vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus miesto mero Remigijus Šimašiaus kabinetą nuo šiol bus galima pakrikštyti „auksiniu“. Šią vasarą savivaldybės pastato dviejuose aukštuose atlikti remonto darbai miesto biudžetui kartu su medžiagomis ir darbais (įskaitant PVM) kainavo kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų. Naujienų portalas tv3.lt gavo remonto darbų sąmatą. Joje nurodyta, kad 19 pastato aukšto, kur įrengtas ir mero R. Šimašiaus kabinetas, remontas kartu su projektu savivaldybei iš viso kainavo daugiau nei 183 tūkst.

Registracijos į darželius kryžiaus kelius jau spėję pamiršti vilniečiai vėl išgyveno panašų košmarą – strigo vaikų registracijos į baseiną sistema. Nors miesto valdžia tvirtina, kad sistema veikia sklandžiai, daugelio tėvų tai nedžiugina, nes daugiau nei 2 tūkst. mažųjų sostinės gyventojų laukia eilėje į baseiną. Registracijos į baseiną Vilniuje sistema buvo trumpam sutrikusi rugsėjo 5 d., kai vienu metu buvo itin išaugęs prisijungimų prie sistemos skaičius.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę apsispręs, ar plėsti rinkliavos už automobilių stovėjimą zonų ribas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis išsamiau paaiškino, kur miestas skiria ir skirs papildomai iš vairuotojų surinktas lėšas. Jo teigimu, pagrindinė galimų pokyčių priežastis – daugelyje gatvių pasiektas didesnis nei 85 proc. piko metu užimtumas.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad iki lapkričio 8 d. dėl gatvės tvarkymo darbų laikinai bus draudžiamas transporto eismas Totorių gatvėje, tarp Labdarių ir Liejyklos gatvių. Darbus vykdanti įmonė yra įpareigota užtikrinti gyventojų privažiavimą prie namų.  Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų. Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus.

Vilniečiai tėvai rūpinasi, kad ne visos mokyklos laikosi nuo šių mokslo metų sostinėje įsigaliojusio draudimo mokytojams tėvų prašyti prisidėti finansiškai prie klasės inventoriaus. Papildomą rūpestį tėvams kelia ir neseniai Vilniuje įtvirtintos prailgintos grupės – tėvai baiminasi, kad jų atžalos laiką leidžia perpildytose klasėse. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybės taryba pasirašė rezoliuciją, kuria mokyklose ir darželiuose uždraudė papildomas rinkliavas.

10 iš 11 Kauno miesto savivaldybės valdomų įmonių į biudžetą šiemet yra paskyrusios dividendus ir pelno įmokas, kurios siekė beveik 6 mln. eurų – tai yra didžiausia tarp Lietuvos savivaldybių uždirbta finansinė grąža, praneša „Kauno diena“. Tokią išvadą dienraštis padarė, išanalizavęs naujausią Valdymo koordinavimo centro parengtą 2018 metų Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių veiklos rezultatus apibendrinanti ataskaitą.  Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių įnašas siekė 5,1 mln.

Nacionalinės koncertų salės idėjų konkurso nugalėtoja paskelbta komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“ pasiūlyta idėja, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Jų pasiūlyta Nacionalinės koncertų salės koncepcija – objektą kuo natūraliau įlieti į aplink esančią unikalią aplinką. Architektai siūlo ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias apjungtų atviras cokolinis aukštas, sukurtas „žaliasis koridorius“, statinyje bus Didžioji ir Mažoji koncertų salės.

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugsėjo 13-15 d. vyks Tautų mugė, todėl laikinai keisis eismo organizavimas Gedimino prospekte. Nuo rugsėjo 12 d. 19 val. iki rugsėjo 15 d. 22 val. draudžiamas transporto eismas Gedimino prospektu nuo Šventaragio iki J. Tumo-Vaižganto gatvės ir Totorių gatvės dalyje nuo Gedimino prospekto iki pastato Totorių g. 8, rašoma pranešime.

Nuo kitų metų Vilniaus gyventojai už šiukšlių išvežimą mokės brangiau. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ ir „Ecoservice“ iki 2026 metų lapkričio užsitikrino 71,2 mln. eurų vertės užsakymą – jos Vilniuje tvarkys komunalines atliekas. Įmonių paslaugos nuo šiol dukart brangesnės nei iki šiol, bet miesto gyventojams šiukšlių išvežimas turėtų kiek brangti nuo kitų metų.

Šią vasarą vilniečiai negalėjo džiaugtis viena mėgstamiausių poilsio vietų – teritorija prie Baltojo tilto. Nors buvo pasirodę pranešimų, kad jau rudens pradžioje sunkiasvorių mašinų išraustoje pievoje žaliuos žolė, tikėtina, kad populiari erdvė nedžiugins ir kitą vasarą. Dalis darbų pakrantėje prie Baltojo tilto vasarą buvo sustoję dėl archeologinių kasinėjimų ir problemų, su kuriomis buvo susidūręs generalinis statybų rangovas – jam buvo iškelta restruktūrizacijos byla.

Po ilgos tylos Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius savo socialinėje paskyroje pasidalino mintimis apie tai, kodėl buvo priimtas sprendimas nuimti karininko Jono Noreikos atminimo lentą. Politikas teigia, kad faktai dėl J. Noreikos vykdytos netikslingos veiklos yra akivaizdūs. „Galima jo veiksmus teisinti istoriniu kontekstu, kad tada atrodė kitaip, kad nebuvo kitos išeities, kad nebuvo suvokiama, kuo tai baigsis, kad tada „visi taip manė”. Tačiau tai jau interpretacija.

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus Vilniaus darželiams, nusprendė teismas. 1 mln. eurų vertės sutartis su įmone turėtų būti pasirašyta vieneriems metams. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė kitos konkurso dalyvės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ieškinį – ji prašė panaikinti sprendimą laimėtoja paskelbti „Pontem“ ir nutraukti konkurso procedūras. „Žemaitijos pienas“ teismui teigė, kad savivaldybė skelbė pirksianti 3,2–3,5 proc.

Tarp sostinės geležinkelio ir autobusų stočių esantis transporto žiedas buvo pertvarkytas vos prieš dvejus metus. Tačiau jau kitąmet ši teritorija bus tvarkoma iš naujo. Dar po kelerių metų neatpažįstamai turėtų pasikeisti visas stoties rajonas. Planuojama, kad iki 2025 m. Vilnių pasieks europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka. Iki to laiko tikimasi sutvarkyti visą stoties rajoną. Apie šiems darbams skirtą projektą „Connect Vilnius“ buvo paskelbta dar metų pradžioje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atsisakė priimti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pervadinti Kazio Škirpos alėją. Kaip pranešė teismas, skundas pateiktas dėl šių metų liepos tarybos sprendimo K. Škirpos alėją pervardinti Trispalvės vardu bei daugiau kaip 0,5 milijono eurų neturtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

Atminimo lentelių nukabinimo ir gatvių pervadinimo politika Vilniuje toliau kaitina aistras. Šį kartą naujienų turi Lietuvos žydų bendruomenė, kuri laikinai uždarė vienintelę Vilniaus sinagogą ir savo būstinę. Šio veiksmo nesuprato nei Vilniaus savivaldybė, nei Kauno žydų bendruomenė, kuri piktinasi, kad šventykla uždaroma per svarbias religines šventes. Vilniaus Sinagoga šiuo metu laikinai uždaryta, pamaldos šią savaitę čia tikrai nevyks.

Lietuvos žydų bendruomenei dėl grasinimų uždarant Vilniaus sinagogą, sostinės savivaldybė teigia, kad Vilnius yra saugus visiems miestas. „Apgailestaujame, kad Lietuvos žydų bendruomenė pasijuto nesaugi, tačiau galime patikinti, kad Vilnius yra saugus visiems miestas. Viešojoje erdvėje pasirodę bailaus chuliganizmo ženklai nekelia jokios grėsmės“, – teigiama BNS atsiųstame savivaldybės komentare.

Prie pat Vilniaus miesto savivaldybės, Lvovo gatvėje artimiausiu metu turėtų iškilti naujas 20 aukštų dangoraižis. Tiksliau, du aukšti pastatai, kurie tarsi remsis vienas į kitą. Viename iš jų numatyta ir terasa su minigolfu. Lietuvos architektų sąjungos organizuotame administracinio pastato Lvovo g. 21A Vilniuje projekto atvirame tarptautiniame architektūriniame konkurse geriausiu išrinktas bendrovės „Architektūros kūrybinė grupės“ projektinis pasiūlymas.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad dėl numanomos Astravo atominės elektrinės avarijos vilniečių evakuacijos pratybas vykdanti sostinės valdžia be reikalo kelia paniką. „Jie daugiau, atrodo, kad gąsdina Vilniaus miesto gyventojus, kelia paniką, nors iš esmės nėra net teorinio pagrindo tą daryti“, – BNS ketvirtadienį sakė E. Misiūnas. Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad pratybas imituojant branduolinę avariją Baltarusijoje ir evakuojant dalį gyventojų rengs rugsėjo 5 dieną.

Buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko namuose rasta per 100 dėžių su įvairiais menininko Jono Meko daiktais. Apie rastas dėžes, skirtas Jono Meko fondui, savivaldybę informavo A. Zuoko žmona, sostinės tarybos narė Agnė Zuokienė, šiuo metu besiskirianti su vyru. Savivaldybės atstovai žada aiškintis, kaip menininko, iš kurio dalį kolekcijos įsigijo savivaldybė, daiktai atsidūrė pas politiką. „Gavome pranešimą iš piliečio, kad rastas neaiškus daiktas.

Liepos viduryje keletą valandų sostinės centre vykusiam hibridinio atsparumo testui „Gedimino legionas“ sostinės savivaldybė išleido 8,8 tūkst. eurų, o maždaug ketvirtadalį šios sumos skyrė specialiems džemperiams pirkti. Iš viso pratyboms pirkta 70 džemperių už 2,3 tūkst. eurų, rodo BNS pateikti savivaldybės duomenys. „Juos dėvėjo pratybose dalyvavę Vilniaus miesto savivaldybės, jos įmonių darbuotojai ir savanoriai.

Vilniaus miesto savivaldybė keturiuose mieste esančiuose parkuose rugpjūčio pabaigoje ketina pastatyti erkių gaudykles. „Tai nieko stebuklingo. Tai sauso ledo pagrindu veikianti dėžė, kurioje įmontuotas šaltas ledas. Veikimo principas – paprastas: ledas tirpdamas yra traukos centras erkėms, jos labai aktyviai į jas lenda“, – teigė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „City Service“, prižiūrėjusi Vilniaus darželių ir mokyklų šilumos ūkį, miestui turi sumokėti 10,3 mln. eurų, nutarė teismas. Bendrovė teismo sprendimą ketina skųsti. Generalinė prokuratūra ir savivaldybė siekė įrodyti viešojo intereso pažeidimą – kad „City Service” nuo 2002 metų iki 2012 metų padarė 20,591 mln. eurų nuostolį miestui.

Vilniaus taryba nusprendė Kazio Škirpos alėjai suteikti Trispalvės vardą. Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 politikų, vienas susilaikė. Sprendimo nepalaikė valstiečiai, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos partneriai konservatoriai. Prašė parodyti pagarbą Posėdyje apsilankę K. Škirpos alėjos vardo palaikytojai šūkavo posėdžio metu, nepagarbiai besielgę asmenys buvo ne kartą įspėti.

Vilniaus miesto gyventojai, vis dar besinaudojantys lauko tualetais, galės gauti 1175 eurų finansavimą už prisijungimą prie centralizuotų buitinių nuotekų surinkimo tinklų. Norintieji gauti finansavimą, turėtų prisijungti prie „Vilniaus vandenų“ nuotekų tinklų. Iki šiol to nepadariusieji gali pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės kompensacija ir, pateikę paraiškas, kitais metais atgauti dalį prisijungimo išlaidų.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį pranešė sulaukusi daugiau nei 260 architektūrinių pasiūlymų iš viso pasaulio dėl Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno. „Ambicingas grandiozinis projektas sulaukė didžiulio tarptautinės architektų bendruomenės dėmesio.

Vilniaus miesto savivaldybė gali tęsti Nacionalinio stadiono konkurso procedūras, tačiau sudaryti sutartį su jo laimėtoja vis dar neleidžiama, ketvirtadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, tenkinęs savivaldybės skundą. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, palankus savivaldybei, nėra pakankamas pagrindas visiškai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Daugelis vilniečių yra pamėgę erdvę prie pėsčiųjų Baltojo tilto. Vilniaus miesto savivaldybė pasišovė ją pertvarkyti. Tačiau praeiviai stebisi, kad statybininkų išrausta zona visiškai apleista – joje nedirba nė vienas darbininkas. Savivaldybė žada, kad darbai bus tuoj atnaujinti, jie sustabdyti dėl archeologų ir dėl rangovų.

Vilniaus miesto savivaldybės valdantieji siūlo idėją, kad gyventojams už paramą socialinės rizikos vaikams būtų galima įrengti padėkos lenteles ant suolelių, jos galėtų būti saugomos iki šimto metų. Registruotame projekte, kurį dar svarstys politikai, numatyta, kad suteikta parama naudojama tik socialinės rizikos šeimose augančių vaikų užimtumui, būreliams finansuoti.

Sostinės širdyje – Vokiečių gatvėje – esančios patalpos numojamos už 7,5 tūkst. eurų per mėnesį arba 10 eurų už kvadratinį metrą. Atrodytų, normali nuomos kaina Vilniaus centre. Tačiau patalpas nuomojančiai įmonei jos nepriklauso – tai miesto savivaldybės nuosavybė, kurią Vilniaus valdžia privatiems verslininkams nuomoja už daug mažesnę sumą ir leidžia pernuomojantiems per mėnesį uždirbti daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Sostinės valdininkai nusprendė, kad nuo 2019 metų miestas sporto klubus rems pagal kriterijus, kuriuos vertins nebe tarybos nariai, o nepriklausomi ekspertai. Bent jau taip deklaruojama viešai. Nors konkursas dėl šių ekspertų samdymo paskelbtas tik penktadienį, tačiau lrytas.lt žiniomis, miesto pinigai sporto klubams neoficialiai jau yra paskirstyti. Vilniaus „Rytas“ turėtų susižerti gerokai didesnę sumą nei gaudavo anksčiau – 1,5 milijonų eurų kasmet.

Vilniečiai sukruto ir skundais užvertė sostinės savivaldybę, valstybines institucijas bei Seimo narius. Gyventojų dėmesį patraukė jų kaimynystėje esantis valstybinis sklypas, kuriame turėtų išdygti sandėliai. Vilniečiai baiminasi, kad naujas projektas rengiamas neatsižvelgiant į poveikį aplinkai bei gyventojams, maža to, jie stebisi, kaip sklypą iš valstybės nuomojanti įmonė susirengė jį parduoti už beveik 600 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas ketvirtadienį „Facebook“ paskyroje pasidžiaugė, kad ateityje sostinės politikai gali sumažinti paramą atskiriems sporto klubams, tačiau į tokį norą aštriai sureagavo Vilniaus „Ryto“ ištikimiausi sirgaliai – „B tribūna“. Politikas džiaugėsi, kad finansų komitetas pritarė jo siūlymui, jog vienas sporto klubas iš Vilniaus savivaldybės negalėtų gauti didesnės nei 800 tūkst. eurų paramos sezonui.

Didžiųjų šalies miestų darželiuose vietų trūksta patiems mažiausiems. Tiek Vilniuje, tiek Kaune į ugdymo įstaigas nepateko virš 1000 lopšelinio amžiaus mažylių. Valdininkai tikina, jog problemą sprendžia planuodami bei vykdydami ikimokyklinių įstaigų plėtrą. Sostinėje vietos į darželius laukia 1 853 vaikai. Daugiausiai jų – 1174 – tai 1,5 – 3 metų amžiaus mažyliai. Siekdami pakeisti situaciją, Vilniaus valdininkai sako jau ėmęsi priemonių.

Mažųjų vilniečių tėvai su džiaugsmu pasitiko nuo rugsėjo sostinėje startuosiančias prailgintas grupes pradinukams mokyklose. Tačiau čia pat kilo ir nemažai klausimų, kaip modelis veiks, ar nenutiks taip, kad ne visiems vaikams užteks vietos, kodėl penktadieniais grupės dirbs trumpiau. Vilniaus vicemerė ramina, kad didesnių problemų, įgyvendinus naujoves, kilti neturėtų, o visi tėvai paslauga galės naudotis nemokamai.

Vilniaus verslininkai deklaravo liepos mėnesį surinkę apie 140 tūkst. eurų vadinamojo pagalvės mokesčio. Liepa yra pirmasis mėnesis, kai sostinėje rinkta euro dydžio turisto rinkliava už nakvynę. Apgyvendinimo paslaugų tiekėjai yra įpareigoti surinkti šią rinkliavą ir kas mėnesį pervesti surinktą sumą į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytą sąskaitą, užpildžius duomenų deklaraciją.

Naujoji Vilniaus reklama dar nė nestartavusi Europoje, panašu, Lietuvoje užkūrė tikrą pirtį. Pradedant nuo arkivyskupo Gintaro Grušo kritikos iki naujausios žinios apie Artūro Zuoko užmojį rengti interpeliaciją Povilui Poderskiui bei atleisti „GO Vilnius“ vadovę. Maža to, Rusija Vilniaus reklamą jau išnaudoja propagandai. Praėjusią savaitę visuomenė nevienareikšmiškai pasitiko netrukus Berlyne ir Londone turinčią pasirodyti Vilniaus reklamą „Vilnius yra Europos G taškas.

Rodosi, kad tarp Vilniaus savivaldybės ir daugiabučių administratorių jau beveik metus tęsiasi nuožmi kova, kur labiausiai nukenčia gyventojai. Tebevykstant būstų administratorių rinkimams, kai gyventojai gavo progą patys išsirinkti, savo namų prižiūrėtojus, pastarieji nevengia pasukčiauti, bet didelės problemos čia nemato ir baksnoja į savivaldybės klaidas.

Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais apraizgyta dovana kaip reikiant įsiutino Vilniaus miesto savivaldybę ir sąvartyną valdančią įmonę, tačiau vadovas ginasi, kad šis žingsnis ne tik neatnešė nuostolių, bet buvo pelningas.

Kai kurie vilniečiai piktinasi nauja vaikų į mokyklas priėmimo tvarka. Esą taip valdininkai siekia užpildyti tuščias ugdymo įstaigas, užuot gerinę ugdymo paslaugų kokybę jose. Savivaldybės atstovai sako, jog pokyčių reikėjo dėl itin augančio mokinių skaičiaus. Be to žadama, kai kuriuos vaikus iki mokyklų pavėžėti, ar pakeisti viešojo transporto maršrutus.  Priėmimo į mokyklas tvarka pasikeitė nuo kovo 1 dienos.

Seime nugulė visų tėvų svajonė – idėja, atrodytų, turinti išgelbėti besikamuojančius ir išspręsti vietų darželiuose trūkumą. Siūloma leisti kurti „šeimos darželius“, kur vienas asmuo galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų. Tačiau edukologai skambina pavojaus varpais – tokios vietos neužtikrins tinkamo vaikų ugdymo. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė įregistravo įstatymo pataisas, siūlančias leisti namuose įrengti mažus vaikų darželius.

Dėl nuo pat pradžių strigusios sistemos, priimančios prašymus dėl vadinamųjų vaiko pinigų, išmokas laiku gaus ne visi. Prognozuojama, jog sausio gale prašymus pateikę tėvai, pinigų gali tikėtis tik kovo mėnesį. Specialistai sako, nespėjantys išnagrinėti plūstančių prašymų. Esą to buvo galima išvengti, jei sistema būtų veikusi be trukdžių. Sulaukiama daugybės žmonių skundų dėl laiku nesumokėtos išmokos. Išmoka vaikui mokama už praėjusį mėnesį nuo einamojo mėnesio 12 iki 25 dienos.

Trečiadienį vykęs pirmasis šiais metais Vilniaus miesto tarybos posėdis buvo sutrikdytas incidento. Keli politikai pastebėjo įrengtus mikrofonus po jų stalais apie kuriuos, esą, niekas nebuvo pranešę. Vykusioje tiesioginėje transliacijoje žmonės tikino girdėję tarpusavio politikų kalbas.  Apie tai savo socialiniame tinkle vakar rašė konservatorius Vidas Urbonavičius.

Tarsi filme apie šnipus. Būtent taip atrodo situacija, kurią savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ paviešino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, konservatorius Vidas Urbonavičius. Politikas užfiksavo tarybos posėdžių salėje rastus užmaskuotus mikrofonus. Portalui tv3.lt jis sakė, kad tai paaiškėjo visiškai atsitiktinai. Kreipsis į Generalinę prokuratūrą V. Urbonavičius pasakojo, kad apie nugirstus jo pokalbius su kolegomis pranešė paskambinęs žmogus.

„Auksinis tualetas“, „auksiniai šaukštai ir šakutės“, o dabar – ir „auksinis sviestas“ Vilniaus darželiuose. Buvęs Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas paviešino informaciją apie išskirtines sąlygas sostinės darželių maisto tiekėjams.

Sostinės centrą šturmavus protestuojantiems medikams, Vilniaus miesto valdžia pristatė ambicingą planą ir pažadą miesto medikams. Pasak sostinės vadovų, Vilniaus savivaldybė 2018-ųjų biudžete yra numačiusi papildomai skirti apie 4 mln. eurų vadinamojo paciento krepšelio didinimui savivaldybės valdomose sveikatos priežiūros įstaigose. O tai leistų padidinti atlyginimus pirminės grandies medikams – šeimos gydytojams – pediatrams, slaugytojams.

Geresnių darbo rezultatų tikimasi pasiekti dirbant iš namų. Nuo sausio pradžios Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai neprivalo sėdėti darbe visą savaitę. Artimiausius 3 mėnesius jie turės galimybę dirbti iš namų. Vėliau paaiškės ar ši naujoji tvarka bus tęsiama nuolat. Vilniaus miesto savivaldybė yra pirmoji šalyje, siūlanti savo darbuotojams tokią darbo tvarką. „Prieš kelis mėnesius, kai tapau administracijos direktorius, mes inicijavome tai, kaip vieną iš pirmųjų darbų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai nuo sausio pradžios gali dalį laiko dirbti iš namų – po tris mėnesius truksiančio eksperimento bus vertinama, ar šią tvarką taikyti nuolat.

Artėjančios šventės papildys kai kurių valdininkų kišenes – bus išmokėtos šventinės premijos. Tiesa, dėl jų nė nereikėjo stengtis. Pakanka neturėti tarnybinių nuobaudų ir puikiai sutarti su savo tiesioginiu vadovu. Tuo tarpu kai kurie šalies savivaldybių vadovai nemano, kad Kalėdos yra priežastis išmokėti priemokas. Kiti – už sutaupytas lėšas darbuotojams įsirengs sporto salę.  Papildomų pinigų, arba vadinamojo tryliktojo atlyginimo, negaus Kauno miesto savivaldybės darbuotojai.

Eismo sąlygas šįryt Vilniuje apsunkino plikledis. Dėl to formavosi didžiulės automobilių spūstys, vėlavo viešasis transportas, o policija pranešė apie gausybę eismo įvykių. Vairuotojai gaišdami laiką spūstyse kaltino kelininkus – esą kaip ir kasmet žiemai laiku nepasiruošta. Tačiau sostinės kelius prižiūrinčios įmonės atstovai teisinasi, jog plikledis dažniausiai susiformuoja netikėtai. Esą oro sąlygos pasikeičia vos per valandą. Vilniuje yra 536 gatvės.