valdemaras rupšys

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys su JAV bei vyriausiuoju NATO pajėgų Europoje vadu generolu Christopheriu G. Cavoliu aptarė atnaujintus gynybos planus Baltijos regionui, trečiadienį pranešė kariuomenė. „NATO gynybos planų kūrimas yra vienas pagrindinių mano, kaip Vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado uždavinys.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys antradienį lankosi Belgijoje, kur aptars gynybos planų įgyvendinimo klausimus. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, vizito metu V. Rupšys susitiks su JAV ir vyriausiuoju NATO pajėgų Europoje vadu generolu Christopheriu G. Cavoli ir NATO vyriausios jungtinių pajėgų Europoje vadavietės štabo viršininku admirolu Joachim Ruhle bei dalyvaus NATO karinio komiteto posėdyje.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia apie jo vardu besinaudojančius sukčius. Pasak V. Rupšio, sukčiai jo vardu sukūrė nemažai anketų. Kariuomenės vadas įspėja nepasimauti ant sukčių kabliuko. „Sulaukiu žinučių, kad mano vardu sukurta nemažai aktyvių profilių.

Naujame šauktinių sąraše – per 30 tūkstančių jaunuolių pavardžių, bet iš jų karo prievolę šiemet atliks mažiau nei 4 tūkstančiai. Tačiau ateityje kasmet bus šaukiama tarnauti vis daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šaukimo sistemos pertvarką, pagal kurią šaukiamų tarnauti jaunuolių padaugėtų iki 5 tūkstančių. Tiesa, jie turėtų tarnauti trumpiau – 6 mėnesius.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra politikų susitarimo reikalas, o kariai įgyvendins viską, kas bus nuspręsta politiniu lygmeniu. Taip jis kalbėjo Lietuvoje vis dar diskutuojant, ar buvo padaryta viskas, kad NATO rėmuose Lietuvai priskirta vokiečių brigada tikrai atsirastų mūsų šalyje, kai tik bus sukurta reikiama infrastruktūra.

Aistros dėl Lietuvai pažadėtos vokiečių karių brigados liejasi per kraštus. Mat vis dar nesutariama, kur ji turėtų būti. Lietuva nori visos brigados savo teritorijoje, o Vokietijoje sklinda nuomonės, kad dalis karių galėtų likti savo gimtojoje žemėje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė siūlantis dar kartą išsiaiškinti, kokį susitarimą birželį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad sprendimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje yra politinis, ir atsisako jį komentuoti. „Brigados buvimas, nebuvimas yra politikų sprendimai. Ir aš šiandien tikrai nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima to komentuoti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Rupšys, Vilniuje susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu Eberhardu Zornu.

Lietuva toliau perka naujus ginklus kariams – dabar nuspręsta įsigyti naujausių amerikiečių dronų–savižudžių. Anot ministro, mūsų šalis bus pirmoji pasaulyje, be Amerikos, įsigysianti dronų, galinčių naikinti ir priešo tankus. Lietuva derasi su sąjungininkais ir dėl to, kad NATO naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, ne tik patruliuotų, kaip dabar, bet prireikus įsitrauktų ir į mūšį. Dronai–savižudžiai „Switchblade 600“ – būtent tokius dronus pirks Lietuva.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad aplinkybės dėl šalies sunkiosios ginkluotės perdavimo Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepasikeitė. Taip jis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, kad Lietuva perduotų jo šaliai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. „Nenorėčiau komentuoti ar kalbėti už politikus, bet aplikybių tikrai nėra pasikeitusių“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė V. Rupšys.

Kiek anksčiau atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas skelbė, kad yra įsitikinęs, jog Ukraina susigrąžins visas savo teritorijas, įskaitant Krymą. Jis įsitikinęs, kad visiška Ukrianos deokupacija bus įvykdyta iki 2023 metų vasaros. Bet ar tokios prognozės iš tiesų yra realios? Kiek galime to tikėtis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.

Brangiausias Lietuvos kariuomenės pirkinys istorijoje – iš Jungtinių Amerikos Valstijų už beveik pusę milijardo dolerių Lietuva perka raketinės artilerijos sistemas HIMARS: iš viso 8 paleidimo įrenginius su kovine ir mokomąja amunicija. Karybos ekspertai aiškina, kad ši sistema pajėgi numušti Karaliaučiuje esančią priešlėktuvinę rusų oro gynybą ir kitus svarbius taikinius, kurie atsirastų, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pasveikino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Kariuomenės dienos proga, rašoma pranešime spaudai. „Gerbiamas Ukrainos Kariuomenės vade, mieli kariai, Sveikinu jus Kariuomenės dienos proga. Šiais metais ši diena ypač prasminga. Ginate savo namus, savo žmones. Pasaulis vis klausinėja, tai kada ir kur ta Ukrainos pergalė? Jūs jau laimėjote. Pasipriešinę, sustabdę. Sugrąžinę vėliavas į miestus. Tikėjimą bei viltis gyventojams. Nesustokite.

Lietuvai priskirtos vokiečių brigados dislokavimas mūsų šalyje vis dar yra pokiliminių ginčų objektas. Nesutarimų kyla ne tik dėl taktikos, kaip kalbėtis su vokiečiais, kurie signalizuoja, jog visa brigada dislokuota Lietuvoje nebus. Nepasitenkinimas kyla ir dėl Lietuvos kariuomenės laikysenos: politikai sako jaučiantys tam tikrą kariuomenės atstovų aroganciją arba laikyseną, „mes viską žinome geriau“ ir kalba apie rezervuotą kariuomenės požiūrį į brigados dislokavimą.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako iš JAV kolegos Marko Milley išgirdęs patikinimą, jog amerikiečių kariai Lietuvoje bus dislokuojami nuolatos. „Vienas svarbiausias generolo M. A. Milley išsakytas patikinimas yra, kad JAV kariai Lietuvoje bus dislokuojami nuolatos“, – trečiadienį kariuomenės išplatintame pranešime cituojamas generolas leitenantas V. Rupšys. JAV kariai Lietuvoje reguliariai rotuojami, tačiau Lietuvos politikai siekia nuolatinio amerikiečių buvimo.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pirmadienį pradeda oficialų vizitą Jungtinėse Valstijose. Jis Vašingtone susitiks susitiks su Jungtinių Valstijų Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku A. Milley – aukščiausiu šios valstybės kariniu pareigūnu, kurio užimamos pareigos atitinka JAV kariuomenės vado pareigas.

Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, darė didžiulę klaidą manydamos, kad karų žemyne nebebus, nes dėl to nebuvo karo Ukrainoje akivaizdoje susiduriama su ginkluotės resursų trūkumu, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Mes didžiulę klaidą Europoje darėme ir turbūt ir mes čia, Lietuvoje, kad netinkamai žiūrėjome į tą pasirengimą tokios apimties konfliktui, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.

Lietuva iškilmingai švenčia kariuomenės dieną. Šalies kariuomenė ne tik mini savo 104-ąsias įkūrimo metines, bet ir skaičiuoja 30-imt metų nuo kariuomenės atkūrimo po sovietinės okupacijos, taip pat 20-imt metų nuo istorinio Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džordžo Bušo vizito. O Vilniaus Katedros aikštėje su NATO partneriais žygiavo Lietuvos kariai,  juos lietuviškai pasveikino ir pats Ukrainos kariuomenės vadas. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Valdančiųjų konservatorių lyderiai su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu teigia ketvirtadienį sutarę dėl bendros pozicijos Vokietijos brigados dislokavimo klausimu. „Tą susitarimą pavyko pasiekti ir girdėjote plojimus susitikimo pabaigoje, jie buvo skirti pasidžiaugti tuo sutarimu“, – po Seime vykusio susitikimo žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Bet kokiai Vakarų valstybei sudėtinga būti pasiruošus sureaguoti iškart, kalbėdamas apie mirtiną raketos smūgį Lenkijoje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Čia, žinot, sudėtinga būtų turėt ir lenkam, ir bet kokiai NATO ar kitai Vakarų valstybei iškart būti pasiruošus sureaguot“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. „Tikrai būtų sudėtinga.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako sutariantis su šalies vadovais ir kitais politikais dėl bendros Lietuvos pozicijos, kad Vokietijos brigada turi būti fiziškai dislokuota Lietuvoje. Tai jis žurnalistams Seime teigė po ketvirtadienį vykusio susitikimo Seime su Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovais bei valdančiųjų konservatorių vadovybe. „Susitikimo tikslas buvo ne priekaištauti, o suderinti mūsų pozicijas dėl brigados dislokavimo ir komunikavimo.

Darbėnų kapinėse palaidotas Lietuvos prezidento tėtis Antanas Nausėda. Išlydėti atvyko ne tik artimieji. Išreikšti paskutinę pagarbą atvyko ir pažįstami, ir velionio nepažinoję žmonės. Mirusiojo draugai pasakoja, kad Antanas Nausėda buvo stiprus, karą, Sibirą ir pokario negandas ištvėręs žmogus. Stengėsi visiems padėti, o labiausiai mylėjo savo žmoną, šalia kurios ir atgulė amžinojo poilsio. Į šalia švento Kazimiero bažnyčios esančius laidojimo namus traukė būriai žmonių.

Lietuva ir Lenkija susitarė rengti neplanuotas pratybas. O į Vilnių atvykęs Suomijos prezidentas neigia informaciją, kad jo šalis pasirengusi pasienyje su Rusija dislokuoti branduolinius ginklus, kai Suomija bus priimta į NATO. Gitanas Nausėda tvirtina, kad Suomijos įstojimas į NATO aljansą gerokai sustiprintų, tačiau reikia, kad nuomonę pakeistų narystę blokuojanti Turkija. Prezidentas sureagavo ir į kariuomenės vado abejones, kad Lietuvai nederėtų Ukrainai perleisti savo haubicų.

Lietuvoje viešintis Lenkijos kariuomenės vadovas Rajmundas T. Andrzejczakas penktadienį su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptars karinio bendradarbiavimo klausimus.

NATO sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės vadas generolas Philippe'as Lavigne'as teigia, jog norint aktyviai naudoti branduolinį atgrasymą yra svarbus modernumas. „Branduolinis atgrasymas yra viena iš svarbiausių temų. Kai kalbame apie branduolinį atgrasymą, turime būti patikimi, o kad būtume patikimi, turime būti modernūs, modernumas yra natūralus būdas būti geresniam ir patikimesniam“, – ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu sakė jis.

Po vakarykščių iškilmių Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Prezidentas Gitanas Nausėda ir Belgijos Karalius Filipas šįryt Pabradėje aplankė karius, kurie treniruojasi „Geležinio vilko“ pratybose. Nausėda tikina, kad Ukraina turi sulaukti daugiau pagalbos iš vakarų valstybių. Tiesa, Lietuvos kariuomenės vadas aiškina, kad mūsų šalis turi ribotą kiekį ginkluotės, dėl to siūlo neperduoti ukrainiečiams haubicų ir oro gynybos sistemų.

Maskva pradeda branduolines pratybas – kaip tik tuo metu, kai pati nepagrįstai bando apkaltinti Ukrainą ruošiant „nešvarią bombą“. Amerikos prezidentas įspėja Putiną nepadaryti didelės klaidos, o mūsų kariuomenės vadas sako, kad į Kremliaus branduolines pratybas reikia reaguoti labai rimtai. Tuo metu Ukrainos Dnipro mieste, degalinėje, per rusų apšaudymą automobilyje sudegė nėščia moteris.

Trečiadienį kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad siūlys neperduoti Ukrainai Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų. Šie žodžiai neprasprūdo pro Kremliaus propagandistų ausis. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai. „Aš turiu turėti įrankius.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai. „Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturėdami tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – žurnalistams poligone Pabradėje trečiadienį sakė generolas leitenantas.

Rusijos branduolines pratybas Lietuvos kariuomenės Valdemaras Rupšys vadas vadina didžiuliu iššūkiu. Taip jis trečiadienį komentavo JAV žiniasklaidos pranešimus, jog Kremlius informavo Vašingtoną pradedantis kasmetines branduolines treniruotes. „Visos strateginės pratybos yra ženklas sunerimti ir tikėtis, kad tai nebus panaudota. Bet turime tam ruoštis ir tą priimti labai rimtai“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Rupšys.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys nuo trečiadienio Varšuvoje dalyvauja Šiaurės Europos šalių kariuomenių vadų konferencijoje, kurioje aptariami saugumo iššūkiai.

Planuodamos savo gynybinius pajėgumus Lietuvos ginkluotosios pajėgos niekada negalės būti skaitlingos, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, Lietuvos pajėgos turi koncentruotis į kokybę. „Mes niekada negalėsime būti skaitlingi. Turėsime žiūrėti į kokybę. Visur yra balansas ir ribos tarp kiekybės ir kokybės.

Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados pėstininkai jau dalyvauja pratybose „Greitas grifonas“ Gaižiūnų poligone. Ten jie treniruojasi drauge su lietuviais. Šiandien karius aplankė Lietuvos Respublikos prezidentas, kuris ne tik džiaugiasi įgyvendinimais Vokietijos pažadais, bet ir Lietuvos politikus ragina skirti daugiau lėšų krašto gynybai nei vyriausybė numatė biudžeto projekte.

Pirmadienio rytą surengtas stiprus kelių Ukrainos miestų apšaudymas yra kvailas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimas, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, tokie smūgiai ukrainiečių nepalauš, o Rusijai tai kainuos bereikalingai iššvaistytą amuniciją. Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pirmadienį pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose.

Putino grasinimą branduoliniu ginklu nereikėtų vertinti vien kaip blefo – tai šiandien pareiškė Lietuvos kariuomenės vadas. Pasienyje su Baltarusija apsilankęs Valdemaras Rupšys teigė, kad agresorius ne visada blefuoja, tad reikia pasirengti viskam. Pasienyje su Baltarusija pareigūnų pajėgos sustiprintos nuo tada, kai į Lietuvą plūdo nelegalūs migrantai. O po paskelbtos mobilizacijos Rusijoje budrumas pasienyje dar padidintas.

Nuolatinių karių pajėgų budėjimas rizikingiausiuose Lietuvos ir Baltarusijos pasienio ruožuos išlieka reikalingas, sako Lietuvos kariuomenės (LK) vadas. „Mano vertinimas toks, kad vidaus reikalu sistemos pareigūnai gali pasitelkti arba Vidaus reikalų ministerija gali pasitelkti kariuomenę, kad mes jiems padėtume vykdyti užduotis, jei jie neturi pajėgumų arba jiems reikia papildomų pajėgumų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė LK vadas Valdemaras Rupšys.

Rusijos sprendimas dėl dalinės mobilizacijos nėra netikėtas, jis rodo šios šalies personalo problemas kare prieš Ukrainą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Nieko nelaukto arba netikėto neįvyko, paprasčiausiai matosi, kad Rusijos kariuomenė turi tikrai didelių problemų komplektuojant personalą, atstatant jų nuostolius, bendrai užpildant jų vienetus kare.

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmones ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato.  Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną.

Lietuvoje nuo pirmadienio viešintis Vengrijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Romuluszas Ruszin-Szendis su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarė saugumo situaciją regione, paramos Ukrainai klausimus. „Pokalbių metu sutarėme, kad ne tik keisimės patirtimi, bet ir bendradarbiausime NASAMS ir PzH2000 projektų klausimais. Esu dėkingas už Vengrijos ginkluotųjų pajėgų indėlį NATO oro erdvės saugumui.

Brangiausio Lietuvos kariuomenės pirkinio istorijoje problemos išspręstos. Bent jau taip sako Krašto apsaugos ministras, kalbėdamas apie pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Nors 88 mašinos už beveik 400 milijonų eurų turėjo mūsų karius pasiekti dar prieš porą metų, bet ilgą laiką nepavyko ištaisyti gamybinių trūkumų. Dabar ministerija sako, kad ledai pajudėjo ir žada, kad kitų metų viduryje turėsime visas, pilnai veikiančias kovos mašinas.

Vilniaus pašonėje oficialiai duotas startas naujo karinio miestelio statybai. Jis bus didžiausias Lietuvoje. Nauji kariniai miesteliai suplanuoti ir Šiauliuose bei Šilalės rajone, kad užtektų vietos tiek mūsų, tiek ir sąjungininkų kariams. Krašto apsaugos ministerija sako, kad viskas kainuos apie 169 milijonus, bet tiek verslininkai, tiek ir pats ministras pripažįsta – suma augs. Keliolika kilometrų nuo Vilniaus centro, ten sukinėjasi ekskavatoriai, savivarčiai ir kita technika.

Uostamiestyje vieši didžiausias iki šiol į Lietuvą atplaukęs karinis laivas. Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis milžinas gabena 26 įvairaus tipo orlaivius, jo įgulą sudaro 2000 narių. Šio svečio vizitas – tai žinutė Rusijai ir Baltarusijai, kad karo atveju amerikiečiai pasiryžę ginti Lietuvą. Didžiulis desantinis puolimo Jungtinių Amerikos Valstijų karinis laivas įplaukia į Kuršių marias. Tokio milžino viešnagės Lietuva sulaukia pirmą kartą.

Rugpjūčio 10 d. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje vyko NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Sąjungininkus pasveikinę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad  NATO kovinė grupė Lietuvoje itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo, saugumo ir stabilumo.

Lietuvos ir Portugalijos specialiosios karinės pajėgos vos per kelias minutes likvidavo laivą Klaipėdoje užgrobusius teroristus. Tokios karinės pratybos surengtos jūrų uoste. Jas stebėjęs Lietuvos kariuomenės vadas prasitaria ir apie datas, kada Lietuva įsigis ukrainiečiams puikiai padedančias okupantus naikinti raketų salvines sistemas HIMARS bei kada atvyks pirmieji mūsų šalyje dislokuojamos Vokietijos brigados kariai.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad pirmieji kariai iš šalyje steigiamos Vokietijos brigados bus dislokuoti iki rugsėjo. Anot generolo leitenanto, šiuo metu sprendžiama, kur tai padaryti – Jonavos rajone, Rukloje, arba arčiau Vilniaus. Pradžioje į Lietuvą atvyks brigados priešakinis elementas – štabo dalis, atsakinga už pasiruošimą dislokuoti kitus vienetus, įvertinti kitas sąlygas.

Vokietija priskyrė brigadą Lietuvai, kuri esant poreikiui būtų dislokuota šalyje, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Visų pirma, yra jau paskirta arba skirta brigada, kuri, esant būtinybei, turėtų būti aktyvuota ir atvykti pas mus. Jau yra tokia brigada numatyta, tai yra pirmos tankų divizijos 41-oji tankų brigada“, – nacionaliniam transliuotojui LRT ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.

JAV nacionalinės gvardijos kariai padės Lietuvai į kariuomenę integruoti bepiločius orlaivius, sako generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. „Mes integruojame į savo ginkluotę nepilotuojamus orlaivius, žvalgybines platformas, ką nacionalinė gvardija eksploatuoja anksčiau, todėl žiūrim, deramės, planuojame, kokią pagalbą ji galėtų pateikti“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

NATO patobulins atgrasymo ir gynybos struktūrą rytiniame NATO sparne po birželį Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo bus patobulinta, tikina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Tikrai nauja NATO atgrasymo ir gynybos struktūra mūsų regione bus patobulinta, ji bus tvirtesnė, geriau pasirengusi reaguoti į iššūkius laike, su atitinkamais pajėgumais“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė V. Rupšys, šią savaitę dalyvavęs NATO karinio komiteto susitikime.

Lietuvos ir Estijos kariuomenių vadai penktadienį Vilniuje aptarė dvišalio karinio bendradarbiavimo klausimus, bendrus projektus, saugumo situaciją regione, bendras pratybas, paramą Ukrainai. „Su Estijos kariuomenės vadu aptarėme ne tik savo pajėgumų stiprinimą, bet ir NATO gynybos ir atgrasymo koncepciją mūsų regione.

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO butų „didelis galvos skausmas“ Rusijai, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.  „Žiūrint į elementarią aritmetiką, dabar turime 30, turėsime 32 valstybes. Bet jei žiūrime į daugiau skaičių, tai turėsime labai rimtą pajėgumą pas save, nes Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai.