valstybės biudžetas

Vokietijos vyriausybės sutiko 6 mlrd. eurų sumažinti mokesčius gyventojams su mažomis ir vidutinėmis pajamomis. Taip valdžia nutarė išreikšti savo padėką gyventojams už nesibaigiančios skolų krizės Europoje naštą, praneša „Associated Press“. Apie šį vyriausybės žingsnį sekmadienį pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel). Mokesčiai bus mažinami dviem etapais. Pirmasis prasidės 2013 m. sausį, mokesčiai bus sumažinti 2 mlrd. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ragina gyventojus pateikti metinę pajamų deklaraciją ir susigrąžinti per daug jiems išskaičiuotą pajamų mokestį, kurio bendra suma siekia apie 48,4 mln. Lt. Gyventojų pajamų deklaracijas už 2010 metus pateikė per 780 tūkst.

Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema.

Dalį svarbių postų valstybės tarnyboje tie patys asmenys užima ištisus dešimtmečius. Riboti viešojo sektoriaus įstaigų vadovų kadencijas ir rotuoti pareigūnus kol kas ryžtamasi toli gražu ne visose valstybės tarnybos srityse. Tačiau parlamentarų sukritikuota valstybės valdymo tobulinimo koncepcija, kuria siekiama riboti vadovų postus užimančių tarnautojų kadencijas, rengiama toliau. Aktyviausiai šioje srityje reiškiasi Prezidentūra.

Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) išaugo 2,5 proc. Liepos mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc.

Per septynis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 131 mln. litų daugiau akcizo mokesčių nei per tą patį laikotarpį 2010 metais.Lyginant su pernai, už tabaką surenkamų akcizų suma padidėjo 19 proc., už dyzeliną – 20 proc., alkoholį – 4 proc. Tačiau akcizų už benziną surinkta mažiau.

Siūloma įstatyme numatyti galimybę kompensuoti dalį išlaidų už suvartotą elektros energiją mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tokį Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Valerijus Simulikas ir Edvardas Žakaris. „Priėmus įstatymo projektą, bus įtvirtinta galimybė kompensuoti dalį išlaidų už suvartotą elektros energiją, mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Kai eiliniai švietimo darbuotojai gauna grašius, Seimui ir Vyriausybei patarinėjanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) pinigus taško į kairę ir į dešinę. Valstybės kontrolei Lietuvos mokslo taryboje nustačius gausybę pažeidimų, švietimo ir mokslo ministras auditorius apkaltino kompetencijos trūkumu. Kai eiliniai švietimo darbuotojai gauna grašius, Seimui ir Vyriausybei patarinėjanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) pinigus taško į kairę ir į dešinę.

Valstybės kontrolė, Kultūros ministerijoje atlikusi praėjusių metų finansinį ir teisėtumo auditą, sako, kad ministerija padarė akivaizdžią pažangą tvarkydama ministerijos finansinę apskaitą, tačiau ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose lėšos ne visuomet buvo naudojamos taip, kaip nustatyta teisės aktuose.

Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) bendrai įsteigtame Rizikos analizės centre (toliau –RAC) surengė susitikimą su Antrinio perdirbimo įmonių asociacijos (toliau – APĮA), vienijančios stambiausius metalo laužo supirkėjus, prezidentu - Robertu Butkumi.

Dar pernai dešimt didžiausių mokesčių mokėtojų per 2010 metus sumokėjo 6 proc. mažiau mokesčių į biudžetą negu užpernai, o jau šiemet per pirmąjį ketvirtį dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės kasą padidėjo 14 proc., palyginti su 2010 metų I ketvirčiu. Šių metų I ketvirtį sąrašo 1–2 vietose nepajudinamai laikosi AB „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos dujos“, nors pagal metinius mokesčius pernai „Lietuvos dujos“ užėmė ketvirtą, o užpernai – šeštą vietą.

Klestint tarptautinei prekybai, pasaulio ekonomikos atsigavimo nesustabdė nei kylančios maisto kainos, euro zonos valstybių finansinės problemos, nei gamtos katastrofos Japonijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad pasaulio ekonomika dar nėra visiškai išsigydžiusi praūžusios krizės žaizdų ir tebeguli ligos patale. Anot „Nordea Bank Lietuva“ vyr.

Minimalų atlyginimą uždirbanti šiaulietė Zita Urbonienė nustebo, kai pradėjo gauti „nulines“ sąskaitas už daugiabučio, kuriame ji gyvena, renovaciją. Dar labiau nustebo sužinojusi, kad kredito ir palūkanų išlaidas jai pilnai kompensuoja valstybė. „O juk daugybė žmonių nedrįsta skolintis renovacijai vien dėl to, kad patys yra socialiai remtini, stinga pinigų“, — sakė moteris.

Svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai – trumpai: 2011 03 07, pirmadienis Kaziuko mugė džiugino išgryninta lietuviška kokybe, bet liūdino kainomis. Jau šimtmečius (skaičiuojama, kad 407 kartą) sostinėje rengiama Kaziuko mugė šiemet neregėtai išsiplėtė – per pusantro tūkstančio dalyvių užplūdo ne tik Rotušės aikštę, Gedimino prospektą, Pilies gatvę, bet nusidriekė net iki Užupyje esančio Tymo kvartalo.

Po ilgai trukusios kovos buvo pasiekta, kad nuo 2009 metų vaisiams ir daržovėms įsigaliotų 5 proc. pridėtinės vertės mokestis, tačiau visos pastangos perniek nuėjo per vieną mokesčių reformos naktį. Lietuvoje, palyginti su dauguma Europos Sąjungos šalių, daržovės, uogos, sertifikuoti ekologiški ir išskirtinės kokybės maisto produktai apmokestinami dideliu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), nors Europos Komisija rekomenduoja darbui imlioms sritims taikyti kur kas mažesnį šio mokesčio tarifą.

Valstybinė Japonijos skola pasiekė „kritinę ribą“, ir jeigu situacija nepagerės, šalis gali prarasti investuotojų pasitikėjimą. Apie tai rašo „The Financial Times“, remdamasis Japonijos finansinės biudžetinės politikos ministru Kaoru Esanu (Kaoro Esano). Kaip rašo laikraštis, artimiausiu metu Japonijos valstybės skola gali viršyti 200 proc. BVP.

Lietuvos Vyriausybės užmojais be jokio konkretaus veiksmų plano kitąmet ištraukti iš šešėlio milijardą litų netiki ne tik Seimo opozicija, bet ir Algirdas Šemeta – eurokomisaras, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą bei kovą su sukčiavimu. „Nėra lengva padaryti taip, kad tas milijardas atsirastų biudžete, – Lietuvos Vyriausybės užmojus kitais metais iš šešėlinės ekonomikos gauti apie milijardą litų komentavo EK narys. – Bet manau, gerai, kad Vyriausybė bando tai padaryti.

Prieš beveik dvejus metus siūlytą moratoriumo valstybės turto švaistymui idėją antrą kartą bando palaikyti Seimo nariai Kęstutis Daukšys ir Valdemaras Valkiūnas. Pernai šie parlamentarai jau buvo užregistravę pasiūlymą dėl dalies viešųjų pirkimų procedūrų stabdymo. K.Daukšio ir V.Valkiūno iniciatyvą tuomet palaidojo ne tik Seimo dauguma, bet ir opozicija.

Kitų metų biudžetą „matė tik Dievas“, o praėjusių metų biudžetas vykdytas blogai, - mano Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė. Valdančiajai koalicijai ir Liberalų Sąjūdžiui priklausąs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas  Kęstutis Glaveckas – nesutinka.

Finansų ministerijos duomenimis, šių metų pirmojo ketvirčio valdžios sektoriaus deficitas sudarė 1 mlrd. 686,1 mln. litų arba 1,8 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 759 mln. litų). Palyginus su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, šių metų pirmojo ketvirčio deficitas buvo 300 mln. litų mažesnis. 2010 metų pirmojo ketvirčio valdžios sektoriaus pajamos buvo 7 mlrd. 434,9 mln. litų, išlaidos – 9 mlrd. 118,5 mln.

Per 2010 metų balandį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 408,3 mln. litų, planuota – 1 mlrd. 327,5 mln. litų, duomenis pateikia Finansų ministerija. Balandį daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 579,1 mln. litų, buvo planuota surinkti 451,5 mln. litų. Per ta patį laikotarpį 234,3 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes), planuota – 274,4 mln. litų. Pelno mokesčio per balandį gauta 18 mln. litų, buvo planuota – 23,4 mln. litų.

Gruodžio 10 dieną Seimas pritarė valstybės biudžeto projektui. Išlaidos be ES paramos lėšų viršys 18 mlrd. litų, kartu su jomis – 26 mlrd. litų. Valstybės biudžeto išlaidos mažės 4,7 proc. palyginus su 2009 metais. I Išlaidos apkarpytos (per?) švelniai, tačiau didesniam biudžeto taupymui įgyvendinti trukdė keletas sunkiai išvengiamų išlaidų – skolos aptarnavimo kaštai, ES lėšų kofinansavimas, tam kad būtų įsisavintos beveik 8 mlrd.