vilibor

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui praėjusį trečiadienį Vyriausybei pristačius jo vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-ųjų ekonominės krizės, Vyriausybė pirmadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę, pranešė premjeras Saulius Skvernelis.  „Yra kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą dėl dviejų klausimų“, – pirmadienį teigė ministras pirmininkas.

Seime Lietuvos finansinės krizės, Lietuvos banko ir komercinių bankų klausimus eskaluojantis valstietis Stasys Jakeliūnas atmeta galimybę Seime inicijuoti „Snoro“ banko ir jo darbuotojų veiklos tyrimą. Jis neigia, kad tai susiję su tuo, jog šiemet per savivaldos rinkimus Vilniaus savivaldybės tarybos nariu kartu su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašu tapo ir anksčiau banko „Snoras“ valdyboje dirbęs Romasis Vaitekūnas.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui pareiškus, kad žmonės per teismus galėtų gauti kompensacijas dėl nepagrįstai brangių bankų paskolų per 2009-2010 metų krizę, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas sako, kad tokie pareiškimai yra politinio proceso dalis.

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas pareiškė, jog iš Lietuvos banko (LB) gavo prieštaringą informaciją dėl tarpbankinių palūkanų normos Vilibor pokyčių 2008-2009 metais. Todėl, pasak „valstiečio“ Stasio Jakeliūno, komitetas dar kartą centrinio banko prašo oficialiai pateikti visų tyrimų dėl Vilibor medžiagą.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako matantis galimybę, kad teismai galėtų priteisti kompensacijas dėl nepagrįstai brangių bankų paskolų krizės metu. Politikas trečiadienį sakė, kad paskolų kainai įtaką dariusių tarpbankinių palūkanų normos „Vilibor“ augimas galėtų būti įvertintas kaip apgavystė.

Švedijos banką „Swedbank“ pastaruoju metu purto skandalai. Kovo pabaigoje įmonės būstinėje Stokholme atliktos kratos, atleista įmonės vykdomoji direktorė. Ne ką mažiau įtempta situacija komerciniams bankams klostosi ir Lietuvoje – Seimo narys Stasys Jakeliūnas kaltina komercinius bankus dėl krizės.

Valstiečio Stasio Jakeliūno užmojis tirti finansinį startuolį „Revolut“ ir Lietuvos banko dešimtmečio senumo veiklą gali sugriauti Lietuvos reputaciją prieš investuotojus, mano užsienio įmones į Lietuvą traukiantys specialistai bei Seimo nariai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs – S. Jakeliūno žingsniai tik pagelbės viliojant investicijas.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) prašys Seimą iki spalio pabaigos atidėti parlamentinio tyrimo dėl prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybių išvadų tvirtinimą. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. „Nutarėm teikti Seimui nutarimo projektą, kad išvadų pateikimas ir pristatymas Seimui įvyktų ne balandžio 15 dieną, o iki spalio 31 dienos“, – BNS po posėdžio sakė komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

Mokėjimas tiksliai planuoti asmeninius finansus yra vienas svarbiausių gebėjimų, užtikrinančių patogų ir ramų gyvenimą. Deja, įgimto talento ir finansinių žinių ne visada pakanka. Svarbu nuolat skaityti žiniasklaidą ir sekti finansinius pokyčius pasaulyje. Į klausimus, kokie ekonominiai rodikliai bei finansiniai pasikeitimai ir kokią įtaką daro paskolos įmokoms ir palūkanoms, atsako Vaiva Šleinotaitė, „Danske“ banko Vilniaus Saltoniškių klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Būsto paskolų rinkoje skandinavų bankai klientams bruka naują jauką, rašo „Respublika“.  Potencialius buto ar namo pirkėjus bandoma įtikinti, kad atėjo laikas, kai gyventojams yra kur kas geriau skolintis litais nei eurais. Esą paskolos nacionaline valiuta taip atpigo, kad tapo pigesnės už kreditus bendrais europiniais pinigais. „Respublikos“ kalbinti finansų analitikai neabejoja, kad tai yra dar vienas bankų sūris pelėkautuose.

Lietuvos bankas įtraukė „Danske“ banko palūkanų normas į VILIBOR apskaičiavimą. VILIBOR skaičiavimui skirtingais terminais naudojamos ne mažiau kaip penkių bankų, atliekančių operacijas tarpbankinėje indėlių ir paskolų rinkoje bei esančių didžiausiais jos dalyviais, palūkanų normos. Šiuo metu „Danske“ banko vienos savaitės palūkanų norma yra 0,65 proc.

Atlyginimams daugelyje šalies sektorių vis dar nejudant iš mirties taško arba kylant labai minimaliai, tačiau nuolat augant maisto, kuro ir šildymo kainoms, gyventojams teks susitaikyti ir dar su viena „dovana“ – pradedančiomis didėti paskolų palūkanomis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010-ųjų trečio ketvirčio pabaigoje paskolas turėjo pasiėmę beveik 716 tūkst. šalies gyventojų.

Vasarą kilusios tarpbankinių palūkanų normos vėl šiek tiek sumažėjo, nors prie gegužės viduryje pasiekto rekordiškai žemo lygio dar nesugrįžo. Ketvirtadienį šešių mėnesių vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę skolinti litų vieni kitiems, siekė 2,11 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo pirmųjų birželio dienų, prieš savaitę jis siekė 2,2 proc., prieš mėnesį – 2,23 proc. Tokius duomenis pateikia Lietuvos bankas. Metų VILIBOR ketvirtadienį buvo 2,74 proc.

Nuosekliai krintančios vidutinės tarpbankinės palūkanų normos litais (VILIBOR) vakar pasiekė 2007 metų balandžio mėnesio dydį - buvo beveik 1 proc. mažesnės negu prieš savaitę. Bankai sprogsta nuo litų pertekliaus ir jau pamiršo buvusį nepasitikėjimą litu. Vakar į prieškrizinį lygį smukusi 6 mėnesių trukmės skolintų pinigų kaina (VILIBOR - 4,77 proc.) kai kuriose būsto paskolų sutartyse jau yra mažesnė už bankų taikomą maržą.

Kaip rašo „Kauno diena“, gruodį šalies bankai paskelbė didinantys paskolų palūkanas. Jos tampa vis didesne našta Lietuvos bankų klientams.Gruodį vidutinės tarpbankinės palūkanų normos „Vilibor“, nuo kurių priklauso kintamoji paskolų palūkanų dalis, viršijo 7 procentų ribą. Tai yra didžiausias kilimas nuo 2001 metų balandžio vidurio. Augant „Vilibor“, didėja ir už paskolas mokamos palūkanos, nes jos pridedamos prie banko maržos. „Vilibor“ augimą sukėlė didelė litų paklausa.