valdas rakutis

Laisvės frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Valdo Rakučio pasisakymus, kad vaikų auginimas yra moterų atsakomybė. „Lygios galimybės yra lygios galimybės“, – Eltai teigė kreipimosi iniciatorius parlamentaras Kasparas Adomaitis. „V. Rakutis tokiais menkinančiais komentarais bando kviesti į diskusiją apie demografiją.

Laisvės frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Valdo Rakučio pasisakymus, kad vaikų auginimas yra moterų atsakomybė. „Lygios galimybės yra lygios galimybės“, – Eltai teigė kreipimosi iniciatorius parlamentaras Kasparas Adomaitis. „V. Rakutis tokiais menkinančiais komentarais bando kviesti į diskusiją apie demokratiją.

Konservatorių frakcijos narys Valdas Rakutis sureagavo į kilusį pasipiktinimą dėl įžeidžių pareiškimų apie jaunas moteris ir jų sprendimus neturėti vaikų. Parlamentaras tikina, jog susiduriant su demografiniais iššūkiais, būtina kalbėti apie gimstamumo klausimus. Ir, pabrėžia jis, pasisakymai šia tema negali būti vertinami kaip „neskoningas moralizavimas“. „Reakcijos, kurių sulaukė mano komentarai rodo, jog ši tema yra labai jautri, labai nepatogi, nemaloni, galimai net vulgari ar užgaunanti.

Kalbant apie galingiausias pasaulio šalis, Vakarų akys dažniausiai pakrypsta JAV, o ne Europos didžiųjų valstybių pusėn. Tačiau anot karo istoriko Valdo Rakučio, Senasis žemynas jau eina teisinga linkme ir pamažu randa vis didesnį vaidmenį geopolitikoje. Iki šiol Europą esą silpnino papročių atsisakymas ir nykstančios šeimos, dėl ko kaltas ir stipriai sumažėjęs gimstamumas. Apie tai V. Rakutis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Nors dabar stebimės, kad pasaulyje daugėja karų, tai nėra jokia naujiena, ypač kai jie anksčiau užtrukdavo šimtmečiais. Kaip ir ne naujiena, jog keičiasi pasaulio galingiausios valstybės, o tai veda prie pasaulio tvarkos griūties. Karo istorikas Valdas Rakutis sako, kad dabar pasaulio dėmesys turėtų būti nukreiptas į JAV rinkimus, nes baiminasi, kad Amerika gali patekti į pilietinį karą.

Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tarpukariu Lietuvoje veikusioms nepelno organizacijoms.  Už specialų tai numatantį įstatymo projektą per pateikimo procedūrą balsavo 61, prieš keturi, susilaikė 36 Seimo nariai.

Sovietmečiu gyvenusiems vyrams viena labiausiai traumuojančių patirčių galėjo tapti tarnyba to meto kariuomenėje. Nors tuo metu buvo įgyvendinta visuotinė karo prievolė vyrams, jie jos bandydavo išvengti simuliuodami ligas ar pradėdami studijas universitetuose. Šiandien sovietinė kariuomenė dažnai prisimenama dėl išnaudojimu pagrįstos dedovščinos sistemos, masinio nepritekliaus, korupcijos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Seimo narys Valdas Rakutis šokiravo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto klausymuose dalyvavusias moteris pareiškęs, kad reiktų labai padiskutuoti, kaip įtraukti moteris į krašto gynybą, nes reikia apsvarstyti, kas karo atveju prižiūrėtų vaikus. Parlamentaras siūlė pažvelgti į Ukrainos atvejį, kai daug moterų su vaikais išvyko, o vyrai liko kariauti – Ukraina ir neišleidžia šaukiamo amžiaus vyrų iš šalies.

Praėjusią savaitę NATO pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje. Daug dėmesio sulaukė ir paviešinti Vokietijos pratybų planai, pagal kuriuos Rusija smogs Baltijos šalims per Suvalkų koridorių. Akivaizdu, kad Vakarų pasaulis ruošia blogiausiems susirėmimo su Rusija scenarijams.

Pastaruoju metu pasipylė kalbų, kad grėsmės padidėjo ir Rusija artimiausias metais gali pulti Lietuvą. Kiek pagrįsti tokie teiginiai, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė karo istorikas, parlamentaras Valdas Rakutis. Tai pastaruoju metu padažnėjo informacijos, kad esą Rusija vos ne dabar puola Lietuvą.

Triukšmą Ukrainoje ir Lietuvoje sukėlė popiežiaus kalba rusų katalikų jaunimui. Internete išplito jos ištrauka, kurioje rusų jaunimą popiežius ragina tęsti rusų carų Petro Pirmojo ir Jekaterinos gerąjį palikimą ir kultūrą. Putinui pradėjus kruviną karą prieš Ukrainą kalbos, kad Rusijos imperijoje gali būti ir gero palikimo, daug kam nesuprantamos ir pasirodė keistos.

Konservatorių partijoje bręsta permainos. Du Seimo nariai – Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis – skelbia steigiantys Respublikonų bendruomenę. Taip jie maištauja prieš esą pernelyg liberalią konservatorių politiką. Politologų tokie manevrai nestebina – valdantieji konservatoriai esą klimpsta į rimtą krizę. Parodomoji konservatorių vienybė – vis trapesnė.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis paskelbė steigiantys partijoje respublikonų bendruomenę. Kas tai – skilimas ar gudrus žaidimas, laidoje „Dienos komentaras“ klausėme konservatoriaus Audroniaus Ažubalio. Paskelbėte, kad steigiate respublikonų bendriją Tėvynės sąjungoje.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Prieš beveik 80 metų Adolfas Hitleris buvo sutriuškintas, o nacistinė Vokietija kapituliavo. Tačiau net ir po tiek metų, pasaulis ir vėl priverstas kovoti su nacizmu, tik šįkart – su rusišku. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies pasiaiškinti, kaip pasaulis nacizmą naikino tuomet ir kaip turėtume nugalėti dar vieną tokią valstybę dabar.

Seime sugrįžo iniciatyva išviešinti prisipažinusius bendradarbiavus su KGB. Idėjos autoriai sako, kad laikas pagaliau užversti šį tamsų mūsų istorijos puslapį. Oponentai atkerta – taip sulaužomas valstybės pažadas prisipažinusiems saugoti jų tapatybę. Beveik pusšimtis Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama paviešinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Visi projekto iniciatoriai – opozicijos atstovai.

Net trečdalis rusų mano, kad jau dabar yra poreikis pradėti karą prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Tai parodė naujausia Rusijos piliečių apklausa. Bet nei tai, nei Putino sukeltas karas Ukrainoje negali išjudinti Lietuvos politikų ir valdininkų. Pernai priėmus pilietinio pasipriešinimo strategiją, per metus valdžia nesugebėjo net parengti jos įgyvendinimo plano, o paskaitas apie tai, kaip reikėtų priešintis okupantui, išklausė vos 3 tūkstančiai gyventojų.

Dalis konservatorių nori griežtinti bausmes už mišių ir pamaldų paniekinimą ir už tai į kalėjimą siųsti dviems metams. Projekto iniciatoriai beda pirštu į rezonansinius atvejus, kai šalies pramogų pasaulio atstovai mišias ir bažnyčias išnaudojo reklamos tikslams. Kiti politikai kraipo galva ir svarsto, ar toks pakeitimas nepriartins mūsų prie Putino Rusijos. Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.

Rusijos karo Ukrainoje pamoka daugybei valstybių tapo itin skausminga: būtent ilgalaikė ir praktiškai nesikeičianti propaganda sudarė sąlygas Rusijai užpulti Ukrainą be jokios priežasties ir nesulaukti visuotinio masinio gyventojų pasipriešinimo.

Seime kuriami grandioziniai šalies gynybos planai – aiškėja, kaip turi atrodyti karo komendantūros savivaldybėse, kaip ir kurie civiliai gyventojai bus įtraukiami į Lietuvos gynybos planus, ką jiems reikės daryti. Stebint karą Ukrainoje, užsimota ir fortifikuoti pasienį – įrengti įvairias kliūtis, kurios stabdytų priešo įsiveržimą, arba nukreiptų juos ten, kur būtų pasiruošę gintis mūsų kariai. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį Rusijoje. Rusijos institucijos ir politikai ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis Lietuvai, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik savo šalies, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Politikos apžvalgininkai ir energetikos ekspertai sako, kad pirmasis ir visada labiausiai tikėtinas Rusijos ginklas yra dezinformacija, propaganda ir siekis išgasdinti.

Putino propaganda gegužės 9-ąją išnaudoja savo imperializmui skleisti ir pateisinti kitų šalių būsimas okupacijas. Esą jie gina savo istorines žemes, tačiau patys istoriją klastoja nė nedvejodami. Kokie tikrieji gegužės 9-osios mitai ir kiek rusai už pergalę prieš Hitlerį skolingi amerikiečiams, papasakojo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Šiemet gegužės 9-oji bus kitokia. Besidžiaugiantys Stalino pergale prieš Hitlerį nebegalės segėti Georgijaus juostelių, o Vilniaus valdžia neleis didesnių minėjimų ir renginių. Ar iš tiesų turėtume drausti iškilmingai minėti dieną, kuri Lietuvai reiškia 50 metų sovietinės okupacijos ir represijų, svarstė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Pirmomis karo Ukrainoje dienomis visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo triumfuoti turėjusią Rusiją. Bet, regis, Putinas apsiskaičiavo ir rusų kariai tapo patyčių objektu, tad daugelis neabejoja Ukrainos pergale. Laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai neabejoja – visa tai veda į Kremliaus režimo pražūtį.

Istorija yra linkusi kartotis. Sunku tuo patikėti, bet tai ką matome pastarąjį dešimtmetį, labai primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai nuolaidžiaudami Hitleriui Vakarai bandė išvengti karo, kol galiausiai paaukoję keletą valstybių, vis tiek turėjo stoti į kovą. O istoriją mėgstantis Putinas atrodo viską kopijuoja nuo Hitlerio – pradedant propaganda ir kitų tautų niekinimu. Vladimiro Putino panašumus su kitais diktatoriais apžvelgė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Vilniaus apylinkės prokuratūra pirmadienį pranešė atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario Valdo Rakučio publikacijoje išsakytų teiginių, susijusių su Holokaustu.  Anot prokuratūros, sausio 27 dieną paskelbtu V. Rakučio straipsniu „Tarptautinė Holokausto diena ir istorinė atmintis“ nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) galutinio kandidatų Seimo rinkimuose sąrašo dvidešimtuke atsidūrė buvusi Kauno technologijos universiteto laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė, buvusi europarlamentarė Laima Andrikienė, Seimo narė Aistė Gedvilienė. TS-LKD taryba šeštadienį patvirtino galutinį sąrašą po galutinių sąrašo lyderių Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio korekcijų.

Šį vakarą – aštuntoji „Aplink Lietuvą. Žmonės“ laida, kurioje TV3 televizijos laidos žiūrovai išvys, kaip keliautojams Martynui Starkui ir Vytarui Radzevičiui sekėsi Merkinėje ir Klaipėdoje. Laidos vedėjai Varėnos raj. esančioje Merkinėje aprodys vietas, susijusias su partizanų kovomis už laisvę, o ypač – su Adolfo Ramanausko-Vanago veikla. M. Starkus ir V. Radzevičius leisis į 22 kilometrų pėsčiųjų žygį, kur aplankys svarbiausias Lietuvos partizanų vado kovos vietas, rašoma pranešime spaudai.

Žinių radijas Valdančiajai koalicijai nerodant paramos prezidentės prioritetui – laikinam šauktinių kariuomenės atkūrimui – Karo akademijos profesorius Valdas Rakutis „Žinių radijui“ sakė, kad šauktinių kariuomenė – efektyviausias būdas atgaivinti kariuomenę ir, jo manymu, prezidentė dar įtikins valdančiąją daugumą. „Tada valdančioji dauguma turėtų pasiūlyti, kaip spręsti karių nepritekliaus Lietuvos kariuomenėje problemą.

Ukrainoje skelbiant apie 300 nužudytų ekstremistų ir 13 žuvusių ukrainiečių, Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms prof. Valdas Rakutis teigia, kad Rusijos nusiteikimas Ukrainos atžvilgiu labai rimtas – esą tos šalies visuomenės palaikymas gali vesti į labai rimtas problemas. „Kaip pasakyčiau, mes dabar esame prieš 1939 metų rugsėjo 1 dieną, kada užimamos valstybės, teritorijos, kažkokie vyksta rimti konfliktai, bet dar ne karas. Mes kažkur išvakarėse esame.

Balandžio 19–20 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (Donelaičio g. 64, Kaunas) vyks tradicinė 16-oji mokslinė Kauno istorijos konferencija, skirta 650 metų Kauno pilies gynybos sukakčiai atminti. Kartu bus paminėta ir Napoleonmečio Kaune 200 metų sukaktis.

Antradienį jau turėtų būti pradėti Kauno pilies atstatymo darbai. Kauno apskrities viršininko administracijos leidimas Pietrytinio bokšto ir dalies sienų atstatymo darbams šiame objekte gautas pirmadienį. ELTA primena, kad darbai turi būti baigti kitų metų pavasarį. Jiems finansuoti gauta Europos ekonominės erdvės mechanizmo lėšų (2,2 mln.

Prieštaringai vertinamo Kauno pilies atkūrimo projekto oponentai teigia neleisiantys sudarkyti seniausio objekto senamiestyje ir po savaitės rengiasi apjuosti Kauno pilį gyva žmonių grandine. Seime spaudos konferenciją dėl Kauno pilies atkūrimo projekto surengęs Seimo narys Gintaras Songaila sako jautęs pareigą kreiptis į visuomenę šia aktualia tema, juolab kad neseniai Kauno pilies teritorijoje buvo surastos Kęstučio laikų bokšto liekanos.

Ketvirtadienį Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma istoriko Vydo Dolinsko mokslinė studija "Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1763-1794". Knygą parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, išleido "Vagos" leidykla. Knygoje pateikiama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paskutinio didžiojo etmono, Lietuvos ir Rusijos kariuomenių generolo Simono Kosakovskio biografija.