valdantieji

Valdančiosios daugumos seniūnai pritarė, kad opozicijos siūlomi antiinfliaciniai projektai būtų įtraukti į antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę – nuo praėjusios savaitės parlamento darbą boikotuojanti opozicija įvykdžius šią sąlygą žada grįžti į plenarinių posėdžių salę.

Seimo opozicijos inicijuojamą antiinfliacinių priemonių paketą valdantieji vadina populistiniu „infliacijos kurstymo“ paketu bei savivaldybių rinkimams pritaikytomis įstatymų pataisomis.  Laisvės frakcijos vadovas, Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Vytautas Mitalas teigia, jog tradiciškai opozicija siūlo išlaidauti nesvarstydama nei apie tokio išlaidavimo pasekmes, nei iš kur paimti papildomų pinigų.

Seimo politikai sako pagaliau pradėję konstruktyvų dialogą tarp valdančiųjų ir mažumos, kitą savaitę parlamento darbą boikotuojanti opozicija gali grįžti į salę. Seimo dialogo grupės pasitarime trečiadienį valdantieji pasiūlė opozicijai kartu su Vyriausybe diskutuoti dėl antiinfliacinių priemonių, kurios galėtų būti įtrauktos į kitų metų biudžetą, šie kvietimą sako vertinantys pozityviai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti galimybės pasitikrinti pasitikėjimo parlamente, kaip to reikalauja opozicija. Deja, nėra tokios procedūros, kad Seimo pirmininkas galėtų proaktyviai pasitikrinti. Yra kitos procedūros, opozicija ar pozicija gali tai siūlyti“, – pirmadienį po susitikimo su valdančiųjų frakcijų seniūnais žurnalistams sakė ji.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė sako, kad Seime tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskęs konfliktas tik atitolina svarbių Lietuvos žmonėms sprendimų priėmimą ir ragina ieškoti sutarimo. Pasak V. Blinkevičiūtės, valdančiųjų veiksmai nuolat ignoruojant bei menkinant opozicijos siūlymus, kurie teikiami kaip alternatyvos sprendžiant rekordinės infliacijos klausimus, rodo žemą politinės kultūros lygį, rašoma politikės pranešime žiniasklaidai.

Darbo grupę subūrusi opozicija suformavo rezoliuciją ir surašė reikalavimus valdantiesiems, tarp kurių yra raginimas spręsti dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, o Seimo pirmininkei – siūlymas pasitikrinti parlamentarų pasitikėjimą.

Socialdemokratų Seimo frakcija šiandien prisijungė prie kitų opozicinių frakcijų ir išėjo iš posėdžių salės, protestuodami prieš valdančiųjų veiksmus, kuriais šie „nori paauklėti opoziciją“. Nepasitenkinimas kilo valdantiesiems trečiadienį sušaukus nenumatytą Seimo posėdį. Seimo opoziciją taip pat užgavo valdančiųjų sprendimas nenumatyti opozicijos atstovams galimybės pirmininkauti posėdžiams po to, kai opozicija užsiminė apie protesto akciją.

Švedijos valdantieji socialdemokratai penktadienį pareiškė, kad partija tikisi iki gegužės 24 dienos priimti sprendimą dėl to, ar šalis turėtų teikti paraišką dėl narystės NATO. Jei partija pritartų narystei, tai reikštų aiškią parlamento daugumos paramą galimai šalies paraiškai, ypač jei kaimyninė Suomija, kuri sprendimą tikisi priimti artimiausiu metu, pateiktų paraišką dėl narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsiveržė į antrą partijų reitingų lentelės vietą, o valdančiųjų partija Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nukrito į trečią vietą.  TV3 žinių „Dienos komentare“ apklausą vykdžiusios įmonės „Vilmorus“ vadovas ir sociologas Vladas Gaidys teigė, kad labai sunku paaiškinti tokį kritimą.

Šiemet susiskaldė ne tik žmonės, bet ir valdžios elitas, kuris pritrūkęs žodžių vienas kitą ima tildyti vadindamas asilais, o santykius aiškinasi „kumščiais“. O Seime ne vienas klausimas rimtai sukiršino ne tik visuomenę, bet ir pačius Seimo narius. Kodėl taip nutiko? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Valdantiesiems siūlant įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams, Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai sako, kad tokių suvaržymų poveikis ir netektys bus neadekvačios.   Taip pat tvirtinama, kad ribojimus, kuriuos siūloma nustatyti per skubiai ir vienašališkai, bus galima lengvai apeiti.

Ketvirtadienio vakarą Seime – anksčiau neskelbtas koalicijos partijų lyderių susitikimas.  Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, susitikime dalyvavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Mitalas.  Po susitikimo politikai atsisakė jį komentuoti.

Nepaisant to, kad Seime šiemet buvo atmesti Laisvės partijai svarbūs įstatymų projektai, ji ir toliau sieks savo prioritetų įgyvendinimo, teigia partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, gruodį šaukiamoje taryboje bus sprendžiama, kaip sėkmingiau įgyvendinti partijos programą. „Valdyba nusprendė šaukti politinę tarybą, gruodžio pradžioje tikriausiai tai bus padaryta.

Laisvės partijos grasinimai persvarstyti, ar likti koalicijoje – rimtas užmojis ar tik bereikšmės frazės? Laisviečiai neslepia, kad po nakties emocijų jau mažiau, tačiau ir toliau ketina šaukti pasitarimą ir kaltina koalicijos partnerius vienybės stoka.  Prieš šios partijos projektą naikinti baudžiamąją atsakomybę už mažą kiekį narkotikų balsavę konservatorių veteranai ragina jaunuosius kolegas nesielgti vėjavaikiškai.

Kas pakels šuniui uodegą, jeigu ne jis pats? Regis, kad toks lietuviškas posakis galėtų būti pritaikytas dabartiniams valdantiesiems, kurie savo darbą vertina tiesiog puikiai. Tam nekliudo nei prasti reitingai, nei augantys susirgimų koronavirusu skaičiai, nei Lietuvos senjorų nenoras skiepytis. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

  Keletą savaičių Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis buvome blogiausiai COVID-19 pandemiją suvaldanti šalis. Naują savaitę pradedame kaip antri nuo galo pagal padėties blogumą. Ir pakilome lentelėje ne dėl to, kad pas mus padėtis reikšmingai pagerėjo, o todėl, kad ji dar labiau pablogėjo Rumunijoje. Kad su pandemijos valdymu nesiseka, rodo ne tik šis reitingas, bet ir mirštamumo, hospitalizacijos rodikliai.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ginčą dėl ambasadoriaus Europos Sąjungoje (ES) vadina valdančiųjų kerštu, šiems nepavykus perimti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). „Atėjus naujai Vyriausybei, jie ėmė atvirai konfrontuoti su prezidentu dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). Manau, kad galima daryti prielaidą, kad ambasadoriaus neskyrimas buvo tos konfrontacijos dalis“, – pirmadienį transliuotame interviu Lietuvos radijui sakė A. Skaisgirytė.

Lietuvos politiniame židinyje kibirkštį įžiebė prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės pareiškimas, kad valdant migracijos krizę valdantieji ryžtingų priemonių ėmėsi tik po to, kai į procesą įsitraukė pats Gitanas Nausėda. Šis komentaras sulaukė tiek premjerės, tiek kitų politikų kritikos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Valdantieji užsimojo keisti vaiko priežiūros išmokų dydžius ir atostogų trukmę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vyrus nori įpareigoti bent du mėnesius privalomai prižiūrėti vaikus. O jei vyras nepaklustų, pinigų už vaikus grasina nemokėti visai šeimai. Donatas ir Rima augina dvynukus ir dalinasi tėvystės rūpesčius. Kartu tėvai pripažįsta, kad gyventi iš vaiko priežiūros išmokų sudėtinga.

Buvęs Seimo narys, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pažėrė kritikos valdantiesiems dėl į Lietuvą plūstančių migrantų srauto, taip pat Covid-19 valdymo strategijos. Kaip rašė R. Karbauskis, valdančiųjų pareiškimai panašėją į viduramžius. „Sužvėrėję, godūs ir pikti.

Opoziciniai „valstiečiai“ šeštadienį paragino valdančiuosius politikus atsisakyti visuomenę priešinančių iniciatyvų ir susitelkti ties kitas klausimais.

Migrantų krizė valdančiųjų reitingams tikrai nepadės, teigė bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė.  Tokią mintį ji išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Opozicija negaili kritikos valdantiesiems. Paskutinis kirtis – dėl valdančiųjų pateikto siūlymo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Opozicijos teigimu, statuso suteikimas jokios papildomos garbės profesoriui nepridės, todėl siūlo paieškoti svarbesnių darbų.

Antrajame prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime nuskambėjo kirčiai valdančiajam elitui dėl žmonių skirstymo į „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“. Savo metiniame pranešime prezidentas taip pat nemažai dėmesio skyrė koronaviruso pandemijos suvaldymui ir negailėjo kritikos valdantiesiems.

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad antrajame metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda išsakė pagrįstą kritiką valdančiajai daugumai – konservatoriams ir liberalams. „Prezidentas pažymėjo, kad valdantieji, priiminėdami sprendimus, demonstruoja neužtikrintumą ir blaškosi, nesugeba planuoti žingsnių į ateitį, kalbėjo apie bevaises rietenas ir neįsiklausymą. Tai – pagrįsta kritika valdantiesiems, visa tai matome ir šiandien.

Valdančiųjų vieningos nuomonės neturėjimas visuomenei svarbiais klausimais ir ne iki galo apgalvotų projektų siūlymas, anot politologų, gali pakišti jiems koją. Visuomenė jaučia susipriešinimą ir tai rodo apklausos, kuriose valdantieji vertinami ne visai palankiai. Pasak politikos ekspertų, opozicija laukia, kada pradės byrėti valdančiųjų koalicija ir jie galės perimti valdžią.

Prieš kelis mėnesius inicijavę visų rinkimų sistemų peržiūrą, valdantieji konservatoriai nusprendė siūlyti nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo palikti esamą Seimo rinkimų sistemą ir nepereiti prie pilnai proporcinės rinkimų sistemos“, – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame partijos pranešime. Partija pranešė tokį sprendimą priėmusi po trečiadienį vykusio jos prezidiumo balsavimo.

Konservatorių vadovaujama Vyriausybė nusprendė leisti milijonus projektams, kurių naudingumas ir pagrįstumas kelia dvejonių. Kai kurie politikai mato ir korupcijos rizikų, kai savi pinigus išdalina saviems, o projektai tampa tiesiog pinigų įsisavinimo schemomis. Milijoninius ir net milijardinius lietuviškus verslus vienijanti asociacija sako, kad prioritetai kelia klausimų, o Briuselio pinigus galima panaudoti ir geriau.

I. Šimonytės Vyriausybei nesiseka. Tai jau galima drąsiai konstatuoti. Kaip ir faktą, kad mūsų šešėlinės Vyriausybės raginimai šiai Vyriausybei neuždaryti miestų ir miestelių, kai šalyje yra reikalingų apsaugos priemonių, buvo teisingi. Nes judėjimo varžymas tarp savivaldybių ištisais mėnesiais nėra efektyvi priemonė. Ji naudinga tik per šventes, kai juda dideli srautai gyventojų.

Kovo 10 d. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija renkasi į pirmąjį Seimo pavasario sesijos posėdį, prieš kurį frakcijoje aptars šio politinio sezono pagrindinius darbus. Pasak LVŽS frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, pavasario sesijoje frakcijos nariai bus ypatingai aktyvūs ginant visuomenės interesus bei teises, rūpinsis LVŽS pradėtų darbų tęstinumu, programoje numatytų darbų įgyvendinimu.

Valdantiesiems svarstant atidėti svarstomų mokestinių pakeitimų įsigaliojimą iki 2023-iųjų, prezidentas Gitanas Nausėda sako sieksiantis, kad kai kurios jo iniciatyvos būtų įgyvendintos anksčiau. Anot jo, dalis siūlymų galėtų palaukti iki 2023-iųjų, tačiau yra klausimų, kurių atidėlioti nereikėtų. „Pelno mokesčio lengvata įmonėms, kurios sparčiai didina darbo užmokesčio fondą.

Nors valdantieji šią savaitę paskelbė siekiantys išlaikyti poros metų laikotarpį be naujų mokesčių ar lengvatų, prezidentas Gitanas Nausėda, prieš dvi savaites pasiūlęs taikyti pelno mokesčio lengvatą 8 proc. atlyginimus keliančioms įmonėms, nutarė nelaukti ir teikti ją svarstyti Seimui jau per pavasario sesiją, rašo 15min.lt. Prezidento Pelno mokesčio lengvatos įsigaliotų jau nuo 2022 metų, nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvedins anksčiausiai nuo 2023 metų.

Rudenį išrinktas Seimas apšilo kojas – dirba jau šimtą dienų. Yra nerašyta taisyklė, kad suėjus šiam terminui atlaidumas valdžios darbams ir klaidoms baigiasi. Tiesa, kritikos ekspertai valdžiai beria ir už pirmąsias šimtą dienų. Taigi kokie Seimo jau padaryti sprendimai kliūva ekonomistams bei politologams ir ar partijos jau pradeda įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus?  Naujasis Seimas – jau nebe naujas.

Nenumaldomai artėja naujos valdžios šimtadienis. Praėjus dviem mėnesiams, baigiasi laikas, kuomet buvo galima sakyti, kad nieko neradom, niekas nesuplanuota, nespėjom padaryti, pametėm planą ir pan. Per du mėnesius tinkamai organizuojant procesus galima ne tik juos susidėlioti iš naujo, bet ir organizuoti naujas struktūras, jei to reikia.

Trys Seimo opozicinės frakcijos trečiadienį apkaltino valdančiuosius diktatu ir paliko plenarinių posėdžių salę. Taip valstiečių, socialdemokratų ir darbiečių frakcijos reagavo į antradienį ir trečiadienį Seimo vicepirmininkų iš valdančiosios daugumos sprendimus perbalsuoti dėl kai kurių teisės aktų.  Antradienį perbalsavimas paskelbtas priimant Seime kitų metų biudžetą, kai daugiau kaip pusė parlamentarų pritarė papildomam beveik 46 mln. eurų skyrimui mokslui ir švietimui.

Seimo kėdės atsisakęs valstietis Ramūnas Karbauskis pirmadienį viešai sukritikavo valdančiuosius dėl marihuanos dekriminalizavimo sprendžiamo klausimo. Buvęs Seimo narys R. Karbauskio tikina nesuprantąs, kodėl valdantieji bando atverti kelią narkotikų verslui. Pateikiame visą R. Karbauskio įrašą socialinėje erdvėje. „Duonos ir žaidimų! O perfrazuojant šį puikiai žinomą graikų posakį mūsų dabartinei valdžiai – svaiginkitės ir po liberalų bei konservatorių sprendimų nors ir tvanas.

„Naująją politinę kultūrą“ užsimoję demonstruoti konservatoriai su liberalais jau pirmosiomis dienomis savo dviveidyste nustebino ne vieną politikos senbūvį, politologą ir tuos 20 proc. visuomenės, kurie, anot sociologų, aktyviai stebi politiką. Iš didžiausios opozicinės frakcijos atimta, o kilus skandalui – susiraukus sugrąžinta, galimybė dalyvauti Seimo valdybos veikloje.

Naujieji valdantieji žada ženkliai, po procentą kasmet, sumažinti skurdą. Visgi ekspertai pasigenda konkretesnių priemonių, kaip tas atotrūkis sumažės. Skeptiškai dalis jų vertina ir planą vaiko pinigus susieti su darželio lankymu, užtat teigiamai žiūri į idėją, kad pajamų mokestį mokėtų ne asmuo, o namų ūkis. Tuo metu žemdirbiai pyksta dėl planų galop naikinti lengvatą dyzelinui, o mokytojai šįkart baiminasi net ne dėl algų.

Antrasis naujojo Seimo posėdis paženklintas ir sumaištimi dėl koronaviruso ir dramomis dėl parlamento vadovybės. Užsikrėtus liberalui Jonui Varkaliui jo kolegos sako nežinantys kaip elgtis – eiti į darbą, ar ne, aiškiai į tai atsakyti negali ir Seimo pirmininkė. O valstiečiai sulaukė smūgio, bet ne iš viruso, o iš valdančiųjų – parlamentarai atmetė jų į Seimo valdybą teiktos Aušrinės Norkienės kandidatūrą, tad didžiausia opozicinė partija lieka be nario Seimo valdyboje.

Šeštadienio vakarą trumpam nusikelkime į svarbius įvykius penktadieniui besibaIgiant. Pirmasis naujai iškeptų Seimo narių plenarinis posėdis užtruko beveik iki nakties. Iš pradžių viskas klojosi sklandžiai. Kaip ir tikėtasi, Viktorą Pranckietį Seimo pirmininko poste keičia liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O štai jos vicepirmininkų rinkimai iškart įplieskė didžiules aistras.

Pirmajame Seimo posėdyje – pirmosios postų dalybos. Seimas renkasi savo vadovybę – valdybą, kurią sudaro Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai ir opozicijos lyderis. Ko laukti iš naujų valdžios veidų? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos politologės Jūratės Novagrockienės. Naujajame Seime prasideda svarbių postų dalybos. Penktadienį turime sužinoti, kas bus naujasis ar naujoji Seimo pirmininkė.

Dvyliktasis Seimas antradienį baigia savo kadenciją, valstiečių inicijuotų nenumatytų posėdžių nebus. Antradienį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pasiūlius ypatingos skubos tvarką ir parlamentarams priėmus paklausimą į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) skundo, nenumatytų posėdžių prašę valstiečiai ketina atsiimti parašus.

Seimo rinkimus laimėjusios centro dešinės politinės jėgos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – pasirašė koalicijos sutartį ir jau pradės kalbėtis dėl postų dalybų Vyriausybėje ir naujos kadencijos Seime. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis perspėja, kad naujieji valdantieji gali susidurti su problemomis tiek Seime, tiek Vyriausybėje, jei pastarąją formuos iš parlamentarų.

Valdančiąją daugumą buriančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai Seime pirmadienį pasirašys sutartį dėl naujos centro dešinės koalicijos. Po šios sutarties pasirašymo prasidės derybos dėl Vyriausybės programos ir ministrų portfelių bei pozicijų Seime. Naujajai Vyriausybei turėtų vadovauti konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Koalicija turės 74 atstovus Seime.

Būsimieji valdantieji jau apsikeitė savo pozicijomis dėl koalicijos formavimo ir savo prioritetinių darbų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija tikisi, kad kitos savaitės pradžioje jau bus parengusios vieningą sutarimo dokumentą. O ką apie būsimąją koaliciją mano politologai? Kokių pokyčių, jų manymu, imsis naujieji valdantieji? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su politologu Lauru Bieliniu.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pradėjo dėlioti valdančiosios koalicijos programą. Partijos tikisi, kad kitos savaitės pradžioje jau bus parengusios vieningą sutarimo dokumentą. Laisvės partija savo lūkesčius valdančiajai koalicijai nurodė dar rinkimų naktį. Partija išsikėlė penkis esminius lūkesčius. Tarp jų – pokyčiai ekonomikoje, švietime, ir žmogaus teisėse.

Po aštuonerių metų į valdžią sugrįžus konservatoriams bei liberalams, buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad naujosios valdžios laukia trys rimti iššūkiai. Be to, D. Grybauskaitė priduria, kad nueinanti valdžia išvaistė pinigus, todėl dabar skola yra bene rekordinė. Apie tai, kokių pokyčių galime sulaukti atėjus į valdžią naujai išrinktai valdžiai, kalbėjome su D. Grybauskaite. Sveiki, prezidente.

Sekmadienį Lietuvoje baigėsi antrasis Seimo rinkimų turas, o suskaičiavus balsus tapo aišku, kas taps naujojojo parlamento nariais, o kas be to formuos ir Vyriausybę. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė rytą po rinkimų pradėjo savo socialiniame tinkle tikindama, kad rinkimai – geriausia, kas šiuo metu Lietuvai galėjo nutikti. Prezidentė netiesiogiai sukritikavo valstiečius, kurie 2016-2020 m. Seime su koalicijos partneriais sudarė daugumą.

Seimas kol kas nesvarstys siūlymo supaprastinti sąskaitų atidarymą trečiųjų šalių įmonėms. Valdantieji sako, kad palengvinimus jau ruošia Vyriausybė.  Už tai, kad Seimas nepradėtų pakeitimų svarstymo antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 34, o susilaikė 15.     Po tokio balsavimo iš antradienio plenarinio posėdžio Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei kelių lydinčiųjų įstatymų pataisos buvo išbrauktos.