valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė, atlikusi 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų vertinimą, prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,7 procentinio punkto daugiau nei numatyta biudžeto projekte. Tokias projekcijas labiausiai lemia centrinės valdžios pajamų ir išlaidų bei „Sodros“ biudžeto balanso pesimistiškesnės projekcijos, teigiama Valstybės kontrolės išvadoje.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pasiūlė suteikti kiek daugiau laiko Valstybės kontrolei atlikti neplanuotą aplinkosaugos auditą – jis turėtų būti baigtas iki gegužės pradžios. Dėl to ketvirtadienį balsuos Seimas. Anksčiau auditą buvo numatyta baigti iki balandžio pradžios, tačiau Valstybės kontrolė, norėdama atlikti kokybišką auditą, siūlė liepos 1-ąją.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.

Socialinės paramos sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, o didelė dalis pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo paramos, teigia Valstybės kontrolė. Įvertinusi savivaldybių teiktą socialinę paramą Valstybės kontrolė konstatuoja, kad pernai pirmą pusmetį nebuvo užtikrinti 86 proc. skurdžiai gyvenusių asmenų ar šeimų minimalūs poreikiai, o 2017 metų antrą pusmetį – 87 procentų. Praėjusiais metais nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis siekė 245 eurus.

Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos pernai augo sparčiau nei išlaidos, o jo perviršis buvo didesnis nei planuota, tačiau rezervuose suklauptų lėšų suma 2018 metų pabaigoje buvo mažesnė nei planuota, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos stabilumo 2019 metų programos vertinimą. Valstybės kontrolės duomenimis, valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 92,4 mln. eurų didesnis nei 2017-aisiais, o rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 38,3 mln.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija nusprendė prašyti Valstybės kontrolės atlikti visų iki šiol Lietuvoje rengtų pasaulio jaunimo susitikimų finansinį ir veiklos auditą. „Kreipsimės į Valstybės kontrolę, kad būtų atliktas auditas nuo 2013 iki 2018 metų ir patikrintas susitikimų finansavimas, ar teisingai panaudotas, ar rezultatai pasiekti, ar atitinka kriterijus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas.

Nenaudojamos poilsinės, pirtys ir dar tūkstančiai beverčių statinių bei milijonai eurų jų išlaikymui kasmet – štai kokią valstybės žaizdą apnuogino Valstybės kontrolė, panagrinėjusi valstybei priklausančius pastatus. Nors Finansų ministerija prisiima atsakomybę dėl šios naštos ir žada imtis permainų, Seimo nariai piktinasi, kad procesas juda kone vėžlio greičiu.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Mokinio ugdymas mažoje mokykloje kainuoja brangiau, mokytojui mokinių tenka mažiau, o rezultatai – prastesni, pažymi Valstybės kontrolė (VK). „Kas mus neramina – mažoje mokykloje vieno vaiko ugdymas valstybei kainuoja daugiau nei keturis kartus, bet ji negali pasigirti gerėjančiais pasiekimais“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė VK atstovė Lina Balėnaitė.

  Valstybė valdo daugiau kaip 28 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų, tačiau didelė dalis jo yra menkavertė, nenaudojama arba nereikalinga jos funkcijoms, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi turto valdymo auditą.

Skurdo įveikimas, švietimo sistemos tobulinimas, pedagogų prestižo gerinimas – nėra tik ambicingi Lietuvos valdančiųjų tikslai, dirbti šiose srityse įsipareigojo visos Jungtinės Tautos. Tačiau panašu, kad kol kas Lietuvoje bandomos įgyvendinti pavienės iniciatyvos ir projektai nepadeda pakirsti problemos šaknų.

 Kitų metų biudžete numatomas milijonu eurų didesnis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) biudžetas, šiek tiek didėja Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Konkurencijos tarybos biudžetas, Valstybės kontrolei skiriamos lėšos bus šiek tiek mažesnės nei šiemet. Pagal kitų metų biudžeto projektą, iš minėtų tarnybų daugiausiai turėtų augti Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžetas: jai kitais metais skiriama 9 mln. 836 tūkst. eurų, šiemet – 8 mln. 738 tūkst. eurų.

Lėšos ir turtas Kauno tardymo izoliatoriuje naudojami neatsakingai, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi įstaigoje pernai metų finansinį auditą ir nustačiusi gausą pažeidimų. „Šio audito rezultatai parodė, kad finansinė ir kita informacija nesudaro pagrindo priimti pagrįstus lėšų ir turto valdymo sprendimus, biudžeto lėšos ir valstybės turtas naudojami neatsakingai, – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.

Vos kelios valstybės valdomos įmonės neša pelną, o didžioji dauguma neefektyviai naudoja valstybės lėšas, kartais tokios įmonės net konkuruoja tarpusavyje. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas, kuris parodė Valstybės valdomų įmonių problemines vietas. Valstybės kontrolės 3-iajo Audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Julius Lukošius, pristatydamas atliktus auditus tikino, kad valstybės įtaka jos valdomoms įmonėms yra fragmentiška.

Mažesnių vaistų kainų reikalauja ne tik visuomenė, bet ir Vyriausybė su Prezidentūra. Visgi, atlikti rinkos stebėjimai parodė, kad kainą mažinti galintys mechanizmai Lietuvoje veikia gana prastai. O žmonės nei iš gydytojų, nei iš vaistininkų apie prieinamus pigesnius vaistus dažniausiai nė nesužino. Tai parodė Valstybės kontrolės atlikta audito ataskaita, vertinanti generinių (pigesnių) vaistų prieinamumą ir Konkurencijos tarybos išvados.

Valstybės kontrolė teigia, kad 2012–2015 metais vystant elektronines sveikatos sistemas trūko racionalaus požiūrio į finansavimą, o ją plėtojant toliau kartojamos šio laikotarpio klaidos. Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad problemos paveldėtos iš ankstesnės valdžios, ir žada trūkumus taisyti. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad 2015–2025 metais į e.sveikatą planuojamos investicijos sudaro apie 28 mln. eurų, tačiau trūksta kriterijų, kaip bus vertinami rezultatai.

Visoje švietimo sistemoje daug ydų ir ne iki galo atliekamų darbų, rodo Valstybės kontrolės parengta švietimo sistemos rizikos grėsmių ataskaita. Problemos įžvelgiamos pradedant ikimokyklinių ir baigiant mokymusi visą gyvenimą. Esminės problemos – per žemi pasiekimai, žema mokslo kokybė ir pažangos trūkumas.

Valstybės kontrolė kritikuoja, kaip savivaldybės valdo ir skirsto socialinius būstus. „Savivaldybės dažnai pasirenka brangiausią būsto įsigijimo būdą – naujų būstų statybą, nenaudojamų pastatų rekonstrukciją. Be to, planuojamų statyti naujų ir rekonstruojamų nenaudojamų pastatų vidutinės kainos, palyginti su vidutinėmis kainomis rinkoje, kai kuriose savivaldybėse yra didesnės nuo 2 iki 10 kartų.

Valstybės kontrolė sako galinti efektyviai dirbti ir su mažiau darbuotojų – Seimo valdyba tam pritaria. Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys Seimo valdybai, kuri tvirtina šios institucijos etatų skaičių, pateikė prašymą 5 proc. sumažinti įstaigos etatų kiekį. „Jis pateikė sprendimo projektą leisti sumažinti pas jį dirbančių valstybės tarnautojų skaičių. Mes tam pritarėme“, – BNS sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė.

Lietuvoje dabar yra pradėtų investicinių projektų, kurie finansuojami iš valstybės lėšų, už 10 mlrd. eurų, teigia Valstybės kontrolė. Be to, aptikta, kad iš tikrųjų tokių projektų yra tris kartus daugiau, negu iki šiol buvo skelbiama viešai. Atlikus beveik 20 metų galiojančios Valstybės investicijų programos (VIP) auditą, nustatyta, kad investicijomis laikytos lėšos, skirtos įsigyti narų kostiumų, peryklų, pripučiamų valčių, mikroskopų, videokamerų, priekabų šunims arba išdažyti grindis.

Valstybės kontrolė teigia, kad per 2013–2015 metus kitų asmenų padarytai žalai atlyginti valstybė išmokėjo beveik 51 mln. eurų, o regreso teise išieškota suma per tą laikotarpį siekia vos 1,6 mln. eurų. „Auditas parodė, kad sunkumų susigrąžinant lėšas kyla ne tik dėl sudėtingo ir brangaus regreso teisės įgyvendinimo proceso, bet ir dėl institucijų per mažai aktyvių veiksmų“, - teigia Valstybės kontrolė.

Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė apie uždaromus padalinius regionuose ir darbuotojų perkėlimą į Vilnių. Ši valstybinė institucija ketina atsisakyti penkių padalinių apskričių centruose, o funkcijas perkelti į Vilnių, nors ir taip regionuose dirba apie 590 tarnautojų, o tik sostinėje net 620. Neseniai darbuotojų regionuose mažino Valstybės kontrolė, teismai, prokuratūra, policija ir kitos valstybinės institucijos.

Ekstremalioms situacijoms Lietuvoje pasirengta nepakankamai, teigia už civilinę saugą ir reagavimą ekstremaliu atveju atsakingų valstybės institucijų pasirengimą pavojams įvertinusi Valstybės kontrolė (VK). VK pranešime nurodoma, kad šalyje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, tinkamai neveikia perspėjimo sirenos, neorganizuojamos civilinės saugos pratybos, o „institucijose vyrauja formalus požiūris į pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms“. Vyriausybė 2010 metais nustatė, kad už reagavimą ekstr...

Finansų ministerijos parengtas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus 2016-2019 metams yra pagrįstas ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, teigia Valstybės kontrolė. Auditorių teigimu, jeigu politika nesikeis, sumažėja rizika nukrypti nuo užsibrėžto 2016 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio, nes 2015 metais faktiniai darbo rinkos rodikliai buvo geresni nei projektuotieji pernai rudenį ir jų augimo projekcijos šiems metams yra peržiūrimos didėjimo kryptimi.

Valstybės kontrolė šiais metais daugiausiai dėmesio skirs 2016 metų biudžetui, 2017 metų biudžeto projektui, europinės paramos įsisavinimui, valstybės valdomų įmonių valdymo efektyvumui bei viešųjų finansų valdymui. Kontrolieriai per metus planuoja baigti 53 auditus. „Šiais metais startuojame su pakankamai rizikingu biudžetu ir prognozėmis. Mes esame skeptiškesni ir atsargesni, mūsų nuomone, fiskalinės drausmės taisyklės buvo interpretuotos ir nustatytos pakankamai lanksčiai.

Šią savaitę Seimas ketina priimti 2016 m. biudžetą, kuris nubrėš gaires, kaip gyvensime kitąmet. Valdančiosios koalicijos partneriai, nekreipdami į Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos pastabas, socdemus žada ir toliau spausti dėl reikšmingesnio minimalios algos didinimo. Tuo metu opozicija ragina prisiminti 2008 m. Lietuvą užklupusią krizę bei perspėja nesantys tikri, ar palaikys biudžetą balsavimo metu.

Valstybės kontrolė, optimizuodama valdymo sistemą, planuoja atsisakyti skyrių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Apie planuojamas permainas trečiadienį valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys informavo Seimo Audito komitetą, kuris surengė išvažiuojamąjį posėdį Valstybės kontrolėje. Teritorinių skyrių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje turėtų nelikti nuo 2017-ųjų liepos. „Tokiu būdu sumažės etatų skaičius audito aptarnavimo srityje, bet bus stiprinami tiesioginio auditinio darbo pajėgumai.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Vis dėlto panašu, kad premjeras Algirdas Butkevičius dėl to galvos nesuka ir teigia, kad biudžeto projektas nebus koreguojamas. Tuo metu Seimo opozicija ragina ministrą pirmininką nusiimti rožinius akinius ir mažinti valstybės išlaidas, mat kitu atveju politikai grasina boikotuoti 2016 m. biudžeto projektą.

Lietuva susiduria ne su maža, o su vidutine valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia 2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė. „2016 metų biudžeto projektas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos.

Policijos informacinių technologijų (IT) vidaus kontrolė vykdoma silpnai, tai turi neigiamos įtakos informacinių sistemų saugai bei policijos ir kitų institucijų darbo kokybei, teigia Valstybės kontrolė.

Dėl netinkamos apsaugos gali išnykti lietuviškosios bitės ir skalikai, grėsmė kyla ir kitoms lietuviškoms rūšims, teigia Valstybės kontrolė (VK). Atlikus ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros auditą paaiškėjo, kad veislinė gyvulininkystė nėra tinkamai planuojama, nesudarytos sąlygos išsaugoti nykstančias lietuviškas rūšis. „Kai vertinome, kaip tas procesas vyksta, matome, kad nėra nustatyti aiškūs kriterijai įtraukimo į saugomų gyvūnų genetinių išteklių sąrašą.

 Jei kiltų pavojus, savivaldybės nebūtų pasirengusios apie jį įspėti pusės visų gyventojų, konstatavo Valstybės kontrolė. Įstaiga, atlikusi auditą 60-yje šalies savivaldybių, nustatė, kad esant ekstremaliai situacijai turimomis priemonėmis būtų galima įspėti tik 51,5 proc. gyventojų. „Nepakankamai pasirengta valdyti gresiančias ar susidariusias ekstremalias situacijas, apsaugoti gyventojus pavojaus atveju“, - rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai. Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo.

Lietuva turi galimybių priimti daugiau pabėgėlių, tačiau tam būtina baigti migracijos sistemos pertvarką bei priimti racionalesnius sprendimus dėl pabėgėliams apgyvendinti skirtų patalpų, sako Valstybės kontrolė. Antradienį paskelbtoje išankstinio tyrimo ataskaitoje Valstybės kontrolė konstatuoja, kad siekiant suvaldyti migracijos procesus, iki 2016-ųjų Lietuva yra užsibrėžusi baigti migracijos procesų sistemos tobulinimą, tačiau kol kas į priekį pasistūmėta nedaug.

Valstybės kontrolė (VK) pirmadienį pranešė tirsianti galiojančią valstybės tarnautojų darbo Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamuose projektuose apmokėjimo tvarką. Poziciją šiuo klausimu VK žada pateikti per savaitę. Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sako, jog bus pateikti pasiūlymai, kurie padėtų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų rengėjams suformuluoti optimalias apmokėjimo už darbą nuostatas.

 Valstybės kontrolė, atlikusi sostinės savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliekamų auditų peržiūrą, aukščiausiu balu įvertino tarnybos darbą. Tai pirmas toks aukštas įvertinimas, ankstesniais laikotarpiais, vadovaujant kitiems kontrolieriams, tarnyba taip gerai nebuvo įvertinta.

 Lietuvoje neužtikrinamas vienodas neformaliojo švietimo prieinamumas visiems mokiniams, esamas finansavimo mechanizmas neskatina jo plėtros, nepakankamai užtikrinama šio švietimo kokybė, teigia Valstybės kontrolė. Atlikę auditą, kontrolieriai konstatavo, kad apie 90 proc. neformaliojo švietimo įstaigų yra didžiuosiuose šalies miestuose arba rajoninių savivaldybių centruose, todėl mokiniams iš atokesnių nuo centro mokyklų į jas nuvykti yra problemiška.

Šilumos ūkio įstatymo pataisos neatnešė lauktų rezultatų – ne visos šilumos sistemos modernizuotos ir gyventojams perduota tik nedidelė dalis šilumos punktų, po audito konstatuoja Valstybės kontrolė. Auditoriai taip pat teigia, kad nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga tik daliai gyventojų.

Valstybės kontrolė atliko auditą – įvertino, ar tikslingai organizuojamas ir tinkamai vykdomas mokinių profesinis orientavimas. „Profesinis orientavimas – svarbus mokymo ir užimtumo politikos elementas, sudedamoji aktyvios darbo rinkos politikos dalis, todėl svarbu, kad visi mokiniai turėtų galimybę gauti tokias paslaugas.

 2015 metų biudžeto projekte suplanuotas asignavimų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui, o mokestinių pajamų augimas yra pernelyg optimistinis, pareiškė Valstybės kontrolė. Jos išvadose taip pat nurodoma, kad kitų metų biudžeto projekto aiškinamasis raštas ir jį lydintieji dokumentai yra nepakankamai išsamūs, juose pateikta ne visa informacija, kuri turi būti atskleista pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Valstybės kontrolės teigimu, suplanuotas 4,8 proc.

Valstybės kontrolė baigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl ministerijos biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau finansinių ataskaitų rinkinyje rado apskaitos klaidų. Jų, apskaitydamos nekilnojamąsias kultūros vertybes, padarė ministerijai pavaldžios, dažniausiai – socialinės globos, įstaigos. Be to, auditoriai nustatė valstybės lėšų ir turto naudojimo pažeidimų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę, atkreipdama dėmesį į Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaujamos A. Kubiliaus, sprendimais padarytą žalą Lietuvos valstybei, likvidavus UAB „Gamtinių dujų terminalas“. Keturioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama G. Kirkilo, 2008 m. rugsėjo 18 d. priėmė nutarimą Nr.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valstybės kontrolė nustatė, kad viešosiose gydymo įstaigose pacientai ne visada laiku sulaukia brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų. Be to, tokie tyrimai ne visada atliekami kokybiškai. Valstybės kontrolė aiškinosi, ar gydymo įstaigose pacientams užtikrinamas brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų prieinamumas ir ar tokie tyrimai atliekami kokybiškai. Gydymo įstaigose yra per 1,5 tūkst. brangių medicinos prietaisų.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2014 m. valstybės biudžeto projekto. „2014 m. biudžeto projektas atitinka Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytas taisykles – ir toliau valdžios sektoriaus finansus planuojama konsoliduoti, deficitą kasmet mažinant 1 procentiniu punktu BVP, tačiau nerimą kelia 2013 metų numatomas rezultatas, kurio pagrindu ir suformuotas 2014 metų biudžetas“, – apibendrindama projekto vertinimo rezultatus pažymėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

  Valstybės kontrolierės Giedrė Švedienė teigia neketinanti atsistatydinti, o savo sprendimą kreiptis į teismą dėl per krizę sumažinto atlyginimo vadina teisėtu.   „Neketinu atsistatydinti, nes, manau, kad turėčiau atsistatydinti jeigu nebūčiau kėlusi šios problemos, tai yra akivaizdus teisės aktų pažeidimas. Noriu, kad ši problema būtų išspręsta“, – antradienį Seime teigė kontrolierė, Seime aiškindama, kodėl kreipėsi į teismą.

Aplinkos ministerija, siekdama gerinti atliekų tvarkymo sistemą, dar šių metų pradžioje identifikavo esminius trūkumus ir problemas, kurias reikia spręsti pirmiausia. „Valstybės kontrolės išvados dėl atliekų tvarkymo mūsų nenustebino. Tiesą sakant, Aplinkos ministerija jau metų pradžioje šias problemas buvo įsivardinusi ir ėmėsi veiksmų joms spręsti. Teisės aktai parengti.

Vaikų socializacijos centrai (VSC) sulaukė auditą juose atlikusios Valstybės kontrolės kritikos dėl nerezultatyvios socializacijos. Lietuvoje veikia šeši VSC skirti mokyklos nelankančių, iš namų bėgančių, valkataujančių, linkusių nusikalsti vaikų socializacijai, ugdymui ir socialinės pagalbos teikimui. Audito metu juose Valstybės kontrolė vertino, ar vaikams teikiama pagalba organizuojama tinkamai ir yra rezultatyvi, teigiama kontrolės pranešime.