viešieji pirkimai

Valstybės kontrolė nustatė, jog Teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo priedus už darbą, kuris nebuvo atliktas, ir už darbą, už kurį kartą jau buvo sumokėta. Priedų  dydis - nuo 10 tūkstančių litų. Valstybinė teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo 47,2 tūkstančių litų priedų už darbą, kuris nebuvo atliktas, 91,2 tūkstančius litų priedai buvo mokėti visus metus, nors darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio.

Aukštosios mokyklos dažnai nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, konstatuoja Valstybės kontrolė, baigusi finansinius (teisėtumo) 2011 m. auditus Vilniaus (VU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Lietuvos edukologijos universitetuose (LEU) bei Vilniaus dailės akademijoje (VDA). „Dažniausi pažeidimai, kuriuos nustatėme audituodami šias aukštąsias mokyklas, yra Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymas.

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Nustatyta, kad ministerija neužtikrino, jog Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos namams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos (1 796,9 tūkst. Lt) būtų panaudotos teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. Ministerija, skirdama lėšas minėtiems subjektams, nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo.

Analizuojant Europos sveikatos draudimo kortelių viešojo pirkimo procedūras Valstybei kontrolei kilo įtarimų dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių, todėl audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) atliekamas dar vienas Algio Sasnausko vadovaujamos Valstybinės ligonių kasos (VLK) neskaidrios veiklos patikrinimas. Konkurencijos taryba yra nustačiusi, kad dėl VLK pateikiamos suderintos savikainos struktūros bei kainų apskaičiavimo buvo apribota konkurencija organizuojant viešuosius pirkimus ortopedijos srityje.

Ukmergės ir Plungės savivaldybių vadovai privalės imtis griežtų priemonių išieškant žalą iš kaltų asmenų, o padariusiems pažeidimus pritaikyti tarnybinę ar drausminę atsakomybę. Valstybės kontrolė įtaria, kad Ukmergės rajono savivaldybėje kai kurie viešieji pirkimai buvo vykdomi neskaidriai, todėl audito medžiagą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Per dvejus metus iš 100 mln. litų nuostolio dugno įmonė pakilo iki šiokio tokio, bet pelno. Tai Lietuvos pašto generalinės vadovės Linos Minderienės ir jos komandos įgyvendintų naujovių nuopelnas. Pati vadovė kukliai šypsosi ir žada, kad šie pokyčiai – toli gražu ne vieninteliai. Su L. Minderiene kalbamės Lietuvos pašto centrinėje būstinėje, Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislavas Genzelis teisiami už tai, kad kovą valanda anksčiau, nei buvo leista, surengė protesto akciją, profesorius Povilas Gylys teisiamas, nes be valdžios leidimo prie Prezidentūros įsiliejo į minią, besipiktinančią smurto protrūkiu Garliavoje, po teismus tampomi ir kiti aktyviai savo poziciją pastaruoju metu reiškiantys visuomenės veikėjai. Tampomieji vienu balsu tvirtina, kad Lietuva virto policine valstybe.

Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (ŠRATC) ir to­liau iš­lie­ka Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Šiau­lių val­dy­bos pareigū­nų aki­ra­ty­je. Tei­sė­sau­gi­nin­kams da­bar ki­lę įta­ri­mo dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba vyk­dant dar vie­ną vie­šą­jį pir­ki­mą.

Ketvirtadienį Seimo laikinoji komisija paviešino pusiau patvirtintas, pusiau sukritikuotas savo darbo rezultatų išvadas. „Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl banko „Snoras“ veiklos laikinojo sustabdymo, Vyriausybės sprendimas perimti banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai, – teigiama laikinosios Seimo komisijos išvadose.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius apsilankė Seimo audito komiteto posėdyje ir atsakė į komiteto narių klausimus dėl Vyriausybės ataskaitos. „Vyriausybė dirbo labai gerai ir ataskaita labai gera“, - optimistiškai pareiškė A. Kubilius. Kalbėdamas apie makro rodiklius, premjeras atskleidė, kad praėjusiais metais iš pradžių dangus atrodė be debesų, ekonomika tvarkėsi, augo po keliasdešimt procentų, tačiau antroji metų pusė dėl Graikijos problemų buvo žymiai sunkesnė.

Va­kar Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Šiau­lių val­dy­bos pa­rei­gū­nai dviem pa­roms su­lai­kė Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvarkymo cent­ro (ŠRATC) di­rek­to­rių, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rį Rai­mun­dą Ja­ku­tį ir šios įmo­nės Viešųjų pir­ki­mų ir pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo sky­riaus va­do­vę Gied­rę Kat­kaus­kai­tę. Dėl šių as­me­nų įta­ria­mo piktnaudžiavi­mo tar­ny­ba pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Seimas pradėjo svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio parlamentui pateiktas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma sumažinti reikalavimus, taikomus mažos vertės pirkimams. Tikimasi, kad šie pakeitimai padėtų išspręsti praktikoje kylančias problemas dėl viešųjų pirkimų reikalavimų taikymo kultūros, meno ir mokslo srities perkančiosioms organizacijoms.

Iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų apetitas ekspertų konsultacijoms vis didėja – samdomiems ekspertams, konsultantams, audito paslaugoms pirkti pernai išleista 18 mln. litų. Seimo Audito komiteto surinkti duomenys atskleidžia, kad tai –  net trečdaliu daugiau nei 2010-aisiais.

Politinių partijų ir politinių kampanijų vykdomiems pirkimams nebus taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Tai ketvirtadienį įteisino Seimas, atmetęs Prezidentės D. Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms. Už tai balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 12 parlamentarų.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui 2011 m. veiklos ataskaitą apie atliktus valstybinius auditus ir jų rezultatus, bendradarbiavimą su audituojamais subjektais, institucijomis, kurių veikla susijusi su Valstybės kontrolės funkcijomis, tarptautinėmis organizacijomis, apie Valstybės kontrolės strateginius tikslus ir vykdomas priemones jiems pasiekti. „Įgyvendindami 2011 metų valstybinio audito programą, prioritetine veiklos sritimi buvome pasirinkę viešuosius pirkimus.

FNTT vadovus be aiškaus pagrindo iš postų išvertęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir pats neteko pareigų. Penktadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė ministro atsistatydinimą ir pasirašė dekretą dėl R. Palaičio atleidimo nuo kovo 26-osios. Kol bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras, šias pareigas laikinai eiti pavesta sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino pakartotiniam Seimo svarstymui Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis numatomos viešųjų pirkimų išimtys politinėms partijoms. Šalies vadovės teigimu, priimtos pataisos pažeistų Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą, todėl sukeltų grėsmę Lietuvai susilaukti rimtų Europos Sąjungos institucijų sankcijų.

Ukmergės ramybę sudrumstė kratos, atliktos vienoje didžiausių rajono įmonių – bendrovėje „Izobara“, savivaldybės pastate ir rajono tarybos nario bei administracijos direktoriaus Juozo Varžgalio namuose, rašo „Lietuvos rytas“. Po antradienį bendrovėje „Izobara“ surengtų kratų ir įmonės veiklos patikrinimo pareigūnai išsivežė 25 kompiuterių sisteminius blokus, kuriuose, kaip įtariama, yra įdiegtos neteisėtos kompiuterinės programos.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas kreipėsi į Prezidentūrą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų. A. Gelūnas atkreipia dėmesį į tai, kad Seimo posėdyje priimtose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pataisose suteikta išlyga netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo politinėms partijoms neatspindi visų problemų, susijusių su šio įstatymo taikymu, ypač meno kūrėjų lūkesčių dėl neproporcingai didelės administracinės naštos.

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos padalinio vadovas Sergejus Muravjovas ragina kruopščiau apgalvoti partijų išlaidų kontrolę.Pasak jo, svarbu ne prilyginti partijas ministerijoms ar departamentams, o efektyvinti jų finansų stebėseną. Pataisė įstatymą Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta netaikyti šio įstatymo nuostatų politinių partijų vykdomiems pirkimams.

Daugiau nei 0,5 mlrd. litų vertės keliems mėnesiams Lietuvai pristabdytas Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos mokėjimas nereiškia, kad parama nebus gaunama, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokia situacija susiklostė, nes kai kurie projektų vykdytojai vis dar nemoka pirkti taip, kaip numato įstatymai. „Tikrai taip negali atsitikti.

Atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai leido suprasti buvę išmesti, nes kišo nosį į viešųjų pirkimų konkursus, kuriuose figūruoja didžiausi partijų rėmėjai. Partijas remia daug įmonių, nebūtinai dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose. O konkursus laiminčios bendrovės oficialiai į partijų sąskaitą perveda apie keliasdešimt tūkstančių litų, nors pirkimo sutarčių pasirašo už šimtus milijonų ar net milijardą.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je ga­li­ma ras­ti in­for­ma­ci­ją apie 2011 m. su­da­ry­tas vie­šų­jų pir­ki­mų su­tar­tis. Pa­tei­kia­mos net 55-ios per­nai su­da­ry­tos, aiš­ku, tik stam­bio­sios – ra­šik­lių pir­ki­mas, pa­ly­gin­ti su mo­kyk­lų re­no­va­ci­ja, juk at­ro­dy­tų niek­nie­kis. Vie­šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­tai tei­gia, kad net 90 pro­c. vie­šų­jų pir­ki­mų ga­li­ma pa­kreip­ti no­ri­ma link­me.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Dalia Teišerskytė mano, kad Seime vertėtų kuo greičiau apsvarstyti šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios numatytų paprastesnę tvarką kultūros organizacijoms ir įstaigoms įsigyti nedidelės vertės paslaugas ar prekes.

Atrodo, jog Lietuvoje greitai nebeliks nė vienos savivaldybės, kurioje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nebūtų aptikusi kyšininkavimo ir korupcijos. Kyšio vokeliu ar stambia su viešaisiais pirkimais susijusia suma susivilioja ir eiliniai savivaldybių tarybų nariai, ir merai.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atlikta apklausa parodė, kad atlygis už pergalę viešųjų pirkimų konkursuose paprastai siekia 6-10 proc. būsimos sutarties vertės. Purviniausiais viešųjų pirkimų sektoriais apklaustos įmonės laiko statybas ir mediciną. „Net 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad labiausiai korupciniai sandėriai tikėtini rengiant kvalifikacinius reikalavimus. Dažniausiai viešųjų pirkimų organizatoriai taip suformuluoja reikalavimus, kad juos atitiktų tik jų proteguojama įmonė.

Parlamentarams liko tik vienas balsavimas dėl siūlomų Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų. Pritarus joms, partijoms nereiktų laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir vykdyti viešųjų pirkimų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokia tvarka yra ydinga ir sudarytų prielaidų neskaidriai naudoti valstybės biudžeto lėšas, praneša LTV naujienų tarnyba. Seimas – tik per žingsnį nuo sprendimo, kad partijoms nebūtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) taip ir nepaskelbė oficialaus verdikto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko istorijoje, ar šis valdininkas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai vienu metu ir dėstė M. Romerio universitete ir sykiu nenusišalino nuo sprendimų viešųjų pirkimų klausimais dėl šios aukštosios mokyklos. Etikos sargai Ž. Plytniką nei paleido, nei pakorė.

Šiaip taip prastumtas Šiaulių menų inkubatoriaus projektas pradeda pateisinti užrašą, esantį ant fabriko griuvėsių – „Korupcijos fabrikas“. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad Šiaulių miesto savivaldybė pažeidė įstatymą, neskaidriai pasirinkdama Menų inkubatoriaus techninio projekto rengėją. Sandoris pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, bet sutartis jau įvykdyta. Ir pinigai sumokėti – beveik ketvirtis milijono litų.

Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina.

Viešųjų pirkimų tarnyba, šiais metais vykdydama prevencinę (iki sutarties pasirašymo) viešųjų pirkimų kontrolę, užkirto kelią neskaidriems viešiesiems pirkimams už daugiau nei 566,3 mln. litų. Nustačiusi viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus ir trūkumus VPT įpareigojo nutraukti viešųjų pirkimų procedūras 34 pirkimuose, kurių vertė siekia daugiau nei 146,2 mln. litų. Patikslinti pirkimo dokumentus perkančiosioms organizacijoms teko 22 kartus, o šių pirkimų vertė siekia maždaug 319,2 mln. litų.

Į biokuro perpardavinėjimo verslą nėrusi įtakingo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Vito Matuzo žmona Danutė Matuzienė įsivėlė į skandalą ir teisėsaugos yra įtariama piktnaudžiavusi tarnyba. Ši istorija atskleidė, kad sėkmingas verslas Lietuvoje įmanomas tik turint protekcijas, giminystės ryšius ir artimą bičiulystę. Garsi moteris atsidūrė areštinėje Praėjusią savaitę Panevėžyje sprogo tikra bomba.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus. Pirmadienį buvo sulaikyti centro direktorius ir vienai bendrovei, kuri galimai neteisėtu būdu laimėjo centro organizuotus viešųjų pirkimų konkursus, atstovaujantis asmuo. Jų namuose ir darbo vietose atliktos kratos.

Generalinė prokuratūra Panevėžio apygardos teismui perdavė Panevėžio miesto savivaldybėje neskaidriai įvykdytų 27 viešųjų pirkimų baudžiamąją bylą. Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyba. Vėliau ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento, Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorai ir STT Panevėžio valdybos pareigūnai.

Visai neseniai griaudėta ir dar nelabai dabar pritilta apie visokius ten neskaidrius viešuosius pirkimus. Pažymos rašytos, tyrimai pradėti ir nutraukti. Nuspręsta, kad partijos iš to finansuojamos. Beklaidžiojant po Seimą, internetą, kai kurias ministerijas ir kai kuriuos kitus užkaborius, pateko rankosna štai toks nepasirašytas ne dokumentas. Kaip įtariu, rengtas kažko iš Liberalų Sąjūdžio arba jo oponentų. Informacijos ir skaičių netikrinau – tingiu. „Kaip Delfi suskaičiavo 2,2 mlrd.

Vien faktas, kad įmonė rėmė kokią nors partiją, o po to laimėjo viešųjų pirkimų konkursą, pats savaime nerodo, kad viešieji pirkimai vyko neskaidriai, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Kartais bandoma daryti sąsajas, kurios nebūna visiškai pagrįstos ar net gali tam tikra prasme kompromituoti patį siekį siekti skaidrumo ir kovoti su korupcija.

Seimo Krikščionių partijos frakcija valstybės kontrolierės paprašė ištirti galimą dešimčių milijonų litų „išplovimą“ per „Klaipėdos naftą“. Toks kreipimasis, pasak Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio, suformuluotas neatsitiktinai. „Žiniasklaidoje paskelbti skandalingi duomenys apie galimą Energetikos ministerijos vadovų fi nansinį piktnaudžiavimą jų kontroliuojamoje AB „Klaipėdos nafta“, – teigė V.Žiemelis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, ne juokais susirūpino politinių partijų finansavimu. Lengviausia ją dabar būtų apkaltinti populizmu, nes valstybės vadovė užsimojo prieš labiausiai tautos nemėgstamą instituciją – politines partijas. Naujausių visuomenės apklausų duomenimis, jomis pasitiki vos keli procentai mūsų tautiečių. Kodėl? Juk būtent per partijas mes išrenkame valdžią, kuri dažniausiai visus ketverius metus vairuoja mūsų valstybės laivelį.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia esanti šokiruota tuo, kiek per viešuosius pirkimus pasipelno partijas rėmusios įmonės, ir pritaria, kad laikas keisti politinių partijų finansavimo sistemą. „Visi turėjo tokių įtarimų, tačiau niekada nebuvo tokios apibendrintos medžiagos, ir aš tikrai po to, ką išgirdau, tiesiog buvau šokiruota skaičiais.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis prašo Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko viešai pateikti statistinius duomenis, kurios partijos buvo finansuojamos iš viešuosius pirkimus laimėjusių įmonių bei kokios įmonės, finansavusios politines partijas, laimėjo stambius viešuosius pirkimus.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų, susijusių su politinių partijų rėmėjais. Taip jis reagavo į Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko viešoje erdvėje paskelbtą informaciją, jog partijoms ir politinėms kampanijoms aukojančios įmonės atsigriebia per viešuosius pirkimus, mat gauna pusę visų užsakymų.

Vilniaus savivaldybė, patikrinusi jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų viešųjų pirkimų sutartis, imasi centralizuoti vaistų pirkimus, tikėdamasi sutaupyti lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai ketina centralizuotai perkamų vaistų sąrašą nuolat plėsti, į jį įtraukiant dar ir medicinos priemones.

Po mobiliojo ryšio operatorių ir viešųjų pirkimų tarnybos atstovų susitikimo sutarta ateityje atsižvelgti ir į ekonominio naudingumo kriterijus. Vertinant operatorių pasiūlymus, tiekiant mobiliojo ryšio paslaugas valstybės įstaigoms, nuspręsta atsižvelgti ir į ekonominio naudingumo kriterijus, kurio parametrais galėtų būti duomenų perdavimo sparta ir signalo kokybė. Svarstant, ko dar reiktų, kad operatoriai labiau konkuruotų dėl valstybės įstaigų mobiliojo ryšio pirkimų.

Kai kurių mobiliojo ryšio operatorių netenkina elektroninėje erdvėje galiojančios paslaugų valstybės institucijoms pardavimo taisyklės. Nesutinkdami su jomis, operatoriai traukiasi arba ketina pasitraukti iš virtualios erdvės. Kitus taisyklės tenkina. Valstybės institucijos žada įsiklausyti į operatorių skundus. Centrinė perkančioji organizacija, kitaip CPO, valstybės institucijoms elektroninėje erdvėje perka paslaugas, prekes ar darbus.

Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama viešuosius pirkimus, nuo šiol reikalaus, kad prekių ir paslaugų tiekėjai įsipareigotų darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį Vilniaus mieste, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas prie Vyriausybės.

Dvi valstybinės įstaigos – Premjero kanceliarija ir viešųjų pirkimų tarnyba, įsivėlė į konfliktą dėl viešojo pirkimo sutarties su kelionių organizatoriumi. Minėtoji tarnyba, balandį patikrinusi 2 mln. litų viešojo pirkimo sutartį su West Express bendrove, rado pažeidimų ir reikalauja šią sutartį nutraukti, tačiau Premjero kanceliarija to padaryti nesiruošia, netgi svarsto galimybę kreiptis į teismą. Taip pat reikalaujama parengti naują pirkimų metodiką.

Skambūs Vyriausybės pažadai dėl Lietuvai taikomos nesąžiningos gamtinių dujų kainos skųsti Rusijos dujų monopolininkę „Gazprom“ Stokholmo arbitražo teismui iki šiol neįgyvendinami, nes Energetikos ministerija nesugeba skaidriai nupirkti su galimu bylinėjimusi susijusių teisinių paslaugų. Pasak dienraščio „Respublika“, Energetikos ministerija pati ieškinio parengti nepajėgia, o samdydama profesionalius teisininkus įklimpo į neskaidrių viešųjų pirkimų pelkę.