valstybinė pensija

Nuo šios savaitės Jungtinėje Karalystėje (JK) didėja mažiausia fiksuota valstybinė pensija. Gyventojai, kuriems ji priklauso, gaus gerokai daugiau pinigų. Valstybinę pensiją (angl. state pension) JK gauna visi gyventojai, pasiekę pensinį amžių: vyrai, kurie gimė po 1951 m. balandžio 6 d. ir moterys, kurios gimė po 1953 m. balandžio 6 d. Dar vienas reikalavimas – 10 metų darbo stažas, kai už gyventoją buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Seime registruotas siūlymas nuo 2024 m. Lietuvoje mokėti naują valstybinę pensiją, kuri siektų apie 300 eurų. Į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose. Vis tik projekto rengėjai nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kiek tokia naujovė kasmet atsieitų valstybei ir iš kur tuos pinigus reikėtų traukti.

Nuo 2024 metų Lietuvoje siūloma mokėti naują valstybinę pensiją – į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose.   Vieni parlamentarai sako į tokias išmokas žiūrintys skeptiškai, nes nemano, kad dar vieną žmonių grupę reikia įtraukti į valstybinių pensijų sistemą, kiti mano, kad GMP medikai jų nusipelnė dėl savo sunkaus ir pavojingo darbo.

Vyriausybė nusprendė buvusiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui skirti valstybinę pensiją. Toks sprendimas priimtas ministrų kabineto posėdyje trečiadienį.  V. Pranckietis 2015–2016 m. buvo Kauno rajono savivaldybės tarybos narys. 2016 m. su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjunga pateko į Seimą, tapo parlamento pirmininku. Tarp LVŽS ir V. Pranckiečio prabėgo juoda katė. 2019 m. spalio mėn.

Kai kurie kraujo aukojantys lietuviai net nesusimąsto, kad už tai senatvėje gali gauti beveik pusantro šimto eurų didesnę pensiją. Jei tą padarėte bent 40 kartų, jums priklauso valstybinė antrojo laipsnio pensija, tačiau nesikreipę jos negausite. Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus Rinkodaros ir komunikacijos grupės vyriausioji vadybininkė Alina Versekėnienė įvardijo, kad į valstybinę antrojo laipsnio pensiją gali pretenduoti visi neatlygintini kraujo donorai.

Buvusiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Šarūnui Saukai siūloma skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pirmojo laipsnio valstybines pensijas šiems asmenims mokėti nuo rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus.

Norėdami gauti senatvės pensiją daugelis gyventojų turės dirbti 35 metus ar ilgiau. Tačiau teisėjams užtenka ir 5 metų ar net mažiau, kad gautų specialią valstybinę pensiją. Pensijai gauti netrukdo netgi įvykdytos vagystės. Neseniai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) penkių teisėjų kolegija nutarė, kad teisėjo pensija turi būti skirta žmogui, kuris veikiausiai ir nedirbo teisėjo darbo 5 metus, kaip to reikalauja įstatymas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei priimti nutarimą, kuriuo valstybinė pensija būtų skirta buvusiam socialdemokratų premjerui Gediminui Kirkilui. Jeigu Vyriausybė patvirtintų tokį nutarimą, valstybinė pensija politikui būtų skirta nuo rugpjūčio 1 dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo Seimo nariui, ekspremjerui Algirdui Butkevičiui skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Šis siūlymas bus svarstomas kitą savaitę per Vyriausybės posėdį. SADM teigimu, Valstybinių pensijų įstatyme numatyta, kad aukščiausieji valstybės pareigūnai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus. Siūloma pensiją A. Butkevičiui mokėti nuo šių metų liepos 1 dienos.

Norėdamas gauti paprastą senatvės pensiją žmogus turi sulaukti pensinio amžiaus, būti išdirbęs 33 metus ir visą tą laiką mokėjęs įmokas „Sodra“. Tačiau yra ir privilegijuotos valstybinės pensijos. Norint jas gauti, jokių įmokų mokėti nereikia, padirbti užtenka vos 5 metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi pasiūlymus, kaip būtų galima keisti valstybinių pensijų sistemą.

Jeigu norite gauti įprastą senatvės pensiją iš „Sodros“, turite dešimtis metų dirbti ir mokėti socialinio draudimo įmokas. Tačiau kai kuriems gyventojams prie jos pridedama papildoma antra ar trečia pensija. Ir tik dėl to, kad jie turi tam tikrą statusą ar kurį laiką užėmė tam tikras pareigas, apdovanojamas pinigais. Kitaip nei visi mirtingieji, valstybinių pensijų gavėjai nemoka jokių papildomų įmokų ar mokesčių tam, kad gautų daugiau pinigų senatvėje.

Paprastai, norėdami gauti pensiją, Lietuvoje reikia išdirbti 32,5 metų ir sulaukti bent 63 metų. Tačiau kai kurie gyventojai gali mėgautis pensija ir anksčiau. O sulaukę pensinio amžiaus – gauti ir dvi pensijas. Tokia privilegija mėgaujasi įvairių institucijų darbuotojai, pretenduojantys į valstybines pareigūnų ir karių pensijas. Jų dydis priklauso ne nuo to, kiek įmokų buvo sumokėta, o koks atlyginimas buvo gautas.

Neatlygintinai kraujo davę donorai nuo birželio 1 d. jau gali pretenduoti į didesnes valstybines pensijas. Dėl jų kreiptis galima ir anksčiau anksčiau, nelaukiant, kol sueis pensinis amžius, jei kraujo jau paaukota 40 kartų arba 200 kartų – plazmos, primena Nacionalinis kraujo centras (NKC). Ši valstybinė pensija nuo pirmojo vasaros mėnesio padidėjo dešimtadaliu – iki 130,58 euro.

Vyriausybė pritarė nuo šių metų liepos 1 dienos pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skirti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, aktorei Nelei Savičenko-Klimienei. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, kurią sudaro keturių valstybinių pensijų bazių dydis – kiek daugiau kaip 261 euras.

yriausybė trečiadienį nusprendė skirti pirmojo laipsnio valstybines pensijas istorikui Alfredui Bumblauskui ir aktoriui bei režisieriui Valentinui Masalskiui. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimą, valstybinės pensijos jiems bus mokamos nuo sausio 1 dienos.  Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Valstybinės pareigūnų ir karių pensijos turi augti du kartus greičiau nei didėja prekių ir paslaugų kainos. Tai numatančioms įstatymo pataisoms ketvirtadienį Seimas pritarė po pateikimo. Už tokias įstatymo pataisas, parengtas grupės frakcijos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, balsavo 54 parlamentarai, 36 susilaikė, o prieš buvo 16. Toliau pataisas svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl jų išvadą turės pateikti ir Vyriausybė.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja palankesnės valstybinių pensijų mokėjimo sąlygos, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Laisvės kovų dalyviams, aukščiausiems valstybės pareigūnams, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, valstybinę pensiją gaunantiems už nuopelnus, taip pat prezidento sutuoktiniui valstybinės pensijos galės būti mokamos ir tada, jei jie dirba ar turi kitų draudžiamųjų pajamų.

Nuo šiol mokslininkų bei pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas galės gauti dirbantys asmenys. Seimo priimtas įstatymas numato palankesnes valstybinių pensijų mokėjimo sąlygas mokslininkams, laisvės kovų dalyviams, aukščiausiems valstybės pareigūnams, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, valstybinę pensiją gaunantiems už nuopelnus ir kt.

Režisieriui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Algimantui Puipai skirta valstybinė pensija. Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad A. Puipai beveik 235 eurų pensija būtų skirta nuo kovo 1-osios. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Valstybinių pensijų komisijos teikimą.

Trečiadienį laikinai ministrų pareigas einančių ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo konservatorei, buvusiai Seimo pirmininkei ir ministrei Irenai Degutienei buvo skirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija. Spalio pabaigoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė prašymą dėl valstybinės pensijos skyrimo pateikė tuometiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Jis prašymą perdavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją buvusiai Seimo pirmininkei konservatorei Irenai Degutienei. Ji ne vienintelė, kuri gaus bent dvi pensijas – tokių asmenų Lietuvoje skaičiuojama tūkstančiais. Specialistai dabartinę valstybinių pensijų sistemą vadina apsileidimu, tačiau valdžia neskuba jos keisti. Kaip jau skelbta, kartu su sutuoktiniu valdanti beveik milijono eurų vertės turtą, I. Degutienė paprašė skirti jai pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Beveik milijono eurų vertės turto su sutuoktiniu turinti buvusi ilgametė Seimo narė, pirmininkė ir ministrė konservatorė Irena Degutienė paprašė skirti jai pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į ją, Vyriausybei siūloma tai ir padaryti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė valstybinės pensijos raštu paprašė tuomet dar Seimo pirmininko pareigas einančio Viktoro Pranckiečio. Šis jos prašymą perdavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Suaugusių vaikų teistumas nebeužkirs kelio daugiavaikiams tėvams gauti valstybinę pensiją. Antradienį Seimas priėmė atitinkamas Valstybinių pensijų įstatymo pataisas. Už jas balsavo 113 Seimo narių, prieš buvo du, keturi susilaikė. Pagal priimtas pataisas, antrojo laipsnio valstybinė pensija nebus skiriama tik tiems tėvams, kurie patys ar jų vaikas, įvaikis iki pilnametystės arba emancipacijos buvo nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų Lietuvoje gauna našlių pensijas. Tačiau ši išmoka gali atsirūgti ne tik jiems patiems, bet mirties atveju ir jų turto paveldėtojams. Gavusi naujų duomenų, „Sodra“ gali išieškoti didžiules sumas mokėtas dar nuo praėjusio šimtmečio pabaigos. Prieš savaitę Vyriausiasis administracinis teismas kaip tik nagrinėjo bylą, kurioje sprendė, ar „Sodra“ turi teisę susigrąžinti tūkstančius eurų, kuriuos vienai klientei mokėjo daugelį metų.

 Penkis ir daugiau vaikų išauginęs tėvas galės pretenduoti gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Antradienį už tokią galimybę balsavo 85 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, keturi susilaikė. Pagal priimtą pataisą, daugiavaikiam tėvui arba įtėviui antrojo laipsnio valstybinė pensija būtų skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos, įmotės arba kai jos neatitinka įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją siūloma skirti rašytojui ir poetui Juozui Erlickui. Tam pritarta šią savaitę vykusiame Valstybinių pensijų skyrimo komisijos posėdyje, BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Galutinai dėl to turės apsispręsti Vyriausybė. J.Erlickui valstybinė pensija būtų skiriama dėl to, kad jis yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas – ji jam skirta 1997 metais.

Rašytojui, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Donaldui Kajokui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Jei Vyriausybė pritars, 232 eurus siekianti valstybinė pensija poetui būtų skiriama nuo gruodžio 1 dienos. 1953 metais gimęs D.Kajokas pirmąjį poezijos rinkinį išleido būdamas 27-erių.

 Vyriausybė nepritaria, kad garbės donorai gautų pirmojo laipsnio valstybines pensijas. Dabar jiems numatytos antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Ketvirtadienį patvirtintoje Vyriausybės išvadoje sakoma, kad nesant objektyvių priežasčių išskirti vieną antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjų grupę, nustatant jai teisę gauti didesnę pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, būtų nepagrįsta kitų antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjų atžvilgiu.

7 ir daugiau vaikų pagimdžiusioms, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms mamoms prezidentė įteikia ordinus „Už nuopelnus Lietuvai“. Jos, taip pat ir kiek mažiau – bent penkias atžalas į gyvenimą išleidusios moterys pretenduoja ir į antrojo laipsnio valstybinę pensiją – po 116 eurų per mėnesį. Visgi, iš kelių tūkstančių šalies daugiavaikių mamų ja gali džiaugtis tikrai ne visos.  Vaikai, kad ir jau suaugę, negali turėti nė dėmelės savo biografijoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo poetui Vladui Braziūnui nuo šių metų liepos skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis yra 232 eurai. V.Braziūnas yra Lietuvos poetas, vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Kaip poetas jis debiutavo 1974 metais.

Vidaus reikalų ministerija užsimojo penkeriais metais ilginti pareigūnų tarnybos laiką. Valstybinė pensija būtų skiriama ištarnavus 25-erius ir daugiau metų. Dabar pensijai gauti nustatytas 20 metų tarnybos terminas. Ilgesnė tarnyba Siūlymas pailginti šį terminą galiotų vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos pareigūnams.

Valstybinių pensijų skyrimo komisijos posėdžio metu dar 1916-ai daugiavaikių motinų paskirtos antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, komisijos pirmininkės Algimantos Pabedinskienės, šį kartą komisijai pateiktas išties rekordinis bylų šioms pensijoms skirti skaičius.

Kaip praneša Žinių radijas, daugiavaikės motinos, išauginusios 5 ir daugiau vaikų, nuo šių metų sausio mėnesio gali gauti valstybines pensijas, kurių vertė – 400 litų. Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė džiaugiasi tokia iniciatyva, tačiau kritikuoja išmokų gavimo sistemą. „Kodėl žmogus, kuriam norima atsidėkoti, iš pradžių yra apkaltinamas potencialiu sukčiavimu?“ – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ klausė pašnekovė.

Valstybinės antrojo laipsnio pensijos nebus mokamos automatiškai visoms daugiavaikėms motinoms, o tik atitinkančioms įstatymuose numatytus reikalavimus, pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Nuo sausio 1 dienos valstybines pensijas galės gauti motinos, pagimdžiusios, išauginusios iki aštuonerių metų ir gerai išauklėjusios penkis ir daugiau vaikų.

Simona Aginskaitė, LRT radijas, LRT.lt Europos Parlamentas ragina šalis nares išlaikyti daugiapakopę pensijų sistemą, kur svarbiausias fondas – valstybinė pensija. Šią savaitę priimtoje rezoliucijoje taip pat skatinama didinti pensinį amžių, užtikrinti vyresnių žmonių užimtumą bei palaipsniui naikinti ankstyvo išėjimo į pensiją tvarką. Senėjanti Europos visuomenė, mažas gimstamumas ir ekonominė krizė parodė valstybinių ir investicinių sistemų pažeidžiamumą.

Vyriausybė nusprendė vykdyti Konstitucinio teismo nutarimą ir nuo rugsėjo 1 dienos atkurti pensijas iki prieškrizinio lygio. Visa pensija vėl bus mokama ir dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Vyriausybė trečiadienį paskyrė valstybinę pensiją buvusiam ministrui pirmininkui Adolfui Šleževičiui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlė Vyriausybei pensinio amžiaus sulaukusiam ekspremjerui, kaip teigiama, itin turtingam verslininkui, nuo rugpjūčio 1 d. skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri šiuo metu – 800 litų. Dokumentus, reikalingus A. Šleževičiaus pensijai skirti, SADM pateikė Ministro Pirmininko tarnyba.