valstybės kontrolė

Šilumos ūkio įstatymo pataisos neatnešė lauktų rezultatų – ne visos šilumos sistemos modernizuotos ir gyventojams perduota tik nedidelė dalis šilumos punktų, po audito konstatuoja Valstybės kontrolė. Auditoriai taip pat teigia, kad nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga tik daliai gyventojų.

Valstybės kontrolė atliko auditą – įvertino, ar tikslingai organizuojamas ir tinkamai vykdomas mokinių profesinis orientavimas. „Profesinis orientavimas – svarbus mokymo ir užimtumo politikos elementas, sudedamoji aktyvios darbo rinkos politikos dalis, todėl svarbu, kad visi mokiniai turėtų galimybę gauti tokias paslaugas.

 2015 metų biudžeto projekte suplanuotas asignavimų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui, o mokestinių pajamų augimas yra pernelyg optimistinis, pareiškė Valstybės kontrolė. Jos išvadose taip pat nurodoma, kad kitų metų biudžeto projekto aiškinamasis raštas ir jį lydintieji dokumentai yra nepakankamai išsamūs, juose pateikta ne visa informacija, kuri turi būti atskleista pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Valstybės kontrolės teigimu, suplanuotas 4,8 proc.

Valstybės kontrolė baigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl ministerijos biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau finansinių ataskaitų rinkinyje rado apskaitos klaidų. Jų, apskaitydamos nekilnojamąsias kultūros vertybes, padarė ministerijai pavaldžios, dažniausiai – socialinės globos, įstaigos. Be to, auditoriai nustatė valstybės lėšų ir turto naudojimo pažeidimų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę, atkreipdama dėmesį į Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaujamos A. Kubiliaus, sprendimais padarytą žalą Lietuvos valstybei, likvidavus UAB „Gamtinių dujų terminalas“. Keturioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama G. Kirkilo, 2008 m. rugsėjo 18 d. priėmė nutarimą Nr.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valstybės kontrolė nustatė, kad viešosiose gydymo įstaigose pacientai ne visada laiku sulaukia brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų. Be to, tokie tyrimai ne visada atliekami kokybiškai. Valstybės kontrolė aiškinosi, ar gydymo įstaigose pacientams užtikrinamas brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų prieinamumas ir ar tokie tyrimai atliekami kokybiškai. Gydymo įstaigose yra per 1,5 tūkst. brangių medicinos prietaisų.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2014 m. valstybės biudžeto projekto. „2014 m. biudžeto projektas atitinka Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytas taisykles – ir toliau valdžios sektoriaus finansus planuojama konsoliduoti, deficitą kasmet mažinant 1 procentiniu punktu BVP, tačiau nerimą kelia 2013 metų numatomas rezultatas, kurio pagrindu ir suformuotas 2014 metų biudžetas“, – apibendrindama projekto vertinimo rezultatus pažymėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

  Valstybės kontrolierės Giedrė Švedienė teigia neketinanti atsistatydinti, o savo sprendimą kreiptis į teismą dėl per krizę sumažinto atlyginimo vadina teisėtu.   „Neketinu atsistatydinti, nes, manau, kad turėčiau atsistatydinti jeigu nebūčiau kėlusi šios problemos, tai yra akivaizdus teisės aktų pažeidimas. Noriu, kad ši problema būtų išspręsta“, – antradienį Seime teigė kontrolierė, Seime aiškindama, kodėl kreipėsi į teismą.

Aplinkos ministerija, siekdama gerinti atliekų tvarkymo sistemą, dar šių metų pradžioje identifikavo esminius trūkumus ir problemas, kurias reikia spręsti pirmiausia. „Valstybės kontrolės išvados dėl atliekų tvarkymo mūsų nenustebino. Tiesą sakant, Aplinkos ministerija jau metų pradžioje šias problemas buvo įsivardinusi ir ėmėsi veiksmų joms spręsti. Teisės aktai parengti.

Vaikų socializacijos centrai (VSC) sulaukė auditą juose atlikusios Valstybės kontrolės kritikos dėl nerezultatyvios socializacijos. Lietuvoje veikia šeši VSC skirti mokyklos nelankančių, iš namų bėgančių, valkataujančių, linkusių nusikalsti vaikų socializacijai, ugdymui ir socialinės pagalbos teikimui. Audito metu juose Valstybės kontrolė vertino, ar vaikams teikiama pagalba organizuojama tinkamai ir yra rezultatyvi, teigiama kontrolės pranešime.

Atlikus Ūkio ministerijos auditą paaiškėjo, kad verslumą skatinančių agentūrų „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ lėšos buvo naudojamos tikslingai.

Valstybės kontrolė nustatė pažeidimų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijose, taip pat Šalčininkų ir Joniškio rajono savivaldybėse. Valstybės kontrolė, baigusi 2012 metų finansinį auditą, pranešė, kad surašė sprendimus dėl „reikšmingų“ teisės aktų pažeidimų.

Valstybės kontrolė, vertinusi, kaip savivaldybės naudoja valstybės biudžeto lėšas ir turtą, konstatavo, kad aštuoniose buvo socialinės paramos skirstymo pažeidimų. Pastabų, susijusių su socialinės paramos skirstymu, išsakyta Vilniaus miesto ir rajono, Klaipėdos, Rokiškio, Šilutės, Kretingos, Raseinių, Palangos savivaldybėms. Valstybės kontrolė teigia, kad sostinės valdžia nepakankamai stengėsi socialinės paramos lėšas skirstyti racionaliai.

Valstybės kontrolė šalies savivaldybėse įvertino, kaip 2012 m. buvo valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės išteklių fondų gautos lėšos. „Audito metu nustatytos sisteminės problemos rodo, kad savivaldybėse trūksta atsakingesnio ir rūpestingesnio požiūrio valdant valstybės turtą.

„Ar jaučiuosi kvailio vietoje? Skaitydamas Generalinės prokuratūros raštus, turėčiau atsakyti, kad tikrai taip, – komentuodamas prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų statybų portalo balsas.lt vaizdo konferencijoje sakė Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Andrius Mazuronis.

Suformuotas 2013 m. valstybės biudžetas, ekspertų nuomone, geresnis nei tikėtasi, tačiau Valstybės kontrolė ne vieną programos punktą vadina optimistišku, o kai kuriuos įvardija kaip praktiškai neįgyvendinamus. Makroekonominės prielaidos, pagal kurias buvo formuojamas 2013-ųjų valstybės, leidžia manyti, kad pietinės Europos valstybės įtakos eksportui ir importui nedarys kitais metais nedarys.

Seimo narys Petras Gražulis kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydamas ištirti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir lėšos Generalinėje prokuratūroje. Tokiam žingsniui parlamentarą paskatino šių metų gruodžio 4 d. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Kęstučio Vagnerio kreipimasis į Seimą.

Atliktus valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2011 metų. ataskaitos vertinimo auditą Valstybės kontrolė konstatavo, kad valstybės turtas vis dar apskaitos netiksliai. Už 2011 metus dar negalėjome patvirtinti, kad ataskaitoje pateikti duomenys apie valstybės turtą ir įsipareigojimus yra tikri ir teisingi“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Nors gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja ne vienerius metus, deklaracijos neatspindi nei žmonių turto, nei pajamų, skelbia Valstybės kontrolė. Esą apskritai neaišku, kam iš gyventojų renkamos deklaracijos, nes ne visada galima patikrinti, ar pateikiami duomenys realūs.

Universitetų ištekliai būtų panaudoti efektyviau, jeigu universitetai įvertintų darbo rinkos pokyčius ir mokslo studijų pasiekimus ir sudarytų studijų programų rengimo ir atnaujinimo planus, siedami su finansavimo galimybėmis, sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Valstybės kontrolė auditą, kaip organizuojamas universitetų studijų programų rengimas ir vertinimas, atliko Švietimo ir mokslo ministerijoje, Studijų kokybės vertinimo centre ir trylikoje atrinktų valstybinių universitetų.

Šiandien Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis 21-asis kasmetinis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos finansų kontrolės institucijų atstovų (Homologinės grupės) susitikimas. Renginyje dalyvauja visų ES valstybių narių ir Kroatijos 2007–2013 m. struktūrinės paramos audito institucijų, Europos Komisijos (EK) tarnybų, Europos Audito Rūmų (EAR) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atstovai.

Valstybės kontrolė, atlikusi Sveikatos apsaugos ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą ir įvertinusi valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumą, surašė sprendimą. Komentuodama sprendime nurodytus pažeidimus Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sakė: ”Ministerija neatsakingai pirko vaikų sveikatos priežiūros paslaugas ir vykdė viešųjų pirkimų procedūras.

Valstybės kontrolė atliko 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansinius (teisėtumo) auditus ir įvertinusi nustatytus pažeidimus surašė sprendimus.

Valstybės kontrolei atkreipus dėmesį į Konkurencijos tarybos finansavimo šaltinių vienpusiškumą, institucijos pirmininkas Šarūnas Keserauskas premjerui pateikė siūlymų dėl papildomų šaltinių lėšoms generuoti. Pasak jo, tai padėtų institucijai tapti labiau nepriklausomai. Praėjusią savaitę susitikęs su premjeru aptarėte galimus naujus tarybos finansavimo būdus. Papasakokite apie tai plačiau. Valstybės kontrolė silpna mūsų vieta įvardijo finansavimą iš biudžeto.

Rezerviniame (stabilizavimo) ir Privatizavimo fonduose bei valstybės ižde yra yra rimtų buhalterinės apskaitos problemų, teigia finansinius (teisėtumo) auditus atlikusi Valstybės kontrolė. Dėl lėšų ir turto panaudojimo nei šiems fondams, nei valstybės iždui reikšmingų pastabų nėra. Finansų ministerijai dar teks padirbėti siekiant tinkamai įvaldyti naujuosius Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus.

Valstybės kontrolė nustatė, jog Teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo priedus už darbą, kuris nebuvo atliktas, ir už darbą, už kurį kartą jau buvo sumokėta. Priedų  dydis - nuo 10 tūkstančių litų. Valstybinė teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo 47,2 tūkstančių litų priedų už darbą, kuris nebuvo atliktas, 91,2 tūkstančius litų priedai buvo mokėti visus metus, nors darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio.

Aukštosios mokyklos dažnai nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, konstatuoja Valstybės kontrolė, baigusi finansinius (teisėtumo) 2011 m. auditus Vilniaus (VU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Lietuvos edukologijos universitetuose (LEU) bei Vilniaus dailės akademijoje (VDA). „Dažniausi pažeidimai, kuriuos nustatėme audituodami šias aukštąsias mokyklas, yra Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymas.

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Nustatyta, kad ministerija neužtikrino, jog Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos namams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos (1 796,9 tūkst. Lt) būtų panaudotos teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. Ministerija, skirdama lėšas minėtiems subjektams, nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo.

Analizuojant Europos sveikatos draudimo kortelių viešojo pirkimo procedūras Valstybei kontrolei kilo įtarimų dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių, todėl audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė susitiko su Lietuvoje viešinčia Europos Parlamento Biudžeto ir kontrolės komiteto narių delegacija, kuriai vadovauja Michaelis Theureris. Europarlamentarai domėjosi 2009 m. Valstybės kontrolės atlikto veiklos audito „Lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui naudojimas“ rezultatais.

Ukmergės ir Plungės savivaldybių vadovai privalės imtis griežtų priemonių išieškant žalą iš kaltų asmenų, o padariusiems pažeidimus pritaikyti tarnybinę ar drausminę atsakomybę. Valstybės kontrolė įtaria, kad Ukmergės rajono savivaldybėje kai kurie viešieji pirkimai buvo vykdomi neskaidriai, todėl audito medžiagą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas. Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln.

Europos Komisija pranešė atnaujinanti Lietuvai ES lėšų mokėjimus iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų. Mokėjimai, kurių bendra vertė 163 mln. eurų, buvo laikinai sustabdyti šių metų vasarį atsižvelgus į Valstybės kontrolės išvadas dėl galimų įgyvendinamų projektų neatitikimų. Finansų ministerija Europos Komisijai dar kovo viduryje pateikė prašomą informaciją, o balandžio pradžioje ją papildė, informuodama apie veiksmus, taisant audito metu nustatytus neatitikimus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų ir pašarų valstybinę kontrolę, pirmą šių metų ketvirtį dėl nustatytų saugos reikalavimų neatitikimų uždraudė tiekti į Lietuvos rinką daugiau kaip 235 tonas maisto produktų ir 56 t negyvūninių pašarų.

Valstybiniai auditoriai, įvertinę kaip planuojamos ir naudojamos mokinio krepšelio lėšos, nustatė, kad mokinio krepšelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, krepšelio koeficientai buvo per dažnai keičiami. „Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo modelis paremtas mokinio krepšelio principu reikalauja korekcijų“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Nuo 2003 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui 2011 m. veiklos ataskaitą apie atliktus valstybinius auditus ir jų rezultatus, bendradarbiavimą su audituojamais subjektais, institucijomis, kurių veikla susijusi su Valstybės kontrolės funkcijomis, tarptautinėmis organizacijomis, apie Valstybės kontrolės strateginius tikslus ir vykdomas priemones jiems pasiekti. „Įgyvendindami 2011 metų valstybinio audito programą, prioritetine veiklos sritimi buvome pasirinkę viešuosius pirkimus.

Valstybės kontrolė atliko apsirūpinimo vaistais ligoninėse auditą. „Nustatėme, kad vaistams skirtų išlaidų dalis didžiosiose ligoninėse skiriasi 6,5 karto, regioninėse ir rajonų – 4 kartus, o slaugos ir palaikomojo gydymo – daugiau kaip 10 kartų“, – komentuodama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Kokią dalį lėšų skirti vaistams, nustato ligoninės steigėjas arba šią funkciją perduoda pačiai ligoninei.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikina, kad neaiškumus su Europos Komisija, dėl kurių pastaroji sustabdė ES lėšų išmokėjimą Lietuvai iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų, išspręs per mėnesį. „Tikimės, kad pavyks labai greitai. Maksimalus terminas yra šeši mėnesiai, tačiau turint omenyje, kaip sparčiai vyksta procesas, situaciją turėtų pavykti išspręsti per artimiausią mėnesį“, – po vyriausybės posėdžio sakė ministrė.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad konservatorių Vyriausybė pro pirštus žiūrėjo į tai, kas vyksta ES paramos panaudojimo srityje. Europos Komisijai konstatavus, kad Lietuva europinę paramą naudoja su neleistinais pažeidimais, laikinai nutrauktas ES lėšų mokėjimas iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų.

Investicijos į bendrosios pagalbos sistemos kūrimą – didžiulės, o nauda – jų neatitinkanti. Tokią išvadą, atlikusi Bendrojo pagalbos centro (BPC) veiklos auditą, padarė Valstybės kontrolė.

Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros kūrimas užsitęsė, o tam skiriamos lėšos ne visuomet naudojamos efektyviai. Pagrindinė priežastis, kodėl daugiau nei dešimt metų užsitęsė infrastruktūros kūrimas, yra planavimo nebuvimas ir tarpinstitucinio veiksmų koordinavimo trūkumas, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą. (Papildyta 16:36 val.) R. Palaičio teigimu, Bendrojo pagalbos centro problemos sprendžiamos, veikla tobulinama.

2011 m. pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo. Joje teigiama, kad šios institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir apsaugotos nuo išorės poveikio. Kitaip sakant – ir nuo politikų bei valdininkų įtakos.

Valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo: neatsižvelgiama į asmenų skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos. Tai konstatavo Valstybė kontrolė, atlikusi valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimo auditą.

Vaistinio preparato metadono apyvartos kontrolė Lietuvoje yra nepakankama, pakaitinį gydymą teikiančių įstaigų tinklas neatitinka realaus poreikio, o pagalba sergantiems narkomanija yra neefektyvi, konstatavo Valstybės kontrolė, atlikusi metadono vartojimo Lietuvoje 2009–2010 metais tyrimą. Pasak Valstybės kontrolės, Valstybinis psichikos sveikatos centras pakaitinio gydymo stebėseną atlieka formaliai – tik surenka ir apibendrina gydymo įstaigų pateiktus duomenis, neįsitikina jų pagrįstumu.

Premjeras Andrius Kubilius nesutinka su Valstybės kontrolės teiginiu, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas yra per daug optimistinis. Trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo Premjeras, komentuodamas Valstybės kontrolės išvadas, esą 2012 metų apskaičiuotos valstybės biudžeto pajamos yra per daug optimistinės, teigė, kad Finansų ministerijos pateikiami skaičiavimai pasitvirtina kasmet, todėl ateinančių metų biudžeto pajamomis nereikėtų abejoti ir šiemet.

Valstybės kontrolė baigė auditą, kuriuo vertinta 2009 m. pabaigoje pradėta vykdyti elektros energetikos sektoriaus pertvarka. Nors Energetikos ministerija teigia, kad pertvarka iš esmės baigta – išspręsta elektros energetikos ūkio valdymo ir struktūros problema, sukurta infrastruktūra efektyviai sektoriaus veiklai ir energetinei nepriklausomybei įtvirtinti, tačiau kol kas neįvykdytas vienas svarbiausių tikslų – perdavimo sistemos operatoriaus atskyrimas.

Valstybės kontrolei atlikus auditą, nustatyta, kad statybos įmonių ir specialistų atestavimo tvarka neužtikrina darbų kokybės. Per statybų bumą įsigijusių butus beveik 70 procentų nepatenkinti statinio kokybe. Tačiau dėl įvairių pažeidimų nuo 2003 m. buvo panaikinti tik 12 statybos įmonių atestatai. Suteikiant įmonėms statybų atestatą atsižvelgiama į specialistų kvalifikaciją, vertinama įmonių veikla, personalo pasirengimas, turima techninė bazė.

Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos viešojo transporto elektroninio bilieto (el. bilieto) sistemų auditą, nustatė, kad nepakankamai koordinuojamas el. bilieto sistemų kūrimas ir kontroliuojama jų plėtra, el. bilieto projektas plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai. „Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln.

  Valstybės kontrolei pareiškus, kad Aplinkos ministerija nekontroliavo lėšų panaudojimo įrengiant ir demontuojant Lietuvos pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ ekspoziciją ir iš paslaugą teikusios UAB „Ekspobalta“ nepareikalavo, kad darbų priėmimo aktuose būtų nurodyti atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, ministerija sako, kad pinigai niekur nedingo. Negavusi šias išlaidas patvirtinančių duomenų, Valstybės kontrolė negalėjo įvertinti, ar 2,9 mln.