valdemaras rupšys

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai dar pernai metų pabaigoje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų, o brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ atsakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Vokietijos brigados atvykimas į Lietuvą.

Prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu antradienį aptars dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą. „Susitikime su krašto apsaugos ministru A. Anušausku ir kariuomenės vadu V. Rupšiu prezidentas išklausys dronų pajėgumų vystymo ir plėtros plano pristatymą“, – BNS nurodė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Neturėdama savo tankų, Lietuva karo metu gautų „antraeiles užduotis“, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Mes turime turėti pajėgumą, kad galėtume vykdyti operacijas, kokias matėte, – Pabradėje surengtose JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybose žurnalistams sakė generolas. – Taip, mes galime neturėti tokio pajėgumo, kai kurios mūsų kaimynės gali neturėti, nes biudžetai mažesni, bet tada, reiškia, antraeilę užduotį gauni.

Dėl dronų pramonės Lietuvoje sunerimęs prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę šį klausimą aptars su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda leido suprasti, kad yra sunerimęs dėl dronų pramonės vystymo Lietuvoje.

Sunerimęs dėl dronų pramonės Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketina susitikti su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Pasak jo, krašto apsaugos sistema ir kariuomenė nuvertina bepiločių orlaivių svarbą gynybai. „Mūsų Krašto apsaugos ministerija turėtų būti tikrai Krašto apsaugos ministerija, o ne krašto apsaugos nuo dronų pramonės ministerija. Grįžęs aš tikrai norėsiu skirti šiam klausimui reikalingą dėmesį.

Rokantiškėse, Vilniaus rajone, pirmadienį oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis. Jis skirtas Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams. Renginyje pirmadienį dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Puikūs įspūdžiai.

Vyriausybei ketinant parengti planą dėl bepiločių orlaivių pajėgumų kariuomenėje vystymo, kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, jog tokie planai jau egzistuoja, pirkimų procedūros vykdomos. Anot jo, skirtingų tipų dronai numatyti kaip sudėtinė sausumos, jūrų ir oro pajėgų plėtros dalis. „Pajėgumų plėtros planai yra skirtingi: karinėms oro pajėgoms, jūrų pajėgoms, sausumos manevro vienetams, teritoriniams vienetams ir taip toliau.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys nesutinka su sprendimą steigti tankų batalioną kritikuojančiais politikais, kurie ragina šiuos resursus panaudoti stiprinant oro gynybą. Jis akcentuoja, kad į krašto apsaugos stiprinimą reikia žiūrėti kompleksiškai. „Jeigu dabar kažkas kalba, kad nepirkite ugnies ir manevro, o pirkite oro gynybą, tai kas iš to – aš ginsiuosi, priešas galės priartėti žeme ir nieko nepadarysime. Reikia žiūrėti kompleksiškai į tai.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atmeta tikimybę, kad Rusija jau kitais metais galėtų pradėti karą prieš NATO. Tačiau, pasak jo, saugumo situacija priklauso ir nuo kitų pasaulyje vykstančių konfliktų. „Susumavus ir įvertinimus dabartinę Rusijos pajėgumų situaciją, tikimybė, kad kitais metais prasidėtų Rusijos karas su NATO yra labai žema, ypatingai žema. Jie neturi tokių pajėgumų, kad galėtų inicijuoti karą su NATO bloku, tai yra neįmanoma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Rupšys.

Pirmajame šiais metais NATO valstybių kariuomenių vadų susitikime dalyvaujantis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad nors Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra svarbus, Aljanso gynybos planuose numatoma didesnių pajėgų pagalbą Rytų flangui. „Turime planus, kurie aiškiai numato Euroatlantinės erdvės gynybą. Atėjome iki tokio etapo, kad kalbame, kaip užtikrinsime valdymą ir vadovavimą“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė V. Rupšys.

Gynybos pramonės pajėgumai Vakarų šalyse didėja, bet vis dar neatliepia poreikio, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „(Karinės gamybos pajėgumai – BNS) didėja, bet jie neatliepia į tuos užsakymus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė NATO karinio komiteto posėdyje dalyvaujantis V. Rupšys. „Ukrainos pasiekimai daro tiesioginę įtaką ir mūsų parengčiai, todėl mes sakome, kad pramonės pajėgumai turėtų būti nedelsiant didinami“, – pridūrė jis.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. Vis tik, ekspertai skaičiuoja, kiek laiko rusams reiktų pasiruošti konvencinei atakai, t.y., tikram karui.

Krašto gynybai Lietuvai reikia visų rūšių ginkluotės – ir tankų, ir dronų, sako kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Kalbėdamas 1991 metų laisvės gynėjų susirinkime Seime penktadienį jis teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuvos kariuomenei tankai būtini. „Ir politinei vadovybei sakome, kad mums reikia turėti pajėgumą, kad galėtume kontratakuoti ir užimti objektus. Kalbu apie mechanizuotus vienetus ir tankų vienetus, kurie Lietuvai, mano galva, yra būtini“, – sakė V. Rupšys.

Kariuomenė įgyvendintų bet kurį politikų pasiūlytą šaukimo modelį, įskaitant visuotinį šaukimą, tačiau tam pasirengti reikėtų laiko ir resursų, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Manau, kad bet koks politikų sprendimas bus įgyvendintas kariuomenės. Kitas dalykas, aišku, tam, kad įgyvendintumėme, reikia turėti resursų, laiko pasirengimui ir, prieš tai, – gero įvertinimo. Klausimas, kokią forma pasirinkti, yra ne kariuomenės klausimas“, – žurnalistams penktadienį teigė generolas.

Lietuvoje kitąmet planuojamos bendros oro gynybos pratybos su Italijos pajėgomis, tai bus įžanga į NATO oro gynybos rotacinio modelio įgyvendinimą Baltijos šalyse, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys išvyksta į Berlyno saugumo konferenciją. Dvi dienas truksianti konferencija yra vienas didžiausių Europos saugumo ir gynybos klausimams skirtų renginių, pranešė Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės vadas pakviestas prisijungti prie forumo tema „Atgrasymas ir gynyba centriniame regione“, kuriame bus aptariami kertiniai atgrasymo būdai ir gynybos planai.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ir NATO Šiaurės-Rytų daugianacionalinio korpuso vadas Jürgenas-Joachimas von Sandrartas inspektuos vienetus, kurie ruošiasi Lietuvos kariuomenės dienos paradui. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, NATO Šiaurės-Rytų daugianacionalinio korpuso vadas atvyko pasveikinti Lietuvos kariuomenės su 105-osiomis atkūrimo metinėmis ir dalyvauti šeštadienį vyksiančiame Lietuvos ir sąjungininkų karinės technikos ir karių parade.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui perspėjant dėl Rusijos. „Mūsų žvalgai daro tokį perspektyvinį vertimą: esamuoju laikotarpiu grėsmė, vidutinio laikotarpio grėsmė ir ilgojo laikotarpio grėsmė.

  Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimo dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio iš sūnaus besinuomoto būsto, tačiau teigia, kad tokių situacijų reikėtų vengti. Pasak komisijos, tyrimas nepradedamas, kadangi vadas nedalyvavo jam skirtų nuomos išlaidų kompensavimo procedūrose, o sprendimą priėmė krašto apsaugos ministras.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys paragino sukurti geras sąlygas į Lietuvą atvyksiančioms Vokietijos karių šeimoms, sakydamas, kad politikai tai įsipareigojo prašydami Berlyno dislokuoti brigadą. „Mes visi sutartinai sakėme, kad Vokietijos brigada turėtų būti čia dislokuota (...). Tai visi mes,  sakydami A, įvardijome, kad tos sąlygos bus sudarytos.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad ateityje Lietuvai gali tekti koncentruotis į karininkų, o ne eilinių karių rezervo rengimą, todėl visuotinė tarnyba gali tapti nebeaktuali. Pasak jo, Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos patirtis rodo, kad parengti kovai eilinius karius pakankamai greitai galima ir konflikto metu. „(...) kalbant apskritai, tas vadų parengimas ir turėjimas aktyviajame rezerve atitinkamo skaičiaus, manau, yra esminis dalykas.

Išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Būsiu realistas – su dabartiniu finansavimu 2035 metai. 2035 metais įmanoma, kad pasiektume visišką kovinį pajėgumą, bet aš esu optimistas, kad politikai tikrai supranta reikšmę, kad tą mes turime turėti, tai tas finansavimas padidės“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė generolas.

Lapkričio 17 d. prieš Eurolygos varžybas su Miuncheno „Bayern“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos kariuomenės ir krepšinio klubo Kauno „Žalgiris“. Sutartį pasirašė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys ir Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Jankūnas.

Lietuvai sprendžiant dėl karių siuntimo į tarptautines operacijas ateinančiais metais, daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos kariams apmokyti skirtoms misijoms, sako kariuomenės vadas. „Aišku, dabar tarptautinių misijų pagrindinis fokusas yra į pagalbą Ukrainai. Mes dalyvaujame mažiausiai dviejuose dideliuose projektuose – Didžiosios Britanijos vadovaujamoje ukrainiečių rengimo misijoje ir Europos Sąjungos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Valdemaras Rupšys.

Nepaisant Vokietijos sprendimo Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje turėti tankų batalioną, pačios Lietuvos poreikis šiai karinei technikai ir toliau išlieka, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Lietuvos poreikis tankams ir visai kitai sunkiajai ginkluotei niekur nedingo, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė generolas. – Be tankų mes galėtume tik užsidaryti kokiam nors apkase, nes manevrinės gynybos negalėtume vykdyti.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys penktadienį Vokietijos kariuomenės organizuojamoje konferencijoje Berlyne skaitys pranešimą apie visuotinę gynybą ir karinį planavimą. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, konferencija rengiama aptarti, į ką turėtų būti orientuota ginkluotųjų pajėgų veikla, kam skirti didžiausią dėmesį naujai įvardinto „posūkio taško“ (vok. Zeitenwende) politikos įgyvendinime.

Pasinaudodama kritika kariuomenės vadui generolui Valdemarui Rupšiui dėl buto nuomos iš sūnaus Kremliaus propaganda siekė supriešinti Lietuvą su Ukraina, trečiadienį paskelbė Lietuvos kariuomenė. Pasak pranešimo, tokie priešiškos informacinės operacijos požymiai, pasak kariuomenės, identifikuoti spalio mėnesį.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys su Šiaurės Europos kariuomenių vadais, Jungtinių Valstijų (JAV) kariuomenės atstovais konferencijoje Nyderlanduose aptars saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys išvažiuojamojoje Europos Sąjungos (ES) karinio komiteto konferencijoje Sevilijoje aptars karinės paramos Ukrainai perspektyvas. Kaip pranešė kariuomenė, antradienį Ispanijoje prasidedanti trijų dienų konferencija yra pirmas išvažiuojamasis ES kariuomenių vadų susitikimas, jo metu bus tariamasi dėl trumpo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio karinės paramos Ukrainai perspektyvų, ES Greitojo reagavimo pajėgų kūrimo.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra labai sudėtinga operacija. „Tai yra labai sudėtinga operacija perkėlimas arba Vokietijos brigados dislokavimas į Lietuvą nuolatiniam buvimui, tai labai sudėtinga operacija, kompleksinis uždavinys, apima ne tik karinių pajėgumų perkėlimą, bet taip pat ir daug kitų sričių – infrastruktūros, socialinės, švietimo, medicinos – turbūt šiandien neišeitų išvardinti“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad kai kurių pareigybių kariams galėtų būti numatyti tarnybiniai būstai. Taip jis kalbėjo paaiškėjus informacijai apie tai, kad jis būstą Vilniuje už skiriamus butpinigius nuomojosi iš sūnaus. Dalis kritikų tokį sprendimą vadino keliančiu interesų konflikto regimybę, o šalies vadovas tokią nuomą įvardino kaip klaidą.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako studijų Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje į gyvenimo aprašymą neįtraukęs, nes jų nebaigė. „Aš buvau įstojęs 1985 metais ir 1988 metais pats savo noru išėjau“, – žurnalistams penktadienį sakė generolas. „Mano nėra baigimo karo mokyklos, todėl gyvenimo aprašyme nėra tokio dalyko nurodyta. Būtų kvaila nurodyti, kur buvai kažkada įstojęs, nepriimta pas mus. (...) Mano visi duomenys yra byloje“, – pridūrė jis.

Derinant generolo Valdemaro Rupšio kandidatūrą į kariuomenės vadus, prezidentas Gitanas Nausėda apie jo studijas Rusijoje nežinojo, teigia Prezidentūra. Vis tik šalies vadovas generolą vertina atsižvelgdamas į jo tarnybą Lietuvai. „Teikiant prezidentui kariuomenės vado kandidatūrą, Krašto apsaugos ministerija šios informacijos nenurodė. Prezidentas apie V. Rupšio studijas buvo informuotas vėliau“, – BNS nurodė Prezidentūra.

Sprendimai dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio likimo, kai jis už butpinigius nuomojo būstą iš sūnaus, turėtų būti padaryti po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Privalo išnagrinėti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir paskelbti išvadą, o nuo išvados paskelbimo bus privalomi atlikti tam tikrai veiksmai“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Premjerė Ingrida Šimonytė su kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu penktadienį lankysis NATO Šiaurės Rytų daugianacionalinio korpuso štabe Ščecine Lenkijoje. Vizito metu premjerei bus pristatyta vadavietės veikla, atsakomybės ir įgyvendinamos užduotys, NATO vadovų susitikime Vilniuje patvirtintų Aljanso gynybos planų įgyvendinimo procesas, pranešė Vyriausybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino sureguliuoti teisinę bazę dėl kariams skiriamų butpinigių. Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šias lėšas naudojo buto nuomai iš sūnaus. Dalis kritikų tokį sprendimą vadino keliančiu interesų konflikto regimybę, o šalies vadovas tokią nuomą įvardino kaip klaidą. „Reikia išspręsti teisinės bazės klausimus taip, kad tokių dviprasmybių ateityje nekiltų.

Generolo Valdemaro Rupšio nuompinigų istorija pakenkė jo kaip kariuomenės vado reputacijai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kažkuria prasme situacija yra panaši su savivaldybių tarybų narių „čekiukais“ ir visomis tomis praktikomis, kai yra kažkokios kompensacijos skiriamos ir tų kompensacijų kartais stengiamasi yra maksimaliai išlaikyti šeimoje.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pateko į skandalą, nes nuomojosi būtą iš savo sūnaus už valstybės pinigus. Pasipiktinimo sulaukė ir generolo bendravimas su jį kalbinusiu žurnalistu. Ar tai tik komunikacinė krizė? Ar skandalas daug didesnis, negu mes galvojame? Ar kažkas bando patraukti V. Rupšį? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda kariuomenės vado Valdemaro Rupšio butpinigių istoriją turėtų vertinti taikydamas tokius pat aukštus standartus kaip ir anksčiau į panašias situacijas patekusiems pareigūnams. „Valstybė turi apsispręsti, kokį standartą ji laiko.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė susirinkti daugiau informacijos ir tada įvertinti, ar pradėti tyrimą dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio buto nuomos iš sūnaus už butpinigius,  „Reaguodama į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją dėl Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija šiandien posėdžio metu aptarė šį klausimą. Nuspręsta susirinkti daugiau informacijos.

Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas situaciją, kai kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys už valstybės skiriamus butpiniginius nuomojosi butą iš sūnaus, vertina blogai, bet ragina klausimo nepolitizuoti. „Istorijos politizuoti nereikia, suprantant visos situacijos jautrumą, bet kai manęs klausia, kaip vertinu, sakau, kad vertinu blogai.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys už mokesčių mokėtojų pinigus nuomojasi butą Vilniuje iš savo sūnaus. Kariuomenės vadas dirba sostinėje, tačiau jo namai Ignalinos rajone, tad gauna apie pusės tūkstančio eurų kompensaciją būsto nuomai. Rupšys teisinasi, kad butą iš sūnaus nuomojasi pigiau nei toks kainuotų kitur, bet tai suteikė progos jį kritikuoti tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijai.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys patikino nutrauksiantis buto nuomos sutartį po to, kai žiniasklaida paviešino, kad būstą jis nuomojasi iš savo sūnaus. Generolas taip pat teigia atsiprašęs žurnalisto, į kurio klausimus atsakinėjo gerokai suirzęs. V. Rupšys feisbuke rašo, kad dėl tarnybos specifikos neturi nekilnojamojo turto vietoje, kurioje tarnybą atlieka, todėl būstą nuomojosi iš savo sūnaus teisės aktų nustatyta tvarka.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį spręs, ar pradėti tyrimą dėl kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio buto nuomos iš sūnaus už butpinigius. „Rytoj bus posėdžio metu bus sprendžiama, ar atlikti pretyrimo veiksmus, siekiant susirinkti daugiau duomenų, išsiaiškinti aplinkybes“, – BNS antradienį sakė VTEK atstovė spaudai Dovilė Staniulionė.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda pakomentavo skandalą, kilusį dėl kariuomenės vado Valdemaro Rupšio iš sūnaus nuomoto buto. Prezidentūros pateiktame komentare G. Nausėda pareiškė, kad V. Rupšys padarė klaidą. „Prezidentas kariuomenės vado sprendimą už butpinigius nuomotis butą iš savo sūnaus vertina kaip padarytą klaidą. Kariuomenės vadas klaidą pripažino ir turi ją ištaisyti.

Kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys pripažino nuomojęsis iš savo sūnaus butą, bet nesijaučia „padaręs kažkokią moralinę žalą“. „Labai džiugi naujiena, kad mes bendrai pradedam apie tai kalbėti: apie karių socialines garantijas, apie visokias išmokas, kas susiję su karių rotacija ir atitinkamai pareigų vykdymu. Dėkoju žurnalistams už šią iniciatyvą“, – žurnalistams antradienį sakė V. Rupšys.

Komentuodamas kariuomenės vado Valdemaro Rupšio skandalą, kuomet pastarasis naudojo jam išmokamus butpinigius sūnaus butui išsinuomoti, Krašto apsaugos ministras (KAM) Arvydas Anušauskas padėkojo už Rupšio atsiprašymą bei pranešė, jog kariuomenės vadas atsisako šios nuomos sutarties. „Šitoje istorijoje mano požiūriu yra du pliusai. Pirma, kariuomenės vadas pats supažindino su viešųjų interesų deklaraciją, ją pateikė. Antra, pats atsiprašė dėl netinkamo komunikavimo.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius „butpinigius“, už juos nuomojasi butą iš savo sūnaus, apie tai antradienį pranešė žiniasklaida. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NGSK) priklausančios Seimo narės Dovilės Šakalienės teigimu, kol kas neįmanoma įvertinti, ar yra galimas interesų konfliktas. D. Šakalienė teigė, jog šiuo metu nepakanka duomenų, norint įvertinti, ar čia gali būti interesų konfliktas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už juos nuomojasi butą iš savo sūnaus, antradienį pranešė portalas „15min“. Kaip nurodoma V. Rupšio privačių interesų deklaracijoje, butą jis nuomojasi nuo 2021 metų. Generolas teigia, kad moka sūnui už nuomą ne rinkos kainą, o perpus pigiau.