verslininkai

Žinių radijas Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ragina užsienyje gyvenančius lietuvius skleisti žinią apie kokybiškus lietuviškus produktus ir tokiu būdu padėti atverti naujas rinkas nuo Rusijos embargo nukentėjusiems verslininkams. Taip, pristatydamas savaitę posėdžiavusios komisijos darbo rezultatus, teigė pirmininko pavaduotojas Domas Petrulis. „Mes kaip valstybė negalime sau leisti paprasčiausiai nuleisti akis ir priversti žmones bankrutuoti, bet ieškoti naujų rinkų.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas skirtingomis valiutomis – litais ir eurais. Taip esame pratinami prie prekių ir paslaugų kainų mums nauja valiuta, tačiau ar prekybininkai visada tinkamai tas kainas surašo? O gal yra buvę, kad supainiojote kainą ir manėte, jog suma nurodyta litais, bet prie kasos buvote paprašyti sumokėti daugiau nei tris kartus didesnę sumą? Vilnietė Aldona Kazlauskienė pasakoja, kad jai susigaudyti su kainų etiketėmis gana sudėtinga.

Žinių radijas Vyriausybei svarstant kitų metų valstybės biudžetą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas „Žinių radijui“ sakė, kad kitąmet sočiau gyvens tie verslininkai, kurie susiras naujų rinkų savo produkcijai, tuo metu pensininkams ir kai kuriems kitoms socialinėms grupėms liberalas nieko gera nežada: „Tas, kas bus verslesnis, susiras rinkas, kam parduoti. Jei produkcija pakankamai pelninga, tas ir gyvens geriau.

Spalio 2 d. vienintelėje Lietuvoje specialioje automobilių bei motociklų žiedinių lenktynių trasoje – Kačerginės „Nemuno žiede“ – susiburs verslo atstovai ne tik netradiciškai praleisti laisvalaikį varžantis bei tobulinant vairavimo įgūdžius, bet ir keisis įžvalgomis lyderystės tema, teigiama pranešime spaudai. „Lyderio taurė 2014“ – pirmasis, išskirtinis ir analogų neturintis sporto renginys, skirtas tik verslo sektoriui – aukščiausio lygio vadovams.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.

Žinių radijas Ekonomistas Raimondas Kuodis, vertindamas valdančiųjų sprendimą didinti minimalią mėnesio algą (MMA) 35 litais nuo spalio, „Žinių radijui“ sakė, kad didinant algas visos Lietuvos ekonominė padėtis gerėtų. „Kuo daugiau verslininkai moka darbuotojams, tuo didesnė paklausa, kuo didesnė paklausa, tuo didesnė masto ekonomija, kuo didesnė masto ekonomija, tuo kaip tik kainos linkusios mažėti. Reikia kompleksiškai žiūrėti makro lygmenyje“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Kuodis.

 68 proc. smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ketina prisijungti prie Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumo ir dalyvauti sąžiningų kainų perskaičiavimo iniciatyvoje. Tokius ketinimus verslininkai išreiškė smulkių ir vidutinių įmonių tyrimo metu, kurį liepos–rugpjūčio mėn.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį viešėdama Jurbarke, sakė, kad valstybė dėl Rusijos įvestų apribojimų padės šalies ūkininkams ir perdirbėjams, tačiau šalies vadovė tikisi verslininkų pastangų pereinant į stabilias ir patikimas rinkas. Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Grybauskaitė Rusijos įvestų importo apribojimų poveikį aptarė su Jurbarko regiono ūkininkais bei maisto produktų gamintojais.

Inga Smalskienė Prikurta daugybė vartotojų teises ginančių valstybinių institucijų, jų išlaikymas mokesčių mokėtojams daug kainuoja, tačiau vartotojų interesai ginami prastai. Taip teigia Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) prezidentė Alvita Armanavičienė. A. Armanavičienė kritikuoja valdžios ketinimus atkurti per sunkmetį panaikintus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skyrius apskrityse.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno.

 Septintoji Kuršių marių regatos diena – penktadienis, ko gero, yra pati linksmiausia visiems, kurie paprastai stebi regatą nuo kranto. Sportinių varžybų šią dieną nėra, tačiau vyksta gausybė buriavimo renginių. Į Kuršių marias pasigalinėti su vėju išplaukė beveik 100 žmonių – žurnalistų, regatos rėmėjų ir jų svečių, o kapitonai savo sugebėjimus rodė plaukdami nedideliais „Optimist“ klasės laiveliais. „Šią dieną skiriame buriavimo populiarinimui.

Margarita Pūdžiuvienė Jei Tauragės mažų parduotuvių savininkai prekybos centrų atsiradimą mieste išgyveno skausmingai, tai skaudviliškiai verslininkai vieno iš prekybos centrų „atėjimo“ į miestelį, matyt, beveik nepajuto. Net priešingai – greta veikiančios parduotuvės savininkė sakė, jog prieš keletą metų šalia atidarius „Maximą“ sulaukė daugiau pirkėjų. O neseniai vos už keliolikos metrų nuo jos parduotuvės atsidarė dar viena maisto prekių parduotuvė.

Žinių radijas Lietuvos studentai sukūrė unikalią mechatroninę klimato valdymo ir energijos sąnaudų kontrolės sistemą, kurią ėmė taikyti ir verslas. VGTU profesorius Vytautas Bučinskas sakė, kad mechatroninės sistemos nuolat mus supa buityje. „Mūsų buitis apkrauta mechatroninių įrenginių. Jeigu turime spausdintuvą – tai jis yra tipinė mechatroninė sistema. Tos sistemos mus supa, nuo jų pabėgti negalime.

Žinių radijas Druskininkų savivaldybės taryba ketina artimiausiu metu priimti sprendimą, kuriuo vietinė rinkliava už nakvynės teikimo paslaugas, vadinamasis „pagalvės mokestis“, išaugs beveik 73 procentais. Mokestį planuojama pakelti nuo 2 litų iki 1 euro. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas atmeta kaltinimus, esą tokiu būdu nepaisoma Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Š. m. birželio 17 d. ūkio ministras Evaldas Gustas ir viceministras Marius Skarupskas lankėsi Utenoje, kur vietos verslininkams atsakė į rūpimus klausimus, pristatė naujojo Europos Sąjungos (ES) periodo 2014–2020 m. paramos priemones, taip pat aptarė svarbiausius euro įvedimo Lietuvoje klausimus ir kvietė Utenos apskrities verslininkus pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Viltis su naujos atominės elektrinės statyba sieję Visagino verslininkai sako nusivylę – miestas tuštėja, užsakymų trūksta, o savivaldybės paramos kurti smulkųjį verslą nepakanka. Viešbučio savininko viltys nepasiteisino: nei turistų, nei naujos atominės elektrinės statybininkų – viešbutis po rekonstrukcijos tuščias. Per 20 mln.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Europos Sąjungai (ES) Rusijos agresijos akivaizdoje trūksta kalbėjimo vienu balsu, problemiškas yra ir lėšų paskirstymas, pastebi Šakių miesto verslininkai. Šakiečių teigimu, Lietuvos politikai nesugeba veiksmingai išnaudoti Europos Parlamento (EP) nario mandato. „Aš buvau iš tų optimistų, kurie manė, kad Rusija gali tapti normalia valstybe. Tačiau šių dienų įvykių akivaizdoje tenka suprasti, kad taip nėra ir nebus.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienam reklaminiam suvenyrui Lietuvos verslininkai išleidžia iki 10 litų, verslo dovanai – apie 50 litų, apžvelgdama verslo dovanų rinką sako bendrovės „RePresent“ vadovė Auksė Salemonaitė. „Tačiau įmonės, kurioms reikia tikrai gerų dovanų, kurios vertina kokybę, skiria ir šimtą, ir kelis, net tūkstantį litų dovanai“, – teigia ji. Pasak A. Salemonaitės, atsigaunant ekonomikai, dovanoms ir suvenyrams įmonės skiria vis daugiau lėšų.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnybą, LRT.lt Atsigaunant šalies ekonomikai į plėtrą vis drąsiau investuojantys mažesnių rajonų verslininkai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Įmonių savininkai neslepia – kartais specialistus tenka vilioti ir iš kitų rajonų. Įmonė Plungės rajone, gaminanti medinius namus, įsikūrė prieš 11 metų. Namai gaminami daugiausiai Skandinavijos rinkai. Pernai į naujus įrenginius įmonė investavo apie 2 mln.

Kai verslininkai ima virkauti, kad matai jiems politikai trukdo verslauti su totalitarine valstybe ir visa Lietuva turėtų patylėti, idant verslininkas Dešrigalis geriau gyventų – mes turėtume atgręžti paprastą klausimą ponui Dešrigaliui: kur jūs dabar būtumėte, jei nebūtų buvę Sąjūdžio? Jei kažkas nebūtų aukojęs gyvybių? Ir visi būtų galvoję tik apie save? Šie klausimai skirti ne konkrečiam žmogui – dabar Lietuvoje pilna verslininkų Dešrigalių, kuriems jau nieko nereiškia nei žmonių gyvybės, ku...

LRT televizijos laida „Ekonomikos forumas“, LRT.lt Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigia, kad šalies verslininkai kol kas nesusiduria su jokiomis eksporto problemomis į Rusiją – transporto bei krovinių srautai esą juda ritmingai. Praėjusią savaitę Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad vis atsiranda įvairių eksporto trikdžių. R. Dargio teigimu, kol kas situacija tokia, kokia buvo ir prieš 3-4 mėnesius.

Vakarų taikomos sankcijos Rusijai, dėl pastarosios Krymo aneksijos jau turi poveikį Rytų agresorei. Ir sankcijų poveikis ilgainiui tik stiprės, įsitikinęs cnbc.com. Pirmosios Vakarų paskelbtos sankcijos buvo skirtos 21 Rusijos piliečiui, jos buvo kritikuojamos dėl silpnumo. Vis dėlto antrasis sankcijų paketas atrodo daug griežtesnis. Mokėjimų kortelių bendrovės „Visa” ir „MasterCard“ nustojo teikti paslaugas dviems Rusijos bankams – „Rossiya“ ir SMP.

„Nėra daugiau apie ką ir šnekėti. Viską, ką norėjau, jau pasakiau. Tegul pats apie save pagalvoja, tegul mane vadina kaip tik nori. Man vienodai“, - taip sureagavo verslininkas Vilius Kaikaris į pirmadienį išsakyta konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus kritiką. Politikas pažėrė kritikos dėl prieš kelias dienas V. Kaikario raginimo iškelti baltą vėliavą prieš bet kokią Rusijos agresiją.

Savaitgalį SEB arenoje praūžė tradicinis BMW VIP teniso turnyras. Šiemet šis turnyras išsiskyrė rekordiniu dalyvių skaičiumi. Dėl garbingų turnyro trofėjų kovėsi 82 žaidėjai. Pagal pajėgumą žaidėjai buvo suskirstyti į keturias grupes. Po 9 val. trukusio turnyro buvo išaiškinti visų grupių nugalėtojai. „Iššūkio“ taurės mačuose varžėsi dalyviai, žaidžiantys tenisą iki 5 metų, teigiama pranešime spaudai.

Šiandien Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) prasideda keletą mėnesių truksiančios „Karjeros dienos‘14“. Šūkiu „Ateik ir susitik!” studentai kviečiami mokytis ne tik iš daug pasiekusių ir kompanijoms vadovaujančių verslininkų, bet ir iš charizmatiškų bei drąsių pramogų pasaulio žvaigždžių – Radistų, Tado Vidmanto, Gedimino Jauniaus ir kitų.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Susirūpinti savo karjera verslininkai ragina dar mokykloje, o baigus universitetą patariama mokėti bent dvi užsienio kalbas, gebėti greitai mokytis ir pritapti. Karjeros specialistai sako, lietuviai jau supranta, kad mokytis reikia visą gyvenimą, juolab kad daugumos ateities profesijų dar nežinome. Karjeros dienose Kauno technologijos universitete studentus daryti karjerą Lietuvoje ragino per šimtą valstybinių ir verslo įmonių.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos įkalinimo įstaigose dirba mažiau kaip trečdalis nuteistųjų, kai kitose Europos šalyse – kelis kartus daugiau. Visa bėda – dešimtmečiais neatnaujinta gamybinė įranga, tad įdarbinti daugiau nuteistųjų tiesiog nėra kur. Verslininkai sako, kad, trūkstant darbuotojų, veiklos kaliniams jie turėtų.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jei Seimas pavasario sesijoje pritartų naftos ir dujų gavybos apmokestinimo tvarkos pakeitimams, jau šiemet būtų galima skelbti naują skalūnų dujų žvalgybos konkursą, sako aplinkos ministras. Mokesčiai tradiciniams angliavandeniliams, planuojama, augtų keletu procentų, tačiau verslininkai skeptiškai vertina tokius užmojus. Esą naftos gavyba kasmet mažėja, o ir dabartinių mokesčių surenkama mažiau nei planuojama.

Antradienį Alytaus miesto savivaldybėje apsilankę verslininkai iš Izraelio domėjosi investicijų galimybėmis savivaldybės valdomame miesto pramonės parke. Svečius iš Izraelio priėmė Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Susitikimo metu svečiams pristatytas Alytaus pramonės parkas, investavimo jame galimybės bei įvairios lengvatos, kurias savivaldybė galėtų taikyti parke vystomam vesrslui.

Inga Kontrimavičiūtė Besitrankančiais velniais kadaise garsėjęs Ramygalos g. malūnas rekonstruojamas, tačiau jį prieš porą metų įsigiję verslininkai neslepia, kad senąjį Panevėžį menantis pastatas nors ir bus gražus, tačiau taip ir liks tik vaiduoklis. Malūną atgaivinti norintys verslininkai dėl biurokratinių kliūčių mina ir teismų, ir valstybinių institucijų slenksčius.

Verslininkas Artūras Karosas, savo idėjas bandęs plėtoti Lietuvoje, o vėliau realizavęs jas užsienyje, ragina jaunus startuolius gerai susipažinti su rinka, kurioje norima verslauti, ir tik tada žengti pirmuosius žingsnius.  Lietuvoje iš 200 startuolių įkūrėjų praėjusių metų gruodžio mėn. pirmą kartą buvo išrinkti ir apdovanoti geriausieji. Knygos suasmeninimo startuolis „Zoombook“ pelnė išradingiausio startuolio nuo 40-ies metų titulą.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno Rotušėje surengtas tradicinis Kalėdinis labdaros vakaras, per kurį surinktos lėšos bus išdalytos gabiems neįgaliems vaikams. Gabiems neįgaliems vaikams bus išdalyta daugiau kaip 130 tūkstančių litų, kuriuos Kalėdiniame labdaros vakare aukojo miesto verslininkai, menininkai, politikai.

Seimas iki 2015 metų nuo "Sodros" įmokų atleido individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų narius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė Ekonomikos komiteto posėdyje anksčiau yra teigusi neturinti statistikos, kiek mažosiose bendrijose dirba socialiai apdraustų žmonių ir kiek nemoka "Sodros" įmokų. Pasak jos, dabar jose dirba apie 3 tūkst. žmonių.

Kam išvykus palikti namų raktus? Klaipėdietė verslininkė Kristina Martinkienė, pastebėjusi, kad jos bičiuliai vis dažniau susiduria su šia problema, nusprendė įkurti įmonę, užsiimančia namų, nuomininkų priežiūra išvykus.   Pasak MB „Saugaus turto agentūros“ direktorės Kristinos Martinkienės, lietuviai neskuba naudotis būsto priežiūros paslaugomis. Pašnekovės teigimu, tai lemia ne tik nežinojimas, kad yra tokios galimybės, bet ir nenoras mokėti pinigus svetimiems asmenims.

Zigmantas Vaitkus Gruodžio 5-ąją, Vilniuje, šalies verslininkai jau devintą kartą iš eilės rinkosi į Verslo dienos renginį, kurio metu Ūkio ministerija iškilmingai apdovanojo labiausiai šalies verslui ir ūkio plėtrai nusipelniusias įmones.  Apdovanojimų ceremonijoje buvo pasirašytas Ūkio ministerijos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos memorandumas, kuriuo susitarta bendradarbiauti skatinant verslumą ir smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą.

Verslininkai įmonių finansinę situaciją vis dar yra linkę susieti su išorės veiksniais, tačiau daugėja tokių, kurie pirmiausia priežasčių ieško įmonės vidaus procesuose bei sprendimuose. Per metus reikšmingai – nuo 9,9 proc. iki 17,9 proc. – daugėjo verslininkų, apyvartos kapitalą siejančių su gebėjimu planuoti ir jį kryptingai valdyti. Nors didžiausią reikšmę teikiančių Lietuvos ekonomikos situacijai išliko daugiausiai, taip manančių mažėjo nuo 52,4 proc. iki 44,8 procento.

Šiandien Raudondvario dvare pagerbti verslininkai, 2013 metais svariausiai prisidėję kuriant Kauno rajono gerovę. Meras Valerijus Makūnas skulptoriaus Marijaus Petrausko ir architektės Violetos Beigienės iš metalo ir akmens sukurtas skulptūrines kompozicijas ir padėkos raštus įteikė šešių įmonių vadovams. Už didžiausią indėlį į Kauno rajono biudžetą apdovanotas Kumpių kaime įsikūrusios transporto įmonės „Baltic Transline“ generalinis direktorius Mindaugas Veselis.

Per tris šių metų ketvirčius pradedantiesiems verslininkams suteikta 10,8 mln. litų paskolų iš Verslo skatinimo fondo (VSF) – 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (8,5 mln. litų). Skelbia VSF paskolų išdavimą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Verslo naujokų kreditavimą dar labiau suaktyvinti turėtų atsivėrusi nauja galimybė kompensuoti dalį darbuotojų darbo užmokesčio VSF lėšomis.

Gediminas Stanišauskas Smulkieji verslininkai ir ūkininkai kategoriškai nepritaria Finansų ministerijos pasiūlytam atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui. Vyriausybė jau paskelbė, kaip ir kokiu būdu nuo 2014 m. sausio 1 d. sieks apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Šios tvarkos nesilaikantiems bus skiriamos iki 5 tūkst. Lt baudos. Naujai tvarkai priešinasi ir žemdirbiai, ir smulkieji verslininkai, Vyriausybės iniciatyvose įžvelgiantys tik bankininkų interesus.

„Apple“ vis praleisdavo pro akis savo pagrindinius pirkėjus – verslą. Šios telefonus savo darbuotojams ir IT specialistams perka tuntais dėl to, kad šiuos produktus lengva apsaugoti ir naudoti. Birželį pristatyta naujoji operacinė sistema iOS7 dar buvo neaiški iki ketvirtadienio, kai kartu su naujais „iPhone“ modeliais buvo suteikta daugiau informacijos apie programinę platformą. Portalas „Business Insider“ išskiria jos privalumus, kurie turėtų pasitarnauti verslininkams.

Vilnius, 2013 m. rugsėjo 9 d. — Verslo reikalais keliaujantys europiečiai yra tie, kuriems neišvengiamai tenka dirbti tiesiog kelyje: „čia ir dabar“. Nauja HP apklausa parodė, kad net 93 proc. keliaujančių verslininkų galutinai pasiruošia susitikimams kelionės metu. Apklausus nuolat verslo reikalais keliaujančius darbuotojus1 iš devynių Europos šalių paaiškėjo, kad 54 proc. jų bent pusę kelionės laiko praleidžia tvarkydami darbo reikalus. Daugiausiai dirbančių „čia ir dabar“ (67 proc.

Irma Janauskaitė, Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Nors naujausi pakeitimai nurodo, kad antspaudas privačioms įmonėms jau tikrai neprivalomas, verslininkai mano, kad labai greitai iš įmonių jis neišnyks. Ramūs ir antspaudų gamintojai, anot kurių, šis dokumentų patvirtinimo įrankis Lietuvoje tebėra svarbus psichologiškai, nes įvaizdžiui suteikia solidumo. Įmonėje „Mylida“ kasdien pagaminama apie 60–70 antspaudų.

Simona PUŽAITĖ Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centras „Tilžė“ nuo pat įsikūrimo pradžios ieško būdų, kaip kovoti su paukščių atakomis. Ant stogo pasišildyti besirenkantys sparnuočiai dergia, mėto plunksnas, gadina techniką. Būdų, kaip gintis nuo paukščių, ieško ir Karinių oro pajėgų aviacijos bazė. Papildomos išlaidos Į redakciją paskambinęs „Šiaulių krašto“ skaitytojas stebėjosi vaizdu prie prekybos centro: „Gal į ventiliatorius pakliūva paukščiai? Toks triukšmas, cypimas, aplink plunksnos.

Vis daugiau tautiečių išmėgina apsipirkimą elektroninėje erdvėje, tik toli gražu ne visiems tokia pirkimo forma tampa priimtina – ir tam yra priežasčių. Elektroninė prekyba pamažu atsikrato stereotipų, tačiau ne taip paprasta lietuvius priversti atsikratyti giliai šaknis suleidusių baimių: būti apgautiems, gauti nekokybišką gaminį ar visai ne tai, ką užsakė.

Pradedantieji verslininkai, kurie pasinaudojo ar dar pasinaudos palankiu Verslumo skatinimo fondo kreditu verslui plėtoti ar įkurti, jau gali kreiptis dėl papildomos paramos. Jų darbuotojams bus iš dalies kompensuojamos darbo užmokesčio išlaidos. „Ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įgyvendinama priemonė sudarys palankesnes sąlygas jaunam verslui įsitvirtinti rinkoje ir saugiai įsibėgėti.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaurės ir Pietų Korėja susitarė vėl atnaujinti veiklą Kesongo pramonės komplekse. Šalių bendradarbiavimas nutrūko balandžio mėnesį Pchenjanui pradėjus branduolinius bandymus. Kesongo parkas, tai Šiaurės Korėjoje esanti teritorijoje, kurioje pietų korėjiečiams leista vystyti verslą. [parke veikė daugiau nei šimtas gamyklų, kuriose dirbo 50 tūkst. Šiaurės Korėjos darbininkų.

Daiva Savickienė Statistika rodo, kad šalyje mažėja didiesiems tinklams nepriklausančių įvairaus profilio mažesnių parduotuvių, vaistinių, o jų vietą užkariauja prekybos tinklai. Jau ne vienerius metus aštriai konkuruojantys verslininkai mano, kad sunkumų kelia ir gerokai sumažėjęs žmonių skaičius. Kokia ateitis laukia smulkiųjų verslininkų, domėjosi Daiva Savickienė.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse rašėme, kad 50-mečių bedarbių nuomone darbdaviams jie jau seniai neįdomūs – jie renkasi jaunus, net jei pastariesiems gerokai trūksta patirties. Visa paslaptis – jaunuolių iki 29-erių metų įdarbinimas subsidijuojamas, o juos dirbti priėmusiems darbdaviams siūlomos įvairios lengvatos. Didžiąja dalimi tai lemia ES politika.