vaistai

Bijodami sužinoti kraupią žinią, dauguma vis dar nenoriai kreipiasi į medikus dėl ŽIV tyrimų. Tačiau šiuolaikinė medicina užtikrina – tai dar tikrai ne mirties nuosprendis. ŽIV nėra galutinai išgydoma (tai visiškai tikėtina ateityje), tačiau yra antiretrovirusiniai vaistai, slopinantys viruso dauginimąsi ir gydantys ligas, kurias sukelia ŽIV. Šie medikamentai pacientui nieko nekainuoja, tai visiškai kompensuojama. Todėl patartina nelaukti, jei turite įtarimų – eikite tirtis.

Manoma, kad Lietuvoje yra apie 70 tūkst. hepatitu C užsikrėtusių žmonių. Tai sudaro 2-3 proc. populiacijos. Iki šiol Lietuvoje prieinamas gydymas pasveikimą galėjo užtikrinti tik mažiau nei pusei pacientų. Nors 2011 m. pasaulyje buvo registruoti tuo metu tikrą revoliuciją sukėlę du nauji vaistai, gydymo efektyvumą padidinę iki 80 proc., Lietuvos žmonėms keliasdešimt tūkstančių litų kainuojantis gydymo kursas buvo sunkiai įkandamas – sau leisti tai galėjo tik vienetai.

Šįvakar 17.15 val. LNK diskusijų laida „Yra kaip yra“ klausia: ar verta dėl kelių kilogramų rizikuoti sveikata, netgi – gyvybe? Grožio kultas ir nuomonė, kad „gražus kūnas - lieknas kūnas“, dažną apkūnesnę moterį ar vyrą verčia ieškoti „stebuklingų“ priemonių, žadančių greitai sumažinti apimtis. Deja, kaip „Yra kaip yra“ laidos studijoje sakė garsi dainininkė Vitalija Katunskytė su dukra Monika, visi stebuklai yra tik paties žmogaus galvoje.

Mūsų kraštiečiai iš jų gydymui būtinų vaistų dažniausiai vartoja medikamentus širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligoms, diabetui gydyti, kurie yra kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Per šių metų pusmetį vienam pacientui vidutiniškai tokių vaistų teko už 329 litus, o už visus išrašytus kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones sumokėta apie 333 mln. litų.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Seime ir Sveikatos apsaugos ministerijoje verdant diskusijoms, ar įteisinti medikamentinį abortą, ar ne, yra klinikų, kuriose tokia procedūra jau atliekama. Tik ne tais vaistais, apie kuriuos diskutuojama. Medikamentiniam abortui atlikti naudojamas cheminis preparatas, skirtas vėžiniams susirgimams gydyti.

Ligoninės turės daugiau galimybių pacientams skirti jų gydymui būtinų vaistų, nes originalių ir patentų saugomų vaistų gamintojai sutiko savo produkciją Lietuvai tiekti žemesnėmis kainomis. Tarpinstitucinė derybų komisija pasiekė, kad centralizuotai perkamų ir vienetinių vaistų kainos Lietuvai vidutiniškai sumažėja 10,5 proc.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsakymu patvirtino 2014 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimą, kuriame įrašytas naujas vaistinis preparatas Fingolimodumas, skirtas išsėtinei sklerozei gydyti. Ligoniams jis bus kompensuojamas 100 procentų. „Džiaugiuosi, kad radome galimybių kompensuoti Fingolimodumą, vaistą, galintį pristabdyti sunkios ir klastingos ligos atakas, padėti ligoniams – daugiausiai jauniems žmonėms – neprarasti darbingumo.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 1 proc. Europos šalyse parduodamų vaistų yra falsifikuoti, pasaulyje šis skaičius siekia apie 10 proc.. Europos Sąjungos pasienyje kasmet konfiskuojama apie 30 mln. pakuočių falsifikuotų vaistų. Kaip jiems užkirsti kelią iki vartotojo? Turi būti sukurta ištisinė „vaisto sekimo sistema“ – taip būtų galima trumpai apibūdinti Europos suinteresuotųjų šalių modelį vaistų verifikacijai.

Didžiąsias šalies gydymo įstaigas jau pasiekė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) centralizuotai nupirkti vaistai uždegiminėms sąnarių, žarnyno, odos ligoms gydyti. Gydytojai pastebi, kad sergamumas minėtomis uždegiminėmis ligomis Lietuvoje auga.

Vasarą džiaugiamės šiluma, gausiu daržovių ir vaisių derliumi. Dažnas iš mūsų nuėjęs į sodą ar daržą tiesiog spontaniškai neplautomis rankomis susigundome pasmaguriauti neplautų braškių, aviečių, serbentų, obuolių ar žirnių. Manome, kad mūsų sode ar darže viskas švaru, esą lietaus nuplauta. Tačiau medikai įspėja, kad neplautos sodo ar daržo gėrybės yra dažnėjančių viduriavimų priežastis.

Medicina, kurią turime dabar, vystėsi tūkstančius metų. O iki jos sveikatos gerinimui buvo naudojamos ne tik įvairiausios žolelės ir užkalbėjimai, bet ir kur kas egzotiškesni būdai ir priemonės. Dalis tokių “vaistų” buvo buvo tikras šarlatanų džiaugsmas, o kitų (ne)veiksmingumas neįrodytas iki šiol. List25.com sąraše – daug sunkiai suvokiamų vaistų ir gydymo būdų… 25. Padvėsusių pelių pasta Senovės Egipte padvėsusios sutrintos pelės buvo naudojamos gydyti dantų skausmą.

Vaistus nuo skausmo kiekvieną savaitę sako vartojantis kas dešimtas Lietuvos gyventojas: 8 proc. tai daro bent kartą per savaitę, o 2 proc. – kasdien. Ketvirtadalis gyventojų skausmą malšinančius vaistus vartoja nors kartą per mėnesį. Tokias tendencijas atskleidžia AB „Sanitas“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas apie vaistų vartojimą. „Skausmas yra signalinė organizmo reakcija į dirgiklį ar prasidėjusią ligą.

Artimiausiu metu pacientus pasieks vaistai, skirti gydyti išsėtinei sklerozei, pažengusiam prostatos (priešinės liaukos) vėžiui ir virusiniam hepatitui C, kuriuos nuspręsta įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Taigi jau greitai šie vaistai pasieks pacientus, kuriems reikalingas gydymas minėtais preparatais, ir jie bus 100 procentų kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tokia naujovė įtvirtinama sveikatos apsaugos ministro įsakyme.

Artimiausiu metu didžiąsias šalies gydymo įstaigas pasieks Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) centralizuotai nupirkti vaistai uždegiminėms sąnarių, žarnyno, odos ligoms gydyti. Šiemet šių vaistų nupirkta daugiau nei pernai, todėl gydymas bus užtikrintas didesniam pacientų skaičiui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis perkami modernūs vaistai padeda ir sunkiausiems ligoniams išlikti socialiai aktyviems.

Siekiant išvengti neleistinų gyvūnų kančių bei sudaryti galimybes taikyti modernius gyvūnų gydymo metodus, parengti ir patvirtinti teisės aktai, leidžiantys gyvūnus gydyti žmonėms skirtais vaistais.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Norint įsigyti vaistų, kurie parduodami užsienyje, pakanka išsamesnio gydytojo recepto, bet važiuoti į užsienį visai nebūtina, sako Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė. Anot jos, tokiu atveju gali pagelbėti bet kuri Lietuvos vaistinė. LRT radijo klausytoja domisi, kaip įsigyti reikiamų vaistų, jeigu jų nėra Lietuvoje. „Gydytoja rekomendavo vaistus, kurių Lietuvoje nėra.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad artimiausiu metu gydymo įstaigas pasieks centralizuotai nupirkti vaistai, skirti pacientams, kuriems diagnozuota akių liga – amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Šiemet šių vaistų nupirkta gerokai daugiau, todėl gydymas bus užtikrintas didesniam pacientų skaičiui. Pavyko nupirkti daugiau vaistų šiai sudėtingai ligai, nuo kurios yra rizika apakti, gydyti.

Odontologų paslaugomis nepatenkinta panevėžietė per teismą sugebėjo iš jų išsireikalauti grąžinti pinigus ir atlyginti moralinę žalą. Panevėžio miesto apylinkės teismas nustatė, kad 2010–2011 metais panevėžietei D.V. privačiame L.G. odontologijos kabinete buvo gydomi ir protezuojami viršutinio bei apatinio žandikaulių dantys. Už suteiktas paslaugas pacientė sumokėjo 10 tūkst. 150 litų.

Šiandien posėdyje ministrų kabinetas pritarė Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, kuris leis trečdaliu sutrumpinti leidimų lygiagrečiam vaistų importui išdavimo terminą, atsisakant biurokratinių procedūrų, ir viešai pateikti informaciją apie išduotus leidimus. Pagal dabar galiojantį Farmacijos įstatymo 17 straipsnį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) lygiagretaus importo leidimą turi išduoti per 45 dienas. Naujajame projekte šis terminas sutrumpinamas iki 30 dienų.

Žinių radijas Dabartinė medicinos tikslas yra padaryti žmones ne sveikus, o darbingus, sako natūraliosios medicinos gydytoja Aiva Vaivariene. „Jums duodamas ne sveikatingumo lapelis, o nedarbingumo lapelis. Kada nedarbingumas baigiasi, jūs tikrai ne sveikas, jūs tik darbingas. (...) Kiekviena tabletė sukelia maždaug 7 pašalinius poveikius, kuriems reikia dar 7 tablečių, kurios vėl sukelia 7 pašalinius poveikius“,- „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ sakė A. Vaivarienė.

Žinių radijas Sveikatos apsaugos ministerija ketina siūlyti, kad žmonėms nuo 85-erių metų būtų kompensuoti bei padidintas juos slaugančių darbuotojų skaičius. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis sako, kad tai nebūtų labai didelės išlaidos valstybei. „Paskaičiavome, kad yra apie 130 tūkst. tokio amžiaus žmonių, Tai nebūtų dideli kaštai – skaičiuojame išteklius, kiek reikėtų asignavimų, tai jie nėra dideli. Prie esamų asignavimų padidėtų 3-7 mln. litų“, - kalbėjo V. Andriukaitis.

Aušrinė Šėmienė Gargždiškė Genovaitė Rauktienė, gulėdama mirties patale, prisiekė: jei pasveiks, visiems pasakos apie tai, kaip reikia saugoti sveikatą. Pasveikusi moteris įkūrė sveikų maisto produktų parduotuvėlę ir jau aštuonerius metus kantriai ir atkakliai vykdo duotą pažadą. Sunkiai susirgo Genovaitė pasitiko su vaišėmis – žolelių arbata ir užtepu iš burnočių sėklų.

Kol sveikatos apsaugos ministras ieško kaltų, kodėl priemokos už turėjusius atpigti kompensuojamuosius vaistus padidėjo, tarptautinę medicinos eksperto licenciją turintis gydytojas rėžia iš peties: priemokos išaugo dėl korupcijos. Mažesnė bazinė kaina augina priemoką Praėjusį mėnesį įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, priemokos už vaistus daugeliui žmonių išaugo, nors sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir žadėjo, kad vaistai atpigs.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), atlikusi analizę kompensuojamų vaistų srityje, nustatė, kad mūsų kraštiečiai, perkantys kompensuojamuosius kardiologinius vaistus, vidutiniškai galėtų sutaupyti 30 mln. litų per metus, jei rinktųsi tam tikroje grupėje esančius pigiausius vaistus, kurie jam reikalingi ir už kuriuos nereikia primokėti.

Lietuvoje naujas skandalas – brangsta vaistai. Diabetu sergančios moterys piktinasi, neva už vaistus turėjusios primokėti per pusantro šimto litų, nors anksčiau iš viso nereikėdavo atverti piniginės. Ligonių kasų, Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai ir dauguma vaistų gamintojų tik gūžčioja pečiais – jų skaičiavimu, už mėnesiui vartoti reikalingus vaistus daugiausia gali tekti primokėti 10 litų.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Kilus žmonių pasipiktinimui, kad už dalį valstybės kompensuojamų vaistų šį mėnesį tenka primokėti, Sveikatos apsaugos ministerijoje aiškintasi, kas dėl to kaltas. Vieno atpirkimo ožio nerasta, bet ir ministras, ir kitų valstybės institucijų atstovai pareiškė, kad neekonomiškai elgiasi patys ligoniai – mat vietoje pigiausio vaisto perka brangesnį.

Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) žeidžia nesąžiningi vaistų tiekėjų veiksmai rinkoje kai bazinių vaistų kainų mažėjimą bandoma kompensuoti pacientų priemokomis. Lietuvoje ilgą laiką stebime aukštas generinių vaistų kainas. Siekiant pažaboti farmacininkų apetitus ir reguliuoti vaistų kainas sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyva pakeistos vaistų kainų referavimo taisyklės bei sumažintas didžiausias leistinas skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio grupės vaisto.

Rusijos Federacijos sudėtyje esančios Adygėjos Respublikos finansų ministerija leido už valstybė lėšas nupirkti 555 pakuotes „Viagros“.   Kaip teigia šalies Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos atstovė Oksana Litvinova, Finansų ministerija skyrė 353 tūkst. rublių (apie 26 tūkst. litų) valstybės lėšų 555 „Viagros“ pakuotėms pirkti. Šiuo vaistu, kuris įprastai skiriamas impotencijai gydyti, bus gelbėjami plaučių hipertenzija sergantys žmonės, praneša RT.

Žinių radijas Keliautojai iš svečių kraštų vis dažniau parsiveža ne tik įspūdingų istorijų ar fotografijų, bet ir ligų. Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, kelionės – vienas iš būdų, kuris spartina ligų plitimą globaliu mastu. „Galimybė keliauti iš vieno krašto į kitą padeda lengviau plisti užkrečiamoms ligoms. Mes turime suprasti, kad mikropasaulis yra daug senesnis už makropasaulį. Jis pakankamai protingas, gal kartais net protingesnis už mus.

Žinių radijas Vaistų reikalavimai produkcijos gyvūnams yra ženkliai didesni nei žmonėms, sako Lietuvos sveikatos mokslų profesorius Algimantas Petras Matusevičius „Žinių radijo“ laidoje „Mokslininko užrašai“. „Tie laikai praėjo, kai sakydavo: žmogui netinka, tai veterinarijai atiduosime, gyvūnams sunaudos. Dabar veterinariniams vaistams produkcijos gyvūnams reikalavimai ženkliai didesni nei žmogui.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvoje ypač daug nerimo ima kelti „girtų vaistų“ tendencija, kai psichotropiniai medikamentai vartojami su alkoholiu teigia Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras. „Pradeda vyrauti europinės tendencijos, kai daugiau apsinuodijama centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais, kartais kartu su alkoholiu“, – pabrėžia jis.

Balandžio 16 d., trečiadienį, apie 08:20 val. ryto, Klaipėdos Viešosios policijos skyriaus pareigūnai Senojoje turgavietėje pastebėjo moterį, kuri nešėsi raudonos spalvos maišelį bei priėjusi prie turgaus prekybininkės, prekiaujančios vaistiniais papildais, siūlė kažką įsigyti.   Kilus įtarimui, moteris paprašyta parodyti, ką turinti maišelyje. Atlikus apžiūrą, maišelyje rasta įvairių medikamentų.

Jurgita Montvydaitė, LRT radijas, LRT.lt Kaltindami vyriausybę farmacijos pramonės žlugdymu Graikijoje protestuotoja vaistinių darbuotojai. Protestus žadama tęsti, jei vyriausybė neatšauks leidimo vaistus parduoti prekybos centruose. Graikijoje dėl vaistininkų streiko žmonės jau antrą savaitę negali įsigyti vaistų. Ypač su didele problema susidūrė vėžiu sergantys graikai.

Sunku suvaldyti smurtautoją – tuo jau įsitikino ne tik policijos pareigūnai, kurie dažnai nusiteikusį agresyviai ir, kaip taisyklė, girtą asmenį, veža cypėn, kad aprimtų, bet ir teisėjai, sprendžiantys, ką su tokiais nenaudėliais daryti, ir probacijos tarnybų specialistai. Kentė smurtą Neseniai Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje Juozas S. (redakcijai pavardė žinoma – aut. past.

Seimo teisininkai kritikuoja dviejų liberalsąjūdiečių siūlymą nereceptiniais vaistais leisti prekiauti ir parduotuvėse bei degalinėse. Seimo Teisės departamentas įspėja, kad priėmus tokias pataisas, žmogus negalėtų iš pardavėjo sužinoti apie vaisto poveikį ir naudojimą.

Aspirinas, seniai žinomas kaip vaistas, malšinantis skausmą ir karščiavimą, šiomis dienomis taikomas kur kas plačiau. Kasdien mažomis dozėmis vartojant aspiriną kaip prevencinę priemonę nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gali reikšmingai sumažėti miokardo infarkto arba insulto rizika. Vokiečių įmonėje „Bayer“ sukurtas aspirinas – acetilsalicilo rūgštis – vaistinėse pasirodė prieš 115 metų.

Kasdien gaunant vitamino E, Alzheimerio ligos simptomai gali sušvelnėti, o pagyvenusių, kad ir sveikų žmonių atmintis pagerėti, rodo tarpusavyje nesusiję JAV ir Europoje atlikti tyrimai. Amerikos medikų asociacijos žurnalas JAMA paskelbė tyrimo išvadas, kad švelnia Alzheimerio forma sergantiems asmenims kasdien gaunant daug vitamino E sulėtėjo ligos progresavimas. Tokie ligoniai galėjo ilgiau atlikti paprastus kasdienius darbus ir jiems reikėjo mažiau aplinkinių pagalbos.

Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos posėdyje svarstyta, kaip galėtų būti taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos, kokius principus derėtų taikyti sudarant kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus, kaip reguliuoti vaistų rinką ir ugdyti farmacinę etiką. Sveikatos apsaugos ministras, Kolegijos primininkas Vytenis Povilas Andriukaitis paragino visus teikti siūlymus vaistų politikos tobulinimui.

Mokslininkai nustatė, kad masiškas vaistų nuo temperatūros vartojimas gali sukelti gripo epidemijų. Taip atsitinka todėl, kad žmogaus organizmui trukdoma pačiam kovoti su infekcija. Plinta sparčiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusią savaitę gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 66,8 žmogaus iš 10 tūkstančių.

SEB bankas suteikė 22,2 mln. litų vertės ilgalaikį kreditą vaistų tiekimo bendrovei „Limedika“, aptarnaujančiai šalies vaistines ir gydymo įstaigas. Paskolos lėšas bendrovė skirs naujo modernaus vaistų logistikos centro Kaune statyboms. 10 tūkst. kv. metrų ploto centre bus įrengta viena moderniausių Baltijos šalyse prekių surinkimo linijų, kuri užtikrins dar geresnes vaistinių preparatų laikymo sąlygas ir greitesnį jų pristatymą į šalies vaistines ir gydymo įstaigas.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydytojai gali išrašyti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptus šešių mėnesių gydymo laikotarpiui, sako Valstybinių ligonių kasų Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė. LRT radijo klausytoja teiraujasi, ar gydytojai gali išrašyti receptus ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui. „Sergu diabetu ir leidžiuosi insuliną kiekvieno valgymo metu.

Pacientai, kurie ilgą laiką gydomi nekompensuojamais receptiniais vaistais, nuo šiol galės rečiau lankytis pas savo gydytoją. Jeigu nebūtina dažnai tikrinti paciento sveikatos būklę, gydytojas galės išrašyti receptą ilgalaikiam gydymui, galiojantį net iki 360 d. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymu patvirtintuose Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių pakeitimuose.

Paprastai mes tikime gydytojų diagnozėmis ir patarimais. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai medikai nieko nenutuokia apie jus kamuojančią bėdą arba tiesiog „pamiršta“ paminėti kai kuriuos svarbius dalykus, nuo kurių galbūt priklauso ir jūsų gyvenimas. Pasidalinsime keletu tokių faktų su jumis. Tęsinys 5. Vaistai rėmeniui gydyti turi mirtiną šalutinį poveikį Paprastai vaistai ne tik gydo, bet ir kenkia.

Apie savo dantis turbūt retai susimąstome, paskubomis juos valome šepetėliu, retkarčiais – dantų siūlu, o susirūpiname dažniausiai tada, kai skausmas nebeleidžia miegoti. Tikimės, kad perskaitę šią pagal listverse.com parengtą išties įdomią informaciją apie dantis susimąstysite ir nelauksite, kol skausmas jus suries. 10. Brangakmeniais papuošti dantys Majai jau prieš 2500 metų turėjo gana pažengusį supratimą apie dantis. Jų „stomatologai“ turėjo primityvius grąžtus, skirtus dantims dekoruoti.

Garsioji manekenė C. Delevingne vėlų penktadienio vakarą pasidalijo nuotrauka, kurioje į rankų venas jai leidžiami vaistai. Gražuolės gerbėjai labai sunerimo, merginos socialinė paskyra ėmė lūžti nuo komentarų. „Cara, kas tau? Ar viskas gerai? Pranešk kas nutiko, mes labai jaudinamės“, – nerimavo gerbėjai. Pamačiusi tokį žmonių susijaudinimą, Cara Delevingne netrukus parašė, kad neverta jaudintis, nes jai leidžiami tiesiog vitaminai, kurie naudojami kaip maisto papildas.

6. Lipni juosta gydo karpas Lipni juosta: ar yra kažkas, ko su ja negalima daryti? Kai kurie asmenys išbando daugybę dalykų ir ilgai vargsta siekdami atsikratyti karpų. Paprastai tokie skausmingi gydymo variantai kaip krioterapija, rūgšties procedūros, lazerio terapija, karštis, etc. priklauso nuo pasirinkimo. Tačiau net kriopterapijos atveju yra tik 60 procentų tikimybė, kad karpos pavyks atsikratyti.

1. Burnos skalavimo skystis „Listerine“ gydo kojų nagų grybelį Jei mirkysite kojas „Listerine“ burnos skalavimo skystyje 15-20 minučių kiekvieną dieną po du kartus, labai tikėtina, kad išsigydysite bet kurį kojų grybelį. Skystyje gausu antiseptinių ir dezinfekuojančių medžiagų. Tiesą sakant, šis burnos skalavimo skystis naudojamas viskam nuo gonorėjos gydymo iki grindų valymo.

 Prancūzijoje pirmą kartą įregistruoti vaistai iš kanapių – receptinis burnos purškalas išsėtinės sklerozės simptomų gydymui, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Preparatas „Sativex“ jau yra įregistruotas keliose Europos valstybėse, tačiau Prancūzijoje jis buvo uždraustas kaip ir bet kokie kiti iš marihuanos augalo gaminami produktai. Sveikatos ministerija šią tvarką pakeitė birželio mėnesį, atverdama kelią medikamentų, kuriuose yra veikliųjų narkotinių medžiagų, įregistravimui.

Siekdamas mažinti pacientų eiles prie gydytojų kabinetų sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sausio 2 d. pasirašė įsakymą, kuriuo keičiama receptų rašymo tvarka. Dabar asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydantys gydytojai galės išrašyti kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones iki 6 mėn. laikotarpiui. Pakeistoje tvarkoje numatyta, kad gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir atsižvelgdamas į jo pageidavimą, 6 mėn.