Vaidotas Žala - Dakaro dalyvis

Praėjus pirmajam šių metų Lietuvos ralio čempionato etapui, kultiniam žiemos raliui „Halls Winter Rally“, lenktynininkas Vaidotas Žala mano, kad lietuviško ralio gerbėjų laukia labiausiai intriguojantis pastarųjų metų ralio sezonas Lietuvoje. „Ne tik mūsų komandą, bet ir visus kolegas sportininkus bei ralio sirgalius maloniai nustebino gerokai padidėjusi konkurencija pirmajame dešimtuke,“ – sako V. Žala.

Praėjus pirmajam šių metų Lietuvos ralio čempionato etapui, kultiniam žiemos raliui „Halls Winter Rally“, lenktynininkas Vaidotas Žala mano, kad lietuviško ralio gerbėjų laukia labiausiai intriguojantis pastarųjų metų ralio sezonas Lietuvoje. „Ne tik mūsų komandą, bet ir visus kolegas sportininkus bei ralio sirgalius maloniai nustebino gerokai padidėjusi konkurencija pirmajame dešimtuke,“ – sako V. Žala.

Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba šeštadienio vakarą Argentinos laiku pakėlė po taurę šampano. Už tai, kad išliko. Pasaulyje sunkiausiu bekelių maratonu vadinamame Dakaro ralyje pražūti ar pasitraukti iš lenktynių jiems grėsė daugybę kartų. Kone kiekviena Dakaro diena jiems buvo ne lenktynės, o išlikimo klausimas.

Priešpaskutinio Dakaro etapo finišą Benediktas Vanagas su Andrejum Rudnickiu pasiekė be priekinio stiklo ir stipriai deformuotu dešiniu automobilio kampu. Du trečdalius trasos įveikę mūvėdami slidininko akinius vyrai vis dar atrodė neatsigavę nuo patirto šoko. „Greitame posūkyje kažką kliudžiau, nuo to smūgio nusimontavo ratas, todėl čia pat sekusiame kitame posūkyje  automobilis virto ir liko kaboti ant dešinio šono.

Benedikto Vanago finišas 11-ajame greičio ruože, kuriame jis užėmė 4-ąją vietą visureigių įskaitoje ir viso labo 40 sekundžių nusileido nugalėtoju tapusiam Nasserui Al-Attiyahai, sukėlė prieštaringų minčių: jei žmogui TOKĮ rezultatą padeda atvežti sulaužyta ranka, tai kodėl nepabandžius kitų metų maratone, profilaktiškai kažką sulaužyti dar prieš pirmąjį etapą? Arba jei lėkti tokiu nerealiu tempu padeda sauja nuskausminamųjų, tai kodėl tabletėmis nepaįvairinus bivako virtuvės meniu kiekvieną die...

Trečią Pietų Amerikos dykumų maratoną per savo lenktynininko karjerą bebaigiantis įveikti Benediktas Vanagas demonstruoja geležinę kantrybę ir nepalaužiamas ambicijas. „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ ekipažas įveikė vienuoliktą etapą iš visų trylikos ir finišo liniją kirto naujose aukštumose – ketvirtoje vietoje. Tai aukščiausias pasiekimas iš visų kada nors Dakare dalyvavusių lietuvių. „Visada smagu ir miela matyti tokį rezultatą, bet nieko antgamtiško mes nepadarėme.

Sportinis pyktis po išvakarėse patirtos apmaudžios avarijos Benediktą Vanagą sugrąžino į Dakaro greičiausiųjų dvidešimtuką. Sunkiausiose pasaulyje ištvermės lenktynėse „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ ekipažas dešimtajame etape vėl lėkė lyderių įkandin ir finišą kirto 15 vietoje. Dakaro lenktynių karavanas persikėlė per Andų kalnus ir sugrįžo į Argentiną. Iš Kalamos miesto šiaurės Čilėje ankstų rytą pajudėję dalyviai iki starto turėjo nuvažiuoti 385 km.

Po patirtos skaudžios traumos optimizmo ir ryžto neprarandantis „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ lenktynininkas toliau skinasi kelią savo trečiojo Dakaro finišo link. Devintas ralio etapas Benediktui Vanagui ir Andrejui Rudnickiui pateikė naują išbandymą – po apmaudžios avarijos ėmė kaisti automobilio variklis, bet sunkumų jau užgrūdintas ekipažas su šia kliūtimi susidorojo. „Tai buvo mano viena sunkesnių dienų gyvenime. Vienareikšmiškai.

Didelės dozės nuskausminamųjų, mokymasis iš naujo vairuoti automobilį ir tarptautinis dėmesys – tai laukia Benedikto Vanago 9-ajame Dakaro greičio ruože. Per pusę išretėjus Dakaro dalyvių gretoms, lietuvis liko vienas įdomiausių sportininkų varžybose. Kaip jam su sulaužyta ranka jose toliau seksis –nedrįsta prognozuoti niekas. Aiškus tik tikslas – finišas. B. Vanagas 450 km greičio ruože iš Ikikės į Calamą startuos per laisvą dieną patobulintame automobilyje.

Ilga darbinga diena ralio stovykloje baigėsi smagia vakariene su kazachstaniečiais. Dakaro ralyje dalyvaujantis „Žalvario“ komandos ekipažas Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba per išeiginę nuo varžybų nesimėgavo tingiu poilsiu prie Ramiojo vandenyno ar baseino viešbutyje, o leido laiką ralio bivake Ikikėje. Šis laisvadienis buvo skirtas pailsėti nuo lėkimo dideliu greičiu asketiškame sportiniame automobilyje „Mebar“, bet lenktynininkai vis tiek praleido prie automobilio visą dieną.

Gamyklinė „Peugeot“ komanda ir automobilių sporto ikonos Stephanas Peterhanselis bei Cyrilas Despresas jau krautųsi lagaminus namo jei ne Benediktas Vanagas. Milijonus kainuojantys įspūdingi bagiai vėsiojoje Bolivijoje neužsivedė. B. Vanagas pritaikė seną gerą, Lietuvoje žiemą ypač praverčiantį triuką, kuris žvaigždes paliko stovėti be žado. Nors Pietų Amerikoje dabar vasara, bet Bolivijoje, aukštai kalnuose, naktis buvo žvarbi ir temperatūra krito arti nulio.

Originalios inžinierių idėjos ir sprendimai kuriant sportinius automobilius yra viena svarbiausių gero rezultato dedamųjų. Ypač tokiose technikai negailestingose lenktynėse, kaip Dakaras. Neatsitikinai bivake gamyklinės komandos, šiems dalykams išleidžiančios kalnus pinigų, apsitveria savo teritorijas ir kiek įmanydamos saugo pačias pažangiausias konstrukcijas nuo pašalinių akių.

Antroji ultramaratono diena tapo košmaru lig tol puikiai lenktyniavusiam Benediktui Vanagui. Pirmojoje greičio ruožo dalyje Bolivijos teritorijoje, likus maždaug 100 km iki finišo (bendras GR ilgis virš 400 km), sugedo jo automobilio vairo stiprintuvas. Pasak sportininko, šiame „Toyota Hilux Overdrive“ modelyje sukti vairą vien žmogaus raumenų jėga įmanoma tik važiuojant greitai, tačiau judant lėčiau ar įveikiant kopas vairuoti tampa velniškai sunku.

Sunkiausiame pasaulyje ištvermės maratone po nesėkmingos dienos šalinant automobilio gedimus, šiandien į „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lenktynininkus fortūna vėl atsigręžė veidu. Benediktas Vanagas ir Andrejus Rudnickis septintame greičio ruože finišo liniją kirto 15-ti. Įtampa Dakaro ralyje auga sulig kiekvienu kilometru.

Kai lauke viskas traška nuo šalčio, dyzelinių automobilių savininkai analizuoja viešojo transporto schemas, o visais ratais varomas mašinas vairuojantys su sarkastiška šypsenėle žiūri į tuos, kurie sunkiai pravažiuoja pusnis, ralio vairuotojai su savo komandomis šiltai garažuose ruošia savo bolidus naujam ralio sezonui. Pas vieną iš jų apsilankėme ir mes.

Po nesėkmingo šeštojo etapo Dakaro ralyje Benediktui Vanagui ir Andrejui Rudnickiui suteikta galimybė bent šiek tiek atsigriebti. Varžybų direktorius įvertino Lietuvos ekipažo triūsą pirmuosiuose greičio ruožuose ir skyrė jų tempui artimesnę 18-ąją starto poziciją. Penktadienio pavakarę Lietuvą prie kompiuterių ekranų prikaustė „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos dingimas greičio ruože. Pusantros valandos B. Vanagas užtruko keisdamas lūžusį pusašį.

Viename ilgiausių šių metų Dakaro ralio greičio ruožų „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandą lydėjo sėkmė. Stabiliai aukštyn kopiančio Benedikto Vanago pilotuojamas juodasis „Toyota Hilux“ finišą kirto lenktynininkui rekordiškai aukštoje 14 vietoje, o bendroje įskaitoje ekipažas iš 18 pakilo į 16 poziciją. „Kada dirbi, stengiesi padaryti geriausia, ką gali, kryptingai eini tikslo link ir žinai, kaip tai atlikti, siekiamas rezultatas tėra laiko klausimas.

Ketvirtą Dakaro maratono dieną sportinė kova iš Argentinos persikėlė į Čilę. Šis faktas savaime nebūtų pernelyg svarbus jei ne viena detalė: valstybių sieną kirsti reikėjo kalnuose 4800 metrų aukštyje esančioje Andų perėjoje ir susidurti su tokiu reiškiniu, kaip deguonies trūkumas.

Sunkiausioms planetoje ištvermės lenktynėms persikėlus iš Argentinos į Čilę, „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lenktynininkai didina pagreitį. Benediktas Vanagas su šturmanu Andrejumi Rudnickiu ketvirtame Dakaro ralio etape finišavo dvidešimti, o bendroje įskaitoje pakilo į 18 vietą. „Pirmoje lenktynių dalyje lenkėme labai daug varžovų. Tikrai matėsi, kad mums gerokai labiau sekėsi nei daugeliui kitų.

Auksinės rankos – klišė, bet kitaip negali apibūdinti „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos inžinieriaus Dariaus Biesevičiaus. Per naktį jis su savo pagalbininkais iš dviejų skirtingų greičių dėžių surinko vieną, kuri padėjo Benediktui Vanagui iškovoti 22-ąją vietą trečiajame Dakaro greičio ruože. Pirmadienį, po labai ilgo greičio ruožo, greičių dėžėje sugedo trečioji pavara.

Įspūdingi skaičiai, iliustruojantys monstrinius Dakaro mastelius, nėra visiškai tikslūs. Antai teiginys, kad drauge su lenktynių karavanu keliauja 280 žurnalistų (neskaitant maždaug 1800, dirbančių nuotoliniu būdu) būrys,  yra šiek tiek išpūstas: su spaudos akreditacijomis į bivaką patenka nemažai užkietėjusių automobilių sporto fanų, nes tai iš tiesų vienas geriausių būdų paragauti tikrų Dakaro dulkių.

Trečiajame Darako ralio etape organizatoriai žadėjo sportininkams galimybę atsikvėpti po pirmadienį įveikto ir daug jėgų bei ištvermės pareikalavusio ilgiausio greičio ruožo. Tačiau „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ lenktynininkai ilsėtis nebuvo nusiteikę. Jie 284 km distanciją įveikė per 3 valandas ir 27 minutes 35 sekundes bei užėmė 22 vietą. „Diena prasidėjo labai anksti. Kėliausi 5 val. ryte, tad miego po vakarykščio „smėlingo“ košmaro buvo ne per daugiausiai.

Dakaro paragavę žmonės dažniausiai skirstomi du tipus: vieni dėl šio maratono visiškai pameta galvą ir gyvenimą matuoja startais sunkiausiomis pasaulyje tituluojamose lenktynės. Kitiems šis pavadinimas sukelia lengvą isterijos priepuolį, nes asocijuojasi su pačiais žiauriausiais civilizuoto gyvenimo antonimais. Vienas indikatorių, padedančių atsijoti kuris Dakaro naujokas kuriai kategorijai priklauso, yra vadinamasis bivakas.

„Turbūt tokia mano karma – važiuoti dulkėse“, – po antrosios Dakaro maratono dienos liūdnai šypsojosi Benediktas Vanagas. „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lyderis vakar tapo keisto nesusipratimo įkaitu, todėl du trečdalius greičio ruožo važiavo be šoninio lango. 518 km ilgio etapas prasidėjo netoli Cordobos, kur rengiami WRC etapai.

Absoliučiai visose automobilių sporto disciplinose lenktynininkų greitis priklauso nuo trijų dalykų: technikos galimybių, piloto drąsos ir tikslių duomenų apie trasos konfigūraciją. Jei koks nors automanas spaudžia „gazą“ iki dugno nežinodamas kas slepiasi už posūkio ar tramplino, tai dažniausiai iliustruoja ne ką kitką, kaip polinkį į brangiai kainuojantį avantiūrizmą.

Šešios iškovotos pozicijos, išsaugota technika ir padarytas geras apšilimas varžybų pradžioje daug kam gali atrodyti kaip puiki diena Dakare. Visgi, „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lenktynininkui Benediktui Vanagui ją vienu metu norėjosi užmiršti. Trumpas, bet daugybės psichologinių jėgų pareikalavęs pirmasis greičio ruožas vertė pasirinkti tarp greičio ir saugumo. „Įsivaizduokite, kad Dakaras yra barjerinis bėgimas.

Antanas Juknevičius per lenktynes pripratęs spausti greičio pedalą, bet po Dakaro ralio starto į finišą neskubėjo lyg akis išdegęs. Lėkti milžinišku greičiu dulkėtais Argentinos laukais buvo pernelyg pavojinga – per dulkes paprasčiausiai nieko nesimatė. Kamuoliai dulkių smarkiai ribojo matomumą, todėl ne vienas lėkdamas dideliu greičiu visiškai išlėkė iš trasos.

Kaip du vandens lašai panašūs į klasikinį ralį pirmieji 170 greiti šiųmetinio Dakaro maratono kilometrai sukėlė sportininkų nepasitenkinimo šurmulio bangą. Pagrindinė to priežastis – neperregima dulkių siena, kuri saulės iškepintame dirvožemyje (vakar oro temperatūra svyravo apie 33 laipsnius) išdygdavo trasoje vos prisilietus „kovinio“ automobilio ratams.

Antanas Juknevičius, Benediktas Vanagas ir Edvardas Duoba draugiškai apsikabino ir palinkėjo vieni kitiems sėkmės. Legendinį Dakaro maratoną Argentinos, Čilės ir Bolivijos bekelėmis šiemet įveikti pasiryžę trys lietuviai susitiko pirmojoje ralio šventėje – prie garbės pakylos, ant kurios Buenos Airėse sekmadienį miniai mojavo visi lenktynių dalyviai. Tik B.Vanagas ir Andrejus Rudnickis „Toyota Overdrive“ jau važiavo nuo jos, o A.Juknevičius ir E.Duoba su „Mebar“ dar laukė eilėje jos link.

Tvankią šeštadienio popietę padėtas paskutinis taškas priešlenktyninių šiųmetinio Dakaro ralio formalumų grandinėje. Visi sportininkai iš uždaro techninio parko nukeliavo iki centrinės Buenos Aires aikštės Casa Rosada. Nusifotografavę ant čia sumontuoto podiumo, sportininkai grįžo atgal ir atsisveikino su savo mašinomis iki ankstyvo sekmadienio ryto, kuomet visas karavanas pajudės į pirmąjį greičio ruožą.

Dakaro maratonas yra bene vienintelės profesionalios lenktynės sulaukusios Vatikano hierarchų dėmesio. Prieš keletą metų reaguodami į seriją nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių pilotų mirtimi, jie pareiškė esą „šiose kruvinose, nieko bendra su sveika sportine konkurencija neturinčiose lenktynėse nėra nė kruopelytės atsakomybės“. Kiek šiame teiginyje yra tiesos? Iki šios dienos Dakare yra žuvę gerokai per pusšimtį lenktynininkų, žurnalistų ir žiūrovų.

Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba prie nublizginto „Mebar“ automobilio išskleidė Lietuvos trispalvę ir kelias akimirkas papozavę blyksintiems fotoaparatams, išlėkė į techninę komisiją. Šįvakar Argentinos laiku – Dakaro ralio garbės pakyla, ant kurios absoliučiai visi ralio dalyviai užvažiuoja tik kartą: prieš startą. Po finišo ant lenktynininku žargonu „podiumu“ vadinamos pakylos užvažiuoja tik tie, kurie išgyvena poros savaičių maratono pragare.

Kad ir kokia svarbi techninėse sporto šakose būtų „geležis“, labai dažnai čia pergalę lemia tokie subtilūs dalykai, kaip psichologinis pasiruošimas ir sugebėjimas suvaldyti emocijas. Dakaro maratone šie dalykai išskirtinai svarbūs, nes klaidos kaina milžiniška: ant kortos pastatyta ne tik šešiaženklės pinigų sumos, bet ir pačių lenktynininkų gyvybė.

Sunkiausiu pasaulyje vadinamam Dakaro raliui besirengiantys lenktynininkai Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba Naujuosius metus sutiko Argentinoje, bet „Ilgiausių metų“ su savo komanda pirmiausia sudainavo, kai iki vidurnakčio dar buvo penkios valandos. Būtent tiek valandų skiria Lietuvą ir Argentiną, todėl Naujametį šampaną A.Juknevičius, A.Duoba ir kiti „Žalvario“ komandos nariai pirmiausia iššovė tuomet, kai vidurnaktį mušė Lietuvoje.

Oficialaus 2015-ųjų Dakaro maratono išvakarėse tiek Benedikto Vanago, tiek Antano Juknevičiaus komandų mechanikai nuo „kovinių“ visureigių pasitraukia tik eidami užkąsti ir miegoti. Jokių rimtų rūpesčių neturi nei vieni, nei kiti, tačiau iki lenktynių pradžios kiekvieną varžtą technikos asai pačiupinės po milijoną kartų – visi nori būti absoliučiai tikri, kad automobiliai yra geriausios įmanomos būklės.

Kad ir kaip stipriai būtų devalvuotos sąvokos, kuriomis viešojoje erdvėje įprasta apibūdinti „labiausius iš labiausių“ ir „pačius pačiausius“ kasdienybės dalykus, apie krūvius, kuriuos Dakaro maratone patiria lenktynininkai, net ir didžiausi cinikai kalba pagarbiai.

Trečius metus Dakare startuosiančios „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos Romas Austinskas šiomis dienomis mėgaujasi „dviem savaitėm“ šlovės. Sudėtingiausiose pasaulyje laikomomis dykumų lenktynėse važiuoja jo įmonės simboliais papuoštas visureigis. Komandos lyderis Benediktas Vanagas, populiarumu galintis varžytis su Kalėdų Seneliu, prieš fotoreporterius taip pat pasirodo tik vilkėdamas atitinkamais raštais išmargintą aprangą.

Šiemet į vieną sunkiausių ralio maratonų išvyko du lietuviški ekipažai : Antano Juknevičiaus su Edvardu Duoba ir Benedikto Vanago su Andrejumi Rudnickiu. Abudu ekipažai į Pietų Ameriką išvyksta su visiškai nauja technika, kuri turėtų padėti kovoti dėl aukščiausių pozicijų.

Prieš pat Kalėdas vykęs paskutinis Baltarusijos ralio čempionato etapas Vaidotui Žalai tapo rimtu išbandymu. Jis dalyvavo šiose lenktynėse šturmano kėdėje šalia Ričardo Baubino. Ričardas siekė išlaikyti trečią vietą Baltarusijos ralio čempionato bendroje įskaitoje, tuo tarpu Vaidotui tai buvo didelis iššūkis. „Man tai buvo sportinis eksperimentas. Norėjau perprasti šturmano profesijos specifiką, nes nuo šio žmogaus labai smarkiai priklauso galutinis rezultatas.

Laimėjęs paskutinį Lietuvos ralio čempionato etapą Druskininkuose Vaidotas Žala likus vos porai savaičių iki metų pabaigos niekaip nenurimsta. Vilnietis nutarė išbandyti save... šturmano kėdėje. Paskutinis šių metų ralis mūsų regione vyks Baltarusijoje. Ten ruošiasi ir Vaidotas. Šįkart jis šturmanaus vienam greičiausių priekiniais ratais varomais automobiliais lenktyniaujančių lietuvių – Ričardui Baubinui.

Laimėjęs paskutinį Lietuvos ralio čempionato etapą – Druskininkų ralį – lenktynininkas Vaidotas Žala pardavė keletą metų jam ištikimai tarnavusį „Subaru Impreza“ ir dairosi modernesnės ir greitesnės technikos. Lietuvišku šampanu aplaistytą „Subaru Impreza“ nuo šiol vairuos Prancūzijos ralio lenktynininkas Maxime Perrin. Iki šiol jis lenktyniavo „BMW 135“ automobiliu ir nutarė persėsti į galingesnį visais ratais varomą automobilį.

Paskutinis Lietuvos automobilių ralio čempionato (LARČ) etapas „Rally Classic“ Druskininkai 2014 buvo kupinas netikėtumų. Iš ralio iškritus sezono lyderiams ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio užlipo puikiai abi ralio dienas važiavęs Vaidoto ir Žygimanto Žalų ekipažas. Spalio 4 d. Druskininkuose pasibaigė paskutinis LARČ etapas. Po dramatiškų 10 greičio ruožų „Rally Classic“ Druskininkai 2014 triumfavo ilgai trečioje pozicijoje važiavęs V. Žalos ekipažas.

Vaidotas Žala, paskutiniajame Lietuvos ralio čempionato etape „Rally Classic“ Druskininkai 2014 lenktyniaujantis su savo broliu Žygimantu, savo „Subaru Impreza“ automobilį į pirmos dienos finišą atvežė antroje pozicijoje. Kol kas šiems broliams tai geriausias pasiekimas karjeroje – dar niekada Vaidotas Žala bendroje lietuviškų ralio čempionatų etapuose nebuvo taip aukštai bendroje įskaitoje. „Pasinaudojome priešininkų nesėkmėmis, tačiau ir patys nebuvome lėti.

Savaitgalį Lenkijoje vyksiančiame pasaulio ralio reido čempionato etape startuos du lietuviški Antano Juknevičiaus ir Vilmanto Audzijonio ekipažai. Abu važiuos po „Žalvario“ komandos vėliava su „Toyota“ visureigiais, tačiau vienam tai bus dar viena treniruotė prieš Dakarą, o kitam – pirmas didelis žingsnis jo link. Projektas: Dakaras Vilmantui Audzijoniui, kuriam šturmanaus bekelės asas Vaidotas Paškevičius, pasaulio ralio reido etapas Lenkijoje bus pirmosios rimtos varžybos visureigiais.

Artėjant vienoms svarbiausių Lietuvos ralio čempionato varžybų “300 Lakes Rally” Zarasuose, lenktynininkai intensyviai ruošiasi ir testuoja automobilius. “Trygg Racing” komandos pilotas Vaidotas Žala pasiruošti šiam iššūkiui surengė dviejų dienų treniruotę su Estijos ralio čempionu Egon Kaur. Lenktynininkas V.Žala neslėpė, kad sudėtingas ralis Norvegijoje ekipažui padėjo apsispręsti, kur toliau sutelkti dėmesį ir tobulėti. „Supratau, kad vienas lauke - ne karys.

 Artėjant vienoms svarbiausių Lietuvos ralio čempionato varžybų “300 Lakes Rally” Zarasuose, lenktynininkai intensyviai ruošiasi ir testuoja automobilius. “Trygg Racing” komandos pilotas Vaidotas Žala pasiruošti šiam iššūkiui surengė dviejų dienų treniruotę su Estijos ralio čempionu Egon Kaur. Lenktynininkas V.Žala neslėpė, kad sudėtingas ralis Norvegijoje ekipažui padėjo apsispręsti, kur toliau sutelkti dėmesį ir tobulėti. „Supratau, kad vienas lauke - ne karys.

Norvegijoje vykstančiame „Sorland“ ralyje dalyvauja Vaidotas ir Žygimantas Žala. Po pirmos dienos broliai laikosi geriausiųjų dvidešimtuke. Vakar prasidėjęs „Sorland“ ralis yra vienas iš nacionalinio šios šalies čempionato etapų, kuriame tarp beveik šimto ekipažų startuoja ir lietuviai – „Trygg Racing“ komandos lenktynininkai broliai Vaidotas ir Žygimantas Žalos su „Subaru Impreza“ automobiliu. Vakar vėlai vakare baigėsi pirmoji ralio diena.

Vos spėjęs sugrįžti iš permainingo Abu Dabio dykumų maratono, komandos „TRYGG Racing“ lenktynininkas Vaidotas Žala vėl kelia sparnus – lietuvis ketina startuoti Norvegijos ralio čempionato etape Kristiansande. Sportininkui talkins gerai pažįstamas šturmanas – brolis Žygimantas Žala, ekipažas startuos atnaujintu Subaru Impreza bolidu, teigiama pranešime spaudai.

Lietuvių Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno startą „Abu Dhabi Desert Challenge“ maratone apkartino pavojingas incidentas. Ekipažas prieš startą testuodamas automobilį vertėsi, vairuotojas prasiskėlė galvą. Šturmanas S.Jurgelėnas nenukentėjo. Gydytojai V.Žalą iš ligoninės išleido su 16 siūlių, lietuvis džiaugėsi, kad per plauką pavyko išvengti smegenų traumos. Šturmanas Saulius Jurgelėnas per incidentą atsipirko keliais sumušimais.