vaistai

Reaguodamas į rytoj Vyriausybės planuojamą atidėti sudėtinių vaistų kompensavimo tvarkos įsigaliojimą buvęs ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad yra plona riba tarp palengvinimo pacientui ir gydytojui bei būdo pasipinigauti. Socialiniame tinkle eksministras išsamiai dėstė, kad sudėtiniai vaistai kartais turi ir kitą tikslą nei patogumas pacientui. „Kam naudingi tie pakeitimai? Galbūt paklausti reikėtų kiek kitaip.

Nuo kovo 1 d. plečiamas vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Tam ketvirtadienį 120 parlamentarų balsavus už, 1 susilaikius pritarė Seimas. Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos nurodo, kad pajamų rodiklis, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones, didėja penkiais punktais.  Prezidentas pasiūlė taikyti 100 proc. (vietoje 95 proc.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar nuo kovo 1-osios, kaip siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, dar labiau išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Numatoma penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas siūlo taikyti 100 proc. (vietoje 95 proc.

Seimas nusiteikęs nuo šių metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms. Jos numato penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas pasiūlė taikyti 100 proc. (vietoje 95  proc.

Dažnai pacientui atsidūrus ligoninėje artimieji jaudinasi ne tik dėl jo sveikatos, bet nerimauja ir dėl to, ar brangiam žmogui yra suteikiama tinkama priežiūra. TV3 laidai „Prieš srovei“ dvi seserys teigė, kad jų mama, gulinti Vilkaviškio ligoninėje, naktimis yra raminama vaistais. Moterų teigimu, pacientei teikiami nebūtini vaistai tik todėl, kad ligoninės personalas naktį galėtų tinkamai pailsėti.

Kaip vieną tikslų naujoji Vyriausybė kelia norą peržiūrėti vaistų politiką ir kreipti paciento sveikatos priežiūros individualizuotos medicinos kryptimi. Pirmieji pokyčiai pacientų laukia jau iškart po Naujųjų. Kalbėdamas apie ruošiamus pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pabrėžė, kad viena svarbių krypčių, kurios ketinama siekti – personalizuota medicina.

Seimui nepritarus senosios valdžios siūlymui nuo sausio 1 dienos neleisti vaistininkų padėjėjams dirbti be vaistininko priežiūros, vaistininkų padėjėjai gali lengviau atsikvėpti, nes be darbo jie neliks, bent jau kurį laiką. Tiesa, sprendimą leisti vaistininkų padėjėjams be vaistininkų priežiūros darbuotis dar 2,5 metų kritikuoja opoziciniai valstiečiai. Jie prašo Prezidento, kad šis įstatymą vetuotų.

Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai įsigyja apie 26 vaistų pakuotes ir šis skaičius kasmet auga. 2019 m. šalyje buvo parduota beveik 78 mln., 2018 m. – apie 75 mln. vaistų pakuočių, rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistų suvartojimo ataskaita. Medikų teigimu, vaistai yra būtinas ir dažnai vienintelis įrankis, galintis kontroliuoti lėtines ligas, tačiau tablečių kiekis ne visada lemia gydymo sėkmę.

Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį paskelbė, kad jos ekspertų komitetas rekomendavo suteikti sąlyginį leidimą platinti Europos Sąjungoje bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19. Pastarosiomis savaitėmis leidimas platinti šią vakciną buvo suteiktas Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

Nuo seno įvairiose kultūrose medicinos tikslais naudojamos kanapės šiandien atsiduria tiek medikų, tiek politikų ir kitų visuomenės grupių diskusijų centre. Vaistai tai ar narkotikas? Kaip ir ar turėtų būti spendžiamas jų legalizavimo klausimas? Apie tai pasakoja Ženevos universiteto profesorė Barbara Broers.

Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai turi kovoti ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl galimybės įsigyti jiems tinkamus vaistus – žmonėms po organų transplantacijos reikalingų vaistų priemoka gali siekti net ir 250 eurų, o pigiausio generinio vaisto tiekimas – sutrikęs. Nors nuo šių vaistų priklauso žmonių gyvybė, kol kas jie palikti nežinioje. Ruslana jau 10-imt metų gyvena su persodintu inkstu.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad peršalus ir nusprendus paieškoti medikamentų namų vaistinėlėje, reikėtų itin atsargiai.  Vienas tokių vaistų – visiems gerai žinomas paracetamolis, slopinantis karščiavimą, mažinantis vidutinį ir sunkų skausmą.  Visgi suvartojus per didelę jo dozę galima apsinuodyti ir dėl to atsirasti rimtų kepenų pažeidimų. Vartojant alkoholį arba sergant kepenų ligomis net ir gydomoji paracetamolio dozė gali sukelti sveikatos sutrikimų.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tęsia kovą su farmacijos kampanijomis – jas ragina sumažinti sudėtinių vaistų kainas. Kitu atveju nuo Naujųjų šių medikamentų nebeliks kompensuojamųjų vaistų sąraše. Vaistų gamintojai atkerta – ministerija juos spaudžia parduoti vaistus už tokią kainą, kuri balansuoja ant savikainos ribos ar net neša nuostolį.

Seimas spręs, ar nuo 2021 metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas pataisas: už balsavo 120 Seimo narių, o susilaikė du parlamentarai.  Pataisų svarstymas numatytas gruodžio 22-ąją, iki tol laukiama Vyriausynės išvados.

Aukštas kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, bei jį dažnai lydintis padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienos dažniausių Lietuvoje diagnozuojamų ligų. Šių ligų gydymą specialistai vadina procesu, reikalaujančiu tiek mediko dėmesio, tiek paciento įsitraukimo, o pastarąjį kartais sudėtinga užtikrinti dėl to, kad žmones išvargina kasdienis didelio medikamentų kiekio vartojimas.

Siekdama skatinti racionalų psichotropinių vaistinių preparatų skyrimą ir vartojimą bei išvengti neteisėto psichotropinių vaistinių preparatų įsigijimo klastojant popierinių receptų blankus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keičia šių vaistinių preparatų išrašymo ant popierinių receptų blankų tvarką.  Visi vaistai, išskyrus nustatytus išimtinius atvejus, turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose.

Nuo Naujųjų metų įsigaliosiančią tvarką, kad vaistinės darbo metu turi dirbti bent vienas vaistininkas, universitetai siūlo keisti atidedant pataisų įsigaliojimą bent pusmečiui. Šiuo metu baiminamasi, kad jei viskas paliks, kai numatyta, nuo kitų metų dalis vaistinių turės užsidaryti ar trumpinti darbo laiką, nes stokojama vaistininkų, kurie dirbtų vaistinėse.

Vaistų gamintojai kreipėsi į ministrę pirmininkę bei valdančiosios koalicijos partnerius su raginimu keisti nuo sausio 1-osios įsigaliojančią naują vieno gamintojo sudėtinių vaistų kompensavimo tvarką. Pasak jų, įsigaliojus naujajai tvarkai keisis galimai net 210 tūkst. pacientų gydymas, o valstybei tai kainuos papildomus 2,5 mln. eurų.

Nors kol kas oficialiai nepatvirtinta nė viena vakcina, Lietuva iš penkių gamintojų jau sutarė įsigyti net 7 milijonus vakcinos dozių – gerokai daugiau nei reikia visai populiacijai paskiepyti. Atsisakyti šių vakcinų jau nebegalima, tačiau jų perteklių bus galima padovanoti ar perparduoti kitoms šalims. Pirmosios vakcinos dozės Lietuvą pasiekti turėtų po Naujųjų, tačiau masinis skiepijimas prasidės gerokai vėliau. Specialistų klausėme, kada anksčiausiai ir kas gautų skiepą.

Pacientams po organų transplantacijos atstovaujanti Lietuvos asociacija „Gyvastis“ dar nuo šių metų kovo mėnesio skambino pavojaus varpais dėl ženkliai išaugusių kompensuojamų vaistų priemokų už gyvybiškai svarbius imunitetą slopinančius vaistus. Tačiau dabar pacientai sako apskritai yra pasmerkti nežinomybei, nes sutriko vėliausiai pradėto kompensuoti generinio vaisto tiekimas Lietuvoje.

Apklausos įvairiose pasaulio šalyse rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų taiko vadinamuosius alternatyvius metodus, tarp jų – ir fitoterapiją. Visgi specialistai įspėja, kad žolelės vaistus pakeičia ne visada bei primena apie galimus pavojus ir riziką sveikatai dėl netinkamo augalinių vaistų vartojimo. Apie vaistinguosius augalus ir jų poveikį sveikatai žinoma nuo seno.

Vis daugiau pasirodo gerų žinių apie aspirino efektyvumą gydant koronavirusine infekcija sergančius pacientus. Visgi specialistai įspėja, kad jį paskirti gali tik gydytojas, tad jokių eksperimentų patiems imtis negalima. Kaip rašo virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, Merilendo universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad dalis COVID-19 pacientų, kurie gavo aspirino, patyrė mažesnę komplikacijų riziką.

Nors antibiotikai infekcijų gydymui naudojami nuo XX a. vidurio, vaistininkai pastebi, kad toli gražu dar ne visi žino jų paskirties bei vartodami daro klaidas, kurios gali sukelti sveikatai pavojingų pasekmių.  Antibiotikai yra natūralios arba sintetinės medžiagos, kurios nužudo bakterijas arba sustabdo jų augimą. Antibiotikai yra skiriami gydytojo, išrašant receptą ir parenkant tam tikrą preparatą bakterinei infekcijai, uždegimui gydyti.

Daug kritikos tiek iš pacientų, tiek medikų jau ne vienerius metus sulaukia nueinančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įtvirtinta pirmojo pigiausio vaisto paskyrimo tvarka. Visgi, panašu, kad nauji valdantieji čia gali įnešti rimtų pokyčių.

Pasenę, pasibaigusio galiojimo vaistai gali būti pavojingi sveikatai, todėl jų kaupti namuose nereikėtų. Nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų pristatyti į vaistines, kurios pasirūpina tinkamu vaistų sunaikinimu. Tačiau tyrimas parodė, kad taip daro tik penktadalis gyventojų. Pusė apklaustųjų nurodė vaistus metantys į šiukšliadėžę ar sunaikinantys kitaip, pvz., nuleidžiantys į kanalizaciją.

Toksikologai su nerimu stebi ryškėjančią tendenciją – vis daugiau tautiečių įninka į vaistus net nesusimąstydami, kad vartojami be gydytojo nurodymo jie pavojingi taip pat kaip ir narkotinės medžiagos. Specialistai neatmeta galimybės, kad tam įtakos galėjo turėti ir karantinas, kai daugiau laiko žmonės ėmė leisti užsidarę namuose, patyrė daugiau streso. Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo dr.

Koronaviruso išsigandę tautiečiai užsiima savigyda ir iš vaistinių šluoja aspiriną bei paracetamolį. Kai kuriose vaistinėse aspirino pardavimas šoktelėjo kone 70 procentų. Medikai perspėja gyventojus nevartoti aspirino be reikalo, mat jisai skystina kraują ir gali sukelti skrandžio kraujavimą, opas ir kitas komplikacijas. Lietuviai iš vaistinių pastaruoju metu šluoja aspiriną, paracetamolį ir vitaminą C. Štai aspirino pardavimas šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

Koronavirusui Lietuvoje apkraunant medikus dvigubu krūviu, į pagalbą perkrautai medicinos sistemai pasiruošę ateiti vaistininkai. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) sako, kad rutininius darbus vaistininkai gali atlikti ir patys – tam užtektų priimti vos du politinius sprendimus. Asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad perkrautų sveikatos priežiūros įstaigų problema reikalauja greitų ir esminių sprendimų, o šalies vaistininkų pagalba gali būti greita išeitis.

Dopingo skandalai tapo neatsiejama sporto dalimi. Tiesa, į draudžiamų preparatų pinkles pakliūna ne tik nesąžiningi sportininkai. Ekspertai sako, kad sugriauti sportininko karjerą gali vis dažniau padirbinėjami maisto papildai ir įvairios žolelės, ypač iš Azijos šalių. Skaudžia patirtimi dalijasi garsi panevėžietė, iš kurios buvo atimtas pasaulio čempionės titulas dėl svoriui mesti skirtų papildų. Dabar ji šaukiasi teisininkų pagalbos. „Tai yra didžiuliai pergyvenimai.

Širdies kraujagyslių ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių ir net 33 proc. mirčių šalyje yra nulemtos jų komplikacijų. Suklusti verčia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, kad padidintas arterinis kraujospūdis nustatomas vis jaunesnio amžiaus gyventojams – paaugliams ar net vaikams.  Vis tik specialistai nuteikia optimistiškai, teigdami, kad apie 80 proc. širdies kraujagyslių ligų galima išvengti iš anksto pasirūpinus sveikata ir taikant pirmines prevencijos priemones.

Lietuvoje kas trečiam pacientui medikai diagnozuoja arterinę hipertenziją (padidėjusį kraujo spaudimą), kurios palydovas paprastai yra padidėjęs kraujo riebalų, labiau žinomų kaip cholesterolis, kiekis – abu šie sutrikimai nustatomi maždaug 50 proc. vidutinio amžiaus gyventojų. Diagnozę išgirdusiųjų pasiryžimas gydytis dažnai būna trumpalaikis – sužinoję, kad kasdien teks gerti nemažai tablečių, daugelis po kurio laiko nebevartoja visų paskirtų vaistų.

Vilnietė pasidalijo savo asmenine patirtimi, kaip ji susirgo koronavirusu. Moters būklė kelias dienas buvo bloga ir ji tokia laikėsi stabiliai, tačiau atrasta gydytoja ir jos paskirti vaistai iškart davė poveikį, o jau antrą dieną pakėlė ant kojų. Moteris pripažino, kad net ji pati to nesitikėjo, tačiau visus įspėja, kad nereikėtų užsiimti savigyda, nes šie vaistai kiekvieną žmogų gali veikti skirtingai.

Net dviem savaitėm anksčiau nei planuota Lietuvą pasiekė antroji iš trijų šio sezono gripo vakcinos siuntų – 100 tūkst. dozių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims. 100 tūkst. gripo vakcinos dozių šią savaitę bus pradėtos dalyti šalies gydymo įstaigoms. Planuojama, kad jau nuo kitos savaitės pacientai galės kreiptis dėl galimybės pasiskiepyti. Pirmoji gripo skiepų siunta – 108 tūkst.

Kepenys yra vienas svarbiausių žmogaus organų, todėl natūralu, kad bet kokios galimos su juo susijusios rizikos gyventojams kelia nerimą. Baimindamiesi neigiamo poveikio kepenims žmonės neretai net nustoja vartoti jiems gyvybiškai svarbius vaistus. Gydytojų teigimu, rūpintis savo kepenimis yra būtina, tačiau tai darant reikėtų vadovautis medikų rekomendacijomis ir neapleisti kitų lėtinių ligų, o paskirtus vaistus vartoti pagal sveikatos priežiūros specialistų nurodymus.

Įprastai gripo sezonas šalyje prasideda apie 40-ąją metų savaitę, t. y. rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Sausi ir šilti orai šiais metais gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną pavėlino, tad dabar puikus metas pasitikrinti, ar esate jam pasiruošę. Vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad ruošiantis ligų sezonui reikia atidžiai patikrinti namų vaistinėlę. Kartais joje užsiguli vaistai, kurių galiojimo laikas seniai pasibaigęs.

Turbūt kiekvienam pasitaikė namų vaistinėlėje rasti, atrodo, ką tik pasibaigusio galiojimo vaistų ar papildų. Klausiame specialistų, ar galima rizikuoti juos vartoti.  Į šį klausimą Kauno klinikų klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė atsakė tiesiai šviesiai.  „Pasibaigusio galiojimo vaistų tikrai nereikėtų vartoti, nes jie gali būti labai pavojingi.

Lietuvoje atliktas gyventojų sveikatos tyrimas atskleidžia pagrindines tautiečių sveikatos problemas. Situacija rimta – dar net neprasidėjus koronaviruso pandemijai kas penktas žmogus negalėjo prisibelsti pas medikus. Nors atlikti tyrimai rodo, kad gyventojai savo sveikatą vertina geriau nei anksčiau, visgi padaugėjo žmonių, kurie nuolatos vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Tai pat per penkerius metus atsirado ir daugiau nutukusių tautiečių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį televizijos parodytame interviu sakė „nebevartojantis vaistų“ ir atskleidė daugiau detalių apie savo kovą su koronaviruso infekcija, kuri jam buvo nustatyta prieš savaitę. Prezidentas pasirodė televizijos „Fox News“ reporterio Tuckerio Carlsono laidoje, o Baltieji rūmai tai pavadino „medicininiu įvertinimu“ tiesioginiame eteryje, atliktu per atstumą su šiuo kanalu bendradarbiaujančio gydytojo Marco Siegelio.

Įprastai gripo sezonas šalyje prasideda apie 40-ąją metų savaitę, t.y. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Sausi ir šilti orai šiais metais gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną pavėlino, tad dabar puikus metas pasitikrinti, ar esate jam pasiruošę. Gripo simptomai pasireiškia staiga, todėl pravartu namų vaistinėlėje turėti pagrindinius medikamentus, leisiančius kibti į kovą su liga nedelsiant.

Nors idėja įsteigti valstybines vaistines Seime patyrė fiasko, nuo kitų metų vaistininkų laukia nauji pokyčiai. Bandydama juos stabdyti opozicija siūlo įstatymo keitimus. Vaistininkai įspėja, kad juos atmetus regionuose vaistinių gali nelikti. Nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiomis farmacijos pataisomis įpareigojama, kad vaistinėje privalės dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas.

Europos Sąjungos vaistų kontrolė penktadienį pranešė, kad tiria gautus pranešimus apie galimus „ūmius“ inkstų pažeidimus, pasireiškusius pacientams, kurie buvo gydomi JAV farmacijos bendrovės „Gilead Sciences“ sukurtu vaistu nuo koronaviruso remdesiviru. Europos vaistų agentūra (EVA) birželio mėnesį rekomendavo gydymą šiuo antivirusiniu vaistu, pardavinėjamu „Veklury“ pavadinimu, tyrimams parodžius, kad jis padeda sutrumpinti COVID-19 pacientų hospitalizacijos trukmę.

Reaguodama į visuomenės susidomėjimą dėl Kompensuojamų vaistų kainyno bei skirtingų vaistų kainų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia informaciją apie vaistų kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Teikiamoje informacijoje nurodyti konkrečių farmacijos kompanijų vaistai ir jų kainos Lietuvoje, juos keičiant bendriniais pavadinimais (vaistas1, vaistas 2 ir t. t.) bei referentinėse šalyse, išskiriant 10 pozicijų, kur didžiausi kainų skirtumai.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos atvejis. Didžiausias iš nustatytų židinių yra susijęs su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 130 žmonių, devyni iš jų – reanimacijoje. Latvija pranešė apie 44 naujus COVID-19 atvejus, Estija – 81-ą. Vokietijos sprendimas.

Vaistų gamintojų atstovai atmeta valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimus, kad prieš Seimo rinkimus jie padidino kai kurių vaistų kainas, kad sukeltų žmonių nepasitenkinimą valdžia ir taip neva siekia nuversti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Nusprendėte tabletę padalinti pusiau ar gydytojas, atrodo, vaistų išrašė tiek daug, kad svarstote geriau dalį jų išgerti kitą dieną? Specialistai įspėja, kad taip elgdamiesi rizikuojate savo sveikata ir primena, kada taip elgtis galima. Kalbėdama apie šią neretą problemą Kauno klinikų klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė atkreipė dėmesį į du aspektus. „Visų pirma esama tokios praktikos, kai žmonės nusprendžia vaistus išdalinti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimojo pacientus nuo arterinės hipertenzijos gydyti pigiausiais, o ne efektyviausiais originaliais vaistais. Prieš tokią naująją ministro rekomendaciją sukilo pacientų ir medikų organizacijos. Pasipiktinę pacientai atšauna, kad ministras nori sutaupyti jų sveikatos sąskaita ir anksčiau laiko nuvaryti žmones į kapus.

Kritikos Sveikatos apsaugos ministerijos politikos, o ypač – vaistų, atžvilgiu dažnai negailintis Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos vadovas, profesorius Julius Kalibatas šįkart atsidūrė paties ministro Aurelijaus Verygos akiratyje. Pasidalinęs apie tai įrašu savo „Facebook“ paskyroje politikas kėlė daug klausimų apie profesoriaus galimai atstovaujamus interesus. „Kam dirba prof. Julius Kalibatas? Jis jau daug metų nedirba gydytoju.

Pasirodžius pacientų nuogąstavimams, kad nuo spalio 1 d. įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui neliks dalies veikliųjų medžiagų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad taip tikrai nenutiks. Be to, jis pridūrė, kad viltis dar neprarasta ir kai kurie preparatai į kainyną galėtų grįžti.  „Norėčiau nuraminti.