus darželiuose. Buvęs Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas paviešino informaciją apie išskirtines sąlygas sostinės darželių maisto tiekėjams.

Sostinės centrą šturmavus protestuojantiems medikams, Vilniaus miesto valdžia pristatė ambicingą planą ir pažadą miesto medikams. Pasak sostinės vadovų, Vilniaus savivaldybė 2018-ųjų biudžete yra numačiusi papildomai skirti apie 4 mln. eurų vadinamojo paciento krepšelio didinimui savivaldybės valdomose sveikatos priežiūros įstaigose. O tai leistų padidinti atlyginimus pirminės grandies medikams – šeimos gydytojams – pediatrams, slaugytojams.

Geresnių darbo rezultatų tikimasi pasiekti dirbant iš namų. Nuo sausio pradžios Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai neprivalo sėdėti darbe visą savaitę. Artimiausius 3 mėnesius jie turės galimybę dirbti iš namų. Vėliau paaiškės ar ši naujoji tvarka bus tęsiama nuolat. Vilniaus miesto savivaldybė yra pirmoji šalyje, siūlanti savo darbuotojams tokią darbo tvarką. „Prieš kelis mėnesius, kai tapau administracijos direktorius, mes inicijavome tai, kaip vieną iš pirmųjų darbų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai nuo sausio pradžios gali dalį laiko dirbti iš namų – po tris mėnesius truksiančio eksperimento bus vertinama, ar šią tvarką taikyti nuolat.

Artėjančios šventės papildys kai kurių valdininkų kišenes – bus išmokėtos šventinės premijos. Tiesa, dėl jų nė nereikėjo stengtis. Pakanka neturėti tarnybinių nuobaudų ir puikiai sutarti su savo tiesioginiu vadovu. Tuo tarpu kai kurie šalies savivaldybių vadovai nemano, kad Kalėdos yra priežastis išmokėti priemokas. Kiti – už sutaupytas lėšas darbuotojams įsirengs sporto salę.  Papildomų pinigų, arba vadinamojo tryliktojo atlyginimo, negaus Kauno miesto savivaldybės darbuotojai.

Eismo sąlygas šįryt Vilniuje apsunkino plikledis. Dėl to formavosi didžiulės automobilių spūstys, vėlavo viešasis transportas, o policija pranešė apie gausybę eismo įvykių. Vairuotojai gaišdami laiką spūstyse kaltino kelininkus – esą kaip ir kasmet žiemai laiku nepasiruošta. Tačiau sostinės kelius prižiūrinčios įmonės atstovai teisinasi, jog plikledis dažniausiai susiformuoja netikėtai. Esą oro sąlygos pasikeičia vos per valandą. Vilniuje yra 536 gatvės.

Trečiadienį pastabūs internautai pastebėjo ir internete pasidalino su kitais parduodamo kompiuterio skelbimu. Iš pirmo žvilgsnio populiariame Lietuvos skelbimų portale patalpinta žinutė, atrodė niekuo neišsiskirianti, tačiau žmonės netruko pastebėti, kieno vardu ir kada pirktas kompiuteris. Pasirodo, jis pirktas tik vakar, o jo pirkėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas.

Pilaitė – vienas sparčiausiai augančių Vilniaus rajonų. Tačiau auga tik gyvenamieji kvartalai, mokyklų ir vaikų darželių trūksta. Problemą žadėta išspręsti pastatant naują ugdymo įstaigą. Tačiau statybų darbai nė nepradėti, mat miesto savivaldybė įgijo konkurentą – bažnyčią.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei nepriėmus siūlymo palikti pareigas mainais už postą Vilniaus šilumos tinkluose, meras Remigijus Šimašius sako vis tiek kitą savaitę siūlysiantis tarybai ją atleisti. „Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris atsakingas už sklandų ir kokybišką savivaldybės darbą, spalio 25 dienos tarybos posėdyje teiks administracijos direktorės atleidimo klausimą“, – BNS teigė mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę planuoja atleisti iš koalicijos patrauktų konservatorių deleguotą vicemerą Valdą Benkunską. Naują vicemerą turėtų deleguoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai. Kaip BNS patvirtino mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas, šiuo metu laukiama LLRA-KŠS atsakymo, ar jų frakcija sutiktų pakeisti iš koalicijos praėjusią savaitę pašalintus konservatorius.

  Vilniaus liberalai apsisprendė nebetęsti darbo valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais bei žada formuoti naują daugumą.   Liberalų sąjūdžio pranešime nurodoma, kad toks sprendimas priimtas pirmadienį per Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Liberalų frakcijos bei šios partijos Vilniaus skyriaus prezidiumo narių posėdį. „Siekiant greitesnių bei efektyvesnių sprendimų Vilniuje, stabdomas bendradarbiavimas su konservatorių frakcija“, – teigiama pranešime.

Vilniaus socialdemokratai lieka dirbti valdančiojoje koalicijoje, bet kelia reikalavimus partneriams. „Mes nepriėmėme sprendimo, kad išeiname iš koalicijos.

Nelegalios statybos ir statiniai, deja, bet nėra retas reiškinys Lietuvoje. Kol tarnybos gaudo ir baudžia tokius statytojus bei savininkus, kiti statiniai metų metus stovi ramiai. Taip daugiau nebestovės reklamos stendas Vilniaus pakrašty. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Tomas, papasakojęs apie jau seniai už akių kliūvantį reklamos stendą sostinėje.

Dirbdami tą patį darbą, ne visi uždirba vienodai. Štai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikus prižiūrintys pedagogai skirtinguose šalies miestuose gauna skirtingus atlyginimas. Pastarieji svyruoja net ne keliais, o šimtais eurų. Skaičiuojama, jog Vilniaus miesto savivaldybėje yra 126 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jose mažuosius vilniečius prižiūri daugiau nei 1800 auklėtojų. Nuo šių metų liepos pirmos sostinėje darželinukus ugdantys auklėtojai gauna 150 eurų didesnę algą.

Daugumoje Lietuvos miestų, vaikų žaidimų aikštelės – nesaugios, teigia specialistai. Dažniausiai tai sovietinis, daugiabučių kiemuose riogsantis palikimas, neatitinkantis ne tik nustatytų higienos normų, bet ir keliantis pavojų mažiesiems: šie gali ne tik užsigauti, bet ir rimtai susižeisti. Tačiau kai kurie prieštarauja, jog senosios aikštelės būtų panaikintos. Esą tam yra rimtų argumentų.

Vilniaus savivaldybė kitąmet planuoja pastatyti 5 naujus darželius bei dar 12 modulinių priestatų prie jau esamų ikimokyklinių įstaigų. Viešųjų pirkimų procedūras tikimasi užbaigti dar šiemet. Kaip BNS sakė už švietimą atsakingas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, planuojama, jog naujos įstaigos būtų statomos pagal jau parengtą ir patvirtintą tipinį darželio Santariškėse, Bajorų kalvų komplekse projektą, tuo metu moduliniai pristatai būtų projektuojami kiekvienai vietai atskirai.

Vilniaus savivaldybės skelbta viešinimo konkursą laimėjo viešųjų ryšių bendrovė „Idea prima“, pasiūliusi savo paslaugas už beveik 114 tūkst. eurų. Antroji liko agentūra „Integrity PR“, pateikusi 134 tūkst. eurų vertės pasiūlymą. „Pasibaigus sutarties pasirašymo atidėjimo terminui, kuris sueina kitą penktadienį, planuojama sutartį pasirašyti su pirmos vietos nugalėtoju - agentūra „Idea Prima“, - BNS informavo savivaldybė.

Vilniaus miesto savivaldybė darželių auklėtojoms didina atlyginimus - nuo liepos 1 dienos darželinukus ugdantys pedagogai gaus 150 eurų didesnę algą. Didesnį darbo užmokestį gaus daugiau nei 1800 auklėtojų, dirbančių 126 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. „Vertiname vaikų darželių auklėtojų darbą ir suprantame, kokia atsakomybė tenka šiems specialistams. Akivaizdu, kad ir atlygis už atliekamą darbą turi būti tinkamas.

Vilniaus savivaldybės opozicija piktinasi „Vilniaus vandenų“ sudaryta beveik 200 tūkst. eurų informacijos viešinimo sutartimi ir išmokėta 27,5 tūkst. eurų premija vadovui Aidui Ignatavičiui. Vilniaus savivaldybės administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė įmonės praktiką vertina neigiamai, tačiau sako, kad savivaldybės deleguoti du iš septynių „Vilniaus vandenų“ valdybos nariai negali pasipriešinti likusiai „nepriklausomai“ valdybai.

Prieš metus pakeitusi savivaldybės įmonės „Grinda“ vadovybė, sutvarkė daugiau, nei 20 metų buvusio direktoriaus Algimanto Vilūno valdytą įmonę ir uždirbo pelno, sako naujasis įmonės direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.  2016 metų veiklos rezultatus lyginant su 2015, įmonės pajėgumais atliktų darbų apimtys išaugo beveik dvigubai, o veiklos sąnaudos sumažėjo 31 procentu. 2015 metais įmonė buvo patyrusi 924 tūkst.

Savivaldybės įmonei UAB „Grinda“ nuo praėjusių metų birželio 23 dienos ėmė vadovauti Kęstutis Vaicekiūtis. Jis, atkeliavęs į šalia Nėries esantį administracinį pastatą, sulaukė netikėto siurprizo. Tai buvo buvusio direktoriaus Algimanto Vilūno palikimas: pirtelė, baseinas ir poilsio kambarėlis šalia direktoriaus kabineto. Jame, anot kalbų, buvo ir maža spintelė su plačiu alkoholinių gėrimų pasirinkimu. Ir minkšta odinė sofa. Kuri, jei prireikia, išsilanksto.

Vilniaus miesto tarybos nario konservatoriaus Vido Urbonavičiaus turi atsistatydinti, įtariant, kad jis galėjo daryti įtaką savivaldybės administracijos darbuotojams, teigia Vilniaus liberalai. Jie tvirtina, kad V.Urbonavičius darė spaudimą savivaldybės administracijos darbuotojams, kad politiko vaikas patektų į vieną sostinės darželių. „Vilniaus miesto tarybos nario Vido Urbonavičiaus veiksmai padarė milžinišką reputacinę žalą Vilniaus savivaldybei ir darželių registracijos sistemai.

Gruodžio viduryje Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kad keičiamas priėmimas į sostinės mokyklas, o prašymai ateinantiems mokslo metams pradedami registruoti nuo kitų metų kovo 1 dienos. Naujos tvarkos projektą artimiausiu metu turi patvirtinti savivaldybės taryba. Portalas tv3.lt domėjosi, kokie esminiai naujos tvarkos pokyčiai palies labiausiai ir ar baigsis tėvelių minimi neoficialūs susitarimai dėl priėmimo su mokyklų atstovais.

Jei žmonės neatsikels į miestą, tai pats miestas pas juos ateis. Taip galima būtų įsivaizduoti Seimo nario konservatoriaus Kęstučio Masiulio siūlymą keisti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių ribas. Politikas įsitikinęs, praplėtus miesto ribas, bus išspręsta ne viena sostinės paribiuose gyvenančių naujakurių problema. Tuo metu politiniai oponentai tikina, kad toks pasiūlymas kvepia populizmu ir vadina jį tautinės nesantaikos kurstymu.

Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė gyventojams įvertinti 11 teritorijų, kur galėtų įsikurti krematoriumas. Savivaldybės teigimu, jis galėtų įsikurti trijose vietose prie Savanorių prospekto, prie Oslo ir Dubliškių gatvių ar Dobrovolėje prie Leipalingio gatvės. Krematoriumas taip pat galėtų būti statomas Vokės, Liepų ir Galvės gatvių aplinkoje Užukampyje, prie Vakarinio aplinkkelio ir Taurupės gatvės.

Sostinės savivaldybė atsiskaito su rangovais už atliktus Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo tiesimo darbus pagal suderintą atsiskaitymo grafiką. Iki šiol aplinkkelio statytojams pervesta jau 14,5 mln. eurų. 9,3 mln. eurų iš ES fondų rangovą pasieks šiandieną, dar 5,2 mln. eurų savivaldybė buvo pervedusi vasaros pradžioje, gavusi banko paskolą investiciniams savivaldybės projektams. Iš viso projektui yra skirta 84,06 mln.

Vilniaus valdžia ketina ieškoti konsultantų, kurie padėtų parengti ir įgyvendinti nacionalinio stadiono ir kitus Vilniaus teritorijų vystymo projektus. Savivaldybė viešųjų pirkimų portale liepos 22 dieną paskelbė konsultantų paieškos konkurso technines specifikacijas.

 Vakar turėjęs įvykti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdis buvo nukeltas, nes Vilniaus meras Remigijus Šimašius jo nesušaukė įstatymų numatyta tvarka, o apie tai, jog posėdis nukeliamas Tarybos nariams pranešta tik jo išvakarėse. “Nors praėjo jau daugiau nei metai, kai miestui ir miesto Tarybai vadovauja R. Šimašius, Tarybos posėdžių taip ir nesugebėjo išmokti organizuoti ir tinkamai vesti.

Vilniaus valdžia ir Vyriausybė kol kas nesutaria dėl nacionalinio stadiono projekto, sako premjero patarėja Jūratė Juozaitienė. Anot jos, premjeras Algirdas Butkevičius, miesto meras Remigijus Šimašius ir administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė praėjusią savaitę buvo sutarę dėl supaprastinto projekto pasiūlymų, antradienį vykusiame bendrame komisijos posėdyje savivaldybės atstovai nedalyvavo ir joks sprendimas dėl tolesnio projekto likimo nebuvo priimtas.

Panašu, kad pradžioje neskubėjusi į Lietuvą atkeliauti žiema dabar šalyje įsitvirtino kaip reikiant: nuslūgus šalčiams, žiema mus užvertė sniegu. Jeigu prieš kelias savaites dėl speigo dalis sostinės gyventojų vėlavo į darbus dėl neužsivedančių automobilių, tai šiuo metu žmonės skundžiasi gerokai prailgėjusia kelione iki darbovietės dėl gatves gausiai užgulusio sniego. „Gyvenu Antakalnio mikrorajone, o mano darbovietė yra miesto centre.

 Žiemos sezonas Lietuvai atnešė dar vieną problemą – oro užterštumą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šių metų sausio 6 d. visuose miestuose buvo užfiksuotas rekordinė oro tarša, kuri net tris kartus viršijo normą. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius užsimojo netradiciniu būdu kovoti su oro tarša ir tam tikslui planuoja naudoti dronus.  Šių metų pradžioje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija 1,1 – 3,2 karto viršijo ribinę vertę.

Vilniaus savivaldybės atsakingiems specialistams patikrinus, kaip pasnigus valomi šaligatviai, skverai, aikštės, gyvenamųjų namų kiemai, nustatyta daugiau nei 800 pažeidimų. Skaičiuojama, kad iškritus sniegui liko nenuvalyta apie 30 proc. kiemų teritorijų. Bendrovė „Grinda“ nesugebėjo užtikrinti, kad dvi miestą tvarkančios įmonės (subrangovės) – „Mano aplinka” ir „Stebulė” laiku ir kokybiškai nuvalytų apsnigtus šaligatvius, skverus, aikštes ir gyvenamųjų namų kiemus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prieš didžiąsias žiemos šventes padidino vienkartines pašalpas bei pakeitė skurdo ribos sąvoką – nuo šiol į finansinę paramą galės pretenduoti asmenys, kurių mėnesio pajamos nesiekia 153 Eur. Sostinės vicemeras Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį, jog tokie pokyčiai aktualūs toli gražu ne asmenims, besirausiantiems prie šiukšlių konteinerių.

Aiškėja nepotizmo apraiškos Vilniaus miesto savivaldybėje – Saugaus miesto departamento direktorius Henrikas Surovič vadovaujamame padalinyje dar 2013 m. pradžioje įsigudrino įdarbinti savo dukrą. Apie tai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje užsiminė Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius. „Dauguma savivaldybės tarnautojų nori dirbti gerai, tačiau pasitaiko tokių tarnautojų, prie kurių „neprikibsi", nes viską padaro laiku, nors ir ne į temą, be rezultato.

Vilniaus valdžia gali kol kas gali nemokėti 3,354 mln. eurų kompensacijos keturiems asmenims, kurie prieš 15 metų įsigijo sklypą, per kurį tiesiamas Vilniaus vakarinis aplinkkelis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nagrinėti Vilniaus savivaldybės administracijos skundą ir sustabdė žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų vykdymą. LAT turi teisę sustabdyti skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėta byla - šis procesas LAT vidutiniškai trunka apie 6 mėnesius.