vaistažolės

Žiema tai metas, kuomet užpuola peršalimas, gripas ir kiti virusai. Pajutę pirmuosius simptomus, daugelis skuba pirkti vaistus, tačiau iš pradžių vertėtų atkreipti dėmesį į natūralias priemones.

Vaistiniai augalai – viena geriausių profilaktinių priemonių. Vaistažolių arbatas galima vartoti ilgą laiką neišbalansuojant organizmo vidinių sistemų. Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Ką duoda vaistažolių vartojimas profilaktiškai? Jos duoda pasiruošimą organizmo vidinių sveikatos problemų sprendimui, duoda visų organizmo funkcijų sustiprinimą ir net padeda organizmui pasiruošti galimiems blogiems pokyčiams.

Rudeniniai augalai iki pat pirmųjų šalnų džiugina akis savo grožiu ir išskirtinių skonių vaisių asorti. „Tado ūkis“ medelyno kraštovaizdžio specialistė Kristina Cvilikienė pasakoja apie 5 rudeninius augalus, kurie yra auginami ne tik kaip dekoratyvinė sodo puošmena, tačiau taip pat pasižymi ir naudingomis vaistinėmis bei maistinėmis savybėmis. Geltonžiedė sedula Geltonžiedė sedula (lot.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Nuo ankstyvo pavasario mėlynais žiedeliais žydi paprastoji veronika. Ir žydės iki rudens. Šis augalas – vaistinis, medingas. Botanika Botanikai išskiria keliolika veronikų rūšių. Veronikos, nors ir giminingos, tačiau dažnai būna viena į kitą nelabai panašios. Garsesnė iš giminės, bet retesnė – vaistinė veronika. Paprastoji veronika dažnesnė, bet irgi tinka vaistams, todėl apie ją ir kalbėsime. Paprastoji veronika – daugiametis 10-25 cm aukščio žolinis augalas.

Ką būtina žinoti apie toksiškus, mūsų sveikatai kenksmingus augalus? VDU Kauno Botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja, profesorė Ona Ragažinskienė papasakojo apie augalus, kuriuos galima priskirti prie naudingųjų, bet reikėtų ypatingai atsargiai su jais elgtis, nes neteisingai juos vartojant jie yra nuodingi. Tai ypač aktualu auginantiems mažus vaikus.

Jau penktadienį senovės lietuvių tradicijų puoselėtojai pradėjo švęsti gamtos virsmo etapą: vasaros saulėgrįžą. Etnologai pasakoja, kad šiąnakt galima praustis gydančia rasa, žoliauti ir burti. O laukiantiems kalendorinių Joninių, gerų žinių turi ir sinoptikai. Senoji lietuvių saulėgrįžos šventė vadinama Rasomis arba Kupole. Mat šią diena be galo svarbu puoselėti augalus, rinkti vaistažoles, apipinti žolynais namus, tvoras, ar, surinkus žolių, jas sudėti į kupolę.

Žolininkė Dominika Balčiūnė sako, kad gysločio preparatai yra ypač naudingi bei padeda kovoti su uždegiminiais procesais organizme.  Gysločio preparatai pasižymi priešuždegiminiu, gydančiu žaizdas, stabdančiu kraujavimą, varančiu šlapimą, hipotenziniu poveikiu. Juos naudoja esant hipertonijai ir aterosklerozei, ūmiems ir chroniškiems kvėpavimo organų susirgimams: sultys ir gysločio lapų ištrauka – puiki atsikosėjimą lengvinanti priemonė.

Kada verta pasikliauti vaistais, o kada – vaistiniais augalais? Tokio atsakymo ieško ne vienas žmogus, užpultas įvairių negalavimų. Daugelis augalų yra kaip unikali receptūra, prie kurios neprisilietė žmogaus ranka. Tačiau ištirtos ir aprašytos augalinės kilmės veikliosios medžiagos – tik menka dalis to, ką dovanoja gamta. Vaistažolės gali būti net turtingesnės už Mendelejevo lentelę, kurioje suklasifikuoti cheminiai elementai.

  Prasidedant paskutiniam vasaros mėnesiui svarbu nepamiršti pasinaudoti gamtos teikiamomis gėrybėmis ir papildyti savo vaistažolių krepšelį. Nuo seno žinoma, kad vaistiniai augalai ne tik stiprina sveikatą, tačiau ir apsaugo nuo rimtų ligų.   Kokių vertingų vaistažolių pievose galima rasti rugpjūtį, pasakoja žolininkė Giedrė Bružienė. „Ne naujiena, kad šiemet dėl orų augalai tapo ankstyvesni, tad dauguma vaistažolių, kurias rinkdavome rugpjūtį, teko rinkti liepos pabaigoje.

Nuo birželio iki pirmųjų šalnų mus džiugins ryškiai geltoni medetkų žiedai. Tai itin vertingos vaistažolės, kurių atsargomis turėtume pasirūpinti kiekvienas. Apie medetkų gydomąsias savybes žmonės žinojo jau XII amžiuje, o šie saulę primenantys žiedai iki šių dienų neprarado savo vertės. Medetkos labiausiai pasižymi antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, skatinančiomis gydyti odos uždegimą, žaizdas, įvairius odos sudirgimus bei apsauga nuo saulės.

Vartojant cheminius vaistus įprasta laikytis gydytojo nurodymų ir jų neperdozuoti, tačiau renkantis vaistažoles, daugeliui atrodo, jog tai nepavojingi natūralūs vaistai. Vis dėlto, žolininkas Jurijus Merzlikinas tikina, kad neatsakingai vartojamos vaistažolės gali tapti nuodais. Žolininkas aiškina, kad vaistažolės tinka ne visiems, kadangi vienus jos gali veikti gydomai, o kitus atvirkščiai – dar labiau susargdinti.

Lietuvos pievose tarp gėlių, daugiausiai, liepos mėnesį galime rasti violetiniais žiedeliais pasipuošusią vaistažolę – čiobrelį. Tiesa, farmacijos mokslų magistras, žolininkas Marius Lasinskas sako, jog svarbu šios vaistažolės nepadauginti. Jo teigimu, geriant tiek čiobrelių, tiek kitų vaistažolių arbatas, galioja tam tikros taisyklės, kurių laikydamiesi žmonės išvengs nepageidaujamo poveikio.

Norite stebuklingų galių turinčių vaistažolių? Stenkitės žoleles surinkti iki Joninių. Bent jau tokius patarimus žeria žolininkai aiškindami, kad tik iki trumpiausios nakties surinktos žolės būna ir gražiausios, ir geriausiai išlaikiusios naudingąsias medžiagas. Ir arbata būna skaniausia. Tiesa, gamtininkai priduria, kad renkant žoles iš gamtos galima pasiimti tik ketvirtadalį visų lapų, stiebų, ar žiedų.

 Vasara – puikus metas organizmo stiprinimui, kada aplink žydi įvairiausios vaistažolės. Jos tinka tiek šiltuoju sezonu sveikatos gerinimui ar negalavimų gydymui, tiek ruošiant atsargas žiemai. Žolininkė Danutė Kunčienė įvardina naudingiausius vasarą žydinčius vaistinius augalus, kurie kiekvienam gali suteikti stulbinančios naudos. „Išties, vaistažolių vasarą yra be galo daug, tačiau išskirsiu pagrindines, kurias išties kiekvienam būtina turėti savo vaistinėlėje.

Pavasario pradžia ypatingai svarbi mūsų sveikatai, tai metas, kada privalome sustiprinti po žiemos nusilpusį imunitetą. Įvairiausių vitaminų, veikliųjų medžiagų trūkumas gali pakišti koją džiaugtis saulėtu pavasariu, tad sveikuolė, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės Ksavera Vaištarienė pataria, kaip natūraliais būdais galime sustiprėti.

Šiuolaikiniam žmogui dėl jį lydinčios kasdienės įtampos ypatingai svarbu tinkamai pasirūpinti nervų sistema, kadangi jai sutrikus tampame išsiblaškę, sutrikę bei persekiojami prastos nuotaikos. Visgi, šiandien, kada aplink teik daug chemijos ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų, vis dažniau atsigręžiame į gamtą ir griebiamės šimtmečių patikrintų vaistų.

Balandžio mėnuo ypatingai svarbus mūsų sveikatai, kadangi būtent šiuo metu prasideda naudingų augalų dygimas. Pasak sveikuolės, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės Ksaveros Vaištarienės, jei būtent balandžio mėnesį tinkamai pasirūpinsime savo sveikata, tvirtą bei atsparų imunitetą visoms ligoms ir negalavimams galime užsitikrinti iki pat rudens. „Šis mėnuo labai svarbus, kadangi pradeda dygti tokie augalai, kaip dilgėlės, garšvos, kiaulpienės, krūminis builis, kurio lapai panašūs į morkų.

6. Jonažolės Poveikis. Dezinfekuoja, slopina uždegimus, spazmus ir kraujavimą, gydo ginekologines ligas ir depresiją (aktualu toms, kurias vargina niūri nuotaika per mėnesines ar menopauzę), tonizuoja, didina kraujospūdį, gerina virškinimą. Kadangi didina odos jautrumą saulei, vasarą jonažolių arbatą patartina gerti vakare. Kada rinkti. Vaistinei žaliavai renkama viršutinės žydinčių jonažolių dalys (pjaunama maždaug 30 cm ilgio). Jonažolės žydi visą vasarą nuo birželio iki rugsėjo.

Moteris vargina įvairūs negalavimai, tačiau daugelį jų įveikti galima natūraliais vaistais. Dėmesio! Jeigu nepaskirta kitaip, įprastai vaistažolių arbatą ar nuovirą (stipresnis) reikia gerti po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį arba 1–2 val. po valgio. Gydantis vaistažolėmis, būtina daryti pertraukas. 1. Didžiosios dilgėlės Poveikis.

Startas duotas, žolelių rinkimui skirta vos viena valanda. Vieni dalyviai leidosi bėgti, kiti, gudresni apsisuko aplink savo ašį ir pirmąsias vaistažoles surado čia pat, po kojomis. Taisyklės neleidžia žolelių rauti su šaknimis, galima skinti tik viršūnėles. Čempionatas vyksta šalia Švenčionių esančiame Sirvėtos regioniniame parke – tyrimai parodė, kad čia vaistažolių rūšių yra bene daugiausiai. Paskelbus rinkimo pabaigą netruko paaiškėti ir nugalėtojai.

AVINAS (nuo kovo 20/21 iki balandžio 20/21 d.). Gimusieji po Avino ženklu iš prigimties yra labai talentingi ir protingi. Jie pilni idėjų, daugelis iš jų pasiekia įspūdingų rezultatų. šio ženklo žmonėms tereikia išlaikyti gerą nuotaiką ir jaunatvišką įkarštį. ši vasara jiems ypač dėkinga, nes Baltasis Mėnulis keliauja per Avino ženklą. Juos stiprins arbatos su gudobele, dilgėlėmis, erškėtrožėmis, raugerškiu, agrastais ir šaltekšniais.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Pavasarį besiskundžiančius silpnumu ir žvalumo trūkumu žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ragina išeiti į gamtą ir panaudoti jos jau dabar teikiamas dovanas sveikatai gerinti. „Visi žali augalai turi daug vitamino C. Kiaulpienė skatina virškinimą, kasos, kepenų darbą. Ypač daug kalio yra kiaulpienių šaknyse. Dilgelėse yra daug geležies. Garšva turi daug vitamino C“, – sako J. Balvočiūtė.

Vaistažoles kaimo žmonės renka ir gydo jomis įvairias ligas nuo neatmenamų laikų. Kai kurie jau seniai atrado, kad tai gali būti puikus verslas. Senolių sukauptą patirtį ir gamtos turtus stengiasi išnaudoti ir bendruomenės.   Vizitinė kortelė – mėtos Vaistažolių ir prieskoninių augalų auginimas ir rinkimas visada buvo neatsiejama kaimo žmonių gyvenimo dalis. Kad tai gali būti puiki verslo idėja, imta kalbėti prieš keletą metų.

Vasarą norime pailsėti, išvalyti savo kūną ir protą. Kad pasijustume geriau, rekomenduojama išvalyti savo organizmą. Odą galima valyti kaitinantis garinėje pirtyje, o žarnyną – tinkamai maitinantis, vartojant skaidulinio maisto. Ypač tinka augalinis maistas – augalų šaknys, grūdai, sėklos, neperdirbtas žalias maistas, lapinės daržovės. Reikia vartoti kuo daugiau nevirtų, neapdorotų produktų.

Lino šventėje Budraičiuose (Kelmės rajonas) viešėjęs vaistininkas ir žolininkas Virginijus Skirkevičius teigė, jog vaistažolės iš tiesų gali labai pagelbėti žmogui, tačiau ir pakenkti – taip pat, jei pakliūva į neišmanančiojo rankas. Pagiriamasis žodis avietėms ir linų sėmenims Vaistininkas ir žolininkas Virginijus Skirkevičius teigė, jog iš augalų žmogus gali gauti didžiulę pagalbą.

Yra daugybė organizmo valymo būdų – per jų gausą kartais pamirštame, kad pati gamta mums tiesia pagalbos ranką.

Nors vaistažolininkystė skatinama kaip alternatyvus žemės ūkio verslas, ji vis dar yra tarsi podukra. Vaistažolių perdirbėjai sako, kad lietuviškos žolelės labai paklausios. Tačiau ūkininkai, atsikandę alternatyvių žemės ūkio verslų, grįžta prie javų ir rapsų. Anot jų, supirkėjų siūloma kaina neatperka savikainos, todėl bendradarbiauti su jais nenaudinga.

Nuo seno rugpjūčio viduryje švenčiama diena, žyminti vasaros ir rudens sandūrą, turi daug mitinių ir jau krikščionybės jai suteiktų prasmių. Viena jų – atsisveikinimas su gėlėmis ir žolėmis. Buvo tikima, kad pašventinti Žolinės augalai apsaugos nuo ligų, susirgus geriama žolelių arbata padės greičiau pasveikti, usnys, apkastos lauke šaknimis aukštyn, apsaugos nuo piktžolių, o Žolinių puokštėje išdžiūvusius javus pakasus į žemę – kitąmet tame sklype derlius bus dar geresnis.

Auksė Kontrimienė, LSDP narė ir atstovė spaudai, turi smagų vasarišką pomėgį – šeimos vaistažolių vaistinėlę susirenka baidarių žygiuose. Jas naudoja ir gydyti, ir gaminti. O kur dar žoliavimo malonumas, kai brendi per kvepiančias pievas ir jauti svaiginantį vasaros alsavimą. – Teko girdėti, kad per vasaros baidarių žygius surenkate daugybę žolynų namams ir namiškiams.

Dauguma dažnai naudojamų prieskoninių žolelių, pavyzdžiui, bazilikai, kalendros, laiškiniai česnakai ir petražolės, vasarą kuo puikiausiai auga lauke. Jeigu negalite paskirti jiems vietos darže, jie gražiai tarps vazonuose, išdėliotuose prie pastogės ar poilsio zonoje. Žoleles labai lengva rinkti, o dauguma būdų laikyti – visai lengvi ir nesudėtingi.

Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžta ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Praėjusią savaitę šalyje užregistruota 38,5 susirgimo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejo, tenkančio 10 tūkstančiųgyventojų. Gripas kol kas diagnozuotas tik šešiems žmonėms. Daugiausia sergančiųjų – Kaune. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos, nors ruduo neūžauja vėjais ir neprausia lietumis? O ir po vasaros, rodos, vitaminų prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su ligomis.

Vaistažolių perdirbėjai Lietuvoje skundžiasi žaliavos trūkumu ir ją importuoja, o augintojai linkę ją eksportuoti į užsienį arba produktus gaminti patys, nes ne visus tenkina supirkimo kainos. Anot „Švenčionių vaistažolių“ gamyklos supirkėjo Stasio Urbanavičiaus, daugiausia žaliavos į supirkimo punktus Švenčionyse ir Varėnoje parduoti atveža laukuose ir pievose natūraliu būdu surinkusieji vaistažoles. „Turime sutarčių su vaistažolių augintojais, bet dabar mažai jų į mus kreipiasi.

Kiekvieną vasarą vis daugiau žmonių keliauja į pievas ir miškus rinkti laukinių vaistinių augalų. Rūpinimasis sava sveikata – tik viena iš priežasčių. Daug dažniau vaistažolės renkamos pardavimui, o kai kuriems kaimų gyventojams toks verslas – papildomas pragyvenimo šaltinis. Žurnalas „Forbes“ sudarė devynių vaistinių žolių, kurių supirkėjai nori labiausiai, sąrašą. Pievinė akišvietė (lot.

Mums kenkia lengvai įgytas, neuždirbtas turtas, o sunkus darbas taurina. Gydytoja, rašytoja Filomena Taunytė svarsto, koks šiandien yra tikras lietuvis: ji ieško ir randa taurių asmenybių, bet aptinka ir naujų didžiųjų nuodėmių – pataikavimą, nusižeminimą ir baimę. Šios paprastų žmonių ydos leidžia tarpti viršūnėlių savanaudiškumui ir pasipūtimui. Filomena Taunytė. Ieškau tikro lietuvio: publicistika ir medicina.

Visada malonu pasakoti apie žmones, kurių pavyzdys įrodo, kad neįmanomų dalykų nėra. Janina, nugalėjusi vėžį, viena tokių. Kai medikai jai diagnozavo šią onkologinę ligą, tai skambėjo kaip nuosprendis. Paskutinė stadija. Išleisdami iš ligoninės, gydytojai patarė paskutinius moteriai likusius mėnesius pasidžiaugti gyvenimu... Tačiau ji paneigė visas niūrias prognozes. Ne tik išgijo pati, bet šiandien padeda ir kitiems, sunkiai sergantiems įvairiomis ligomis.

Rudenį net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo jausmas krūtinėje. Tad ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos jau kamuoja minėtos ligos. Ir tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius žmones. Staigūs orų pasikeitimai tokiems žmonėms labai ne į naudą. Todėl jeigu nenorite atsidurti ligoninėje, gydytojai pataria paisyti taisyklės: kiekvienam, kuris jau peržengė 32 metų slenkstį, reikia reguliariai stiprinti širdį ir kraujagysles.

Širdies ligos – tai normalių širdies funkcijų sutrikimai. Jos gali pasireikšti kartu su perikardo, miokardo, endokardo, širdies vožtuvų ir kraujagyslių pažeidimais. Tokios ligos gali ilgai tūnoti užslėpta forma, bet sulaukę savo valandos smogia stipriai, neretai ir lemtingai. Širdies ir kraujagyslių ligos, greta onkologinių ligų, yra viena dažniausių priešlaikinės mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Žmonės nuo seno tiki žolelių gydomosiomis savybėmis, nors retas iš mūsų pažįsta naudingas vaistažoles. Dažniausiai gydomųjų žolelių ieškome artimiausioje vaistinėje, tačiau būdami gamtoje jų galime prisirinkti ir patys. Tiesa, šiomis dienomis žmonės vis dažniau renkasi vaistažoles įvairioms ligoms gydyti. Tikima, kad žolelės yra veiksmingos, o šalutinio poveikio tikimybė yra kur kas mažesnė nei medikamentų.

Vasara - pats metas apsirūpinti vaistažolėmis. Darganotą rudenį bei speiguotą žiemą jos pagelbės nesusirgti, o jei jau ligos užpuls - padės greičiau pasveikti. Tačiau šiemet žvalgytis į vaistažolių rinkimo kalendorių - bergždžias reikalas, mat po speiguotos žiemos vaistingos žolelės skleistis delsia. Porą savaičių susivėlinusi gamta tarsi primena užmaršuoliams - vaistų iš gamtos prisirinkti dar spėsite, svarbu - netingėti.