veidas

Ar Lietuvai būtų naudinga, jei vizito atvytų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, svarsto savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Klausimas labai rimtas. Dėl dviejų priežasčių. Pirmoji—valstybininkais pasiskelbusi grupuotė jau keleri metai deda visas pastangas, kad kaip nors prisikviesti dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atvykti į Lietuvą su oficialiu vizitu.

Beveik pusė (46 proc.) šalies didžiųjų miestų gyventojų teigia, kad pasinaudotų galimybe balsuoti elektroniniu būdu, tuo metu 30 proc. apklaustųjų ir toliau žada balsuoti tradiciškai.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" 2008 metų sausio 8-9 d. atlikta 500 didžiųjų miestų gyventojų apklausa. Rinkdamiesi, už ką balsuoti, dauguma (53 proc.) gyventojų teigia atsižvelgiantys į politikų darbo rezultatus ir tik nedidelė dalis (2 proc.

Norėtųsi tikėti, kad ši Lietuvos muzikos pasaulio tendencijų prognozė 2008 metams taps ne tik „orakulo balsu“, bet ir signalu veiksmui, realizuotinu pokyčių scenarijumi. Labai svarbūs teigiami pokyčiai vyko jau 2007 metais, bet šiemet jie įgaus nepalyginamai didesnį pagreitį ir taps vyraujančiomis tendencijomis. Nepamirškime, kad šiais metais nepriklausomos Lietuvos muzikos industrijai sukanka aštuoniolika, todėl galima įsivaizduoti 2008 metus kaip jos brandos egzaminą.

Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų nesiskundžia besibaigiančiais metais ir tikisi, jog 2008-ieji jiems bus dar sėkmingesni, rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.Sėkmingais besibaigiančius metus laiko 30 proc. respondentų. Daugiausiai šiais metais džiaugiasi 18-29 metų jaunimas, rodo gyventojų apklausa.Daugiau kaip pusė (55 proc.) visų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų, daugiausia vyresnių miestelėnų, teigė, jog jiems šie metai buvo normalūs, 14 proc.

Vyriausybė gali gyventi ramiai, nes konservatoriai netrokšta prisiimti atsakomybės, rašo savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Nors valdančiųjų socialdemokratų populiarumas mažėja, o opozicijoje jiems esančių konservatorių tolygiai didėja (jie šiandien pagal reitingus pirmi), Tėvynės sąjunga neketina versti Gedimino Kirkilo Vyriausybės, nes akivaizdžiai bijo prisiimti atsakomybę už kito Ministrų kabineto sudarymą.

Dauguma –  41 proc. –  apklaustų Lietuvos didmiesčių gyventojų mano, kad valstybę valdo ne piliečių išrinkta politinė šalies vadovybė, o neskaidrūs klanai ir grupės. Kaip rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" atlikta apklausa, 7 proc. respondentų teigia, kad valstybę valdo pilkieji kardinolai, 15 proc. - Seimas ir prezidentas, 12 proc. - Europos Sąjungos biurokratai. 14 proc.

Lietuva nespės iki 2015 metų, kaip planuojama, pastatyti naujos atominės elektrinės (AE), mano kas trečias Lietuvos didmiesčių gyventojas.29 proc. jų tiki, kad nauja AE iškils iki minėtos datos, 16 proc. mano, kad statybų pabaiga truputį vėluos, rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu bendrovės "Fonitel" atlikta Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa.Beveik kas trečias respondentas įsitikinęs, jog pradėti naujos AE statybas labiausiai trukdo korumpuoti politikai.

Šiais metais nafta brango ne dėl geopolitikos ar sumažėjusių atsargų, bet dėl nestabilaus JAV dolerio ir spekuliacijų juoduoju auksu, teigia savaitraščio „Veidas“ autoriai Arūnas Molis ir Laurynas Kasčiūnas. Naftos kaina panašias ar net didesnes aukštumas kaip šiandien buvo pasiekusi tik per praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizę: tuomet pakloti 36 JAV doleriai už barelį šiandien atitiktų 96 dolerius už tą patį kiekį.

Lietuvos didmiesčių gyventojai mano, jog iš pareigų atsistatydinę vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys bei policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius geriausiai atliko savo pareigas.Jiems neprilygsta nė vienas ankstesnis kolega, rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu skambučių centro „Fonitel“ atlikta apklausa.Kad V.Grigaravičius geriausiai atliko generalinio komisaro pareigas, įsitikinę net 44,5 proc. apklaustųjų.

Beveik pusei - 48 proc. - apklaustų Lietuvos didmiesčių gyventojų pastaruoju metu labiausiai nerimą kelia lyg ant mielių kylančios kainos.Kaip parodė savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" atlikta apklausa, 15 proc. respondentų teigė, jog jiems ramybės neduoda valdžios bejėgiškumas, 14 proc. - sveikata, 11 proc. - vaikų ateitis, 7 proc. baiminasi galimos finansinės krizės.Tuo metu situacija šalies energetikos ūkyje gyventojų nejaudina - tai verčia nerimauti vos 1 proc.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Eglė Mackuvienė savaitraštyje „Veidas“ analizuoja svarbią problemą: ar mes turime teisę į privatumą?   Kuomet vieni džiaugiasi matydami savo atvaizdą leidinio viršelyje ir nesuka galvos, kad google paieškos sistemoje rikiuojasi palankesni ar mažiau palankūs jų biografijos faktai, kiti bylinėjasi su mobiliojo ryšio operatoriumi dėl jiems adresuotoje sąskaitoje nurodyto jų asmens kodo ar piktinasi dėl elektroniniu ar tradiciniu paštu juos pas...

Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis nusprendė įprasminti save kaip savo senelio Justo Paleckio kopiją. Ką gi, senelis – garsus veikėjas. Būtent jam 1940-aisiais okupantai pavedė organizuoti Lietuvos „savanoriško prisijungimo“ prie Sovietų Sąjungos farsą. Laikinos Lietuvos valstybės laikinas „prezidentas“ – tokį pėdsaką Lietuvos istorijoje paliko Justas Paleckis. Suprantama, anūko Algirdo dėl to kaltinti nereikėtų, jeigu jis pats nebūtų sąmoningai apsisprendęs eiti senelio pėdomis.

Lietuvos didmiesčių gyventojai komunizmo nenorėtų, tačiau Spalio revoliuciją švenčiančių nesmerkia.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" atlikta apklausa.Didelė dalis (42,8 proc.) visų šalies didžiųjų miestų gyventojų teigiamai vertina faktą, kad iki šiol Lietuvoje yra žmonių, tebešvenčiančių Spalio socialistinės revoliucijos metines. Anot respondentų, laisvoje, demokratiškoje šalyje visi turi teisę švęsti tai, ką nori. Daugiausiai (64,2 proc.

Prieš 20 metų mirė 13-a metų Lietuvą valdęs LKP pirmasis sekretorius Petras Griškevičius. Jo erą primena savaitraštis „Veidas“. Vėlyvas 1987-ųjų ruduo. Antrieji Michailo Gorbačiovo paskelbtos pertvarkos metai. Rusijoje – iki tol imperijoje neregėta laisvės lavina. Lietuvoje – gili stagnacija. Oficiali spauda apdainuoja viešumą ir "perestroiką", tačiau į šipulius daužo "atskalūnus", išdrįsusius surengti mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir viešai pasmerkti Molotovo-Ribbentropo paktą.

Politikai neslepia savo džiaugsmo rinkimų į papildomą Seimo nario vietą Alytuje rezultatais. Juk Viktoras Uspaskichas pralaimėjo! Pagaliau atėjo galas Darbo partijai! Bet ar tikrai jiems yra ko džiaugtis, klausia savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas A. Bačiulis. Vienintelis, kuris gali ir turi džiaugtis rinkimų Alytuje rezultatais, – tai juos laimėjęs teisininkas ir žmogaus teisių gynėjas Kęstutis Čilinskas.

Praėjus trejiems metams po "emigracijos" į Europos Parlamentą, Vytautas Landsbergis vėl įsitvirtino dešimtuke tų politikų bei visuomenės veikėjų, kurie, apklausų duomenimis, geriausiai atstovauja Lietuvos gyventojų interesams, konstatuoja savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis.

Pasak "Lietuvos žinių", Sergejus Artiomenka, prisistatęs kaip regioninės plėtros posovietinėje erdvėje ekspertas, pasiryžo duoti atsaką prof. V. Landsbergio paskelbtoms publikacijoms žurnale „Veidas“ ir tinklalapyje „Balsas.lt“. Rusijos ekspertą labiausiai piktina tai, kad prof. V. Landsbergis negaili kritikos Rusijai.

Beveik pusė - 49 proc. - apklaustų lietuvių nelaiko pedagogo profesijos prestižine.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" rugsėjo 20-21 dienomis atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų.52 proc. didmiesčių gyventojų būtų kategoriškai prieš, kad pedagogo specialybę rinktųsi jų dukra, sūnus ar kitas artimas giminaitis.

Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtina neketinąs trauktis iš politikos ir neatmeta galimybės kelti savo kandidatūros per prezidento rinkimus, sakė politikas savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkui Vladimirui Laučiui. Nusivylęs socialdemokratais Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas dairosi naujų partnerių tarp centro politinių jėgų.

Lietuvos konstitucijoje numatytus žodžio laisvės apribojimus galima pateisinti, bet praktikoje lengva jais piktnaudžiauti, teigia žurnalo „Veidas“ apžvalgininkas K. Girnius. Lietuvos įstatymai, kaip ir Konstitucija, formaliai gina žodžio laisvę, bet ir numato daug apribojimų.

Prieš rinkimus parlamentarai dažniausiai vengia ryžtingų sprendimų, rašo savitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Šią savaitę Seimas įžengė į paskutiniuosius savo veiklos metus. Ir kartu į paskutinįjį pusmetį, per kurį dar galima nuveikti vieną ar kitą darbą. Mat, kaip rodo pastarųjų penkiolikos metų praktika, likus pusmečiui iki kitų rinkimų parlamento darbas apmiršta, Seimo narius labiausiai domina ne priimamų įstatymų kokybė ir būtinumas, o populiarumas galimų rinkėjų akyse.

Į rinkimus neitų beveik kas antras apklaustasis, atskleidė savaitraščio „Veidas“ užsakymu „Fonitel“ atlikta didžiausių Lietuvos miestų gyventojų telefoninė apklausa, rašo „Kauno diena“. Didmiesčių gyventojai abejingumą demonstruoja ne tik rinkimams, bet ir įstatymų leidžiamajai valdžiai. Paklausti, kokią įtaką jų gyvenimui turi Seimo darbas, po maždaug 32 proc. atsakė, kad jokią arba menką, dar 10,4 proc. atsakė, kad labai menką. 42 proc.

Solidusis britų savaitraštis "The Economist" paskelbė pasaulio demokratijų indeksą. Visas pasaulio valstybes savaitraštis suskirsto į visiškas demokratijas, brokuotas demokratijas, hibridinius režimus ir autoritarinius režimus. Ir šis reitingas optimizmo – lietuviškame kontekste – neįkvepia, rašo savaitraštis „Veidas“. Tarp 192 reitinguotų pasaulio valstybių Lietuva pateko į brokuotų demokratijų grupę ir užima 39 vietą.

Liberalizmui nepriklausomoje Lietuvoje nesiseka: liberalais pasivadinusios partijos nesugeba įsitvirtinti ir apibrėžti ideologijos, liberalią politiką vykdo ir diskredituoja socialdemokratai, o plūstančios liberalizmo vertybės vis neparodo savo žmogiškojo veido, teigia savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkai.

Lietuvos politika, arba tai, kas iš jos likę, grįžta iš atostogų. Pirmieji rimti požymiai buvo skaudoki rugpjūčio 23 d. mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo dvidešimtmečio aidai ir G.Kirkilo sudaryta komisija A.Pociūno žūties aplinkybėms tirti. Žinoma, norint galima parinkti ir daugiau įvykių, sueigų, susitikimų, impotentiškų skandalijimo bandymų, kad parodyti tai, kas ir be viso to aišku. Vasara baigiasi, o politinio poilsio naudą dar reikės pamatuoti.

Politologas V. Laučius žurnale „Veidas“ liūdnai svarsto, ar pirmasis Konstitucijos straipsnis pergyvens XXI a. pirmąją pusę. Stebuklas, kad Lietuva vis dar išlaiko savo valstybingumą, kai šitiek požymių leidžia manyti jį tapus veikiau našta nei pasididžiavimu didelei tautos daliai. Matyt, čia kaltas ne tiek mūsų noras ir pastangos jį išlaikyti, kiek kaimynų nenoras ir nepasirengimas į jį kėsintis.

Daugiau kaip trečdalis lietuvių mano, kad nuo jų niekas nepriklauso, rodo žurnalo „Veidas“ užsakymu atlikta miestiečių apklausa. Tarp asmeniniame gyvenime labiausiai erzinančių problemų lietuviai dažniausiai mini dideles maisto ir vartojimo prekių kainas bei prastą sveikatos priežiūros ir gydymo sistemą. Maždaug penktadaliui apklaustųjų galvos skausmą labiausiai kelia didelės nekilnojamojo turto kainos ir nesaugumas.

Statybininkus kontroliuoti ir brokdarius bausti privalantys valdininkai teigia, kad statybų broko naujuose namuose nėra. Tuo tarpu specialistai mano priešingai: kai kurių teigimu Lietuvoje praktiškai nėra naujų kokybiškų daugiabučių, rašo „Veidas“. Jauna vilniečių Petrušių šeima nė metų nespėjo pasidžiaugti naujos statybos būstu sostinėje, kai pradėjo lįsti brokas. Pasak savaitraščio, aštuntame aukšte gyvenantis Valdas Petrušis bijo išeiti į balkoną, nes turėklai kliba.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.2007 07 24 (10.10 val. ir 19.10 val.)Jau šį rudenį prognozuojama tikra rinkimų į Seimą karštinės pradžia. Politikai dėlioja įvairias kombinacijas, kaip ir su kuo geriausiai bendradarbiauti, kad partija užsitikrintų kuo daugiau vietų Seime. Tiesa, rinkimai vyks tik kitais metais. Tačiau žurnalistai ir analitikai jau dabar akylai stebi situaciją ir teikia atsargias prognozes bei vertinimus apie tuos, kurie turi daugiau ar mažiau šansų.

Prieš 87 metus liepos 12 dieną pasirašyta Lietuvos ir Rusijos taikos sutartis nepateisino atsikūrusios mūsų valstybės vilčių. „Neik su velniu obuoliauti, nes liksi ir be obuolių, ir be kraitelės“ - sako lietuvių patarlė. Vargu ar jaunos Lietuvos valstybės politikai, derėdamiesi su bolševikine Rusija, galėjo atsižvelgti į šią išmintį.

Savaitraštis „Veidas“ (Nr. 25) paskelbė savo ir Demokratinės politikos instituto atlikto Lietuvos universitetų reitingavimo rezultatus. Net rimtai neįsigilinus į reitingavimo metodiką bei kriterijus darosi aišku, kad nevertėjo vargti – ir be reitingavimo aišku, kad jo rezultatai neabejotinai patenkina ir šios procedūros užsakovus, ir jos atlikėjus.

Šiandien Lietuvos policijoje trūksta apie 9 proc. pareigūnų, o norinčių dirbti policininkais vis mažėja, rašo „Veidas“. Specialus išsilavinimas, nepriekaištinga reputacija, psichologinis ir fizinis pasirengimas, greita reakcija, gebėjimas dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Ar įmanoma rasti šiuos reikalavimus atitinkančių kandidatų dirbti už ne visą tūkstantį litų? – klausia savaitraštis.

Beveik pusei (48,4 proc.) apklaustų Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų šiandieninė valstybės santvarka labiausiai panašėja į chaosą, praneša "Alfa.lt". Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" birželio 21-22 dienomis atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 500 penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų. Daugiau kaip penktadalis (21 proc.) respondentų mano, jog šiuo metu vyksta perėjimas iš socializmo į kapitalizmą, o 5 proc.

Vilniaus universitetas bei Kauno technologijos universitetas – Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų lyderiai, skelbiama pirmą kartą sudarytame 14-os valstybinių universitetų reitinge, kurį paskelbė Demokratinės politikos institutas, „Veidas“ bei sociologinių tyrimų bendrovė „Fonitel“, praneša "Lrt.lt". Nors tyrimo rezultatai tik patvirtino tai, kas anksčiau buvo kalbama apie aukštojo mokslo geriausiuosius, būta ir staigmenų.Viena staigmenų – trečiojoje sąrašo vieta.

Nacių ir sovietų režimus dauguma apklaustų didžiųjų miestų gyventojų linkę smerkti kaip vienodai nežmoniškus. Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" birželio 15-18 dienomis atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 500 penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų. Penktadalis didžiųjų miestų gyventojų teigia, jog sovietai buvo gerokai žiauresni už nacius, o daugiau kaip 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad naciai buvo žiauresni už sovietus.

Socialdemokratų partijos lyderiai ir atstovai paneigė gandus, jog partija gali skilti, praneša Lietuvos radijas. Partijos prezidiumo narys Juozas Olekas pripažįsta, kad partijoje yra nuomonių įvairovė, tačiau skilimo požymių neįžvelgia. Jam pritarė partijos pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis ir vienas iš Vilniaus skyriaus vadovų Juras Požėla. J. Požėlos teigimu, negalima būtų sakyti, jog partijoje nesutaria senoji ir jaunoji kartos.

Paklausti, kas mums kelia didžiausią grėsmę, Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai (47 proc.) daugiausia nurodo tik vieną mums nedraugišką valstybę – Rusiją arba sako, kad jokių grėsmių iš niekur mums nebėra, rašoma savaitraštyje „Veidas“. Beveik pusė „Veido“ respondentų iš 502 apklaustųjų mano, kad grėsmingiausia Lietuvai šalis yra Rusija, o kita pusė tokios valstybės apskritai nematanti. Tik vienas kitas apklausos dalyvis paminėjo Baltarusiją, JAV ir Lenkiją.

Didieji Lietuvos prekybos tinklai jau dairosi savitarnos kasų, tačiau nežino, ar ateities prekybai pribrendę Lietuvos pirkėjai, praneša savaitraštis „Veidas“ ir interneto portalas "Verslas.banmga.lt"  Eilės Lietuvos prekybos centruose ir parduotuvėse vis ilgėja, ir žmonės priversti jose praleisti kaskart vis daugiau minučių. Tiesa, tai nėra tik Lietuvos bėda, tačiau kitose šalyse šią problemą bandoma spręsti, o pas mus ne.

Jei emigracija vyks tokiais pačiais tempais, po 135 metų Lietuvoje neliks nė vieno piliečio, tvirtina "Lrt.lt".  Statistikos departamentas skaičiuoja, kad per 16 nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko kas dešimtas gyventojas – 334 tūkstančiai. 2007 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 384 tūkst. žmonių.

Beveik 40 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų įtakingiausia šalies institucija laiko verslininkus.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" balandžio 26-28 dienomis atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų.Tuo tarpu demokratiškai išrinktos politinės šalies vadovybės svarbą valstybės vystymuisi akcentuoja tik apie ketvirtadalį respondentų.

Studentijai buvo ir yra būdingas maksimalizmas, entuziazmas, optimizmas ir kitos jaunatviškais iššūkiais kvepiančios savybės. Tiek didis perfekcionistas, tiek ir pasyvesnis jaunuolis save realizuoti pirmiausia gali per pilietines laisves. Tad kaipgi mes šiandien suvokiame pilietiškumą ir iš jo išplaukiančias teises bei pareigas? Reikia pripažinti, kad pilietiškumas nėra vien tam tikrų elgesio normų, politinių principų, juridinių taisyklių bei visuomenės gyvenimo vingrybių išmanymas.

Beveik trečdalis didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų dėl narystės Europos Sąjungoje sako pajutę gyvenimo pagerėjimą, beveik dviejų trečdalių teigimu, - niekas nepasikeitė. Dešimtadalis apklaustųjų teigia, kad jų gyvenimas pablogėjo. Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" balandžio 20-21 dienomis atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų.

Du trečdaliai apklaustų didžiųjų miestų gyventojų mano, kad pagrindinė tragiškų gaisrų, taip pat ir tų, kurie apkartino šių metų Velykas bei Nepriklausomybės šventės paminėjimą, priežastis yra lietuvių apsileidimas.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" balandžio 13 - 16 dienomis atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų.33 proc. mano, kad nelaimes lemia girtuokliavimas ir narkotikų vartojimas. Beveik 15 proc.

Dauguma apklaustų Lietuvos didmiesčių gyventojų blogai ar net labai blogai vertina šios kadencijos Seimo darbą. Tokį parlamento vertinimą per skambučių centro "Fonitel" apklausą pateikė daugiau nei 47 proc. respondentų. Vos 4 proc. apklaustųjų Seimo darbą vertina gerai, beveik 40 proc. - vidutiniškai. Socialdemokratų pasiūlymas paleisti Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus pasirodė neįdomus daugiau kaip 46 proc. apklaustųjų.

Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai iš visų europiečių, tačiau numoja ranka į tai, ką valgo, rašo „Veidas“. Kas antras pripažįsta, kad sveikata prasta ir kad maitinasi blogai 2006 m. pabaigoje paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo „Sveikata ir maistas“, atlikto visose ES šalyse, duomenimis lietuviai ir latviai savo sveikatą vertina prasčiausiai: tik pusė gyventojų nurodė, kad jų sveikata šiuo metu yra gera arba labai gera. Net 44 proc.

Tarptautinės melagių dienos proga savaitraštis „Veidas“ dešimtą kartą „trispalviais bananais“ apdovanojo didžiausius ir originaliausius šių metų nevykėlius. Dešimtą kartą renkant nevykėlius jau galima pastebėti tam tikras tendencijas, rašo „Veidas“. Pavyzdžiui, kandidatų į didžiausius nevykėlius pasiūla visada būna labai didelė.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Dabartinė ES susiduria su aiškia valdymo problema. Plečiantis Bendrijai greitai priimti politinius sprendimus ir suderinti visų interesus darosi vis sunkiau. Šios problemos sprendimui pasitarnausianti ES Konstitucijos sutartis gali būti atgaivinta tik 2009 m.Antra svarbi problema, susijusi su ES tapatybe, – plėtra.

Beveik dviejų trečdalių miestiečių kaimas netraukia, norinčių ten gyventi - tik 25 proc. Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" kovo 9-10 dienomis atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų. Daugiau nei pusė apklaustų miestų gyventojų mano, jog per pastaruosius dešimt metų gyvenimas kaime pablogėjo, daugiausiai pesimistų - Vilniuje ir Kaune.

Dauguma Lietuvos didmiesčių gyventojų mano, jog žemą rinkėjų aktyvumą neseniai vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose lėmė nusivylimas valdžia.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" kovo 9-10 dienomis atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų.Anot tyrimo, net 74,2 proc. miestiečių manymu, žmonės balsuoti nėjo, nes yra nusivylę valdžia ir nebetiki, jog išrinkus naujus atstovus padėtis galėtų pasikeisti. 15,3 proc.