vasario 16-oji

Žolinės švenčiamos ir Vokietijoje. Čia vietos lietuvių bendruomenė prisimena senas tradicijas, pagerbia tėvų ir prosenelių atminimą. Lietuvių bendruomenės įvairias šventes švenčia ir kituose regionuose.

Vasario 16–oji buvo švenčiama ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose. Daug renginių įvyko Kaune, tarp jų – trispalvė akcija „Valstybei – iš visos širdies“. Vasario 16–oji tradiciškai paminėta ir prie Signatarų namų Vilniuje. Klaipėdoje Valstybės atkūrimo diena bent jau viešuose renginiuose tapo artėjančių savivaldos rinkimų karštine susirgusių partijų reklamos pagrindu. Atgimimo aikštėje trispalvių buvo kone mažiau nei įvairiausių partijų vėliavų.

Vasario 16-osios iškilmių kulminacija tapo Vilniuje miesto centre uždegti laužai. 16 laužų sukrauta Gedimino prospekte tarp V.Kudirkos ir Katedros aikščių. Skamba XX a. pradžios lietuviška muzika, Lietuvos Šaulių sąjungos Vilniaus rinktinė susirinkusiuosius vaišina arbata. Renginyje dalyvauja įvairūs žmonės.

Vasario 16–osios signatarams buvo sunkiau, nei Kovo 11–osios, – mano istorikas, Mykolo Romerio universiteto docentas Ramūnas Trimakas. – Kaip keitėsi Nepriklausomybės minėjimo dramaturgija Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos metais? Juk net tris dienas, kurios turėtų simbolizuoti beveik tą patį – liepos 6–oji, vasario 16–oji, kovo 11–oji? – Nepriklausomybės dienos minėjimas evoliucionavo kaip ir bet kuri kita valstybinė šventė.

Viename stačiatikių tinklalapyje kažkada aptikau tokią mintį (vertimas apylaisvis): Visos egzistuojančios valstybės sukurtos kaip gaujos. Kiekviena gauja turi savo „įtakos sferą“ – jų kontroliuojamą teritoriją. Čiabuviai panaudojami ekonominiams ir kariniams tikslams, kad būtų patenkintas gaujos godumas. Karkartėmis tarp tų gaujų, arba tarp grupuočių jų viduje bandoma aiškintis santykius.

Lietuvos ambasadoje Latvijoje antradienį surengtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime pagerbti lietuvybę kaimyninėje valstybėje puoselėjantys ir šalių verslo ryšius skatinantys asmenys, Rygos lietuvių mokyklai padovanota lietuviškų knygų. Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis renginyje pabrėžė gerus Lietuvos ir Latvijos santykius ir svarų Latvijos lietuvių bendruomenės indėlį plėtojant šalių kultūrinius ryšius.

Saulėtą, bet žiemiškai šaltą trečiadienio vidurdienį į sostinės S. Daukanto aikštę susirinko keletas tūkstančių miestelėnų ir svečių: valdžios atstovai, užsienio šalių ambasadoriai, Lietuvoje akredituoti gynybos atašė. Tradiciškai iškilmingoje ceremonijoje pakeltos trijų Baltijos šalių vėliavos, skambėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos himnai.

Prezidentūroje trečiadienį Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga įteikti Valstybės apdovanojimai už nuopelnus Lietuvai, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir drąsą, sumanumą bei ryžtą gelbstint žūvančius žmones. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė valstybinius apdovanojimus 28 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.

Užuojautą mirus poetui Justinui Marcinkevičiui reiškianti Prezidentė teigia, kad netekome išskirtinės Lietuvai asmenybės.Anot Dalios Grybauskaitės, netekome iškilaus piliečio, tautos poeto, dramaturgo, tikrojo Lietuvos Mokslų akademijos nario, publicisto, įvairių premijų laureato, žmogaus, tituluoto Lietuvos sąžine.

Vasario 16-ąją Lietuva švęs Valstybės atkūrimo 93-iąsias metines. Šventiniuose renginiuose Vilniuje laukiama Lenkijos Prezidento Bronislawo Komorowskio. Vasario 16-osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje. Vėliau Prezidentūroje Lietuvai nusipelniusiems žmonėms bus įteikti valstybės apdovanojimai. Sostinės gyventojai ir svečiai Vasario 16-osios vidurdienį kviečiami į Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją Simono Daukanto aikštėje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama visus Lietuvos žmones su Valstybės atkūrimo diena – Vasario 16–ąja, linki, kad ši diena taptų visos tautos vienybės ir iškilmių diena. „Didelė laimė, kad esame laisvi švęsti savo Valstybės atkūrimo dieną. Tegul Vasario 16–ąją kiekvienuose namuose bus juntama laisvės dvasia, o kiekvienoje širdyje – meilė Tėvynei ir savo artimui.

Artėjanti Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, turėtų tapti tautos vienybės diena.„Jau du dešimtmečius Vasario 16–ąją vėl galime švęsti laisvai. Ši diena – mūsų vienybės ir laivės simbolis, todėl nepaverskime jos eiliniu laisvadieniu. Tegul tai būna tautos vienybės ir iškilmių diena“, – artėjant Vasario 16–ajai pabrėžia Prezidentė. Vasario 16–osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje.

Spaudoje, viešojoje erdvėje pasirodantys ir konfrontuojantys požiūriai dėl 1918 m. vasario 16 d. paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės aktualumo ardo lietuvių etninėje teritorijoje apibrėžtą tautinį pagrindą, kuris buvo įtvirtintas būtent tą dieną Nepriklausomybės aktu. Tai, ką lietuviai pasirinko, negali būti kvestionuojamas dalykas. Mes iš visų Europos valstybių esame labiausiai savo istorija besiremianti tauta, tačiau apie ją mažiausiai žinome, įsitikinęs istorikas Algimantas Kasparavičius.

Lietuvos televizijos (LTV) direktorius stebisi, kodėl mėginama politizuoti paprasčiausią techninę klaidą, kai nebaigus giedoti valstybės himno paskutinio sakinio buvo nutraukta LTV transliacija. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dėl to susidomėjo, ar Lietuvos televizija vasario 16-ąją, per Lietuvos Respublikos himno transliaciją, įterpusi reklamą nepažeidė įstatymų.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga vasario 16 – osios proga surengė minėjimą Kaune. Šį kartą laikinosios sostinės gatvėmis žygiavo patriotai. Eitynėse dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų miestų. Lietuvos pasveikinti atvyko ir jotvingiai iš Punsko, kurie taip pat nešėsi ir savo vėliavą. Eitynių dalyviai tyliai pražygiavo laisvės alėja ir prie prezidento Antano Smetonos paminklo sugiedojo valstybės himną.

Klaipėdos socialdemokratai Vasario 16-ąją po apsilankymo bažnyčioje šventė Klaipėdos būstinės kiemelyje virdami ir dalindami gardžią grikių košę su mėsa, taip pat besivaišindami garsios Klaipėdos senamiesčio kavinės keptais blynais. Uostamiesčio politikus, išėjusius iš bažnyčios, pasitiko saujelė žmonių, nešinų plakatais su svastikomis, bei bandė prie politikų prisišliesti. Klaipėdos policija praneša, kad sulaikyti keturi asmenys (S.B., gim. 1993 m., L.Z., gim. 1972 m., D.Č., gim.

Vilniuje Lietuvos valstybės atkūrimo dieną nuo pastatų pavogtos trys vėliavos, Klaipėdoje viena trispalvė vandalų išniekinta. Policijos departamento duomenimis, antradienio vakarą pastebėta, jog vėliavos dingo nuo namo sienų Linksmojoje, Nidos bei Muitinės gatvėje. Tuo tarpu uostamiestyje, Naujakiemio gatvės namo kieme, du jaunuoliai sudegino vėliavą. Pareigūnai nustatė, kad vėliava buvo nukabinta nuo tos pačios gatvės pastato. Visus įvykius tiria policija.

Vakar Klaipėdoje minint Vasario 16-ąją buvo laikomos mišios už Lietuvą, o po jų miestiečiai pėsti, vedami Lietuvos kariuomenės Jungtinių jūrų pajėgų orkestro bei įvairios paskirties karinių batalionų, ėjo iki Atgimimo aikštės, kur vidurdienį buvo iškilmingai pakelta trispalvė.

Vakar Klaipėdoje vyko iškilmingas valstybės atkūrimo dienos minėjimas ir koncertas Klaipėdos koncertų salėje. Dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansambliai, kapela "Mingė". Renginio metu įteikti apdovanojimai už 2009 metų darbus Klaipėdai.

Nugriaudėjo vasario 16-osios salvės vėl suteikdamos progą pamąstyti apie tai, kur esame ir kur einame. Kaip mąstome ir kaip kalbame Kai prieš penkerius metus, būdamas finansų ministru, negalėdamas sutikti su tuometiniais  mokesčių reformos siūlymais,  nusprendžiau atsistatydinti, paramos, galima sakyti, nesulaukiau nei iš savų, nei iš svetimųjų.

Minios žmonių švęsti Vasario 16-osios vakar susirinko prie Radviliškio rajono Balandiškių kaimo sodybos, kurioje 1949 m. posėdžiavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vyriausioji vadovybė, pasirašiusi Nepriklausomybės deklaraciją, praneša "Respublika". Iškilmės prasidėjo minėjimu už kelių kilometrų nuo Balandiškių esančiame Mėnaičių kaime - prie bunkerio, kuriame ir buvo pasirašytas istorinis dokumentas.

„Jei prarastume savo valstybę, visi dabartiniai politikai atrodytų geri“, – sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas Algirdas JAKUBČIONIS. Istorikas kviečia džiaugsmingai švęsti Vasario 16-ąją ir rečiau prisiminti kančias. Ar Vasario 16-oji reikšmingesnė už Kovo 11-ąją? O gal abi valstybės nepriklausomybės atkūrimo datos vienodai reikšmingos? Mano nuomone, Vasario 16-oji reikšmingesnė. Aišku, kiti gali ginčytis.

Lietuvos vėliavėlės prie automobilių įprastai tvirtinamos tuomet, kai žaidžia nacionalinė krepšinio rinktinė. Tačiau Klaipėdos policijos ekipažai jomis pasipuošia ir Valstybės atkūrimo dienos proga. Valstybinę šventę ne pirmi metai policija taip pažymi visoje Lietuvoje. Tokia iniciatyva - puikus pavyzdys visiems piliečiams, tačiau jų savo automobilius antradienį taip papuošė vos keli.

Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir visus šalies žmones pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos Federacijos, Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba. JAV Prezidentas Barakas Obama sveikinimo laiške rašo, kad Amerikos žmonės yra dėkingi lietuvių tautai už tvirtą pasiryžimą stiprinti Lietuvos ir Jungtinių Valstijų transatlantinę partnerystę bei užtikrinti tarptautinį saugumą.

Kelti lietuvių tautą raginantis Vinco Kudirkos „Varpas“ skambėjo prie Signatarų namų Vilniuje Vasario 16-ąją gausiai susirinkusiems Lietuvos valstybės piliečiams ir jų vaikams. Prie pastato, kur prieš devyniasdešimt dvejus metus dvidešimties signatarų buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, įtvirtinęs mūsų valstybės Nepriklausomybę, ir daktaras V. Kudirka pavadintas signataru, tik nesulaukusiu istorinio Akto pasirašymo 1918-ųjų vasarį.

Vasario 16-oji Lietuvai yra ne vien tik istorinė Valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena, bet ir kiekvieno piliečio atminties diena, kuri primena, kad žmogus yra sukurtas laisvas ir laisvei. Tai šventinėje homilijoje pabrėžė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, aukodamas šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje.

1918 m. vasario 16-ąją lietuvių tauta pasirinko kelią, kuris pareikalavo atkaklaus darbo, didvyriškumo ir aukos ir kuriuo einame iki šiol, toliau kurdami ir stiprindami savo valstybę, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga sakydama kalbą sostinės S. Daukanto aikštėje teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Šią dieną prieš 92-jus metus dvidešimt tautos šviesuolių pasirašė nepaprastai svarbų dokumentą - Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą.

Antradienį minint Valstybės atkūrimo dieną Prezidentūroje ordinais ir medaliais buvo apdovanoti 17 Lietuvai nusipelniusių užsienio šalių ir Lietuvos piliečių.

Šiandien Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų giminaičiai lankysis pas prezidentę Dalią Grybauskaitę, tarp jų bus ir Ona Žiugždienė: ši 80 metų guvi senolė - antrojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vyriausiojo brolio Benedikto vaikaitė. Ilgą laiką lotynų kalbą dėsčiusi, šiuo metu Vilniuje gyvenanti O.Žiugždienė sako, kad be Vasario 16-osios neįsivaizduojama šiandieninė Lietuva, todėl kiekvienam lietuviui ji turėtų būti bene svarbiausia šventė.

Vasario 16-ąją, 18 val. sostinės Gedimino prospekte bus uždegta 12 simbolinių Nepriklausomybės laužų. Miesto gyventojai ir svečiai kviečiami susirinkti pagrindinėje Vilniaus gatvėje ir kartu paminėti vieną brangiausių tautai švenčių. Laužai nusidrieks nuo Arkikatedros iki V. Kudirkos aikštės ir liepsnos iki 21 val. Šventės metu Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė vaišins prie laužų susirinkusius vilniečius ir sostinės svečius karšta arbata.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga linki, kad Vasario 16-oji išliktų tautą telkiančia ir drąsinančia data. "Lietuva nuėjo ilgą istorinį kelią, kuriame mūsų valstybei ne kartą buvo kilusi mirtina grėsmė, o tauta pasmerkta išnykti, išsižadėti tėvų ir protėvių vertybių, gimtosios kalbos, savo kultūros, savo tikėjimo. Tačiau visais laikais žmonės savyje atrasdavo dvasinių jėgų atsitiesti.

LNK tęsia tradiciją švęsti žymiausių žmonių Lietuvoje gimtadienius. Vasario 16-ąją žiūrovai pamatys muzikinį šou, kuriame žvakutes ant gimtadienio torto pūs Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, aktorė Kristina Kazlauskaitė, atlikėjai Radži, Natalija Zvonkė, Tomas Augulis, kompozitorius Algimantas Raudonikis, astrologė Palmira Kelertienė ir aktorius Ramūnas Šimukauskas. Bene didžiausios staigmenos tą vakarą nuo vyro sulaukė dainininkė Natalija Zvonkė.