viktoras uspaskichas

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas naujoje Vyriausybėje greičiausiai gaus ūkio ministro portfelį. Tai antradienį žurnalistams patvirtino Naujosios sąjungos vadovas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Pasak jo, socialdemokratų, socialliberalų, Darbo partijos bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos derybos dėl Vyriausybės suformavimo tęsiasi. Dėl kai kurių klausimų žadama tartis ir kitą savaitę, kai naujasis Seimas jau pradės darbą.

Būsimajame ministrų kabinete nepartinių ministrų nebus, o Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas tikrai gaus ministro postą. Tai interviu Lietuvos radijui pareiškė premjeras Algirdas Brazauskas. Šiandien 15 val. A. Brazauskas ketina susitikti su prezidentu Valdu Adamkumi ir pristatyti jam kai kurių ministrų kandidatūras. Pasak premjero, dalis kandidatūrų jau yra aiškios, todėl jas reikia parodyti prezidentui, gal šis turės kokių pastabų.

Būsimajame ministrų kabinete nepartinių ministrų nebus, o Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas tikrai gaus ministro postą. Tai interviu Lietuvos radijui pareiškė premjeras Algirdas Brazauskas. Šiandien 15 val. A. Brazauskas ketina susitikti su prezidentu Valdu Adamkumi ir pristatyti jam ministrų kandidatūras.

Valstiečių ir Naujosios Demokratijos partijų sąjunga prisijungė prie socialdemokratų, socialiberalų ir Darbo partijos formuojamos daugumos Seime ir Vyriausybėje. Partijos lyderė Kazimira Prunskienė „Bendro darbo Lietuvai” susitarimą planuoja pasirašyti pirmadienį. Tai po derybininkų pasitarimo pranešė vienas socialdemokratų vadovų Gediminas Kirkilas. Apie tai pranešė Lietuvos radijas.

Socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos ir Darbo partijos lyderiai Algirdas Brazauskas, Artūras Paulauskas ir Viktoras Uspaskichas trečiadienį Vyriausybės rūmuose pasirašė susitarimą dėl valdančiosios daugumos Seime ir bendros Vyriausybės suformavimo. Šių partijų atstovai trečiadienį faktiškai baigė derybas dėl būsimos koalicijos ir parafavo Bendro darbo Lietuvai susitarimą bei deklaraciją, kurioje numatytos pagrindinės koalicijos veiklos programos nuostatos.

Valstybinė politinė sistema nėra sykį ilgam laikui įtvirtintas dalykas - ji nepaliaujamai kuriama ir perkuriama. Demokratinė sistema taip pat visą laiką kinta, suprantama, išlaikydama tam tikrus esminius struktūros rėmus. Mūsų politinė sistema taip pat keičiasi, nes jau kuris laikas išgyvena didelės sumaišties būseną, kuri galėtų būti pavadinta politinio skandalo metais.

Keturios centro kairiosios partijos antradienį pasirašė susitarimą pradėti derybas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo ir naujos Vyriausybės formavimo. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas mano, kad galutinis susitarimas dėl valdančiosios koalicijos bus pasirašytas jau trečiadienį.

Neoficialiomis žiniomis, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas pretenduoja į ūkio ministro postą, o jo pavaduotojas partijoje Kėdainių meras Viktoras Muntianas - į susisiekimo ministro portfelį. Pats V. Uspaskichas tokios informacijos nekomentuoja, tikindamas, jog apie jokius postus kalbos kol kas nėra, svarstomi tik programiniai dalykai. "Manęs asmeniškai jokie postai nejaudina", - sakė V. Uspaskichas.

“Vaivorykštės” koalicija, kurioje dalyvautų ir socialdemokratai su Naująja sąjunga, ir konservatoriai, nelabai tikėtina ir - jeigu vis dėlto būtų sudaryta - greičiausiai neilgalaikė ir tiek šalies politinei sistemai, tiek kai kurioms iš minėtų partijų nelabai naudinga. Socialdemokratams ir socialliberalams reikalinga tokia koalicija, kuri leistų jiems išlikti valdančiąja, savo premjerą turinčia politine jėga.

Rolandas Paksas tapo tikra mitologine būtybe: ateina ir išeina. Ir tai cikliškai kartojasi. Mitologiniais laikais visos tautos turėdavo po panašų dievuką, kuris nusileisdavo į žemę, ten ką nors pridirbdavo ir numirdavo tam, kad kitais metais vėl prisikeltų. Ar dar kartą prisikels R. Paksas? Juk teisėjai nusprendė, kad jis nekaltas.

Seimo narys Viktoras Uspaskichas, neteisėtai naudojęsis privilegija važinėti automobiliu su specialiais švyturėliais, galimai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, teigia tyrimą atlikę Teisės projektų ir tyrimų centro ekspertai. Pasak jų, atsakomybė už neteisėtą specialių švyturėlių naudojimą ir viršytą greitį tenka ne tik politikui ir jo vairuotojui, bet ir švyturėlius įrengti leidusiems pareigūnams.

Porinkiminė Lietuva yra priešrinkiminė Lietuva. Artimiausi dabar - savivaldybių tarybų rinkimai 2006 metais. Taigi visai greitai. Kažkaip bejėgiškai atrodė prieš šiuos rinkimus bemaž visos politinės jėgos. Nors, kai pažiūri - visi lyg ir turi garsiai kuo pasidžiaugti.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas pareiškė, kad kitos partijos prašo Darbo partijos paramos antrajame Seimo rinkimų ture, tačiau kol kas negali būti nė kalbos apie kokių nors koalicijų sudarymą.

Visa Lietuva svarsto, kas sudarys naująją Lietuvos vyriausybę. Politologai Mauzeris su Surskiu turi savo atsakymą. Viktoras Uspaskichas formuos inoplanetianinų vyriausybę. O be to, dar galima parduoti Ūkio bankui senus lunachodų įrenginius ir įsteigti UAB’ą “Inoplanetianinas ir Inomuntianas”. Mauzeris: Surski, vakar iš visų televizorių slaptai sužinojau, kad Adamsius veda slaptas derybas su Brazium dėl kėdės. Surskis: Ojojojojoj... Kokia paranoja.

Kada bandai suprasti rinkimus, ima rodytis, kad tai jau matyta ir kad ne pirmąsyk per Lietuvos istoriją balsuota už svetimšalį. Palemonas irgi buvo imigrantas, tiesa, iš pirmosios Romos, o ne trečiąja Roma vadinamos Maskvos imperijos. Ne pirmas kartas, kai demokratiškai išsirenkamas svetimas karalius, tačiau lenkų-lietuvių valstybėje karaliais svetimšaliai būdavo renkami, idant jais būtų galima lengviau manipuliuoti ir toliau išlaikyti šlėktiškas laisves.

Šiuose Seimo rinkimuose pagal politinės reklamos televizijoje apimtis akivaizdžiai pirmavo Darbo partija. Politinės reklamos televizijoje kiekiu rinkimus laimėjusi Darbo partija konservatorius lenkė beveik 250 kartų. Per mėnesį iki Seimo rinkimų didžiausi Lietuvoje televizijos kanalai politinės reklamos transliacijai iš viso skyrė apie 20,6 valandos.

Po rinkimų išaušęs rytas į Lietuvą atnešė ne tik sniego, bet ir protesto balsų. Pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvaujančios ir beveik visiškai parlamentinio darbo ir politikos patirties neturinčios Darbo partija, Rolando Pakso koalicija ir iki šiol tik sėkmingai savivaldybes šturmavusi Kazimiros Prunskienės sąjunga susišlavė 46,6 proc. balsų. Tačiau čia tik pusė vaizdelio. Visa kova dėl rinkėjų ir likusių mandatų - po poros savaičių.

“Iš tikrųjų gimiau ne kosmose, o šiaurėje. Bet nuo to žmogus netampa blogesnis. Nesu inoplanitianinas”, - taip atsakė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas tiesioginėje pirmadienio Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” į konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus priekaištus dėl galimos Rusijos įtakos Lietuvos politikai per jo vadovaujamą partiją. Laidoje dalyvavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas ir Tėvynės sąjungos lyderis A. Kubilius.

Valdančiosios koalicijos rinkėjai vietoj Česlovo Juršėno į sąrašo viršūnę “iškėlė” Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, o už Rolando Pakso koaliciją balsavę gyventojai pirmuoju sąraše “įrašė” ne liberaldemokratų lyderį Valentiną Mazuronį, bet radikalą Julių Veselką. Tai paaiškėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai suskaičiavus reitingavimo rezultatus.

Paaiškėjus Seimo rinkimų rezultatams, lenkai savo spaudoje pradėjo klausinėti - kas nutiko lietuviams, kad šie balsavo už rusą? Negi jie pamiršo Sausio 13-ąją? Negi pamiršo aukas už nepriklausomybę. Kur dingo lietuvių tautinis orumas (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_171513$z_213006)? Iš tiesų lenkams ir kai kuriems užsieniečiams reikia paaiškinti, kad mūsų orumas niekur nedingo. Tiesiog į lietuvių tautinį orumą įeina meilė rusams. Visiškai neironizuoju. Sociologiniai tyrimai (http://www.

Politinė realybė yra tokia: Lietuvos Seimo rinkimai įvyko be didesnių sensacijų ir įrodė tik du visiškai aiškius dalykus. 1) sociologų tyrimai darosi vis greitesni, tikslesni ir galbūt pigesni; 2) kad ir kokios partijos pralaimėtų, laimi televiziniai įvaizdžiai. Bet ne bet kokie - tik meniški. Kartais TV taip pat turi meno bruožų.

Rinkimų rezultatai kol kas patvirtina nuomonę tų apžvalgininkų, kurie nuo prezidento Rolando Pakso apkaltos Lietuvą nesiliovusių krėsti skandalų peripetijose įžvelgdavo labai aiškų kryptingumą - visi skandalai prasidėdavo tam ar kitam pareigūnui peržengus Seimo pirmininko kabineto slenkstį, visi jie buvo politiškai naudingi Darbo partijai ir stiprino politinę Artūro Paulausko galią.

Populizmo triumfas kartu yra signalas Lenkijai, nes rinkimai Lietuvoje jau ne kartą parodė, ko galima tikėtis iš rinkimų Lenkijoje. Lenkijos dienraščio "Rzeczpospolita" apžvalgininkas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczynski retoriškai klausia, ar dar lietuviai pamena kovą dėl nepriklausomybės ir mirties po sovietų tankų vikšrais grėsmę, jei balsavo už milijonierių iš Rusijos.

Į antrąjį Seimo rinkimų turą vienmandatėse apygardose daugiausiai pateko Darbo partijos (DP) ir Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) iškelti kandidatai. Dar penki politikai vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame ture. Spalio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture varžysis 49 Darbo partijos kandidatai, 20 Tėvynės sąjungos, 17 Liberalų ir centro sąjungos atstovų, 15 socialdemokratų kandidatų.

Sociologinių apklausų lyderės Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nėra įsitikinęs savo partiečių sėkme vienmandatėse apygardose. “Aš tikiuosi, kad savo apygardoje laimėsiu, o kaip kiti – nežinau”, teigė “Omni Laikui” V. Uspaskichas. Baltijos televizijos ir dienraščio "Lietuvos žinios" užsakymu viešosios nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovės RAIT atlikta balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad 28,32 proc. balsų gavo populistinė Darbo partija. Antroje vietoje, surinkusi 20,45 proc.

“Politikai, kurie apeliuodami į tautos bėdas, dėl asmeninių interesų siūlo trumparegiškas priemones, kurios sukeltų dar daugiau problemų, elgiasi ne kaip žmonės, pasirengę valdyti valstybę ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, o kaip paskutiniai tautos išdavikai”, - teigia Alvidas Lukošaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas, politikos mokslų daktaras.

Andrius Mamontovas ne veltui prisiminė Tadą Blindą ir parašė įspūdingą miuziklą. Juk Lietuvoje šiuo metu ypač patrauklus tauraus maištininko, kovojančio su visomis pasaulio neteisybėmis, įvaizdis. Ir visai nesvarbu, kad iš tiesų Blinda buvo žiaurus banditas, kurį užmušė įpykę valstiečiai. Nebuvo jis joks paprastų žmonių gynėjas - antraip valstiečiai savo geradario nebūtų akmenimis užmėtę. Legenda ir realybė ne visuomet sutampa, o dar dažniau realybė pralaimi legendai.

Artėja prie pabaigos daugiau nei trejus metus trukęs socialdemokratų ir socialliberalų koalicinės Vyriausybės valdymas Lietuvoje. Ateina metas įvertinti šį laikotarpį. Be abejo, vertins rinkėjai būsimuosiuose rinkimuose, tačiau neturi likti nuošalyje ir rimtai į savo atsakomybę žiūrinčios politinės partijos, nes tai leidžia aiškiai įvardyti, kas turi būti tęsiama, o kur reikalingos ryžtingos permainos. Šiame memorandume pateikiame Tėvynės sąjungos požiūrį į socialdemokratų valdymą.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius nebaus Paberžės klebono Tėvo Stanislovo už rinkiminę propagandą, nes yra įsitikinęs, kad reklamai buvo panaudoti dar prieš rinkimus išsakyti dvasininko žodžiai, be jo paties žinios ir sutikimo. Tą jam patvirtino ir Kėdainių meras Viktoras Muntianas.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ketina imtis ryžtingų priemonių Darbo partiją reklamuojančio Paberžės klebono tėvo Stanislovo atžvilgiu. "Tapęs Darbo partijos ruporu, tėvas Stanislovas atvirai demonstruoja neklusnumą Bažnyčiai, nors yra prisiekęs per kunigystės šventimus ir vienuoliškuosius įžadus. Gaila, kad senatvės metuose, kai reikia mąstyti apie susitikimą su Viešpačiu, kunigui vienuoliui labiau rūpi naujos partijos reikalai.

Nuo rinkimų agitacijos pradžios praėjo dešimt dienų. Partijos ir savarankiškai į Seimą kandidatuojantys asmenys aktyviai ieško rėmėjų. Akivaizdu, jog valstybės paramos niekam neužteks. Tradicinės šalies partijos neslepia, kiek lėšų preliminariai ketina išleisti rinkimams. Vadinamosios naujos partijos tikslesnes detales apie rinkimų išlaidas žada paskelbti tik jiems pasibaigus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politinėms organizacijoms iš valstybės biudžeto padalijo papildomą 5,5 mln.

Atlikta sociologinė apklausa parodė, kad daugiau kaip trečdalis (36,7 proc.) Lietuvos gyventojų nežino, kas yra išrinkta jų vienmandatėje apygardoje. Penktadalis Lietuvos gyventojų (21 proc.) balsuotų dar sykį už jų rinkiminėje apygardoje išrinktą dabartinį Seimo narį. Tačiau ketvirtadalis (25,2 proc.) jų nerinktų. 17,1 proc. Lietuvos gyventojų dar nėra apsisprendę, ar verta balsuoti už jų rinkimų apygardoje išrinktą dabartinį Seimo narį. Taip pat sociologiniai tyrimai rodo, kad 37 proc.

Korupcijos Seime skandalai Seimo partijoms pasibaigė optimaliai - partijos gaus dar daugiau. Ir daugiausia tos, kurios labiausiai prisidirbo. Jeigu teismai šitaip reaguotų į kaimo vištvagių avantiūras, tai pavogusiam vištą ar kalakutą valdžia turėtų duoti bent karvę. Juk ne iš gero gyvenimo vagia. Kaime, turiu omeny. Bet pinigų reikia, - pinigų yra. Senas tamsios atminties šūkis. Už mokesčių mokėtojų ir verslininkų pinigus partijos agituos.

Viktoras Uspaskichas – didelis paradoksas. Jis rusas, tačiau labiau mylimas tarp lietuvių nei tarp pačių rusų. Jis būdamas vienu didžiausių kapitalistų sugeba įkurti Darbo partiją, kuri rūpinsis dirbančiaisiais. Kapitalistas rūpinasi darbininkais. Atrodytų, kad tai nesuderinami dalykai, tačiau žmonės patiki juo. Tiki jo pažadais, tiesiog tiki Viktoru.

Daugelis jau ruošiasi gyvenimui prie Uspaskicho - net būsimas odes repetuoja. Galbūt taip ir bus - jis triuškinamai laimės kaip LDDP 1992-aisiais ar kaip konservatoriai 1996 metais. Tačiau net jei taip ir bus, priešrinkiminis mėnuo nebus lengvas. Visiems aišku, kad Viktoras Uspaskichas - viešųjų ryšių priemonėmis sukonstruotas politikas. O jei sukonstruotas, vadinasi, galima ir iškonstruoti. Ir, kaip sakoma, šis procesas prasidėjo.

Prezidento skandalas virto visos mūsų politinės sistemos ir politinių partijų skandalu, atskleidžiančiu vis naujas pikantiškas politinės korupcijos detales. Kuo virto kai kurie politikai, Seimo etikos sargai ir kitokių komisijų povai? Televizijos laidų veikėjais, realybės šou meilužiais ir kitokiais spalvingais vietinės demokratijos personažais.

Seimo rinkimus nusiteikusi laimėti populistinė Darbo partija penktadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė savo kandidatų daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose sąrašus. Paaiškėjo, kad partija nekels savo kandidatų prieš Seimo pirmininką Artūrą Paulauską ir Petrą Auštrevičių. "Kuo daugiau (vietų - BNS) paimsime, tuo Lietuvai bus geriau", - žurnalistams teigė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, paklaustas, kiek partija tikisi laimėti vietų.

Viskas dedasi puikiai, jau nebemeluojama; prieštaros išsitrina prieš rinkimus. Koalicijos bus bet kokios, bet kokiu pagrindu ar veikiau be jokio įžiūrimo pagrindo. Viktoras Uspaskichas priimamas į gerųjų klubą jau šiandien, nors prieš du mėnesius buvo demonas ir rusų agentas. Jau dabar nebesvarbu, kiek kas surinks taškų, kas išeis į priekį ir kas formuos koalicijas, - su V. Uspaskichu koalicijas formuoti pasirengę visi, vieni garsiai, kiti pašnibždom, o treti erzėdami, bet nesusimąstydami.

Liberalų demokratų partija antradienį pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus dalyvauti Seimo rinkimuose ir kandidatų daugiamandatėje bei vienmandatėse apygardose sąrašus. Juose - ir politikų vaikai, ir buvę Rolando Pakso patarėjai. Liberaldemokratai daugiamandatėje apygardoje kelia 130 kandidatų, vienmandatėse apygardose - 66 kandidatus.

Viešai vieni kitus kritikuojantys Socialdemokratų ir Darbo partijų lyderiai slapčia aiškinosi, ar po Seimo rinkimų įmanoma taikiai pasidalyti vykdomąją valdžią. “Lietuvos ryto” žiniomis, rinkimų favoritės Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas pasiūlė socialdemokratų lyderiui Algirdui Brazauskui ir po rinkimų likti Vyriausybės vadovo poste, tačiau ir pats nenorėjo likti nuskriaustas - pageidavo vicepremjero pareigų. Kol kas A. Brazauskas nė girdėti nenori apie tokį sandėrį.

Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas ketino pranešti atsisakąs Seimo mandato, tačiau persigalvojo. Apie tai byloja DP išplatintas pranešimas spaudai, kuriame išsaugoti juodraštinio teksto taisymai. Jo prasmė ir tonas iš esmės skiriasi nuo Uspaskicho oficialiai išsakytų teiginių. Vakar Seime vykusioje spaudos konferencijoje DP lyderis pareiškė atsisakąs dalyvauti parlamento posėdžiuose, kuriuose bus priimami Lietuvos žmonėms nenaudingi sprendimai.

Lietuvos viešosios erdvės herojai pastaruoju metu dažnai viena koja stovi politikos, kita – teisėtvarkos įvykių bei žinių sraute. Politinio gyvenimo avansceną puošia saugumo pažymos, bylos, teismai, parodymai, advokatai, apkaltos, įtarimai korupcija, poėmiai, kardomosios priemonės ir bėgimas nuo jų į užsienį. Politika nūnai panaši į kvapą gniaužiantį detektyvą, kuriame daug specialiųjų efektų, scenarijus – lėkštas, vaidmenų atlikimas – pompier, geram skoniui - adieu.

Politinės komunikacijos požiūriu, kad būtų pasiekta pergalė rinkimuose, reikia dviejų dalykų: pirma - kalbėti apie tai, kokia bloga esama valdžia, antra - kalbėti apie permainas (angl. “we need a change”). Tai du pagrindiniai principai, kuriais grindžiama kiekvienos šiuolaikinės (o ypač amerikietiškos) rinkimų kampanijos retorika.

Lietuvą buvo apėmęs trumpalaikės politinės ramybės metas. Nebesigirdėjo kovų, šmeižtų, raginimų, pasižadėjimų, grasinimų, subtilaus šantažo, šventos demagogijos... Jau metus politinių skandalų varginamai Lietuvos publikai buvo leista atsipūsti. Suprantama, neilgam, nes būtina nenuilstamai skaidrėti, demokratėti ir pilietėti. Susirinkta į neeilinę Seimo sesiją, kurioje bus svarstomi “skaidresnio” partijų bei politinių kampanijų finansavimo klausimai.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas Lietuvos radijui sakė, kad iki Seimo rinkimų nesudarys jokių koalicijų, tačiau po rinkimų partneriais būsią tie, kurie pritars partijos programai. Darbo partijos taryba vakar Kėdainiuose vykusiame posėdyje patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą. Pirmame dvidešimtuke pirmasis yra Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

Viktoras Uspaskichas “Omni laikui” teigė, kad jis negavo Rusijos vizos su diplomatiniu pasu. Anot jo, jis kreipėsi į Seimo Tarptautinių ryšių skyrių, kad per jį gautų Rusijos vizą, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Turintys diplomatinius pasus Seimo nariai tokiu būdu gali gauti užsienio šalių vizas. V. Uspaskichas prašė Rusijos vizos, kuri galiotų visus metus. Kaip jis pats teigė, anksčiau tokią Rusijos vizą jis gaudavo be jokių problemų, tačiau šį sykį buvo atsakyta.

Senas romėnų justicijos klausimas: kas galėjo iš viso to gauti naudos? Tasai, kuriam kažkokia nestandartinė veika išėjo į naudą, tampa įtariamuoju. Užsakovu, iniciatoriumi, koks skirtumas. Kam naudinga nūdienos Lietuvos politinė situacija? Ar jos griūtis? Prezidentūra praėjo per apkaltą. Precedentas yra - reikės, pereis dar. Aišku visiems, prezidentui irgi. Seimas su mažiausiai trim “pagautais” nariais - praktiškai irgi viską padarė, parengė ir parodė.

Lietuvoje dažnai minimas - ir peikiamas - populizmas. Jei nori kokį nors reiškinį ar idėją nuvertinti, sakyk, kad tai populizmas. Pavadink politikos veikėją populistu ir visi supras, kad tu jo nenori pagirti (švelniai tariant). Bet kodėl? Kas gi yra tas populizmas ir kodėl jis toks blogas? Šito beveik niekas ir nesiteikia paaiškinti.

Seime iki šiol klestėjo chaosas ne tik dėl neaiškių ryšių su verslo grupėmis, bet ir dėl atsainaus įstatymų kūrėjų požiūrio į savo darbą. Nors Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dalyvauti posėdžiuose yra seimūno priedermė, daug tautos išrinktųjų iki šiol į savo darbą Seime žiūri kaip į pramogą. Bėga dėl mūsų Kol kas Algimanto Salamakino vadovaujamos Etikos ir procedūrų komisijos „klientais“ Seimo nariai tampa tik jei praleidžia per mėnesį daugiau nei ketvirtadalį posėdžių.