viktorija čmilytė-nielsen

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.   „Aš manyčiau, kad šiemet sprendimai turės būti priimti. Geras klausimas, ar juos pavyks priimti iki rinkimų ar iš kart po, jau susidarius naujai koalicijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą. „Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus nesibaiminti dėl potencialios „Rheinmetall“ gamyklos Radviliškio ar kitame rajone, o atsižvelgti į teigiamą tokio projekto naudą. Anot jos, pastačius gamykla būtų ne tik plėtojama gynybos pramonė, bet ir kuriamos darbo vietos, „užsikurtų ekosistema“. „Ketinimų protokolo pasirašymas yra geras pirmas žingsnis. Daug darbo dar liko, daug derinimo, kai kas iš to yra konfidencialu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad iki gegužės viduryje vykstančio pirmojo prezidento rinkimų turo premjerė naujojo švietimo ministro kandidatūros nepateiks. „Buvo nuskambėjęs prezidento pasakymas, kad jis neskubės tvirtinti ir premjerės, kad ji gal ir neskubės teikti. Ir su tuo tas apsikeitimas ir baigėsi. Tai aš prognozuočiau, kad galbūt iki pirmo (prezidento – ELTA) rinkimų turo ir nebus teikiamas. Mano toks spėjimas“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad likus nedaug laiko iki kadencijos pabaigos, ieškant kandidato į švietimo, mokslo ir sporto ministro postą nereikėtų eksperimentuoti. „Dabartinėje situacijoje svarbu nenuskubėti su bet kokiu kandidatu. Man atrodo, kad laikas yra sudėtingas ir mėnesių liko nebe tiek daug, kad būtų galima eksperimentuoti. Pateisinu tai, kad atsakingai ieškoma kandidato“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas ėmėsi tikslinti įstatymą, kad savo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – galėtų skirti vienuolei Nijolei Sadūnaitei po mirties. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui. „Turint galvoje, kad šis apdovanojimas yra teikiamas už ypatingus viso gyvenimo nuopelnus parlamentarizmui, manyčiau, kad būtų prasminga tokią galimybę numatyti“, – ketvirtadienį pristatydama projektą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį lankysis Lenkijoje, Varšuvoje, kur aptars regioninio bendradarbiavimo stiprinimą, Šis darbo vizitas vyksta Lenkijos Seimo maršalkos Szymono Holownios (Šimono Holovnios) kvietimu, pranešė Seimas. Pats S. Holownia Vilniuje lankėsi vasarį. Varšuvoje taip pat numatytas V. Čmilytės-Nielsen susitikimas su Senato maršalka Malgorzata Kidawa-Blonska. Lenkijos sostinėje Seimo pirmininkė pagerbs Smolensko katastrofos aukas.

Minint Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje 20-metį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šalies narystė NATO buvo lūžinis momentas šiuolaikinėje mūsų valstybės istorijoje. Pasak jos, dabartinę Lietuvą nuo tos, kokia ji buvo 2004 m., atrodo, skiria visa epocha. „Tapusi NATO nare ir prisijungusi prie Europos Sąjungos, Lietuva įtvirtino savo teisėtą vietą Europos politinėse, saugumo ir ekonominėse struktūrose.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pirmasis balsavimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų atidedamas, tą daryti planuojama po Velykų. „Iki patvirtinimo dar daug veiksmų.

Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvados skamba rimtai, teigia parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Išvados skamba rimtai, kiek spėjau pamatyti iš viešosios erdvės. O išsamiau galėsiu įvertinti tik detaliai susipažinusi, nes komisijos išvados pateiktos ką tik“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina siūlymą Lietuvos komunistų partiją (LKP) teisiškai įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją. „Aš didelės prasmės šiame įstatyme, kuris ne kartą teiktas, ne kartą Seime registruotas, aš nematau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė akcentuoja, kad po daugiau nei trijų nepriklausomybės dešimtmečių ši iniciatyva yra praradusi savo aktualumą.

Pirmadienį Vilniaus Rotušėje Liberalų sąjūdis paskelbs Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijos startą. Renginio metu bus pristatytos Liberalų Sąjūdžio rinkimų programos gairės bei kampanijos šūkis. Renginį atidarys partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, programos gaires pristatys sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas bei kiti kandidatai. ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio taryba galutinį kandidatų į EP sąrašą patvirtino vasario pradžioje.

Kilus diskusijoms dėl parlamentinių išlaidų naudojimo pagrįstumo, Seimo valdyba penktadienį planuoja keisti jų leidimo ir atsiskaitymo tvarką. Siūlymus, kaip griežtinti dabar galiojančią tvarką, kad būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti šiomis lėšomis, teikė tiek valdančiosios, tiek opozicinės Seimo frakcijos. Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Pernai gruodį ši suma siekė 1614 eurų.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka su iniciatyvos „Skaidrinam“ autoriaus Andriaus Tapino teiginiais, kad nepasitikėjimas kancleriu Modestu Gelbūda yra inicijuojamas dėl to, nes jis paviešino informaciją, susijusią su parlamentinių lėšų panaudojimu. Pasak Seimo pirmininkės, klausimai dėl kanclerio veiklos buvo keliami jau nuo praėjusių metų vasaros.

Nevyriausybinėms organizacijoms pasikreipus į prezidentą ir prašant neskirti Lauryno Kasčiūno krašto apsaugos ministru, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako šiam politikui kaip parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui pastabų neturinti. Todėl premjerės Ingridos Šimonytės siūloma kandidatūra jai atrodo logiška.

Susitikime su politinėmis partijomis, verslo ir profsąjungų atstovais pirmadienį pateikus keturis galimus krašto gynybos finansavimo šaltinius, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad norint rasti ilgalaikį sprendimą yra būtinas opozicinių partijų dalyvavimas.

Daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu Modestu Gelbūda yra „labai rimtas signalas“, ketvirtadienį rengiama nepasitikėjimo procedūra, patvirtino parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šiandien informuosiu Seimą, kad gautas nepasitikėjimas ir kiek parašų surinkta – daugiau negu pusė. Tai akivaizdu, kad tai yra labai rimtas signalas, ir ketvirtadienį bus balsavimas, nepasitikėjimo procedūra.

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje prakalbęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatsakingai metė šešėlį ant Seimo. „Ministras Anušauskas yra pasisakęs keliomis temomis, sakyčiau, neatsakingai užmetęs šešėlį ant Seimo. Dabar, matyt, bus aiškinamasi dėl tų išsakytų minčių pagrįstumo. Kol kas nebuvo jų pagrindžiančių faktų“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, kad atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas galėtų vadovauti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). „Kalbant apie Arvydo Anušausko kandidatūrą, jis reaguodamas į jam nemalonią žinią, išgirstą iš premjerės, labai neatsakingai kalbėjo ir užmetė nereikalingų įtarimų šešėlį, tai sunkiai įsivaizduočiau jo galimą atėjimą į komiteto pirmininkus“, – LRT radijui antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicijai užsimenant apie interpeliaciją švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ministro galimybių toliau eiti pareigas nekomentuoja. „Dėl interpeliacijos (G. Jakštui – ELTA) negaliu nieko konkrečiau pasakyti. Tokių iniciatyvų nesu gavusi.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad planai keisti krašto apsaugos ministrą koalicijoje nebuvo aptarti. „Koaliciniuose formatuose (tai) nebuvo aptarta“, – žurnalistams šeštadienį parlamente sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė. Taip ji kalbėjo premjerei dabartiniam ministrui Arvydui Anušauskui sutikus su premjerės Ingridos Šimonytės raginimu trauktis iš pareigų.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako apgailestaujanti, kad koalicijos partneriams pritrūksta kantrybės Seime siekiant judėti į priekį žmogaus teisių klausimais, ketvirtadienį atmetus Laisvės frakcijos siūlymą įtraukti Stambulo konvenciją į darbų programą. „Dėl Stambulo konvencijos didelės pastangos buvo dėtos kreiptis į Konstitucinį Teismą ir gautas išaiškinimas yra svarbus argumentas, kuris mus priartina prie galutinio Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamento struktūros įvertins, ar iš dalies parlamento kanceliarijos apmokama Seimo nario Justo Džiugelio buto nuoma pagal išperkamosios nuomos R2B (Rent to buy) sutartį atitinka tvarkas. „Pats Seimo narys turi paaiškinti, kaip suprantu, jis savo paaiškinimą yra pateikęs, tai bus sutikrinti faktai, ar jie atitinka paaiškinimą.

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, jog šis sprendimas įtikins konvencijos kritikus. „Labai norėčiau tikėti, kad Konstitucinio Teismo išvada ir pateikti argumentai įtikins abejojančiuosius, ir Lietuva prisidės prie tų šalių, kurios veiksmingai kovoja su smurtu prieš moteris ir mergaites“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako po pateikimo palaikysianti Azartinių lošimų pataisas, kurias teikia parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė bei Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė.

Parlamentui ketinant apsispręsti dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog prognozuoti šio balsavimo baigtį yra sunku. Anot politikės, nuomonės dėl prezidento vetuoto įstatymo išsiskiria ne tik Liberalų sąjūdžio, bet ir kitų Seimo frakcijų gretose. „Aš pati palaikysiu prezidento siūlymą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad išpuolis prieš Rusijos opozicionierių Leodiną Volkovą yra bjaurus įvykis. Politikės teigimu, tokie incidentai rodo, kad Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos režimų opozicionieriams teks būti „dar apdairesniems“. „Tai vienareikšmiai vertinu kaip labai bjaurų įvykį, tikslas jo akivaizdus, tai baimės sėjimas.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen palaiko Seimo statuto pataisas, siūlančias atsisakyti slapto balsavimo dėl apkaltų ir nemokėti išeitinių išmokų nuteistiems parlamentarams. „Ne prievolę, o galimybę balsuoti atvirai aš palaikysiu. Manau, kad reikėtų tokią galimybę sudaryti. Galų gale Seimas pats apsispręs. Mano pozicija yra tokia, kad visais tokiais atvejais, ar tai neliečiamybės atėmimas, ar apkaltos, reikia balsuoti atvirai, tą visada deklaruoju.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad azartinių lošimų reklamos nereikėtų uždrausti visiškai, tačiau tam tikri griežtinimai šioje srityje turėtų būti numatyti. Taip pat, anot jos, reikėtų stiprinti lošimų prevenciją. „Šiandien tik pirmasis etapas, bus pateiktas projektas, kuris atvers diskusiją, kaip galutinai atrodys priimtas pasiūlymas, matysime tikrai dar ne šiandien.

Popiežiaus Pranciškaus raginimas Ukrainai iškelti baltą vėliavą ir derėtis dėl taikos yra dovana Rusijos propagandai, sako Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai gaila, kad tokios dovanos yra dovanojamos Rusijos propagandai“, – sekmadienį Seime žurnalistams sakė ji. „Šiandien kaip kontrastą matau cituojamus popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius apie tai, kad taiką taip pat reikia iškovoti, kad taika nėra vien karo nebuvimas.

Seimo sesijoje spręsiantis tiek nacionalinio, tiek socialinio saugumo klausimams, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen palinkėjo Seimui „reikšmingų sprendimų“ besikeičiančiame geopolitiniame kontekste. „Šioje sesijoje matysime ne vieną iniciatyvą, susijusią su nacionalinio saugumo reikalais, tarp jų – ekonominiu, energetiniu saugumu, užtikrinančiu stabilų šalies ūkio vystymąsi.

Akcijai „Skaidrinam“ sukėlus rezonansą, Seime kyla iniciatyva reglamentuoti parlamentinių lėšų naudojimą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad sugriežtinti tvarką būtų galima nustatant išlaidų limitus bei dažniau rengiant finansines atskaitas. „Kol parlamentinės lėšos egzistuos, tol, tikėtina, kad atsiras vienas kitas, kuriam gali kilti klausimų dėl jų panaudojimo. Šiuo metu matau vieną kelią – sugriežtinti tvarką, nes panašu, kad to reikia“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl Rusijos sukelto karo saugumo situacijai regione aštrėjant, Lietuvos politikai kylančias grėsmes mato artėjančių rinkimų kontekste, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovės manymu, būtent šiame kontekste kalba tiek pesimistinius scenarijus Lietuvai primenantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tiek tokių „apokaliptinių scenarijų“ autorius kritikuojantis prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo pasiūlymą dėl Mediacijos įstatymo pakeitimo, kuriuo siekiama dar labiau apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis  ir suderinti tarpusavyje Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir Mediacijos įstatymus. Pasak Seimo Pirmininkės, šiuo metu galiojančiame Mediacijos įstatyme numatyti atvejai, kai sprendžiant šeimos ginčus privalomoji mediacija netaikoma.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį išvyksta darbo vizito į Paryžių. Ji tris dienas kartu su kitų valstybių parlamentų pirmininkėmis ir įvairių sričių lyderėmis dalyvaus renginiuose, kurie dėmesį sutelks į lyčių lygybę, lygiavertiškumą ir įgalinimą politikoje, švietimą lygybės, sveikatos ir kovos su smurtu prieš moteris srityse.

Sekmadienį prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama saugumui, teigia parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pirmadienį ji su Seimo valdybos nariais ir prezidentu Gitanu Nausėda aptarė būsimos sesijos darbus. „Visi situaciją matome panašiai, kad ekonominis, energetinis, socialinis, nacionalinis saugumas yra pagrindinė linija. Tai matyti ir iš Vyriausybės, ir iš Seimo frakcijų pasiūlymų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite aptars imigracijos situaciją. Pasak parlamento vadovės atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus kalbama apie problemas, kurias kelia išaugęs imigracijos mastas. Migracijos departamento duomenimis, šio mėnesio pradžioje Lietuvoje gyveno 224,8 tūkst. užsieniečių, iš jų apie 62,5 tūkst. buvo Baltarusijos piliečiai. Užsieniečiai sudaro daugiau kaip 7 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Europos Sąjungos (ES) kolegomis kreipėsi į JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike'ą Johnsoną su prašymu teikti balsavimui vadinamąjį papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuris užtikrintų paramą Ukrainai.

Prancūzijos prezidento pareiškimas dėl galimo Vakarų karių siuntimo į Ukrainą yra tabu sulaužymas ir siunčia signalą tiek Ukrainai, tiek Rusijai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip ji komentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą. „Manyčiau, kad E. Macrono pareiškimas, kad tokia idėja yra svarstoma, yra toks tabu sulaužymas, kuris siunčia du signalus.

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui įspėjus, jog karo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites atsilaikyti savo jėgomis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmiltė-Nielsen sako, kad į šiuos perspėjimus derėtų atsižvelgti rimtai. „Aš tai vertinu kaip perspėjimą, į kurį dera atkreipti dėmesį“, – LRT televizijai pirmadienį teigė parlamento vadovė.

Po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad sutarimo, kaip galėtų keistis parlamentinių lėšų panaudojimo tvarka, kol kas nėra. Pasak jos, nors Seimo nariai nerodo entuziazmo keisti Konstitucijos ir atsisakyti Seimo nario veiklai skirtų lėšų, šią galimybę sutarta apsvarstyti frakcijų viduje. „Apsikeitėme nuomonėmis dėl to, kokių veiksmų būtų galima šioje situacijoje imtis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su frakcijų seniūnais ir valdyba aptars galimus pakeitimus dėl parlamentinių lėšų reglamentavimo, kilus abejonėms dėl jų naudojimo pagrįstumo. Parlamento vadovė tokį susitikimą šauksianti paskelbė per praėjusį Seimo valdybos posėdį ir teigė, kad tarp svarstytinų variantų gali būti ir Konstitucijos pakeitimai.

Lietuvos vadovai šeštadienį pasveikino Estiją su 106-osiomis nepriklausomybės metinėmis. Šalies vadovas Gitanas Nausėda, sveikindamas Estijos prezidentą Alarą Karisą ir šios šalies žmones, pabrėžė šalių bendradarbiavimo ir stiprinimo svarbą NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių lygiu.

Kilus skandalui dėl parlamentinių lėšų panaudojimo tvarkos, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina kviesti frakcijų seniūnus ir aptarti galimus šios tvarkos pakeitimus. „Kviesiu frakcijų seniūnus, kad aptartume ne tik galimus kažkokius kosmetinius pakeitimus, bet ir kaip iš esmės galėtume pakeisti tvarką. (…) Manau, kad su seniūnais pradėsime šitą diskusiją ir į valdybą grįšime su ja. Tiesiog norėjau valdybą informuoti, kad tokios iniciatyvos imsiuosi.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesureikšmina dalies parlamentarų nusiskundimų dėl prastos kanceliarijos suteikiamų kompiuterių bei telefonų būklės. Pasak jos, parlamentarų darbui skirtą įrangą perkama atsižvelgiant į ribotą Seimo kanceliarijos biudžetą. „Kanceliarija turi tokį biudžetą, kokį turi. Ir reikmių tikrai yra labai daug. Reikia ir išlaikyti visą pastatą, ir organizuoti konferencijas, taip pat yra skiriamos lėšos parlamentinei diplomatijai ir panašiai.

Viešojoje erdvėje pasigirstant raginimų vietoje Nacionalinio stadiono sostinėje geriau investuoti į slėptuves, Vilniaus meras Valdas Benkunskas aiškina, kad šių dviejų temų reiktų nemaišyti. Pasak jo, dažnai iš konteksto yra ištraukiamos miesto investicijos, o tai yra „nelogiška, neteisinga ir nekorektiška“. „Manau, kad yra maišomos labai skirtingos temos ir netyčia supriešinti bandoma valstybės ir miesto investicijas nacionalinės gynybos ir saugumo klausimais.

Minint Vasario 16-ąją, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reiškia palaikymą Ukrainai ir ragina neprarasti vilties. „Vasario 16-osios Akto esmė yra subjektiškumo, teisės savarankiškai spręsti, patiems rinktis draugus ir sąjungininkus susigrąžinimas. Tai buvo aktualu 1918-iais, tai ne mažiau aktualu ir 2024-iais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad sprendžiant ūkininkų iškeltus klausimus neeilinės sesijos metu parlamentaras padarė tiek, kiek buvo galima trumpuoju laikotarpiu. Likę klausimai, anot jos, bus sprendžiami pavasario sesijos metu.

Valdantiesiems konservatoriams vėl inicijuojant diskusijas dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako esanti už tai, kad Vyriausybė ir Prezidentūra pačios rastų sutarimą šiuo klausimu. „Geriausia, kad būtų rastas susitarimas be įstatyminio įpareigojimo, bet mes matome, kad neveikia taip“, – žurnalistams trečiadienį sakė parlamento vadovė.