vaistai

Ne paslaptis, kad nelegali vaistų rinka egzistuoja – vaistinių preparatų siūlo kai kurių turgaviečių prekeiviai. Tačiau prašymų be recepto įsigyti receptinių vaistų dažnai sulaukia ir vaistininkai. Apie tai, kokių vaistų kartais reikalauja gyventojai ir kodėl rizikinga vartoti turguje pirktus medikamentus, atsako vaistininkė.

Vaistu nuo šimto ligų vadinami putinai šiemet užderėjo kaip niekad gausiai. Krūmai apkibę jų kekėmis, net linksta šakos. Kas tingi prisiskinti, uogų ieško turguje arba perka jau pagamintus produktus. Ir nors šios uogos daugelį atbaido dėl nemalonaus kvapo ir kartaus skonio, vertingųjų savybių gausa putinai pranoksta daugelį kitų uogų.

Prie Seimo į protestą susirinko itin reta genetine liga cistine fibroze sergantys žmonės ir jų artimieji. Sustatę simbolines urnas jie prašė valdžios išgirsti prašymus kompensuoti vaistus, kurie galėtų pailginti dešimčių žmonių gyvenimus. Mat dabar jie neretai nesulaukia net devyniolikos metų.

Lietuvoje kiekvienais metais vartojama vis daugiau vaistų. Bet ar žinome, kaip tai daryti atsakingai ir saugiai? Sveikatos apsaugos ministerija kartu su partneriais organizuoja nemokamų seminarų ciklą, kurio metu gyventojams bus pristatomi racionalaus vaistų vartojimo principai.

Šį rudenį kartu su peršalimų ligų sezonu sugrįžta vienas labiausiai varginančių simptomų – kosulys. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad „kosulys kosuliui nelygus“, todėl norint greičiau su juo atsisveikinti reikia gebėti atpažinti jo požymius. Ji įvardija pagrindinius kosulio rūšių skirtumus bei dalinasi praktiniais patarimais, kaip juos išgydyti.

Naujosios Zelandijos mokslininkai sukūrė specialius probiotikus veršeliams. Sumaišius juos su pienu, veršeliai gerokai mažiau gadina orą, tai yra išskiria maždaug 20 procentų mažiau metano dujų, kurios prisideda prie šiltnamio efekto. Godžiai pietaujantys veršeliai dalyvauja Naujosios Zelandijos eksperimente. Geria pieną su specialiais probiotikais, vadinamosiomis gerosiomis bakterijomis, dėl kurių jie gerokai mažiau gadina orą.

Mažiausiai 66 vaikai mirė Gambijoje, kaip manoma, išgėrę Indijos farmacijos kompanijos pagaminto sirupo nuo kosulio. Esą vaistas pirmiausia pažeidė vaikų inkstus, o vėliau užgeso ir jų gyvybė. Kokios medžiagos, esančios sirupo sudėtyje, sukėlė vaikų mirtis, kol kas neskelbiama. Gambijos laboratorijos darbuotojos į dėžes krauna sirupo nuo kosulio buteliukus – tiesa, jų jau daugiau nebenaudos.

Įsisukusi kainų pasiutpolkė neaplenkė ir vaistinių. Gyventojai skundžiasi, kad vis daugiau pinigų priversti išleisti ir maisto papildams, vaistams, kitoms medicinos priemonėms. Vaistinės neslepia, kad kai kurių prekių kaina didėjo ir 10 proc., tačiau tą labiausiai sąlygoja gamintojų didinamos kainos.

Nesaikingas alkoholio vartojimas – didžiulė žala organizmui, jis ne tik sukelia pagirias, bet ir „džiovina“ smegenis, sutrikdo širdies darbą ir iš organizmo išvaro mineralus. Pagrindinis atsakymas, kaip viso to išvengti, yra saikas. Tačiau ką daryti, kai saiko nebuvo? Vaistininkė pataria, kaip sparčiau atstatyti organizmą po alkoholio vartojimo. Alkoholis degina skrandžio gleivinę Mažas alkoholio kiekis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, o dideli pasikartojantys kiekiai – malšina.

Ankstyva arba priešlaikinė ejakuliacija vyrą gali kamuoti visą gyvenimą. Vis dėlto ji gali pasireikšti ir labai netikėtai ir būti įgyjama bet kuriuo gyvenimo momentu. Ir tuo, ir tuo atveju vyras gali patirti nemažai išgyvenimų. Be to, ši problema gali stipriai varginti ne tik patį vyriškosios lyties atstovą, bet ir jo partnerę. Ar gali intymūs santykiai būti kokybiški, kai lytinis aktas trunka vos 15-30 sekundžių? Gal ir gali, bet tikrai ne visiems.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiami vaistų kompensavimo tvarkos pokyčiai toliau kelia aistras. Pacientai nuogąstauja, kad tai tik atneš daugiau žalos žmonių sveikatai ir nuostolių valstybei. Vaistų gamintojai irgi mato prielaidas, kad vaistų pasirinkimas gali mažėti. Ministerija gi sako siekianti, kad gyventojai vaistams išleistų mažiau.

Nors medicina ir farmacija žengia sparčiais žingsniais žengia į priekį pasiūlydami naujų, efektyvesnių vaistų, gydytojai apgailestauja, kad vartojant medikamentus vis dar labiau pasitikima ne jų, o kaimyno ar giminaičio žodžiu. Be kita ko, vis dar dažnos ne tik liūdnai galinčios pasibaigti vaistų vartojimo klaidos, bet ir mitai apie vaistų šalutinį poveikį.

Finansų ministerijai Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) skyrus finansavimą „Brexit“ pasekmėms vaistų registracijos srityje švelninti, šalyje bus sudarytos sąlygos didesniam vaistų prieinamumui. Kartu bus didinama konkurencija tarp vaistų registruotojų, kas turės tiesioginės įtakos vaistų kainoms mažėti, trečiadienį pranešė tarnyba.

Nors peršalimo ligų sezonas dar tik artėja, kai kuriose vaistinėse gyventojai pasigenda tam tikrų vaistų. Vaistinės neslepia, kad dalies prekių trūksta tiek dėl išaugusios jų paklausos, tiek ir dėl dar nuo pandemijos besitęsiančių bei augančių energetinių kaštų sąlygotų žaliavų tiekimo trikdžių.   Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Rima (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – red. past.

Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad bet kurioje šalyje vykdoma vaistų politika yra tas lakmuso popierėlis, kuris parodo, kaip sveikatos apsaugos sistema sugeba reaguoti į besikeičiančius visuomenės poreikius bei kaip greitai gali išanalizuoti ir realizuoti įvairių ligonių organizacijų bei gydytojų profesinių draugijų pasiūlymus, sako Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Saugi, kokybiška ir pacientams patogi liepos viduryje startavusi nuotolinių vaistinių platforma sėkmingai auga – pirmąją rudens dieną prie sistemos prisijungė dar viena vaistinė. Dar trys ruošiasi prisijungti netrukus: viena iš jų jau atlieka testavimus, kitos dvi – vykdo savo sistemų programavimo darbus, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Namuose visi turime vaistų nenumatytiems atvejams – skausmui malšinti, temperatūrai mušti, dezinfekcijos priemonių, tvarsčių. Kas kiek laiko reikėtų revizuoti šias ir kitas priemones, atsako vaistininkė. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė rekomenduoja vaistinėlę peržvelgti bent kartą per metus, jei pavyksta – 2 kartus.

Nors Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) kasmet nusineša daugiausiai gyvybių, vos kas antras (55 proc.) aukštą kraujo spaudimą bei padidintą cholesterolio kiekį kraujyje turintis žmogus reguliariai vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Kiti į tai žiūri pro pirštus – vaistus vartoja su pertraukomis (13 proc.) arba nevartoja visai, nors turėtų (11 proc.), rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.

Kai kurie poilsiaujantieji pajūryje neatsistebi – tokiame dideliame mieste kaip Klaipėda nėra visą parą veikiančios vaistinės. Taigi netikėtai prireikus vaistų gyventojai būtų arba priversti kviesti greitąją, arba iki Kauno, ką kai kurie ir pasiryžta daryti. Vaistinių asociacija tikina, kad tokių vaistinių poreikį nulemia patys gyventojai, o dabar jis esą nėra didelis. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 5 per naktį budinčios vaistinės.

Prasidėjus karui valstybėms vienai po kitos ėmusis sankcijų prieš Rusiją ir Baltarusiją dalies vaistų ir kitų medicinos priemonių neliko ir vaistinėse. Jų atstovai teigia, kad tam tikrų prekių gyventojai ieško iki šiol, tačiau geranoriškai priima ir jiems įprastų produktų alternatyvas, nors jos kitą kartą ir brangesnės.

Per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų suvartojimas išaugo 18 proc. arba net 111 dienos dozių, tenkančių 1000 gyventojų per dieną, atskleidžia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Specialistų teigimu, tai rodo geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. Analizės duomenimis, kasmet stebimas vidutiniškai 5 proc.

Naujovė pacientams – receptinius ir kompensuojamus vaistus gyventojai galės įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir neiškėlę kojos iš namų. E. sveikatos sistemoje žmonės gydytojo išrašytų vaistų gali nusipirkti internetu. Tai patinka ne visiems. Kada ir kiek teks už tai sumokėti? Dalis žmonių tai vadina nesąmone – esą E.sveikatos sistema nuolatos stringa, kiti piktinasi, kad už atvežtus vaistus teks susimokėti papildomai.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, netyla pacientų skundai ir nusivylimas, kad nebėra prieinami vaistai, prie kurių jie buvo pripratę. Todėl norėdami tęsti gydymą įprastais medikamentus, jų turės įsigyti patys. Vaistų gamintojai sako žinantys, kas padėtų pakeisti situaciją. Tuo metu ministerijos pozicija nepajudinama – ji sako, kad kitas tos pačios veikliosios medžiagos vaistas yra puikus pasirinkimas.

Niekam nėra lengva išgirsti sunkią diagnozę. Dar sunkiau – sužinoti, kad gyventi liko vos trys mėnesiai. Visą gyvenimą save medicinai paskyrusiai šeimos gydytojai Liusei Samuilienei baisi kepenų vėžio liga smogė visai netikėtai. Laimei, šiandien gydytojų prognozės nepasitvirtino, o ir ligai gydyti Liusės šeimai pavyko gauti kompensuojamus vaistus.

Lietuvoje pradeda veikti vadinamosios nuotolinės vaistinės – nuotolinė prekyba receptiniais vaistais ir kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis. Tai reiškia, kad turint receptą vaistą bus galima įsigyti neiškėlus kojos iš namų. Nuo šiandien kiekvienas šalies gyventojas, turintis receptą, viename lange nuo šiol galės matyti visų į sistemą prisijungusių vaistinių kainas ir išsirinkti jam parankiausią variantą.  „Išaušo istorinė diena – šiandien, liepos 12-ąją 9 val.

Nuo antradienio pradėjo veikti nuotolinių vaistinių sistema, leidžianti receptinius vaistus ir medicinos pagalbos priemones įsigyti internetu. „E.sveikatos sistemoje pradėjo veikti nuotolinių vaistinių sistema. (...) Jau turime realiai įsigijusių receptinių vaistų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. Pasak jo, pasirinktas sistemos modelis leis užtikrinti saugų, patogų naudojimąsi, skatins konkurenciją tarp vaistinių.

Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. pacientų, norėdami tęsti gydymą, medikamentus turės pirkti iš asmeninių lėšų. Iš naujojo kainyno buvo išbraukti beveik keturi šimtai iki tol kompensuotų vaistinių preparatų. Tai vaistai, skirti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei kitomis ligomis.  Vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje mažėja nuolat.

Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajūryje, ar prie ežero, dažnas mūsų į lagaminą susidedame būtiniausius vaistus, tačiau pamiršusių tą padaryti taip pat gausu, pastebi kurortinių vaistinių farmacininkai. Jau per pirmąjį vasaros mėnesį šalies vaistinės skaičiuoja, kad kurortiniuose miesteliuose, pvz.

Priklausomybė vaistams – rimta bėda. Dažnas, iš tiesų, gali net nesusimąstyti, kad įkliuvo į labai rimtas pinkles, kadangi veiksmas – skausmo malšinimas tablete – yra tapęs ne kuo kitu, o tikru kasdieniniu įpročiu. Kodėl yra priprantama prie vaistų bei kuriems įgyti priklausomybę yra didžiausia rizika pasakoja „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas. Pasak vaistininko, dažniausiai žmonės priklausomybę vaistams įgyja, kai vartoja psichiką veikiančius medikamentus, narkotinius analgetikus.

JAV vaistinių tinklas CVS pirmadienį pranešė laikinai apribojęs skubios kontracepcijos preparatų pardavimus iki trijų pakuočių vienam klientui, kad išvengtų trūkumo po neseniai priimto JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, panaikinusio konstitucinę moterų teisę į abortus.

Dar daugiau didelės rizikos pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, galės įsigyti kompensuojamųjų kraujo krešėjimą stabdančių vaistų (antikoaguliantų). Tai pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai patikslinus šių vaistų kompensavimo tvarką. Numatoma, kad išlaidos antikoaguliantams sumažės beveik 9 tūkst. žmonių, kurie dabar šiuos vaistus įsigyja savo lėšomis.

Nuo šių metų liepos 1 d. keičiasi vaistų, skirtų skausmui malšinti, kompensavimo būdas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kompensaciją vaistams nuo skausmo galės gauti ne tik senjorai, vaikai ar neįgalieji, bet ir asmenys, kuriems nustatytos tam tikrų ligų indikacijos.

23-ejų Caymi Studnicka beveik dešimtmetį praleido būdama priklausoma nuo skausmą malšinančių vaistų, kurių sudėtyje yra opioidų, vadinamų vikodinu. Moters priklausomybės kelionė prasidėjo, kuomet vos 9-erių ji susilaužė kulkšnį. Dabar žmonės stebisi neatpažįstama jos transformacija, kuomet jai pavyko išsilaisvinti iš priklausomybės pinklių. Jauna moteris buvo priversta nešioti dantų protezus, kuomet jos sveikus dantis sugadino priklausomybė nuo receptinių tablečių.

Nors saulės spinduliai vilioja pasišildyti, sveikatos specialistai primena būti atidiems, jei vasarą tenka vartoti vaistus. Jie įspėja, kad saulės ir vaistų derinys gali būti labai rizikingas – pasibaigti tiek alerginėmis, tiek sunkiomis uždegiminėmis reakcijomis.

Vaistininkai pastebi, kad pastaruoju metu į vaistines pasikonsultuoti ir įsigyti vaistų ateina pacientai, jaučiantys įvairius peršalimo simptomus. Dauguma jų – gerklės skausmas ir sloga. Kaip šiuo metu nesusirgti, o jei nepavyko to padaryti, kaip greičiau pasveikti, pataria vaistininkai. „Camelia“ vaistinių tinklas fiksuoja, kad šių metų birželio mėnesį poreikis preparatams nuo gerklės skausmo (pastilės, purškalai) net didesnis 50 proc. lyginant pernai su tokiu pat laikotarpiu.

Lietuviai daugiausiai vartoja vaistų nuo skausmo ir uždegimo, ypač serga širdies ligomis ir diabetu. Tą pastebi lietuvių ir latvių mokslininkai, ištyrę nuotekas ir vandens telkinius. Tiesa, juose rado ir Lietuvoje draudžiamo vartoti dopingo, o viename šalies regione antidepresantų koncentracijos lygis buvo dešimčia kartų didesnis nei kituose. Blogiausia ne tik tai, kad lietuviai vartoja ypatingai daug vaistų, bet ir tai, kad vaistais daro žalą gamtai.

Nors už lango vasara, peršalimo ligos žmones į patalą guldo beveik taip pat, kaip per gripo sezoną. Vaistininkai sako, dėl to vos spėja pildyti vaistų lentynas, o kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, nosies purškalų, net ir pritrūksta. Ilgėja eilės ir prie šeimos gydytojų kabinetų. Sirupo, lengvinančio kosulį, vilnietė Laura vaistinėje prašo ne tik savo mažyliui, medikamentų ieško ir sau. Moteris spėja, kad visa šeima virusu galėjo užsikrėsti nuo sergančio mažylio.

Kai kurių plačiai vartojamų vaistų kiekiai valomose nuotekose ir vandens telkiniuose daugelyje vietų viršija aplinkai pavojingas koncentracijas, po atliktų tyrimų paskelbė Klaipėdos universitetas.

Nudegimai saulėje, perkaitimas, sutrikęs virškinimas, apsinuodijimas, vabzdžių įkandimai, pasireiškusios alerginės reakcijos, bėrimai ir patirtos traumos – dažniausi nusiskundimai sveikata, kuriuos šiuo metu įvardija į vaistinę ieškoti pagalbos atėję pacientai. Vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad to priežastis – dažnai daromos žmonių klaidos ir pataria, ką turėti vaistinėlėje, kad būtumėte pasiruošę visoms gyvenimiškoms situacijoms.

Valstybei gyventojų vaistų kompensacijoms skiriant vis daugiau lėšų, nemokamai juos gaunantys žmonės renkasi kuo brangesnius, o nepanaudotus vaistus išmeta, sako sveikatos apsaugos viceministras. Pavyzdžiui, pernai iš gyventojų surinkta apie 30 tonų nesuvartotų vaistų.  Todėl Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naują kompensuojamų vaistų pardavimo tvarką, kuri, Aurimo Pečkausko teigimu, žmones skatins racionaliau ir atsakingiau vartoti vaistus, o renkantis mažiausią priemoką sutaupyti.

Lietuva iš turimų medicininių rezervų karo draskomos Ukrainos Mohylivo-Podolės ligoninei siunčia vaistų, kitų priemonių už beveik 380 tūkst. eurų. Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, į Ukrainos gydymo įstaiga iš valstybės rezervo iškeliauja „antibiotikai, preparatai kraujotakos sutrikimams, prieširdžių virpėjimams gydyti“. Maždaug 16,6 tūkst. eurų vertės siunta perduodama iš valstybės rezervo, tam šią savaitę pritarė Vyriausybė.

Pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartojo apie 1,12 mln. pacientų. Tai yra daugiau nei 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. Analizės duomenimis, kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimas pernai palyginus su užpernai nežymiai išaugo. Tuomet juos vartojo 1,08 mln. pacientų t. y. 38,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Seimas bendru sutarimu antradienį uždegė žalią šviesą pokyčiams dėl vaistų kompensavimo. Priėmus naują tvarką daug vaistų vartojantiems žmonėms būtų garantuojama daugiau kompensacijų, jei jie rinksis pigiausią vaistą. Nemokami vaistai vyresniems bei skurdžiau gyvenantiems asmenims taip pat būtų garantuojami renkantis juos su mažiausia priemoka. Tuo metu kritikai teigia, kad nauja tvarka neišspręs įsisenėjusių problemų ir dėl to kaip tik mažės vaistų prieinamumas.

Vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdanti „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovė „Eurovaistinė“ teigia, kad jos veiklą tiesiogiai paveikė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje – iš tinklo vaistinių buvo pašalintos visos rusiškos ir baltarusiškos prekės, tačiau jos rezultatams tai didelės įtakos neturi.

Atėjus į vaistinę norimo vaisto galite neberasti arba jo teks gerokai palaukti. Vaistinių tinklai sako, kad Lietuvoje jau stringa kai kurių medikamentų tiekimas. Gyventojai dabar, ypač sergantys peršalimo ligomis, gali nerasti ne tik jiems tinkamų lašų nuo slogos, bet ir vaistų nuo kraujospūdžio ar diabeto. Ne visur yra ir tam tikros rūšies antibiotikų, morfijaus ampulių.

Prieš du mėnesius kilęs ažiotažas dėl kalio jodido tablečių trūkumo atslūgo – vaistinės apsirūpino šių preparatų atsargomis. Vaistinėse dirbantys sveikatos specialistai ir toliau kviečia gyventojus nepasiduoti panikai – jokiais būdais nevartoti kalio jodido tablečių profilaktiškai, taip pat nepainioti jų su kitais jodo turinčiais preparatais, kurie visiškai nesaugo skydliaukės nuo radioaktyvaus jodo. „Nuo karo Ukrainoje pradžios realizavome 17,5 tūkst. pakuočių kalio jodido.

Vyriausybė siūlo vėl keisti vaistų kompensavimo tvarką. Tad kai kam dėl to už vaistus gali tekti primokėti daugiau. Naujausiuose planuose – ketvirtadaliu padidintos kompensuojamųjų vaistų priemokų lubos, įvestas vadinamasis priemokų krepšelis, bet kokių kompensuojamųjų vaistų nemokamai nebegalės įsigyti ir nepasiturintys gyventojai bei 75 metų sulaukę senjorai. Taip valdžia vėl nori skatinti pirkti pigiausius medikamentus. Senjorė Natalija vaistinėje šią savaitę išleido apie 100 eurų.