verslininkai

Nors griežtas karantinas galioja visiems lietuviams, kai kurie jaučiasi gudresni ir savo veiklą tęsia toliau, net jei ji šiuo metu ir draudžiama. Laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistams pavyko slapta kamera užfiksuoti, kaip elgiasi kai kurie sodybų savininkai. Tuo metu taisyklių besilaikantiems verslininkams tokie „kolegų“ veiksmai prasilenkia su sąžine. Įsigaliojus griežtam karantinui aktorius, renginių vedėjas ir verslininkas Gintaras Mikalauskas turi perskaičiuoti savo pinigus.

Karantinas prieš Kūčias ir Kalėdas tautiečius įkalino namie, bet ne visus virtuvėje. Kavinių ir restoranų savininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis daugėja žmonių, kurie Kūčių vakarienę ne ruošiasi patys, o užsako į namus. Žmonės ieško ir tradicinių, senovinių patiekalų, ir naujesnių, neįprastų senoviniam Kūčių stalui – su krevetėmis ar lašiša. Senosios kultūros žinovai gūžčioja pečiais, sako Kūčių vakarienę turėtume gaminti patys.

Prekybos centrai šiomis dienomis sulaukia padažnėjusių inspektorių vizitų. Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai tikrina, ar parduotuvės laikosi sugriežtintų karantino taisyklių – ar riboja pirkėjų srautus, ar užtikrina, kad jie laikytųsi atstumų. Sekmadienį inspektoriai kai kurioms parduotuvėms turėjo pastabų dėl dezinfekcinio skysčio.

Kauno rajone Akademijoje bendruomenė atidarė unikalią parduotuvę. Ji vienintelė Lietuvoje, nes joje daugiausia bus parduodami vietinių verslininkų sukurti gaminiai, o dalis pelno keliaus bendruomenės kultūros renginiams. Tokiu verslo modeliu jau patikėjo keliasdešimt gamintojų. Akademijoje gyvenanti Simona rodo jau pakabintus jos sukurtus džemperius. Ji sako, kai sulaukė pasiūlymo produkciją parduoti būtent šioje parduotuvėje – net nedvejojo.

Per pandemiją nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui Vyriausybė ruošia naują paramos paketą. Nuo Naujųjų metų žada per pusmetį išdalinti 150 mln. eurų. Subsidijų galės prašyti tos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo bent 30 procentų. Verslininkai paramos labai laukia, tačiau jau purkštauja, kad jos esą pakaks tik komunaliniams mokesčiams padengti. Sporto klubas dėl karantino skaičiuoja 70 proc. kritusias pajamas. Grupiniai užsiėmimai draudžiami, tad apsilanko vos vienas kitas klientas.

Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo nuostatų pakeitimams. Naujovė – rinkliavos dydis skirstomas pagal tris veiklos zonas. Pradėtos svarstyti ir patikslintos prekybos viešose vietose taisyklės, kurios padės kurti ir prižiūrėti miesto estetinio vaizdo vientisumą.

Naują karantino darbo savaitę pasitiko ir verslininkai. Klientų priimti negalinčios kavinės bei restoranai bando tiekti maistą išsinešimui, tačiau dalis verslininkų jau skundžiasi, kad jų maitinimo įstaigų dienos suskaičiuotos – veikiausiai teks užsidaryti. Keleivių drastiškai mažėja ir tarpmiestiniuose autobusuose, ir viešajame transporte. Klientai vis rečiau renkasi pavežėjų ar taksi paslaugas. Niūriomis nuotaikomis karantiną išgyventi bando ir sporto klubai.

Karantino kirtis daliai verslo gerokai praretino ir grožio paslaugų klientus. Nors kirpykloms ir grožio salonams leista dirbti, bet šie skundžiasi nebeturintys su kuo tai daryti. Ypač nubyrėjo kosmetologių ir vizažisčių klientų ratas. Žinomos panevėžietės Elonos makiažo ir grožio studijoje nuo pat ryto darbo turi manikiūrininkė ir kirpėja. Vienos klientė tvarkosi nagus, kitai – atnaujinama plaukų spalva. Abi į vizitą užsirašė iš anksto.

Alytaus rajono verslininkams, valdantiems pramogų parką „Tarzanija“, pareikšti įtarimai mokesčių slėpimu, trečiadienį pranešė Alytaus apskrities policija. Jos teigimu, įtariama, kad verslininkai galėjo nuslėpti ne mažiau nei 26 tūkst. eurų gautų pajamų ir šiuos pinigus pasisavinti. Įtarimai pareikšti įmonių vadovams – 45 ir 25 metų moterims bei 44 metų vyrui, taip pat 49, 42 ir dviem 37 metų darbuotojoms. Jiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Šalies valdžia nusprendė, kad nuo šiol į darbus tautiečiams nereikės eiti ir lapkričio antrąją. Esą taip žmonės galės ilgiau lankyti artimųjų kapus. Šiemet lapkričio antroji yra pirmadienis, tačiau panašu, kad ilgąjį savaitgalį dalis lietuvaičių ne žvakutes ant kapų degs. Palangos viešbučiuose Vėlinių savaitgalį jau rezervuota pusė kambarių. Verslininkai neabejoja, kad atvykėlių skaičius tik augs. Palangoje apsiniaukę ir vėjuota.

Trečiadienį buvo nutarta, kad kitais metais 35 eurais bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Darbdavių atstovai tikina, kad šis sprendimas skubotas, nes ne visi verslai turi iš ko kelti algas. Tačiau profesinių sąjungų atstovė teigia, kad sprendimas buvo būtinas, nes iš minimumo žmonės vos pragyvena. Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.

Automobilių rinkai sugrįžus iš karantininio sąstingio, transporto priemonių pardavimai taip pat atsigauna. Tiesa, susiduriama su nauja problema – nors vairuotojai ir noriai žvalgosi transporto priemonių, tačiau automobilių pasiūla sumažėjo. Dėl to vidutinė jų kaina padidėjo. Specialistai teigia, kad geriausias metas keisti automobilį yra ruduo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame du jauni uostamiesčio verslininkai ir jų vadovauta bendrovė kaltinami apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą bei teikę neteisingus duomenis apie pajamas. Valstybei padaryta žala siekia per 43 tūkst. eurų.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo šeštadienio kaukės vėl tampa privalomos parduotuvėse, prekybos centruose ir viešajame transporte. Jų dar nereikės viešojo maitinimo vietose bei kultūros ir sporto renginiuose. Verslininkų atstovai teigia, kad grįžimas prie apribojimų kelia daug įtampos. Pasak jų, verslas dar neišlipęs iš duobės, o nauji suvaržymai stabdys žmonių judėjimą ir vartojimą.

Vienas iš labiausiai komandą formuojančių sporto užsiėmimų – irklavimas. Šiuo sportu biržiečiai Justina ir Aurimas Tuomai neužsiima, tačiau per gyvenimą iriasi „vienoje valtyje“. Dar mokykloje prasidėjusi, iki šeimos užaugusi poros draugystė virto ir verslo santykiais. Juose, kaip ir irkluotojų tandeme, labai svarbu partnerio jutimas ir bendras tikslas – pasiekti santykių sinchroniją, padedančią įveikti kliūtis bei irtis pirmyn.

Jei vis dar manote, kad agurkas labiausiai tinka tik salotoms ar užkandžiams – sukluskite. Štai agurkų sostine vadinamų Kėdainių verslininkai iš šios daržovės gamina tokius produktus, kad sunku patikėti. Agurkiniai ledai, agurkų džemas ar saldainiai su agurkais. Per metus nustebina bent dviem naujais, o šiemet smaližių širdis nusprendė užkariauti zefyrais iš agurkų. Jau nuo pavasario Kėdainių krašte šitaip pakelėse surikiuoti agurkų maišai – įprastas vaizdas. Perka juos gausiai.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki Seimo rinkimų liko trys mėnesiai, o į partijų ir savarankiškų kandidatų rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki žinomų visuomenės veikėjų. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurios partijos ir kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Iki liepos vidurio spalio 11 dieną vykstančiose Seimo rinkimuose registravosi aštuoniolika partijų ir keturiolika savarankiškų dalyvių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame išaiškinta beveik 400 tūkst. eurų mokesčių nuslėpusi Vilniaus verslininkų grupė.  Pasak FNTT, aštuonių įvairių sričių verslininkų grupė 2012–2017 metais sukūrė keturias sukčiavimui nuslėpti skirtas įmones, klastojo sąskaitas-faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu išvengė prievolės sumokėti pridėtinės vertės bei pelno mokesčius.

Paskelbus karantiną ir institucijoms sulėtinus tempus, pažeidėjai suįžūlėjo. Trakų kibininės pašonėje prieš pat pilį – išskirtinai saugomame Trakų senamiestyje žalią pievą verslininkai išklojo trinkelėmis. Paprašius ją panaikinti, sklypo savininkai betoną užvertė žemėmis, o inspektoriai patikrinti objekto per mėnesį nespėjo – patikrinimai karantino metu neva nevyksta. Idiliškai sklype priešais Trakų salos pilį ganydavosi avys ir žaliavo žolė.

Dėl koronaviruso sustojęs Lietuvos verslas skundžiasi, kad vis dar negauna taip skambiai išreklamuotos paramos iš valstybės. Verslininkai piktinasi, kad sąžiningai dirbantiems žmonėms atėjus sunkmečiui valdžia tiesiog atsuka nugarą. Tačiau premjeras atkerta, kad verslininkai patys kalti, jei sugeba kalbėti tik apie besiartinantį bankrotą. Ekonomistai tvirtina, kad tai tik iliustruoja netinkamą valdžios požiūrį į verslą, nuo kurio didžiąja dalimi ir priklauso ekonomikos stabilumas.

Vilniaus savivaldybė primena, kad dar kovo mėnesį pasirūpinta, kad vilniečiai karantino laikotarpiu būtų atleisti nuo nekilnojamojo turto nuomos mokesčių mokėjimo: tai galioja ir turintiems nekilnojamojo turto ar žemės sklypus, taip pat valstybinės žemės nuomininkams, vykdantiems kultūros, laisvalaikio, maitinimo įstaigų ir kitas veiklas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Koronavirusas paveikė visus. Dar prieš prasidedant karantinui buvo galima stebėti, kaip viruso stabdymo priemonės paveikė ir verslo sritis – labiausiai turizmą, pervežimą, viešbučių verslą. Jau praėjusią savaitę buvo pastebima, kad šių sričių apyvartos sumažėjo. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus praėjusią savaitę teigė, kad apyvartos yra sumažėjusios. Labiausiai tai pastebima turizmo sektoriuje, čia užsakymai buvo sumažėję 20-30 proc.

Globalios ekonomikos bėdos Kinijoje atsiliepia ir Lietuvoje. Kol kinų valstybę vis dar krečia susirgimai pavojinguoju koronavirusu, sunkiai valdomos ligos pasekmes pajuto ir mūsų šalies verslas. Kai kuriems šalies verslininkams stringa įmonių užsakymai iš Kinijos: atšaukiami sutarti užsakymai, ištisos parodos, tarptautiniai susitikimai ir trūkinėja verslo ryšiai su potencialiais partneriais. Dėl siaučiančio koronaviruso kamuojasi ne tik kinai, bet ir Lietuvos verslas.

Valdininkams niekaip nepavyksta išguiti iš Vilniaus automatų, kurie visą parą išduoda alkoholinius gėrimus. Tokį verslo modelį sugalvoję verslininkai aiškina, neva automatai – tik svaigalų pasaugojimo vieta, bet jokiu būdu ne prekybos, todėl yra teisėti. Tuo metu valdininkai iki šiol nesėkmingai mėgina įrodyti atvirkščiai. Naujas ekonomikos ministerijos siūlymas – nebedrausti pačių saugojimo automatų, o drausti išduoti neva skolintą alkoholį tada, kada jo neparduoda parduotuvės.

Neįprastas reginys sostinėje – statybvietėje, kur netrukus turėtų išdygti verslo centras, gyventojai užfiksavo į gilią duobę sumestus, savų vairuotojų laukiančius  automobilius. Vilniečių pranešimai apie tai pasiekė ir Vilniaus savivaldybę. Viešosios tvarkos pareigūnai puolė aiškintis, ar statybos darbus pradėję verslininkai tik neplanuoja slapta svetimo, jiems trukdančio turto užkasti. Vienuolikta ryto, Laisvės prospekto atkarpoje verda statybų darbai.

Didelius kiekius klastotų prekių pardavę „verslininkai“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi lieka pripažinti kaltais, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant. Nuteistieji turės atlyginti ir tūkstantinius nuostolius, kuriuos dėl jų padarytų nusikaltimų patyrė įmonės bei valstybė.

Verslininkai sako, kad Lietuvoje iš korupcinių praktikų yra labiausiai paplitęs nepotizmas ir nesąžiningas partijų finansavimas. Tai parodė gruodį paskelbta Eurobarometro apklausa. Į klausimą, kurios iš nurodytų praktikų yra labiausiai paplitusios Lietuvoje, 46 proc. šalies verslininkų nurodė, jog tai yra palankumas draugams ar šeimos nariams viešosiose institucijose. Tai yra kiek daugiau nei visose ES šalyse apklaustų verslininkų vidurkis. Kaip vieną labiausiai paplitusių praktikų 32 proc.

Planas Nemuną prikelti naujam gyvenimui ir paversti vandens autostrada gali kainuoti apie 30 milijonų eurų. Tiek Susisiekimo ministerija skiria upių tėvo gilinimo ir platinimo darbams. Verslininkai trina rankomis – kasmet vandeniu galėtų plukdyti šimtus tūkstančių tonų grūdų, gelžbetonio ar kitų statybinių medžiagų. O prie Nemuno vingių gyvenantys tautiečiai pirmiausia lauktų pramogų –  pasiplaukiojimų laivais vaizdingomis vietovėmis, kavinių, viešbučių pakrantėse.

Tikra aukso gysla – dvaro ant ežero kranto statybos ir dar ne už savo, o už europinius pinigus. Aiškėja schema, kaip dešimtys Lietuvos verslininkų, pažeisdami taisykles, pasisavino šimtus tūkstančių eurų Europos paramos, skirtos kaimo turizmui. Didžiulius namus už šimtus tūkstančių svetimų eurų verslininkai statėsi sau, o ne poilsio kaimo sodyboje ieškantiems turistams, tačiau tai apmokėjo Europa.

Limfomą besigydantis Saulius Skvernelis abejoja, ar kitąmet vyriausybei baigus kadenciją, tęs politinę karjerą. Kartu premjeras „pramušusiais dugną” vadina apžvalgininkus, aiškinančius, kad jis neturėtų eiti pareigų, nes kovoja su limfoma ir dėl to kai kurias dienas nepasirodo darbe. Tuo metu stambieji verslininkai didina premjerui spaudimą ir grasina artėjant rinkimams neremti valdančiųjų ir nutraukti vyriausybės reformų susitarimą.

Ko tik verslininkai nesiima, norėdami privilioti daugiau klientų – pavyzdžiui, yra kavinė, kurioje slampinėja ir su klientais žaidžia visame pasaulyje itin saugomos pandos. Tiesa, ne viskas taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Neįprasta povyza, ilgos uodegos… Dar labiau įsižiūrėjus tampa visiškai akivaizdu, kad tai tik pandomis prisidengę šunys slampinėja ir su klientais pramogauja Kinijos pietvakariuose esančioje kavinėje. „Tai mūsų nacionalinis turtas – panda.

Paplūdimio kavinėms sužibo išlikimo viltys. Premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė siūlo atšaukti Seimo priimtus naujus draudimus prekiauti alkoholiu lauko kavinėse. Ne įstatymai, o pačios savivaldybės, anot premjero, turi nustatinėti, kur lauke alkoholis bus pardavinėjamas, o kur – ne. Taigi tiek paplūdimiuose, tiek parkuose ir miestų centruose, alkoholio prekyba kitais metais gali būti pratęsta.

Utenos pareigūnai sudavė nemenką smūgį šešėliniams vietos prekeiviams naudotais automobiliais. Pričiupus nelegaliai verslavusius uteniškius, paaiškėjo, kad nuo valstybės jie nuslėpė daugiau kaip 70 tūkst. eurų, nors suko mažiausiai 1,5 milijono eurų siekiančią apyvartą. Penkiems automobiliais prekiaujantiems vyrams pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo ir vertimosi ūkine, komercine bei finansine veikla.

Kaune penktadienį šurmuliavo tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurioje savo produkciją pasiūlė bemaž 300 mūsų gamintojų. Pasirinkimas milžiniškas, tad mūsų žurnalistai domisi, ar tautiečiams vis dar svarbu, kad prekė būtų pagaminta Lietuvoje, ir kodėl lietuviškos prekės, nors ir brangesnės, vis tiek yra pačios populiariausios. Šurmulys darbo dieną Kaune „Žalgirio“ arenoje. Čia prasideda paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Renginyje – minios pirkėjų.

Kol didžioji dauguma lietuviųi vargsta gyvendami nuo algos iki algos arba nuo pensijos iki pensijos, Lietuvos turtingiausieji milijonieriai toliau didina savo turtus ir juo sskaičiuoja milijardais arba šimtais milijonų eurų. Tarp turtingiausių lietuvių ypač daug prekybininkų. Tad valdantieji vis garsiau grasina jiems nauju apyvartos mokesčiu. Tačiau skeptikai įspėja, kad naują mokestį galiausiai susimokės eiliniai pirkėjai.

Panevėžyje vieno daugiabučio namo gyventojus pribloškė draudimo bendrovės užmojai – vienam butui atlygintą žalą po užliejimo verslininkai sumanė solidariai išsieškoti ne iš kaltininko, o iš iš visų daugiabučio gyventojų. Sąskaitas gavę gyventojai įsiutę, verslą kaltina nesąžiningumu, mat neradęs kaltininko, kas užliejo apdraustą butą pirmame aukšte, draudimas skolą permetė visiems. Panevėžyje šio Nendrės gatvėje esančio 2 namo gyventojai išties ūžia iš pykčio.

Sukti Vilniaus verslininkai sugalvojo būdą kaip pasipelnyti iš alkoholio pardavimo draudimų. Sostinėje jie pastatė specialius aparatus – stipriųjų alkoholinių gėrimų saugyklas, kuriose kiaurą parą žmonės gali pasiimti arba pasiskolinti neva kitų žmonių jame paliktus alkoholinius gėrimus. Tiesa, valdininkai verslininkams jau žada liūdną tokio verslo saulėlydį ir tokią neva įstatymus pažeidžianžią prekybą grąsina uždrausti.

Dažniausiai pradedantys verslininkai daugiausiai dėmesio skiria verslo plano kūrimui ir investicijų paieškoms. Tačiau teisės specialistai pataria visų pirma pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga ir tik tada toliau vystyti veiklą. „Tam yra dvi priežastys: apsaugoti savo būsimą verslą nuo kopijavo, o taip pat įsitikinti, kad patys esate originalūs ir tikrai nemėgdžiojate nieko kito.

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Lietuvos verslininkai, mokslininkai ir valdžia toliau ginčijasi, dėl alkoholio kiekio, kurį išgeria šalies gyventojai. Kol valdžia džiaugiasi, kad legalaus alkoholio Lietuvoje suvartojama mažiau, Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su verslininkai skelbia, kad lietuviai vis daugiau alkoholio įsiveža iš užsienio. O kadangi šiandien Latvijoje alkoholis dar labiau atpigo, specialistai prognozuoja, kad ši tendencija tik stiprės.

Tikimasi, kad šiais metais Lietuvą aplankys bent dešimtadaliu daugiau svečių iš užsienio nei pernai. Visgi, ne visi paliekantys Lietuvą svečiai džiūgauja aplankę mūsų kraštą. Įspėjimų turi ir ekspertai, kurie sako, kad turistų galėtų būti gerokai daugiau. Srautą esą padidintų organizuojamos konferencijos ir medicininis turizmas. O štai verslininkai su nerimu žvelgia į ateinančius metus – ar liks turistų, kai valdžios sprendimai iš lauko kavinių išguis alaus bokalus.

Išbandyti Birštone pastatytą aukščiausią apžvalgos bokštą Lietuvoje nekantrauja daugelis smalsuolių. Visgi, miesto verslininkai nuogąstauja, kad dėl didelio svečių srauto ir netinkamų kelių privažiavimui gali kilti daugybė problemų. 2015 metais Anykščių regioniniame parke atidarytas Medžių lajų takas tąkart susilaukė didelio žmonių antplūdžio – žmonės laukdavo ilgose eilėse ne tik bilietų, bet maisto ir gėrimų, nes daugelis įstaigų buvo sausakimšos.

Verslininkai trina rankas – šylantys orai vis labiau įsuka prekybos arbūzais sezoną. Karštesnę dieną vienas prekybos tinklų jų parduoda nuo kelių iki keliolikos tonų. Tiesa, pardavėjai neslepia, kol kas arbūzus dažniausiai graibsto šventėms, ir net dovanoms. O štai paprastai ant pietų ar pusryčių stalo ši uoga populiaresnė būna liepą ar rugpjūtį. Medikai ragina valgyti arbūzus, tačiau pastebi, kad šis produktas itin pavojingas sergantiems cukriniu diabetu.

Kauno Žemųjų Šančių bendruomenei piktinantis planuojama nauja gatve, merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo sūnui Šarūnui Matijošaičiui artimi verslininkai čia rengiasi intensyvioms statyboms, ketvirtadienį pranešė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, greta planuojamos gatvės statyti daugiabučius rengiasi buvęs mero patarėjas Antanas Etneris, jis – tarybos nario Šarūno Matijošaičio verslo partneris.

Paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2018 m. gruodį teismui perduotoje baudžiamojoje byloje dėl narkotinės medžiagos – kokaino platinimo.

Trišalei tarybai antradienį ketinant galutinai apsispręsti, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA), darbdaviai teikia naują pasiūlymą – nustatyti skirtingą MMA dydį Vilniuje ir regionuose, proporcingai vidutiniam darbo užmokesčiui.

Verslas inicijuoja pataisas, kad būtų atšaukti du alkoholio prekybos draudimai. Vienas – jau galiojanti prievolė: tomis valandomis, kai alkoholio neparduoda parduotuvėse, jį kavinėse, baruose ir restoranuose parduoti tik išpilstytą, kad, nespėjus išgerti, nebūtų galima išsinešti. Kita verslo siekiama įteisinti pataisa – atšaukti nuo 2020-ųjų turintį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu tose lauko kavinėse, kurios su alkoholio licencija veikia tik vasarą, skelbia lrt.lt.

Vyksta pirmieji savanorių mokymai, tvarkomos miestų gatvės bei tapomi Šventojo Tėvo paveikslai. Nors visi nemokami kvietimai į renginius jau išgraibstyti, susitikimų organizatoriai ir verslininkai pasakoja, kad vykti į Vilnių bei Kauną tikrai verta. Esą tiek viešbučiuose, tiek renginių prieigose laisvos vietos daug, todėl kiekvienas tIkintysis turi galimybė išvysti Šventąjį Tėvą savo akimis, o gal net ir gauti jo palaiminimą.

Viešojoje erdvėje sklandančius verslo atstovų perspėjimus apie neva sparčiai augsiančias maisto produktų kainas premjeras Saulius Skvernelis vertina kritiškai, teigdamas, kad augant žaliavų kainoms verslininkai kainas didina, bet žaliavoms pingant, mažėjančių maisto kainų nematome. „Pastarosiomis dienomis jau nebe pirmą kartą tenka girdėti kai kurių verslo atstovų perspėjimus dėl galimo maisto produktų kainų augimo.