viešieji pirkimai

Daugiausiai korupcijos rizikų savivaldybių įmonėse keliančios sritys yra tinkamas viešųjų pirkimų vykdymas bei interesų derinimas, ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagrindinių korupcijos rizikų savivaldybių valdomų įmonių veikloje apžvalga parengta apibendrinus 13 STT atliktų analizių.

Vilniaus miesto mero Remigijus Šimašiaus kabinetą nuo šiol bus galima pakrikštyti „auksiniu“. Šią vasarą savivaldybės pastato dviejuose aukštuose atlikti remonto darbai miesto biudžetui kartu su medžiagomis ir darbais (įskaitant PVM) kainavo kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų. Naujienų portalas tv3.lt gavo remonto darbų sąmatą. Joje nurodyta, kad 19 pastato aukšto, kur įrengtas ir mero R. Šimašiaus kabinetas, remontas kartu su projektu savivaldybei iš viso kainavo daugiau nei 183 tūkst.

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ turės iš naujo skelbti daugiau nei 20 mln. eurų bendros vertės 180 ryšio bokštų statybos konkursus, paskelbė teismas. Vilniaus apygardos teismas liepos 23 dieną panaikino „Plačiajuosčio interneto“ patikslintas trijų konkursų sąlygas ir nurodė juos skelbti iš naujo.

Už renginius, susijusius su naujojo šalies vadovo inauguracija, bus mokama iš Prezidento kanceliarijos lėšų arba mūsų visų sumokėtų mokesčių. Tačiau panašu, kad jums nevalia žinoti, kaip šie pinigai bus išleisti, kas kiek kainuos, o kas ir kokias paslaugas teiks nemokamai ar su viltimi, kad prezidentas skoloje neliks.

Konkurencijos taryba kelioms bendrovėms skyrė 978 tūkst. eurų baudų už kartelinius susitarimus savivaldybių viešuosiuose pirkimuose. Kaip ketvirtadienį pranešė Konkurencijos tarnyba, „Panevėžio melioracijai“ skirta 209,8 tūkst eurų bauda, „Pasvalio melioracijai“ ir „Jadranai“, kurios sudaro vieną ekonominį vienetą – 399,2 tūkst. eurų, „Biržų rangai“ – 368,9 tūkst. eurų bauda.

Kauno klinikose bus pradėta operuoti gama peiliu, šis gydymo metodas suteikia galimybę atlikti smegenų operacijas neatveriant kaukolės. „Jau yra ir laukiančių pacientų eilė gama peilio operacijoms, ir tikimės, kad pagaliau turėsime Lietuvoje unikalią galimybę gydyti pacientus neatveriant kaukolės, nepažeidžiant aplinkinių audinių“, – per spaudos konferenciją sakė Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė Vyriausybei nutraukti visuomenės informavimo kampanijos paslaugų pirkimą už beveik milijoną eurų. Vyriausybės kanceliarija vasarį buvo paskelbusi dviejų dalių pirkimą įgyvendinti kibernetinį ir informacinį atsparumą stiprinančią kampaniją nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje. Planuota pirkimo vertė siekė 988 tūkst. eurų.

Viešųjų pirkimų tarnyba teigia, kad nacionalinis transliuotojas LRT neskaidriai pirko įrangą, vieno konkurso sąlygos pritaikytos vienam tiekėjui, todėl taip šiurkščiai pažeisti įstatymai. Tarnyba vertino du LRT vykdytus konkursus – 2016 metų rugpjūtį paskelbtą robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais pirkimą ir šių metų vasarį skelbtą konkursą šiems vežimėliams prižiūrėti bei tvarkyti.

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė. Vis tik ji ragina atsikratyti Lietuvoje vis dar gajaus mąstymo, kad naudingiausia rinktis tiekėją, kuris siūlo mažiausią kainą.  D. Vilytė Seimo Audito komitetui trečiadienį pristatė tarnybos 2017 m. veiklos ataskaitą.

Paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie „MG Baltic“ koncerną, neteisėtais būdais pasitelkiant politikus, valstybės tarnautojus siekiant verslui palankių sprendimų, išryškino problemas viešuosiuose pirkimuose. Milijonų vertės konkursai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, o viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovai pasakoja apie įprastas verslų schemas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pasirašyta sutartis su UAB „INSOFT“, kuri laimėjo viešojo pirkimo konkursą dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS Nuotolinių apskaitos paslaugų smulkiajam verslui (i.APS) posistemio sukūrimo. Konkursui buvo pateikti 2 pasiūlymai, jį laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Šių metų balandžio 18 d. pasirašytos sutarties vertė – 175383,15 eurų su PVM.

Vaikų globos namų auklėtiniai net ir gyvendami šeimynose negali jaustis visaverčiais bendruomenės nariais. Jie priversti apsipirkti tik nurodytose parduotuvėse, kurios laimėjo vašąjį kokursą ir pasiūlė mažiausią prekių kainą. Dažnu atveju tokia parduotuvė yra kur kas toliau, negu gyvena vaikai . Be to, už mažiausią kainą siūlomos ir nekokybiškos prekės.  Iki 2020 metų ketinama uždaryti visus vaikų globos namus.

Seimas ir toliau aiškinasi, kaip valdomi Lietuvos radijo ir televizijos finansai (LRT). Šį kartą iškviesta viešųjų pirkimų vadovė bei LRT darbuotojai, dirbantys su viešaisiais pirkimais. Pirmiausia Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti posėdyje apklausta Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė pabrėžė, kad pagal įstatymus programos neperkamos pagal viešųjų pirkimų sutartis. Tad per penkis metus buvo organizuota viešųjų pirkimų už 30 mln. eurų.

Daug kalbų sukėlusi Vilniaus gatvės rekonstrukcija net ir praėjus pusmečiui po darbų baigties vėl kelia audras. Mat grįžtant pavasariui tirpstantis sniegas parodė, kad žiemos orai naujai išklotoms plytelėms buvo per stiprūs. 1,15 mln. eurų kainavusi Vilniaus gatvės rekonstrukcija buvo baigta praeitų metų liepos mėnesį. Tą kartą daugiausia kritikos sulaukta dėl itin užsitęsusių darbų. Mat darbai buvo pradėti dar 2016‒ųjų spalio mėnesį. Panašu, kad liepą baigti darbai turės būti atnaujinti.

 Valstybės tarnautojų atrankas ir viešuosius pirkimus bus siekiama sutelkti vienoje institucijoje – Nacionaliniame paslaugų centre, o nekilnojamąjį turtą valdančios valstybės įstaigos netrukus pačios jo sieks atsikratyti – tokias permainas žada naujasis Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

 Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šią savaitę nurodė Valstybės tarnybos departamentui nutraukti mokymų etikos ir korupcijos srityse konkursą, nes jo sąlygos galėjo riboti konkurenciją ar net galėjo būti pritaikytos konkrečiam tiekėjui. VPT teigia, kad norėdamas įsigyti mokymo programų su metodinėmis medžiagomis, testų su jų naudojimo metodika parengimo bei mokymų vykdymo paslaugas Valstybės tarnybos departamentas turėjo suskaidyti pirkimą į kelias dalis.

„Turbūt gaučiau Nobelio premiją, jei pasiūlyčiau receptą, kaip valstybei nustoti švaistyti milijonus“, - šypsodamasi sako Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė. Tačiau situacija visai nejuokinga, viešuosiuose pirkimuose kasmet cirkuliuoja milijardai, o apmaudžios klaidos, valstybei kainuojančios dešimtis milijonų, vis dar nėra išimtis iš taisyklės. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, vien pernai bendra viešųjų pirkimų Lietuvoje vertė viršijo 4 mlrd. eurų.

Teisingumo ministerija įtaria, kad Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas arba jo darbuotojai galėjo riboti konkurenciją vykdydami maitinimo paslaugų pirkimą ir klastoti maisto atliekų važtaraščius, rodo BNS turimi dokumentai. Ministerija praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti pareigūnų veiksmus. K. Jasmontas kaltę neigia.

Tarptautiniuose tyrimuose nurodoma, kad korupcija ar kompetencijos trūkumas gali kainuoti nuo 20 iki 50 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės. Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius rizikingiausius viešųjų pirkimų sektorius Lietuvoje, siūlomi sprendimai, kaip skaidrinti šias problemines sritis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda viešųjų pirkimų procedūras estakadai potvynių nuolat apsemiamoje kelio atkarpoje Šilutė-Rusnė. Šią savaitę žadama teikti informaciją tiekėjams. Estakadą tikimasi įrengti iki kitų metų pabaigos, sako direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis. „Turėtų būti estakada dviejų eismo juostų ir beveik 5 kilometrų ilgio kelias su pėsčiųjų ir dviračių taku visuose penkiuose kilometruose.

 Sveikatos apsaugos ministerijai Kauno klinikinėje ligoninėje atlikus neplaninį auditą, kilo abejonių dėl nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų, taip pat dėl aplinkos tvarkymo darbų, automobilių priežiūros paslaugų pirkimų. Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, atlikti auditą paskatino neigiami ligoninės 2016 metų finansiniai rodikliai ir nepakankamas ligoninės vadovo dėmesys veiklos trūkumams šalinti, dalininkams informuoti.

Už viešųjų pirkimų pažeidimus atleisti trys valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ darbuotojai. Įtariama, kad pirkdami brangesnes paslaugas, jie siekė asmeninės naudos. Susisiekimo ministerija pranešė, kad atlikus veiklos auditą, atleistas įmonės Kelių priežiūros ir saugaus eismo skyriaus viršininkas Jonas Kuliešius, sutarčių inžinierė Danguolė Rukšėnienė ir vyriausioji buhalterė Lina Balsevičienė.

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms uždrausti vidaus sandoriai, t. y. praktika, kuomet valdiška įmonė prekes ar paslaugas be konkurso perka iš sau pačiai priklausančios įmonės.

Dideli, pinigingi ir įtakingi. Taip galima pavadinti pastaruoju metu viešoje erdvėje dažnai linksniuojamus kelininkus. Kilus skandalui dėl ploninamų kelių, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas yra stambiausi Lietuvos kelininkai, į kieno kišenes keliauja šimtai milijonų eurų ir kokių jų sėkmės paslaptis. Dažniausiai dėl prastų kelių keiksnojame vietines savivaldybes ir apie kelininkų darbą nepagalvojame. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kritikos taikiklis atsisuka ir į juos.

Policijos vadovai atmeta Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovės priekaištus dėl konkurso sąlygų pirkti daugiau kaip šimtą automobilių, ir svarsto galimybę kreiptis į teismą ginti savo reputaciją.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžinto Viešųjų pirkimų įstatymo bus ieškoma sutarimo tarp Prezidentūros ir Seimo, nors parlamente vyrauja nuotaikos, kad veto reikėtų atmesti.

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai. Vidaus sandoriai Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais.

Vidaus sandoriai savivaldybėse, registruoti kaip išimtis, tapo pilnai veikiančia taisykle. Seimas ketvirtadienio posėdžio metu nusprendė jų nenaikinti, nors jie sudaro puikias sąlygas savivaldybėms be konkurencijos ir viešųjų pirkimų konkursų įsigyti paslaugas. Dažniausiai iš tos pačios savivaldybės įmonės. Audito komiteto atstovai išsakė nerimą, kad ši Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis yra ydinga ir tiesiogiai leidžia piktnaudžiauti įsigyjamomis paslaugomis.

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) radus pažeidimų ir rekomendavus nutraukti Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos vykdytus viešuosius pirkimus, naują konkursą ketina rengti savivaldybė. „Priėmėme, kad tai yra pažeidimas, pirkimas nutrauktas ir dabar jį organizuos mūsų Viešųjų pirkimų skyrius“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas. Sausio 18 dieną 2,8 mln.

Neįslaptinti valstybės duomenys turi būti atverti visuomenei, sako su Ministrų kabinetu susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „(Reikia) atverti visuomenei neįslaptintus valstybės turimus duomenis“, - žurnalistams Prezidentūroje po susitikimo trečiadienį sakė D.Grybauskaitė. „Turime užsisenėjusią problemą įvairių duomenų bazėse, taip pat ir Registrų centrą, kur norint įdėti vieną ar kitą dokumentą ar duomenis net valstybinės įmonės turi mokėti dideles sumas.

Neskaidriais vidaus sandoriais įtariamų „Lietuvos geležinkelių“ naujasis vadovas Mantas Bartuška žada juos keisti viešaisiais pirkimais, taip didinant rangovų konkurenciją. M.Bartuška teigia kol kas nėra įsigilinęs į vidaus sandorių problematiką, tačiau tikino nematantis priežasties, kodėl jų nebūtų galima pakeisti viešaisiais pirkimais, jeigu antrinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės vis vien paslaugas perka iš išorės.

  Lietuvos atstovas teigia, kad bendro trijų Baltijos šalių europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ susitarimo dėl viešųjų pirkimų tvarkos valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė tik dėl techninių priežasčių. Bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė tikisi, kad Lietuvos bendrovės parašas artimiausiu metu užbaigs sutarties pasirašymą.

Pernai nutarusi atnaujinti IT sistemas ir viešąjį pirkimą paskelbusi AB „Lietuvos energija“ džiaugiasi pagaliau išsirinkę įmonių konsorciumą, kuri turėtų atlikti darbus. Vis dėlto, šis net 18,8 mln. Eur vertės konkursas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiai bendrovei gali atsirūgti, mat aiškėja, kad vienos iš konkursą laimėjusių įmonių vadovai yra pakliuvę į teisėsaugos akiratį.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pažeidimus nustato maždaug 90 proc. patikrintų viešųjų pirkimų, tačiau šalies valdžia neįsiklauso į raginimus priimti būtinus teisės aktų pakeitimus, teigia VPT vadovė Diana Vilytė. „Viliuosi, kad Seimo nariai ir ministrų kabinetas priima tuos skaičius, adekvačiai priima.

Kariuomenės „auksinių šakučių“ pirkimo skandalas užkūrė aršias diskusijas dėl viešųjų pirkimų skaidrumo Lietuvoje. Akis ėmė badyti įmonių pasitelkiama praktika, kuri atveria kelią nušluoti iš kelio kitus konkurentus ir be vargo laimėti brangius sandorius. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažįsta, kad tokius „triukus“ yra pastebėjusi ir tai yra įstatymo spraga, kurią būtina ištaisyti. Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės skirtingos, tačiau jų savininkas tas pats.

Įsisiautęs kariuomenės „auksinių šakučių“ pirkimo skandalas perėjo į politinį konfliktą tarp socialdemokratų ir prezidentės Dalios Grybauskaitės. Patys socdemai kaip niekad aršiai atsikerta šalies vadovei ir tikina, kad kolegos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko neaukos. Tiesa, panašu, kad socdemai nėra vieningi. Tuo metu politologai atkreipia dėmesį į tai, kad artėjant Seimo rinkimams agresyvus valdančiųjų elgesys gali atsisukti prieš juos.

„Nota bene“ – bendrovės pavadinimas, kurį visuomenė ėmė girdėti vis dažniau po vadinamojo kariuomenės „auksinių šakučių“ skandalo, kai kariškiams virtuvės įrankiai nupirkti 8 kartus brangiau negu rinkoje. Kokiuose dar viešuosiuose pirkimuose šią įmonę lydėjo sėkmė? Su Lietuvos kariuomene „Nota bene“ pradėjo dirbti prieš daugiau nei 15 metų. Per pastarąjį dešimtmetį bendrovė laimėjo apie 50 kariuomenės pirkimų už 30 mln. Eur.

Didesnės seniūnijos turės daugiau savarankiškumo – turėdamos atskirus biudžetus, galės pačios vykdyti viešuosius pirkimus. Seimas šią savaitę priėmė pataisas nustatydamas dvi seniūnijų formas – savivaldybės biudžetinę įstaigą ir savivaldybės administracijos filialą. Iki šiol įstatymai numatė tik pastarąją seniūnijos formą. Administracijos filialai negali vykdyti viešųjų pirkimų, viešąsias paslaugas gali teikti tik išimtiniais atvejais, seniūnas neatlieka vidaus administravimo.

Per šešerius metus – šeši „Lietuvos pašto“ viešieji pirkimai reklamos paslaugoms pirkti, vienas laimėtojas bei šešios jo sutartys su „Lietuvos paštu“ už bendrą 1,6 mln. eurų sumą. Dar vieną, jau šiemet vykdytą, analogišką pirkimą už 289,6 tūkst. eurų Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė nutraukti, konstatavusi, jog „Lietuvos paštas“ neišsiaiškino perkamų paslaugų poreikio bei apimčių ir nustatė netinkamas bei nepagrįstas kainodaros taisykles.

  „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl viešųjų pirkimų buvo apklaustas specialaus liudytojo statusu.   „Galime pasakyti, kad jis yra apklaustas taip vadinamu specialiuoju liudytoju“, - BNS penktadienį sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.

Vilniaus miesto 2014 metais skelbti kai kurie viešieji pirkimai ir sutartys buvo neteisėtos, pareiškė jas patikrinusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Sostinės meru tuo metu buvo Artūras Zuokas. Buvo patikrinti 7 Vilniaus savivaldybės administracijos skelbti viešieji pirkimai, kurių pagrindu pasirašyta daugiau nei 14 mln. eurų (su PVM) vertės sutarčių, pranešė VPT. VTP teigimu, savivaldybė turėtų nutraukti 10,271 mln.

 Vagia ne įstatymas, vagia žmonės. Problema – ne pats įstatymas, o jo taikymas, „Žinių radijui“ sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka.   „Praktiškai jau 95 proc. viešųjų pirkimų yra perkelti į elektroninę erdvę. Bet ta problema šiandien dar neišspręsta tiek, kad galėtume sakyti, jog jos nebėra. Korupcija viešuosiuose pirkimuose, deja, dar yra.

Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) turės nutraukti 3,7 mln. eurų (be PVM) vertės išmaniosios mokesčių administravimo sistemos konkursą, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Jo nugalėtoja pripažinta bendrovė „Insoft“ kartu su partnerėmis „Ingenioust IT“ bei „Asserte“. VMI pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo sąžiningos konkurencijos, tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, pranešė VPT.

Už piktnaudžiavimą ir dokumentų klastojimą stadiono byloje nuteistas buvęs Alytaus meras Česlovas Daugėla teismo prašo išteisinimo. Jo bylą ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Lietuvos apeliacinis teismas. Kauno apygardos teismas liepą Č.Daugėlai skyrė 5,6 tūkst. eurų baudą už aukščiau minėtus nusikaltimus. Dėl turto iššvaistymo eksmeras buvo išteisintas. Teismas nenustatė, kad Alytaus miesto savivaldybei būtų padaryta turtinės žalos.

  Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai ištyrė korupcinę viešųjų pirkimų konkursų bendrovėje „Kauno vandenys“ organizavimo sistemą.   Pareigūnai surinko pakankamai duomenų, kad viešieji pirkimai, kurių bendra vertė daugiau kaip milijonas (1 300 000) eurų, organizuoti kyšininkaujant, papirkinėjant, piktnaudžiaujant, sukčiaujant, savinantis turtą ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą.

Vilniaus miesto savivaldybės atsakingos tarnybos pradeda internete viešinti 2014 metais vykdytus mažos vertės Savivaldybės padalinių pirkimus. Surinkti duomenys rodo, kad buvo įvykdyti 459 pirkimai daugiau nei už 6 mln. litų – įsigyta įvairiausių paslaugų, darbų ir prekių.

 „Daugiau Europos už tuos pačius pinigus!” – tai 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos politikos, kurios tikslas – mažinti skirtumus tarp ES regionų, devizas. Didelės investicijos Lietuvoje bus skirtos ir viešojo valdymo tobulinimui, institucinių pajėgumų stiprinimui, veiksmingam viešajam administravimui. Siekiama, kad ir šiose srityse Lietuva priartėtų prie pirmaujančių ES šalių.

 Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešųjų pirkimų organizavimo respublikinėje Panevėžio ligoninėje. STT pareigūnai turi duomenų, leidžiančių įtarti, kad šioje ligoninėje statybos ir remonto bei medicininės įrangos teikimo viešieji pirkimai buvo organizuojami neskaidriai. Vakar kelių asmenų, susijusių su šiais viešaisiais pirkimais, darbo ir gyvenamosiose vietose buvo atliktos kratos.