vaidotas zemlys

Pirmadienį į klases sugrįžo didžioji dalis moksleivių. Epidemiologai praneša, kad jau dabar yra matomas atvejų skaičiaus didėjimas mokyklinio amžiaus grupėse. Spėjama, kad po savaitės naujų užsikrėtimų kreivė turėtų dar labiau pakilti, ko gero, netrukus pamatysime ir besiformuojančius židinius.

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas. Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičiai šoktelėjo į kurį laiką nematytas aukštumas.

Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius kritikuoja Statistikos departamento sprendimą cenzūruoti COVID-19 statistiką. Pasak jo, tai ne tik trukdo susidaryti objektyvų vaizdą apie epidemiologinę situaciją, bet kartu apskritai prieštarauja statistikos esmei. Apie tai mokslininkas sekmadienį parašė savo socialinių tinklų paskyroje. Kritikuoja sprendimą dėl statistikos Mokslininkas sako, kad praėję metai duomenų atžvilgiu buvo neblogi.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad pasirodant vis daugiau duomenų apie naująją omikron atmainą, aiškėja, jog jos grėsmė yra didelė. Apie tai mokslininkas parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Pasirodant vis daugiau duomenų aiškėja, kad omikron grėsmė yra didelė. Vakcinų efektyvumas po dviejų dozių yra nulinis (nuo susirgimo), o reinfekcijos rizika yra 5 kart didesnė [1]. Ir tai reiškia, kad saugūs negali jaustis nei jau persirgę, nei vakcinuoti.

Lietuva patenka į didžiausią mirtingumą turinčių šalių penketuką. Palyginus tą patį laikotarpį su pernai, šiemet mirė beveik penktadaliu daugiau žmonių nei 2020-aisiais. Specialistai sako, kad priežastis aiški – pandemija. COVID-19 nusinešė daugiau nei šešis tūkstančius lietuvių gyvybių. Tačiau dezinformacijos skleidėjai tikina, kad mirčių skaičius Lietuvoje šoktelėjo dėl prasidėjusios vakcinacijos.

Vakcinacijos nuo COVID-19 statistika rodo, kad rugpjūčio gale krito skiepijimo tempai. Žinomas viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis sako, kad taip nutiko dėl to, kad rugpjūčio viduryje prezidentas, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė pažėrė kritikos Vyriausybės vakcinacijos kampanijai. Vis dėlto duomenų analitikai tokios išvados daryti neskuba.

Ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau beveik tris savaites. Nors jie turėjo paskatinti gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19 ir padėti gerinti sergamumo rodiklius, kyla klausimas, ar priemonė pasiekė savo. Nuo rugsėjo 13-osios paskiepyti beveik du procentai gyventojų, o užsikrėtimų kreivė toliau stiebiasi – per dieną užfiksuojami beveik du tūkstančiai naujų atvejų.

Penktadienį pranešta, kad per praėjusią parą buvo patvirtinti 1970 nauji užsikrėtimai koronavirusu. Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pasidalino skaičiavimais, kiek iš šių užsikrėtimų galėtų būti priskiriami pasiskiepijusiems asmenims. Pasak mokslininko, jei visi gyventojai būtų pasiskiepiję, epidemiologinė situacija šalyje gerokai skirtųsi. Pasak mokslininko, iš beveik dviejų tūkstančių naujų užsikrėtimų, didžioji dalis jų turėtų būti priskiriami nepasiskiepijusiems asmenims.

Ketvirtadienį įsigaliojo saviizoliacijos reikalavimų pakeitimai. Saviizoliacija, turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, sutrumpinta iki 10 dienų. Izoliaciją galima dar labiau sutrumpinti po savaitės pasidarius koronaviruso testą. Sąlygų palengvinimai numatyti ir moksleiviams. Nuo šiol jie, net ir turėję kontaktą su sergančiuoju, gali nebesiizoliuoti. Dėl naujienų sutaria ne visi specialistai – vieni džiaugiasi, kiti bijo, kad tai neprišauktų daugiau bėdos.

Visuomenėje netylant diskusijoms dėl pandemijos valdymo ribojimų, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia manantis, kad visuotinio karantino, ko gero, išvengti nepavyks. Pasak jo, šiuo metu galiojantys ribojimai neturės ryškaus efekto, nes palikta daug skylių. Jis siūlo griežtinti apribojimus neturintiems galimybių paso. Sergamumas COVID-19 neslopsta. Kasdien nustatoma virš tūkstančio naujų užsikrėtimų. Tuopat metu visuomenėje verda diskusijos dėl ribojimų.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

COVID-19 pandemijos rodikliai nežada nieko gero. Pastaruoju metu dėl koronaviruso netenkame keliolikos asmenų per dieną, didžioji dalis jų būna nepasiskiepiję ir dažnai vyresnio amžiaus. Vakcinavimo rodikliai taip pat neblizga, kiek mažiau nei pusė didžiausią riziką turinčių gyventojų dar yra nepasiskiepiję. Ekspertai sako, kad jei taip ir toliau, galime susidurti su keliais tūkstančiais perteklinių mirčių. Pirmadienį dėl COVID-19 netekome penkių asmenų.

COVID-19 situacija ir toliau kaista. Pastarosiomis dienomis nustatoma bent pusė tūkstančio naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos, o vakcinacijos rodikliai lėtėja. Duomenų mokslininkas pasakoja, kad absoliuti dauguma šiuo metu koronavirusu užsikrečiančių, papuolančių į ligonines ir mirštančių žmonių yra nepasiskiepiję, tad norint suvaldyti pandemiją, ko gero, reikės paskiepyti visus galinčius skiepytis gyventojus.

Ignas Vėgėlė Birštone visuotinio advokatų susirinkimo metu viešai išpeikė galimybių pasą: pavadino jį prievartos mechanizmu, Pasaulio sveikatos organizaciją pakrikštijo Lietuvą kontroliuojančia tarptautine ministerija, o ribojimus išvadino žmogaus teises pažeidžiančiomis taisyklėmis. Vėgėles kolegos, teisės specialistai aiškina, kad tokie sakiniai labiau primena ne advokato, o politiko kalbą: dalis teiginių ne iki galo pagrįsti.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalino tekstu, kuriame komentuoja Seimo nario Aido Gedvilo išsakytas mintis. Pasak mokslininko, kai kurie parlamentaro teiginiai yra akivaizdi kenkėjiška antivalstybinė veikla, kurią Seimas turėtų įvertinti. „Seimo narys Aidas Gedvilas dezinformuoja Lietuvos piliečius COVID-19 vakcinacijos klausimais.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad jei artimiausiu metu išsilaikys tokios pačios sergamumo COVID-19 tendecijos, bus galima sakyti, kad ši savaitė yra ketvirtosios koronaviruso bangos pradžia. „Jei savaitę išsilaikys tokia tendencija, tai galima bus laikyti kad ši savaitė yra 4 bangos pradžia. Gerai kad ligoninės dabar tuščios, tai medikai dar gali ilsėtis“, – socialiniuose tinkluose šeštadienį rašo mokslininkas.

Vasarą atšilus orui pastebimas stiprus sergamumo Covid-19 rodiklių sumažėjimas. Tačiau ir ekspertai, ir aukščiausi šalies vadovai skatina per daug neatsipalaiduoti bei toliau saugotis. Antraip viskas gali grįžti bumerangu ir rudenį galime susidurti su dar viena koronaviruso banga. Prezidentūra pirmadienį paskelbė, kad vasara yra kritinis metas, kai būtina pasirengti pandemijos valdymui rudenį.

Galimybių pasas kelia aštrias diskusijas ne tik visuomenėje, tarp verslininkų, bet ir tarp sveikatos priežiūros specialistų. Vos įsigaliojęs dokumentas sukėlė audrų dėl savo galiojimo laiko su neigiamu koronaviruso testu. Ekspertai dar anksčiau skatino Vyriausybę kuo greičiau pailginti Galimybių paso galiojimo laiką, kad su testu jis galiotų ne parą, o ilgiau.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje fiksuojamas padidėjęs užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Tiesa, sergamumo rodikliai skirtingose šalies savivaldybėse skiriasi kaip diena ir naktis, tačiau mokslininkų teigimu, šalyje jau yra prasidėjusi trečioji Covid-19 banga. Tikimasi, kad bendrai epidemiologinė situacija Lietuvoje turėtų pagerėti orams atšilus – maždaug gegužę. Kurį laiką Lietuvoje pastebimas koronaviruso atvejų augimas.

Duomenų mokslininkas, premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad duomenys rodo, kad šiuo metu problema yra Vilnius, kuris Lietuvos rodiklius tempia žemyn. „Šios dienos skaičiai nedžiugina, bet žiūrint į duomenis matosi, kad problema deja yra Vilnius. Jame gyvena 20 proc.Lietuvos populiacijos, bet šiandien atvejų Vilniuje yra 40 proc.nuo visų atvejų Lietuvoje.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius įvertino epidemiologinę situaciją šalyje. Pasak jo, labiausiai neramina Vilniaus miesto ir rajono ženklus pablogėjimas, šios dvi savivaldybės stipriai priartėjo prie blogiausio D scenarijaus.

„AstraZeneca“ vakcina jau kurį laiką gyventojams kelia mažesnį pasitikėjimą nei kitos – Lietuvoje matyti atvejų, kai šia vakcina skiepytis atsisako ištisi miestai. Dar daugiau diskusijų visuomenėje sukėlė antradienį vakare priimtas sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Nors naujų užsikrėtimų Covid-19 pastaruoju metu šiek tiek padaugėjo, duomenų mokslininkas, premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad būtų keista, jei atšilus orui Lietuva nepasiektų Vyriausybės nustatyto karantino A scenarijaus. Mokslininko nuomone, tam įtakos turėtų turėti ne tik Vyriausybės nustatyti ribojimai, bet ir įsibėgėjusi vakcinacija.

Kiekvieną kartą sulaukus mažiau teigiamų Covid-19 testų, pasvarstoma, kokios veiklos sritys galėtų pirmosios pradėti darbą. Rinkos tyrimų įmonėje „Euromonitor“ dirbantis Vaidotas Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įžvalgomis, kad tokių veiklų yra vos kelios. Dažniausiai tai tokios, kuriose jau buvo vykdomas profilaktinis testavimas: „Dabar visiems aktualu kokias veiklas galima atnaujinti gerėjant epidemiologinei situacijai.