viktorija čmilytė-nielsen

Seimas šią savaitę svarstys įvairius pasiūlymus dėl suskystintų naftos dujų (SND) akcizo sumažinimo, tarp jų – ir galimą kompensavimą už sausį-vasarį jau sumokėtą itin didelį mokestį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Seimas galutinį sprendimą dėl Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės priims trečiadienį. Nors V. Čmilytė-Nielsen anksčiau yra sakiusi, kad dėl antisemitinių Mišriai Seimo narių grupei priklausančio R. Žemaitaičio pasisakymų parlamentarui būtų galima surengti ir apkaltą, dabar parlamento vadovė teigia, kad pirmiausia reikia išspręsti neliečiamybės klausimą. „Neužbėgčiau įvykiams už akių.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad neturėti savo kandidato prezidento rinkimuose socialdemokratai apsisprendė dėl kitų priežasčių nei jos vadovaujama partija. Politikės teigimu, socialdemokratams neįprastą sprendimą veikiausiai lėmė partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės noras likti Europos parlamente. „Aš siečiau socdemų sprendimą visų pirma su tuo, kad partijos pirmininkė, matyt, prioritetą teikia Europos parlamentui ir norėtų likti Briuselyje.

Viešojoje erdvėje kylant klausimui, ar Nacionalinio stadiono projektą iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perėmus nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“, neturėjo būti skelbiamas naujas konkursas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškina, kad institucijos turi stebėti šią situaciją ir esant poreikiui išsakyti pastabas.

Trečiadienį prezidentui Gitanui Nausėdai ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui ketinant aptarti ginčus tarp institucijų įžiebusį ambasadorių skyrimo klausimą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad politikai pasieks sutarimą. „Aš tikiuosi taikos ir susitarimo“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen, klausiama apie lūkesčius minėtam prezidento ir šalies diplomatijos vadovo susitikimui.

Pirmadienį su Lenkijos Seimo maršalka Szymonu Hołownia susitikusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen aptarė tautinių mažumų abejose valstybėse situaciją. Pasak jos, susitikimo metu taip pat kalbėta ir apie dvišalius santykius gynybos srityje. „Aptarėme tautinių mažumų klausimą: tiek lenkų Lietuvoje, tiek lietuvių Lenkijoje.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tête-à-tête susitiko su Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Szymonu Hołownia, kuris pirmą kartą su oficialiu vizitu lankosi Lietuvoje. Lenkija yra artimiausia ir viena svarbiausių mūsų sąjungininkių, todėl, pasak parlamento vadovės, reikėtų sparčiau įgyvendinti bendrus strateginės reikšmės infrastruktūros projektus, aktyviau plėtoti dvišalius ekonominius santykius ir toliau stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.

Pastarosiomis savaitėmis kilus ažiotažui dėl buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų ir praloštų pinigų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad parlamentai rengia iniciatyvas dėl lošimų reguliavimo griežtinimo. Jai taip pat klausimų kelia tai, kodėl kontroliuojančios institucijos tinkamai nereagavo į Š. Stepukonio veiksmus. „Klausimas yra kodėl kontroliuojančios institucijos nesureagavo, nes sumos yra kosminės.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimas paremti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose – nenustebino. Ji tikina tokį veiksmą iš opozicijoje esančios partijos prognozavusi ir jo tikėjosi. „Sprendimas nenustebino. Iš esmės to ir tikėjausi, tą ir prognozavau. Tai kiekviena partija savaip susidėlioja savo rinkiminę strategiją“, – sekmadienį Eltai teigė politikė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nesutinkant su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvada, kad apsilankymas miuzikle su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu buvo viešų ir privačių interesų pažeidimas, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad institucijos išvadas reikėtų gerbti.    „Tokių institucijų, kurios vykdo tyrimus, kurios išanalizavusios situaciją vadovaujasi argumentais, sprendimus reikėtų gerbti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė neigiamai vertinanti užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie nuo karo Ukrainoje pradžios išaugusį karinei pramonei skirtos gamybinės įrangos tiekimą iš Taivano į Rusiją.  Parlamento vadovė sako, kad šis atvejis dar kartą parodo Rusijos bandymus apeiti tarptautines sankcijas per trečiąsias šalis.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad situacija, kuomet buvęs Baltarusijos milicijos majoras Aliaksandras Macijevičius, dalyvavęs slopinant protestus savo šalyje, gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nekeičia jos pozicijos, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi likti skirtingi. „Akivaizdu, kad turint galvoje žmonių srautą, tarnyboms yra labai didelis apkrovimas.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad palaikytų Vyriausybės parengtas Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą iki 41 euro už toną, sako partijos lyderė.  „Aš Vyriausybės (siūlymą – BNS) palaikyčiau“, – sekmadienį BNS sakė Seimo pirmininkė.

Atsižvelgdama į 50 Seimo narių siūlymą, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šaukia neeilinę Seimo sesiją. Neeilinė Seimo sesija šaukiama šių metų vasario 12–15 dienomis, skelbiama parlamento pirmininkės pasirašytame potvarkyje. Opozicijai prakalbus apie poreikį rengti neeilinę Seimo sesiją, šios iniciatyvos ėmėsi valdantieji. Kaip Eltai teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, pirmadienį jau buvo surinkta 50 parašų neeilinei sesijai šaukti.

Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Otavoje su Kanados Bendruomenių Rūmų pirmininku Gregu Fergusu aptarė Kanados indėlį į Baltijos jūros regiono saugumą. Kaip nurodoma Seimo pranešime, politikai kalbėjosi apie NATO pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje, Aljanso priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą Latvijoje nei Kanados planus plėsti savo pajėgas Latvijoje. „Baltijos valstybės ir Kanada yra artimos NATO partnerės, kartu siekiančios saugesnio euroatlantinio regiono.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mato pagrindą diskutuoti dėl Lietuvos pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos. „Manau, normalu – vyksta diskusijos, visų pirma, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Matyt, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuva – vienintelė iš kaimyninių valstybių yra to susitarimo dalimi. Dėl to visiškai racionalu dabar dar kartą persvarstyti, ar Lietuva turėtų likti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prancūzija, organizuojanti olimpines žaidynes, turėtų užtikrinti, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai jose nedalyvautų, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man atrodo labai svarbu, kad kalbant apie Paryžiaus sportines žaidynes nebūtų vieninteliai nubausti sportininkai – Ukrainos sportininkai, mes tikrai turėtume visomis jėgomis to vengti.

Siekiant didinti finansavimą valstybės gynybai būtų galima skolintis iš Lietuvos gyventojų, o didinant mokesčius reikėtų vengti, kad ši našta tektų vienai žmonių grupei, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, skolinantis iš gyventojų jie būtų paraginti solidariai prisidėti prie krašto gynybos.

Netylant diskusijoms dėl visuotinio šaukimo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad prie tokio karinės tarnybos modelio reikėtų pereiti palaipsniui, vis didinant pakviečiamų tarnauti skaičių. „Manyčiau, kad mes visiškai aiškiai esame pasirinkę kryptį visuotiniam šaukimui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) konfliktą dėl ambasadorių skyrimo apsunkina institucijų vadovų asmeniškumai bei rinkiminis laikotarpis. Parlamento vadovė viliasi, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras Gabrielius Landsbergis, „būdami atsakingi valdžios vyrai“, sugebės rasti sutarimą dėl diplomatinių atstovybių vadovų.

Pavasario sesiją reiktų pradėti reaguojant į protestuojančių žemdirbių reikalavimus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Žemės ūkio ministras jau paskelbė apie registruotus kai kuriuos pakeitimus, kuriais, manyčiau, ir turėtume pradėti pavasario sesiją kuo greičiau reaguodami į tai, ką reikia koreguoti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Seimas gali koreguoti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei dėl žymėto dyzelinio kuro naudojimą.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis antradienį baigia kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimą. Po jo turėtų paaiškėti galutinis kandidatų sąrašas ir jo lyderis. „Valdybos posėdžio metu bus fiksuojama balsavimo pabaiga ir paaiškės sąrašas“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis teigė, kad kandidatų eiliškumą dar galės koreguoti partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pasitarusi su sąrašo lyderiu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad valdančioji koalicija dar spręs, ar dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybės naikinimo kviesti neeilinę sesiją. „Neliečiamybei panaikinti reikia 71 balso. Koalicija dar svarstys, ar vertinant patvirtintas komandiruotes prasminga kviesti neeilinę sesiją vien dėl šio klausimo“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Paskutiniame Seimo sesijos posėdyje parlamentarai po nepavykusios nuteistojo Vytauto Gapšio apkaltos dažnai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Visgi valdantieji džiaugiasi, kad pavyko priimti šių šalies biudžetą, bet pripažįsta – kai kurie svarbūs klausimai tiesiog įstrigo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šeštadienį iš istorinės Kovo 11-osios Akto salės tribūnos kalbėdama apie Lietuvos laisvės kelią, kvietė ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogaus orumo, ragino nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti.

Lietuva tęs paramą Ukrainai, o vienbalsis palaikymas Kyjivui yra šalies Seimo vizitinė kortelė, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, susitikusi su Vilniuje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jo delegacija. Susitikime dalyvavo ir kitų Seimo frakcijų atstovai. „Jis (palaikymas – BNS) ir toliau bus tęsiamas. Visų parlamentinių frakcijų, Seimo valdybos nariai buvo čia. Tas vieningas, vienbalsis palaikymas Ukrainai yra mūsų Seimo vizitinė kortelė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant plėsti alkoholio prekybą parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad būtų logiška apsvarstyti kai kurių ribojimų švelninimą. „Manau, kad būtų logiška, tarkim, pavasario sesijoje apsvarstyti ir pritarti kai kurių draudimų atšaukimams, kurie iš esmės jokio rezultato nedavė, o kai kurie iš jų tiesiog erzina žmones“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Nuo praėjusių metų pabaigos tęsiantis ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen linki prezidentui ir užsienio reikalų ministrui susitikti bei kaip galima greičiau išspręsti šį klausimą. Politikė sako negalinti pateisinti fakto, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras Gabrielius Landsbergis nuo vasaros neturėjo jokio darbinio susitikimo.

Atsinaujinus svarstymams dėl rusiškų mokyklų uždarymo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako jas matanti ne kaip grėsmę, o kaip galimybę ir pagalbą tautinių mažumų šeimoms.  „Mano galva, dabartiniame etape būtų svarbu ir Švietimo ministerijai skirti galbūt daugiau dėmesio tam, kad tautinių mažumų mokyklos galėtų būti tuo tiltu tarp žmonių, vaikų, atėjusių iš labai įvairių šeimų, kuriose įvairūs požiūriai į visuomenę. Tai gali tapti pagalba, o ne kaip tik grėsme.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad gyventojai ir verslas nesirinks Rusijoje veiklą tęsiančios ir dėl to į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtrauktos Lietuvos žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos bendrovės „Vičiūnų grupė“ produkcijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako matanti poreikį atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos, papildant jį naujomis nuostatomis. „Aš sakyčiau, kad galbūt ne persvarstyti, bet įdėti vieną kitą naują nuostatą, dėl kurios galėtume susitarti, tikrai būtų prasminga“, – antradienį interviu LRT televizijai sakė parlamento vadovė. Susitarimas pasirašytas dar 2022-aisiais Parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022-ųjų vasarą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina neturinti didelių vilčių, kad Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymas dar bus svarstomas šioje Seimo kadencijoje. Pasak jos, rudenį netinkamai buvo iškomunikuota mokesčio svarba ir paskirtis, o rinkiminiais metais jį priimti yra sunkiai tikėtina.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų keisti Seimo statutą, siekiant sudaryti sąlygas įkalinimo bausmę šiuo metu atliekančiam parlamentarui Vytautui Gapšiui nuotoliniu būdu dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. „Aš nemanau, kad mums reikėtų statutą keisti ta linkme, kad numatyti galimybę kalintiems Seimo nariams pilnavertiškai atlikti darbą.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) vis dar nesutariant dėl ambasadoriaus Lenkijoje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad į diplomatų skyrimo procesą galėtų įsikišti ir Konstitucinis Teismas (KT). Pasak jos, reikėtų įvertinti, ar prezidentas Gitanas Nausėda neperžengė jam Konstitucijos numatytų ribų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja prezidentūrą, kuri pastaruoju metu įsivėlė į kandžius ginčus su Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje. Įvertinusi prezidento ir jo komandos retoriką, parlamento vadovės įsitikinusi, kad žmonės iš Prezidentūros tikisi telkimo, o ne sąmokslų teorijų platinimo. „Prezidentūra yra ta institucija, iš kurios visuomenė tikisi ne konfliktų ir sąmokslų teorijų kūrimo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad diskusiją dėl nacionalinio gynybos susitarimo atnaujinimo reikėtų pradėti jau artimiausiu metu. „Kadangi pirmasis, tas sėkmingasis susitarimas, kurį pasirašėme, įvyko Seime ir lyderystė didžioji buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), tai būtų labai logiška, ypač vertinant, kad tai yra parlamentinių partijų susitarimas, tą procesą ir tęsti Seime“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligono sąjungininkų stovyklą „Herkus“, kur domėsis JAV rotacinių pajėgų karių kovinio parengimo ir gyvenimo sąlygomis, sąjungininkų technika ir ginkluote. Pabradėje V. Čmilytė-Nielsen lankysis kartu su JAV ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu Tamiru G. Waseriu (Tamiru Vaseriu), BNS informavo parlamento pirmininkės atstovė Ilona Petrovė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį perspėjo, kad lyčiai neutraliai partnerystei priimti parlamente reikia ne atsitiktinės, o tvirtos daugumos, nes ją sutelkti gali tekti du kartus dėl potencialaus prezidento Gitano Nausėdos veto. Pasak jos, nesant tokios daugumos būtų rizikinga įtraukti į Seimo darbotvarkę įstatymo priėmimą, o sužlugdyti projektą būtų apmaudu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį logiška iniciatyva pavadino siūlymą atsisakyti privalomo slapto balsavimo dėl apkaltos formuluočių. Tokį siūlymą Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma registravo parlamentui pernai gruodžio pabaigoje per slaptą balsavimą nepakakus balsų panaikinti laisvės atėmimo bausmę atliekančio opozicinės Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio mandato.

Seimas prieš didžiąsias metų šventes baigė rudens darbus ir išsiskirstė iki pavasario. Paskutiniame posėdyje parlamentarai po šios savaitės apkaltų maratono dažniausiai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Bet chaoso rudenį buvo ir daugiau, kai kurie parlamentarai net kalbėjo, jog darbas buvo tikrų tikriausia kančia.

Įstatyme numatyto antro žvalgybos kontrolieriaus paieška užtruko, nes kandidatui keliami aukšti reikalavimai, sako Seimo pirmininkė. „Reikalavimai – specifiniai, kartelė yra aukšta“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Suprantama, kad tai yra ypač svarbi institucija, tikrai norisi rasti žmogų, kuris tiktų tokioms svarbioms pareigoms. Turint galvoje, kad tai turi būti ir visuomenei žinomas, ir autoritetingas žmogus, ir ekspertas, išmanyti žmogaus teises ir žvalgybos sritį.

Seimas prieš didžiąsias metų šventes baigė rudens darbus ir išsiskirstė iki pavasario. Paskutiniame posėdyje parlamentarai po šios savaitės apkaltų maratono dažniausiai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Bet chaoso rudenį buvo ir daugiau, kai kurie parlamentarai net kalbėjo, jog darbas buvo tikrų tikriausia kančia.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šeštadienį pasibaigusi Seimo rudens sesija buvo kupina iššūkių ir ne visus parlamento sprendimus visuomenė įvertins kaip solidžius. Vis dėlto Seimo vadovė pažymėjo, kad šios sesijos metu taip pat priimti reikšmingi sprendimai dėl biudžeto, didesnių atlyginimų viešajam sektoriui, šalies gynybos, valstybės tarnybos pertvarkos, tad galima konstatuoti, kad ji buvo rezultatyvi.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad sunku pateisinti tai, jog Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje. „Mano akimis tokiu laiku kaip dabar, kai tęsiasi karas Ukrainoje, Lenkijoje įvyko pasikeitimai, ką tik įvyko rinkimai, sunku pateisinti tai, kad Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovė. „Jei tas neturėjimas remiasi į tai, ką girdime, kad prezidentui vis neįtinka siūlomos kandidatūros, man sunku tai pateisinti“, – pridūrė ji.

Sprendimas panaikinti Petro Gražulio mandatą rodo, kad Seimo reputacija nėra tušti žodžiai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kalbos apie Seimo reputaciją nėra tušti žodžiai ir sprendimas dėl Seimo nario šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo buvo Seimo priimtas“, – pirmadienį po balsavimo žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen. Seimas pirmadienį dėl priesaikos sulaužymo panaikino P. Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.

Opozicijai siūlant balsuoti dėl pasitikėjimo Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai laiko gaišimas ir reikia imtis kitų darbų, o vienas jų – padėtis energetikos sektoriuje.  „Man kartais atrodo, ar nebus tai veltui laiko gaišimas Seimui ir taip yra darbų.

Kitąmet laukia net treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad kiti metai bus paženklinti aršia politine kova, tačiau tikisi, kad dėl gynybos ir saugumo klausimų partijos ras bendrą sutarimą. „Labai svarbu, ypač žvelgiant į 2024-uosius kaip rinkiminius metus, kad gynybos ir saugumo klausimai būtų kuo mažiau politinės kovos, o kuo labiau politinio sutarimo klausimai.

Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas abejoja, ar Seime bus prieita iki nepasitikėjimo Liberalų sąjūdžio lydere, parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen procedūros. „Manau, kad iki to (nepasitikėjimo – BNS) nebus ateita.

Politinės korupcijos byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako neketinanti palikti pareigų, nes partija yra persitvarkiusi, o dėl jos pačios nepakantumo korupcijai nėra girdėjusi jokių abejonių.