vidaus vartojimas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „vidaus vartojimas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „vidaus vartojimas“.
Darius Imbrasas. Praėjusius metus lydime ovacijomis, šių metų prognozės dėl aplodismentų – ramesnės
Geri paskutinio ketvirčio rezultatai lėmė tai, kad 2017 m. Lietuvos ūkis augo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai prie tokios ūkio plėtros prisidėjo palanki tarptautinės prekybos raida, sudariusi sąlygas itin aktyviai mūsų eksportuotojų veiklos plėtrai. Lietuvos ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys Europos Sąjungos paramos srautai.
Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją
Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.
Premjeras pasakė, kam teikia prioritetą
Lietuvoje dėl kainų augimo mažėjant vidaus vartojimui, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad šalies ekonomikos augimas pirmiausiai turi būti siejamas su eksporto, o ne vartojimo augimu.
S.Skvernelį neramina vidaus vartojimo tendencijos
Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui daugiausiai nerimo Lietuvos ekonomikoje šiuo metu kelia besiplečiantis vidaus vartojimas. Premjeras norėtų, kad ekonomikos augimą skatintų ne vartojimas, o didėjantis eksportas ir darbuotojų produktyvumas. „Didžiausias nerimas ko gero susijęs su mūsų ekonomikos augimu yra tai, kas vyksta su mūsų vidaus vartojimu - dideliu vidaus vartojimu.
Ar augančios kainos privers pradėti taupymo sezoną?
Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.
Rokas Grajauskas: Lietuvos ekonomika vis dar važiuoja pirmu bėgiu
2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.
Lietuvos ekonomika ištvermės ir lankstumo varžybose vėl veržiasi tarp lyderių
Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.
Lietuvos įmonės mažina santaupas ir didina investicijas
Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.
Žygimantas Mauricas: Lietuvos BVP augimas bus didžiausias Baltijos šalyse
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,2 proc., o kitąmet - 3,6 proc., prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. Jis banko internetinėje konferencijoje teigė, kad Latvijos ūkis šiemet augs 2,7 proc., kitąmet - 3,2 proc., o Estijos atitinkamai 2 proc. ir 2,7 procento. Anot Ž.Maurico, pagrindinis Baltijos šalių ūkio augimo variklis išliks vidaus vartojimas, mat užsidarius Rusijos rinkai, eksportas ir toliau bus žemas.
Rinkos laukia Lenkijos centrinio banko veiksmų
Lenkijos centrinis bankas, rugsėjo pradžioje susilaikęs nuo bazinės palūkanų normos mažinimo, šią savaitę turėtų sumažinti normą nuo 4,75 iki 4,5 proc. Kaimyninės šalies ūkiui tampa vis sunkiau augti, ypač kai antrąjį šių metų ketvirtį vidaus vartojimas smuko 0,2 proc. – pirmąkart nuo 2009 m.
Ryžtingesnių ECB veiksmų nesitikima
Ketvirtadienį vyks spalio mėnesio ECB susirinkimas, iš kurio reikšmingų sprendimų nesitikima.
REKLAMA
REKLAMA
Ieškantiems darbo, išeitis – Brazilija
Vos prieš dešimtmetį Brazilijos specialistai palikdavo savo šalį ieškodami darbo svetur. Dabar kitų šalių piliečiai plūsta į Braziliją, nes ji turi, ką jiems pasiūlyti.
Šalies Teisingumo ministerijos duomenimis, 2011 metais Brazilijoje legaliai dirbančių imigrantų skaičius šoktelėjo net 57 proc. ir siekė 1,51 mln. Kaip rašo „cnn.money.com“, dauguma atvykėlių buvo jauni darbininkai iš Jungtinių Valstijų, Portugalijos ir Ispanijos.
G. Nausėda: jau galime optimistiškiau žvelgti į ateitį (papildyta 12:15)
Statistikos departamento pateikto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP išaugo 3,9 proc.
G. Nausėda: jau galime optimistiškiau žvelgti į ateitį
Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo. Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius.
Ekonomikos prieaugis, nors ir nedidelis, bet bus
Šiais metais Lietuvai prognozuojamas nedidelis ekonomikos augimas, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.
Antradienio rytą „Žinių radijui“ N. Udrėnas sakė, kad analitikai sutaria dėl Lietuvos ekonomikos augimo, tuo metu daugelis kitų Europos valstybių balansuoja ties recesijos riba.
Įmonių pardavimai lėtėjo, bet sveikata – gerėjo
Lietuvos įmonių (išskyrus finansines ir žemės ūkio) pardavimų augimas sulėtėjo. Palyginti su praėjusiais metais, antrojo ketvirčio prekybos ūgtelėjimas siekė 21,7 proc. proc., trečiajame ketvirtyje pardavimai augo jau tik 17,6 proc. Kita vertus, III ketvirtį dar buvo ir optimistiškų ženklų: vasara buvo sėkminga sezoninėms veikloms, gerėjo įmonių nuosavybės ir apyvartumo rodikliai, daugėjo investicijų.
Pasaulio banko vadovas: Kinijos augimo šaltiniai silpsta
Įspūdingo pastarųjų trisdešimties metų Kinijos ekonomikos augimo šaltiniai ima silpti, o tai reiškia, kad šaliai reikia reformų, teigia Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas, informuoja AFP.
Anot R. Zoellickio, jeigu Kinija nori, kad jos ekonomika ir toliau sparčiai augtų, ji nebegali ir toliau remtis vien didėjančiu eksportu ir investicijomis. Šalis turi sustiprinti vidaus vartojimą.
„Aviva Lietuva“: ekonomika sveiksta
Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika turėtų augti lėčiau, tačiau nei šiais, nei 2012 metais ekonomikos kritimas nenumatomas, teigia gyvybės draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai.
„Makroekonominiai rodikliai rodo, kad mūsų ekonomika yra pakankamai sveika ir dar metus, kitus turėtume augti. Lietuvos ekonomika yra pakankamai konkurencinga, sparčiai auga eksportas, auga gyventojų perkamoji galia.
V. Klyvienė: Estija stebina augimu
Estijos ekonomika ir toliau įspūdingai auga - BVP šių metų II ketvirtį augo taip pat sparčiai (8,4 proc.,) kaip ir šių metų I ketvirtį (8,5 proc.). Ekonomikos augimas tapo labiau subalansuotas, nes pramonės gamybos augimas sulėtėjo ir jos dalis BVP pyrage sumažėjo. Atitinkamai sparčiau augo vidaus paklausa.
Tačiau vienareikšmiškai teigiamai šių duomenų vertinti negalime, nes buvo pakeista BVP skaičiavimo metodika.
Lietuvos banko prognozės: augs ir algos, ir kainos
Atsigaunant vidaus vartojimui ir investicijoms Lietuvos bankas prognozuoja spartesnę ekonomikos plėtrą. Pagal naujausias Lietuvos banko valdybos patvirtintas prognozes, šalies realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 6,2 proc. (š. m. gegužės mėnesį prognozuota 5,6 proc.), o 2012 m. ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista - 4,8 proc.
„Pirmą kartą per daugiau kaip porą metų realusis Lietuvos BVP auga dėl atsigaunančio vartojimo ir investicijų.
Pramonininkai: prasidėjus šildymui, rinkai ruošiamas Molotovo kokteilis
Lietuvos pramonininkai prognozuoja palaipsniui atsigausiant vidaus vartojimą. Tą teigiamai veiks tokie dalykai, kaip didėjantis užimtumas, o su tuo ir dalies gyventojų pajamos, gerėjantys vartotojų lūkesčiai. Tačiau dalis žmonių išlieka labai atsargūs, o vartojimui neigiamą įtaką darys ir sąskaitos už šildymą, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
„Swedbank“: ekonomiką į priekį stumia investicijos, stabdo – infliacija
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija.
Augančios kainos skatins būti racionalesniais
Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.
G. Nausėda: Lietuvos ekonomika vis dar stovi ant vienos kojos (papildyta)
Krizė baigėsi, tačiau skirtingos verslo bei visuomenės grupės tai jaučia nevienodai.
Pristatydamas SEB banko parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, šio banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad eksporto rinka atsigavo dar praėjusiais metais, vidaus rinkos versle taip pat artimiausiu metu galima tikėtis apyvartų augimo, tačiau žmonių namų ūkių krizei vargu, ar jau atėjo pabaiga.
Lietuvos ekonomika siekia 2006 metų lygį
Investicinio banko „Finasta“ prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2010 metus augo beveik 1 proc. Tačiau 2010 metų augimas kol kas veikiau statistika nei tvari visų ekonomikos sektorių plėtra.
Lietuvos BVP šiuo metu siekia 2006 metų lygį ir tik eksporto apimtys yra kiek didesnės nei prieš krizę. Labiausiai nukentėjęs ekonomikos sektorius – statybos, jo šiandieninė sukuriama vertė siekia tik 2003-iųjų metų lygį.
„Nordea“ analitikai: Baltijos šalių ekonomikos augimas bus nuosaikus
Per pastaruosius kelis mėnesius žymiai sustiprėjus daugelio šalių rinkoms, didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių bankas „Nordea“ tikslina 2011 m. ekonomikos prognozę. Išsivysčiusių šalių ekonomika augs sparčiau nei buvo tikėtasi, tačiau Baltijos šalių augimas bus kur kas nuosaikesnis.
„Baigiantis 2010 metams, ekonomikos situacija pasaulyje buvo žymiai geresnė, nei prognozuota.
EK Lietuvai žada vidaus vartojimo atsigavimą
Europos Komisija pagerino šių metų Lietuvos BVP prognozę, tačiau nebuvo tokia optimistiška dėl ateinančių metų. EK prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas turėtų siekti 0,4 proc., o kitais metais šis rodiklis turėtų siekti 2,8 proc.
Šalies ekonomikos augimas buvo varomas padidėjusio eksporto kiekio įvairiose pramonės šakose, kurį paskatino Lietuvos konkurencingumas kainų atžvilgiu.
„Swedbank“: krizė baigis 2011 m. viduryje (papildyta)
Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank“ gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas.
„Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė.
Mažėjant vidaus vartojimui, viltys telkiamos į eksportą
Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalys iki šiol gana gerai išgyveno finansinę krizę ir įrodė, kad plačiai paplitęs nerimas ir skepticizmas, vyravęs prieš metus, buvo perdėti, teigia Europos bankininkystės tinklo „UniCredit“ ekonomistai.
Europos Komisija spaudžia Vokietiją didinti vidaus vartojimą
Europos Komisija (EK) palaiko kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių nuomonę, ypatingai Prancūzijos, kad Vokietija yra per daug priklausoma nuo prekybos pertekliaus ir turi didinti vidaus vartojimą, siekiant pakoreguoti euro zonos prekybos disbalansą.
EK nerimauja, kad kai kurios ES šalys, ypatingai euro zonos narės (omenyje turint Vokietiją), yra sukaupusios per didelį einamosios sąskaitos perteklių.