vilkikai

Baltarusijos žiniasklaidai skelbiant, kad Minsko sulaikyti Lietuvos vilkikai jau išvažiuoja per Lietuvos praėjusią savaitę vėl atidarytus pasienio punktus, „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad tokia informacija nepasitvirtino ir iš specialių aikštelių krovininiai automobiliai nepajudėjo. „Lietuvos vilkikų judėjimo (per Baltarusijos sieną – BNS) nėra, situacija tokia pati.

Baltarusijoje užstrigusių Lietuvos vilkikų situacija per savaitgalį nepasikeitė, teigia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Anot jo, po sienos uždarymo Baltarusijos teritorijoje likę vilkikai vis dar negali palikti aikštelių, tačiau į šalį įvažiuojantys vilkikai gali keliauti laisvai ir netgi gauna specialią palydą. „Niekas nepasiketė, viskas tas pats. Vilikai, kurie buvo aikštelėse – nė vienas neišvažiavo.

Nepaisant atidarytų pasienio su Baltarusija punktų, Lietuvos vežėjų vilkikai penktą parą neįvažiuoja į Lietuvą, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas. Pasak Giedriaus Mišučio, pirmadienio ryto duomenimis, su vilkikai lietuviškais numeriais kol kas neįvažiuoja.  „Informacijos apie vilkikus, kurie būtų ilgesnį laiką Baltarusijoje ir grįžę, šiam rytui nebuvo“, – BNS sakė G. Mišutis.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad Baltarusija į Lietuvą grįžti leidžia tik tiems vilkikams, kurie į šalį atvyko po sienos atvėrimo. Tuo metu nuo mėnesio pradžios Baltarusijoje įstrigusiems vilkikams vis dar neleidžiama grįžti – Minskas reikalauja konsultacijų su Vilniumi.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad jeigu kontrabandiniai balionai ir toliau plūs į Lietuvą, o Baltarusijos teritorijoje įstrigusiems vilkikams nebus sudaryta galimybė sugrįžti į šalį, gali būti svarstomas ir tranzito į Kaliningradą apribojimas.

Lietuvai ketvirtadienį po beveik trijų savaičių vėl atnaujinus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų darbą, tačiau negrįžtant jos vilkikams iš Baltarusijos, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas sako manantis, kad tai nėra piktybinis Minsko elgesys – anot jo, šiuo metu Baltarusijoje tvarkomi dokumentai, kaip leisti judėti Lietuvos krovininiams automobiliams.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina nedaryti tragedijos dėl iš Baltarusijos nesugrįžtančių Lietuvos vilkikų, tačiau žada aiškintis, kokios priežastys tai lemia. „Nereikia čia dabar pulti ir daryti iš to tragediją. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios tariamos ar tikros priežastys lemia, kad mūsų vilkikai iš Baltarusijos vis dar nejuda.

Aleksandras Lukašenka apgavo Lietuvą. Iki šiol jis kartojo, kad kai Lietuva atidarys sieną, įstrigę vilkikai galės laisvai išvažiuoti iš Baltarusijos. Vidurnaktį pasienio postai pradėjo veikti, tačiau baltarusiai sunkvežimių neišleidžia. Kai kurie vežėjai net ir susimokėję po 1,2 tūkst. eurų už stovėjimą aikštelėse liko jose – važiuoti link pasienio jiems neleidžia baltarusių pareigūnai. O A. Lukašenkos režimas reikalauja užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Nepaisant vidurnaktį Lietuvos atidarytų pasienio punktų, Baltarusija neišleidžia lietuviškų vilkikų iš specialių aikštelių ir reikalauja Vilniaus ir Minsko Užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimo, sako nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. „Gavau informaciją, kad Baltarusijos pusė reikalauja susitikimo, konsultacijų Užsienio reikalų ministerijų lygiu.

Lietuvos Vyriausybei atidarius sieną su Baltarusiją, vežėjų asociacija „Linava“ sako, kad vilkikai į Lietuvą sugrįžti vis dar negali ir stovi baltarusių nurodytose aikštelėse. „Vis dar niekas nejuda – nė vienas vilkikas neįvažiavo, o priežastys neaiškios. Vieni dar Baltarusijoje esantys vairuotojai sako, kad baltarusiai nežino, kaip forminti. Vyksta apmokėjimai, vilkikai statomi į elektronines eiles.

Lietuvai ketvirtadienio vidurnaktį atvėrus sieną su Baltarusija, tačiau Minskui kol kas neišleidžiant Lietuvos vežėjų vilkikų, premjerė Inga Ruginienė tikina, kad tai gali būti susiję su techninėmis kliūtimis.  „Labai tikiuosi, kad šitas sulaikymas, kuomet atidarėm du pasienio punktus, yra tiesiog techninio lygmens, kuomet turi suvaikščioti tam tikri parašai ir vilkikai galės sugrįžti namo.

Lietuvos Vyriausybei atidarius sieną su Baltarusiją, Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“  sako sulaukianti dviprasmiškos informacijos apie galimybes vilkikams sklandžiai kirsti pasienio punktus. „Daug informacijos šiuo metu neturime. Lietuvos pusėje viskas dirba tvarkingai, bet kažkas vyksta iš Baltarusijos pusės – sklinda dviprasmiška informacija“, – Eltai ketvirtadienį teigia „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas sako, kad nepaisant ketvirtadienio vidurnaktį atvertos sienos su Baltarusija, Lietuvos vežėjų vilkikai kol kas per ją nejuda. „Mes taip pat turim tą pačią informaciją (kaip ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT – BNS), kad kol kas nejuda. Nejuda dėl Baltarusijos pusės. Buvo pirma informacija, kad Baltarusijos laiku pradės judėt 9 val.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus anksčiau nei planuota atverti sieną su Baltarusija, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas džiaugiasi sprendimu ir sako, kad dabar svarbiausia – užtikrinti sklandų Lietuvos vilkikų grįžimą namo. „Puikus sprendimas, labai džiaugiamės tuo (...). Sveikas protas nugalėjo ir mes taisome buvusias klaidas ir labai džiaugiamės, kad pasienio punktai bus atidaromi anksčiau nei planuota“, – BNS sakė asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas.

Lenkijai atidarius du pasienio punktus su Baltarusija, kroviniai ima kelią keisti – vis daugiau jų nukreipiama per Lenkiją, o Lietuvos vežėjai skaičiuoja augančius nuostolius. Sektoriaus atstovai įspėja, kad daliai įmonių tai gali tapti lemtingu smūgiu. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Lenkija atidarė du pasienio punktus su Baltarusija.

Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių atstovams antradienį ketinant susitikti techninėms deryboms dėl Baltarusijoje įstrigusių daugiau nei tūkstančio vilkikų grąžinimo į Lietuvą, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad nuo derybų rezultatų priklausys, kada bus priimtas sprendimas atverti pasienio punktus. Anot jo, kol kas linkstama prie sprendimo sieną su Baltarusija atidaryti dar iki lapkričio 30-osios.

Prasidėjus diskusijoms apie galimybę anksčiau laiko atverti sieną su Baltarusija, antradienį šaukiamas Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdis, kurio metu bus aptariama padėtis pasienyje.

Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių atstovai antradienį ketina susitikti techninėms deryboms dėl Baltarusijoje įstrigusių daugiau nei tūkstančio vilkikų grąžinimo į Lietuvą, be to, Nacionalinio saugumo komisija (NSK) aptars įstrigusių vilkikų situaciją ir padėtį dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis BNS sako, kad techninio lygio deryboms priešpiet pasienyje turėtų susitikti tarnybų vadovų pavaduotojai.

Lietuvai bandant išspręsti daugiau nei tūkstančio Baltarusijoje įstrigusių jos vilkikų grąžinimo problemą, užsienio reikalų viceministras Taurimas Valys sako, kad su Baltarusija nuolat bendraujama techniniu lygiu, kartu vyksta konsultacijos su šalies strateginiais partneriais.  „Akivaizdu, kad techniniu lygiu derybos vyksta nuolat, pasiūlymai iš vienos pusės, pasiūlymai iš kitos pusės.

Baltarusijoje įstrigusių vilkikų krizė niekaip neišsisprendžia – Aleksandras Lukašenka atmetė jau trečią Lietuvos prašymą išleisti sunkvežimius. Verslininkai, kurių automobiliai su vairuotojais ten įstrigę pyksta, kaltina valdžią ir grasina blokuoti kelius čia, Lietuvoje, taip didinant spaudimą Vyriausybei, kad ši nusileistų A. Lukašenkos reikalavimams. Vidaus reikalų ministras siūlo vežėjams protestuoti ne Lietuvoje, o Baltarusijoje.

 Minskas trečiadienį pareiškė pateikęs Lietuvai pasiūlymų dėl sienos atvėrimo, nors anksčiau atsisakė atidaryti evakuacinį koridorių per laikinai uždarytą pasienį Baltarusijoje įstrigusiems Lietuvos vilkikams.

Lietuva jau kelintą kartą kreipėsi į Baltarusiją su prašymu išleisti Lietuvos vilkikus. Šiandien gautas šalies atsakymas, kuriame atmesti Lietuvos valdžios prašymai. Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas nurodo, kad mūsų įmonės ir toliau lieka įkaitais Baltarusijos rėžime. „Šiandien gautas Baltarusijos pasienio vadovo atsakymas į Lietuvos raštą. Sutikimo atidaryti evakuacinį koridorių Lietuvos ir ES vežėjams negautas, mūsų įmonės toliau laikomos įkaitais.

Apie 2 tūkst. Lietuvos vilkikų vairuotojų šiuo metu įstrigę Baltarusijoje ir negali grįžti namo. Baltarusijos režimas nesutinka su pakartotinais Lietuvos prašymais, kol pati Lietuva neatvers savo sienos.  Tačiau ekspertai sako, kad klaidų netrūko ir mūsų pusėje – esą valdžia, nepagalvojusi apie mūsų kraštiečius, uždarė sienas nedavus nei laiko, nei signalo sugrįžti. Kritikos strėlės keliauja ir darbdaviams, numojusiems ranka į seniai matomas rizikas.

Krovininio-keleivinio kelto „Antej“, skirto pervežti riedmenims, apkrovas galėjo paveikti Lietuvos ir Baltarusijos sienos uždarymas – keltas nebeturi laisvų vietų artimiausiems reisams iš Kaliningrado į Rusiją, vilkiko su priekaba gabenimo kaina pakilo iki 1,65 tūkst. eurų, rašo portalas „Verslo žinios“. Pasak jo, Kaliningrado tranzitas vyksta per pasienio punktą Medininkai–Kamenyj Log, čia išsirikiavusi ilga sunkvežimių eilė, o Kaliningrado vežėjai neturi jokio pranašumo.

Baltarusijoje įstrigus maždaug tūkstančiui vilkikų ir puspriekabių bei dėl to nepatenkintiems vežėjams svarstant Lietuvoje blokuoti kelius, premjerė sako, kad tokia priešiškose valstybėse veikiančio verslo reakcija yra perdėta bei nesąžininga. Inga Ruginienė pabrėžia, jog vežėjai turėjo įsivertinti galimas rizikas bei joms pasiruošti. „Vežėjų perdėtas emocinis fonas yra šiek tiek nesąžiningas.

Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenko pareiškimai apie Baltarusijoje įstrigusių lietuvių vilkikų pasisavinimą gali būti politinio šantažo forma. Anot ekspertų, tuo siekiama priversti Lietuvą atidaryti uždarytus pasienio punktus. Lietuvos valdžia turėtų situaciją spręsti tiek ekonominėmis, tiek diplomatinėmis priemonėmis.

Lietuvai dar kartą kreipusis į Minską, kad jos įmonių vilkikai būtų įleisti į šalį per Vyriausybės laikinai uždarytus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus, Baltarusija pareiškė, kad to nedarys, kol Lietuva atvers sieną. Kaip skelbia baltarusių portalas „Nashaniva“, Lietuvos vilkikams neleidžiama išvažiuoti iš Baltarusijos, bet jų vairuotojai gali išvykti iš šalies.

Aleksandras Lukašenka didina spaudimą Lietuvai ir svaidosi grasinimais. A. Lukašenkos nurodymu Baltarusijoje įstrigę Lietuvos įmonėms priklausantys vilkikai pervežti į specialias aikšteles. Jose, anot A. Lukašenkos, vien už stovėjimą teks mokėti 120 eurų per parą. Diktatorius grasina konfiskuoti Lietuvos įmonių sunkvežimius. Visais šiais veiksmais jis spaudžia Lietuvą atidaryti pasienio punktus, kurie buvo uždaryti dėl į mūsų šalį skrendančių kontrabandinių balionų.

Lietuvai ieškant sprendimo, kaip padidinti iš dalies veikiančio Medininkų pasienio punkto pralaidumą ir taip grąžinti Baltarusijoje įstrigusius tūkstančius vilkikų ir puspriekabių, Lietuvos vežėjai pareiškė, kad Baltarusija nebeišleidžia jų ir per Medininkus.  „Mūsų pareigūnai labai mažai praleidinėdavo (vilkikų per Medininkų punktą – BNS), o dabar viskas.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad lietuviškų vilkikų sugrįžimo į šalį per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą klausimas gali būti išspręstas tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių, nesikreipiant į aukštesnes institucijas. Anot jo, dėl vilkikų, strigusių ne pasienyje, o Baltarusijos viduje, bus sprendžiama vėliau. „Pagrindinis sprendimas yra ištraukti mūsų vilkikus iš tos situacijos, kurioje jie yra.

Baltarusijoje užstrigusiems vilkikams negalint grįžti į Lietuvą, Minsko biudžetui vežėjai per šią savaitę jau sumokėjo apie 5 mln. eurų, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Olegas Tarasovas. „Už šią savaitę, neskaičiuojant vairuotojų atlyginimų, kiekvienam vilkikui (laukimas kainuoja – ELTA) kažkur apie 1 tūkst. eurų, kiekvienam sąstatui. Jeigu mes kalbame apie 5 tūkst. užstrigusių vilkikų, tai kažkur 5 mln.

Baltarusijoje įstrigo tūkstančiai Lietuvos firmoms priklausančių vilkikų su vairuotojais. Pasienio punktus uždarė Ingos Ruginienės Vyriausybė, o atsakydamas Aleksandras Lukašenka įvedė draudimą sunkvežimiams iš Lietuvos apskritai važinėti po Baltarusiją. Todėl dabar vežėjų asociacija prašo Vyriausybės pagalbos. Iš pradžių griežta A. Lukašenkos atvžilgiu buvusi premjerė dabar jau prašo jo pagalbos – leisti į Lietuvą sugrįžti įstrigusiems vairuotojams su sunkvežimiais.

Baltarusijoje įstrigus maždaug 5 tūkst. Lietuvos vilkikų bei puspriekabių ir premjerės patarėjui anksčiau pranešus, kad vežėjams jau šią savaitę gali būti atidarytas laikinai uždarytas Šalčininkų pasienio punktas, Minskas kol kas neketina išleisti lietuviškų vilkikų.  Tai BNS patvirtino vidaus reikalų ministro atstovas Mindaugas Bajarūnas.  „Kalbėjome tik apie vienintelę galimybę per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą vežėjams sudaryti sąlygas grįžti.

Baltarusijoje įstrigus maždaug 5 tūkst. Lietuvos vilkikų bei puspriekabių, o Minskui draudžiant jų eismą šalies teritorija, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad vežėjams siekiama atverti uždarytą Šalčininkų pasienio postą, prie kurio laukia apie 500 transporto priemonių. Ministro teigimu, dėl to ketinama kreiptis į Baltarusiją. „Didelė grupė yra (...) prie Šalčininkų posto, ten iš Baltarusijos pusės Benekainyse.

Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę užvirė diskusija dėl nuotolinių svarstyklių Lietuvos keliuose. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, jog tai itin efektyvi priemonė užtikrinant tinkamą kelių naudojimą, o valstybinių kelių operatorė „Via Lietuva“ tikina, kad kitais metais jau planuojama vykdyti tokių svarstyklių pirkimus.

Lietuvai mėnesiui uždarius sieną su Baltarusija ir toje šalyje įstrigus maždaug 1,5-2 tūkst. Lietuvos vilkikų, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas sako, jog jiems turėtų būti taikoma numatyta išimtis ir leista grįžti į Lietuvą.  Tuo metu „Linavos“ atstovas sako, jog Baltarusija ėmėsi atsakomųjų priemonių ir nebeišleidžia tuščių bei ne jos krovinius vežančių vilkikų.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) viceprezidentas Olegas Tarasovas sako, jog po sienos su Baltarusija uždarymo pasienyje vis dar laukia apie 2 tūkst. Lietuvos vežėjų su vilkikais. Anot jo, vairuotojai atitinka Medininkų pasienio punkto apribojimams taikomų išimčių sąlygas, tačiau vis tiek yra neįleidžiami atgal į Lietuvą.

Vyriausybei nusprendus mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas skaičiuoja, kad pasienyje įstrigo ir į Lietuvą grįžti negali beveik 2 tūkst. vilkikų, o su tuo susiję nuostoliai sieks milijonus eurų. „Rankiniu būdu paskaičiavau, kad šiuo metu yra įstrigę 1,5–2 tūkst. vilkikų“, – BNS penktadienį sakė „Linavos“ viceprezidentas Olegas Tarasovas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui riboti kuro kiekį, kurį krovininis transportas, atvažiuojantis iš trečiųjų šalių, gali įsivežti į Lietuvą.  Tai reiškia, kad iš trečiųjų šalių, tokių kaip Rusija ar Baltarusija, įvežamas kuras, viršijantis Vyriausybės nustatytą ribą, bus apmokestintas akcizu, kai įprastai vežėjas nuo to atleidžiamas.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar riboti be importo akcizų į Lietuvą iš trečiųjų valstybių, išskyrus Europos Ekonominės erdvės valstybes, įvežamą kurą vilkikų bakuose. Siūlymą teikianti Finansų ministerija mano, kad tai padėtų užkardyti nelegalų dyzelino įvežimą iš Baltarusijos – užkirstų kelią galimam kuro nupylimui ir nelegaliam pardavimui.

Lietuva, susidurdama su darbo jėgos trūkumu vėžėjų sektoriuje, žvalgosi į Filipinus ir Zimbabvę, kur darbuotojų atlyginimai gerokai mažesni nei Lietuvoje. Kokį atlyginimą siūlo? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja „Citadele“ ekonomistas Aleksandr Izgorodin ir nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) penktadienį priėmė galutinį sprendimą, kuriuo naikinamas Mobilumo paketo įpareigojimas vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į jų registracijos šalį, pranešė Susisiekimo ministerija.

Didžiausios Lietuvoje krovinių ekspedijavimo įmonės „Delamode Baltics“ paskutinėmis rugpjūčio dienomis Vilniuje įkurta antrinė bendrovė „Delamode Global Solutions“ orientuosis ne į Baltijos šalių krovinius ir klientus, bet į Azijos ir Europos įmones, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Tai bus nauja veikla, kurios mes iki šiol nevykdėme. Nauja bendrovė teiks pasaulinės logistikos sprendimus – didžiąja dalimi iš Kinijos, bet ne tik iš jos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui aiškiau reglamentuoti vilkikų ir autobusų emisijos klasę, pagal kurią mokamas kelių naudotojo mokestis. Susisiekimo ministerijos parengtiems atitinkamiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Lietuvos naujų sunkvežimių rinka šių metų pirmąjį pusmetį susitraukė perpus – lyginant su pernykščiais rezultatais, tai yra didžiausias nuosmukis Europos Sąjungoje (ES). Kaip nurodoma pranešime, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įregistruoti 3062 nauji sunkvežimiai, kurių masė viršija 16 tonų – tai 49,2 proc. mažiau nei pernai tuo metu. Tuo metu per tą patį laikotarpį ES naujų sunkvežimių rinka išaugo 0,3 proc. – iki 151,4 tūkst.

Vilniuje vyrui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai jog neturėdamas teisės vairavo sunkvežimį, baudą gavo ir vėliau transporto priemonę perėmęs įmonės vadovas.  Ketvirtadienį 10.30 val., gautas pranešimas apie galimai neblaivų sunkvežimio „Man“ vairuotoją Vilniuje. Kelių policijos skyriaus ekipažas nurodytą sunkvežimį sustabdė Apkasų gatvėje. Paaiškėjo, kad 61 metų sunkvežimio vairuotojas yra blaivus, tačiau neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės.

 Kalvarijos pasieniečiai sulaikė tris Vokietijoje vogtus vilkikus, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Anot pasieniečių, visas šias transporto priemones vairavo Kirgizijos piliečiai. Naktį iš pirmadienio į antradienį pasienio ruože patruliavę pareigūnai Kalvarijos savivaldybėje sustabdė patikrinti Vokietijoje registruotą balninį vilkiką su puspriekabe. Jį vairavo 27 metų Kirgizijos pilietis.

Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasienio kontrolės punkte vilkikų vairuotojai eilėje gali laukti per 80 valandų, Šalčininkų – per 100 valandų.

32-ejų metų iš Šilutės kilusi Gintarė Deimantaitė-Vasiliauskė – stereotipus laužanti moteris. Prieš daugiau nei 7-erius metus pašnekovė pradėjo vilkiko vairuotojos karjerą Anglijoje. Gintarė neslėpė, kad darbą ji dirbo su malonumu ir nostalgiškai prisimena ne tik dėmesį iš kolegų, bet ir itin dosnų atlyginimą. „Atsimenu laiką, kai skambinau dėl darbo, susisiekiau su vadovais ir atvykau į darbo pokalbį.