vaidotas malinionis

Rugpjūčio pradžioje Ukrainos pajėgos įsiveržė į Rusijos Federacijos Kursko sritį. Operacijoje dalyvavę kariai liudija, kad į šią fronto liniją buvo permesti pajėgiausi Ukrainos kariai, apie puolimą sužinoję tik jo išvakarėse. Rusai skuba sprukti iš pasienio gyvenviečių ir keikia savo valdžią už melą ir už tai, kad juos paliko likimo valiai.  Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie operaciją Kurske, pareiškė, kad Ukraina taip siekia sąžiningos taikos.

Lietuva pasirašė sutartį su Vokietijos gynybos pramonės milžinu „Rheinmetall“ dėl sviedinių gamyklos Lietuvoje. Nors dar liko galutinai suderinti vietą, kur iškils amunicijos gamykla, aišku, kad statybos turėtų prasidėti jau rudenį. Nors mūsų politikams pavyko prisikviesti tiek vokiečių karius, tiek ir vokiečių ginkluotės gamintojus, tarpusavyje partijoms sutarti dėl gynybos finansavimo vis dar sekasi sunkiai.

Besitęsiant karui Ukrainoje, neatmetama galimybė, jog Rusijos agresijos atveju, Lietuvai tektų gintis pačiai. Tokio scenarijaus grėsmę Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“ dar kartą priminė buvęs karininkas, gynybos įrangos gamintojos „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas Hansas-Christianas Methiesenas.

Lietuvos politikoje vis dar yra „neišgyvendintas nedeklaruotas lobizmas“, užkirsti kelią tam reikalingi ne tik įstatymai, bet ir reali kontrolė bei atsakomybė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. O premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad A. Anušausko atsistatydinimo pareiškime nurodyta pasitraukimo priežastis yra „jo sprendimas įvertinus mūsų pokalbį“. Ji pridūrė, kad vėlesni ministro pareiškimai dėl galimo neskaidrumo viešųjų pirkimų srityje ją nustebino ir sukėlė nerimą.

Netylant kalboms apie grėsmes Lietuvos saugumui, kariuomenė viešai pareiškė, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o už šalies saugumą atsakingi pareigūnai nuolat primena apie šalies rengimąsi atgrasyti priešą. Vis dėlto tokios kalbos neįtikina tų, kurie karo atveju būtų pirmieji, stojantys ginti Lietuvos. Naujienų portalas tv3.lt gavo viešą atsargos karininkų pareiškimą Lietuvos vadovams, raginantį imtis pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje ir įveikti stagnaciją.

Penktadienį Seime vyks tarptautinė konferencija „Vilniaus saugumo forumas 2024“. Tačiau, dar iki konferencijos pradžios sklido gandai, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) draudžia kariškiams dalyvauti šioje konferencijoje. Įtarimų kėlė ir tai, jog anksčiau net kelerius metus iš eilės KAM organizuojamų konferencijų datos sutapo su „Vilniaus saugumo forumas 2024“ datomis. KAM šiuos gandus neigia – esą, dalyvavimas konferencijose yra kiekvieno karininko asmeninis pasirinkimas.

Nuskambėjo grasinantys buvusio JAV prezidento ir dabartinio Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo pasisakymai apie NATO šalių gynybą – jis teigė, kad Rusijos puolimo atveju JAV net tik negintų sąjungininkų, bet ir paskatintų Rusiją pulti. Ekspertų nuomone, toks viešas D. Trumpo kalbėjimas palankus ne tik Rusijai, bet, ko gero, yra orientuotas ir į buvusio prezidento elektoratą – „sistema“ nusivylusius žmones.

Rusijai užpuolus Ukrainą, o Kinijai tyliai remiant Rusiją, pasaulis ima dalintis į blokus ir aljansus. Tačiau šį kartą Vakarai jau nebeatrodo tokie stiprūs ir galingi, kokie buvo prieš 100 metų. Vakarų Europos kariuomenės nustekentos, o visuomenės nebežino, kaip išsivaduoti nuo didžiulio imigrantų antplūdžio, kuris drasko Europą iš vidaus. Karo istorikas Robertas Petrauskas tikina, kad susilpnėję ir apatiškos būsenos Vakarai pradeda mirti iš vidaus.

Pastaruoju metu Europos Sąjunga ėmėsi atkurti savo gynybos pramonę. Kokia situacija Europoje dabar ir kiek laiko reikėtų, kad ginkluotės gamyklos pradėtų darbuotis reikimu intensyvumu laidoje „Dienos komentaras“ atsakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino kitas Europos Sąjungos šalis tiekti daugiau ginklų Ukrainai, jeigu Jungtinės Valstijos nustotų tiekti.

Vokietijos kariuomenės generolas, kurio vadovaujama divizija stotų ginti Lietuvos, jei mus užpultų Rusija, patvirtino, kad vokiečių dienraštyje „Bild“ paskelbtas scenarijus apie Rusijos puolimą yra realistiškas. Generolas atskleidė, kad jau pavasarį brigados dydžio vokiečių karių kontingentas bus permestas į Lietuvą ir mokysis atremti Maskvos puolimą.

Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus. Jam pritaria atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, pridurdamas, kad Lietuvai trūksta aiškios vizijos ir prioritetų. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei.

Lietuvos valdžia lėčiau už sraigę ketina įgyvendinti šaukimo reformą, kuri turėtų lemti, kad privalomajai pradinei karo tarnybai būtų pakviesta daugiau jaunų vyrų ir kad būtų didinamas bei sutvirtinamas aktyvusis karo rezervas: kitaip tariant, norima, kad pradinį karinį parengimą įgiję vyrai ir savanorės moterys būtų kviečiami reguliariai treniruotis ir neprarastų įgūdžių.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. Vis tik, ekspertai skaičiuoja, kiek laiko rusams reiktų pasiruošti konvencinei atakai, t.y., tikram karui.

Lietuvos ginkluotosios pajėgos ateinančiais metais sulauks nemažai pokyčių – iki 2027 m. pradžios numatyta dislokuoti Vokietijos brigadą, planuojamas aktyvaus rezervo didinimas, didinamas šauktinių skaičius, iki 2035 m. planuojama sukurti pilną kariuomenės diviziją. Vis dėlto, valdantiesiems neretai išsakoma ir kita nuomonė – esą rengiamasi per lėtai, o finansavimas yra per mažas.

Su agresoriumi kovojančiai Ukrainai sulaukiant vis mažiau pagalbos iš JAV ir Vakarų Europos valstybių, ekspertai tikina, jog sunki Ukrainos situacija kelia ypatingas saugumo grėsmes Baltijos šalims. Pastaraisiais mėnesiais daug dėmesio susilaukė pasiūlymai įgyvendinti visuotinį šaukimą, kai kurie karybos ekspertai siūlo šaukti ir moteris. Vis dėlto, politikų nuomonės šiais klausimais išsiskiria.

Šventiniu laikotarpiu bene daugiausiai išleidžiame maistui ir švenčių stalui, o šiemet maisto kainos buvo kaip niekada aktualios. Mat per pastaruosius kelerius metus kainos Lietuvoje augo kaip ant mielių. „Norfos“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis pripažįsta, kad Lietuvoje kai kur beveik nėra konkurencijos, tad ir kainos aukštos, o prie jų prisideda ir dideli mokesčiai.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Amerikos Senate respublikonai padarė tai, ką ir žadėjo – užblokavo paramos Ukrainai skyrimą. Bidenas prieš pat balsavimą dar kreipėsi į politinius oponentus siūlydamas susitarti ir nepasiduoti Putinui, bet tai nepadėjo. Amerikiečiai paramą dar gali patvirtinti, bet Kyjivo atsargos nenumaldomai senka. Ukrainiečiai lieja apmaudą, o Kremlius dėl to neslepia džiaugsmo.

Aukščiausiems Lietuvos politikams vis prasitariant apie Rusijos puolimo scenarijus, ekspertai ragina ne kalbėti, o imtis veiksmų ir sparčiau ruoštis gynybai. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, jog net karščiausiu tašku galinčiame tapti Vilniuje pasiruošimas yra kone neegzistuojantis. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vieniems svarbiausių šalies politikų kalbant, kad Lietuvai gresia egzistencinis pavojus, valdantieji veiksmų nesiima ir biudžeto keisti neketina. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad kol kas valdžios elitas nesupranta tikrosios Rusijos grėsmės ir gynybai ruošiasi per lėtai ir neužtikrintai. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi iš naujo permąstyti savo saugumo strategiją ir suprasti, kad kitas Rusijos taikinys galime būti mes. Ir tai gali nutikti jau artimiausiu metu. Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Ukrainai sulaukiant vis mažiau Vakarų valstybių ginkluotės ir vis dažniau kalbant apie galimas derybas su Rusija, ekspertai tikina, kad dėl to labiausiai turėtų sunerimti Baltijos šalys. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad tada Rusija atsigaus per kelerius metus ir gali atsisukti į Lietuvą, tad ruoštis gynybai turime kuo skubiau, mat šiandieniniai sprendimai yra valstybės išlikimo klausimas.   Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Rusijos plataus masto invazija trunka ilgiau, nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų. „Valstybėje trūksta tempo ir pagrindinių žinučių.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi iš naujo permąstyti savo saugumo strategiją ir suprasti, kad kitas Rusijos taikinys galime būti mes. Ir tai gali nutikti jau artimiausiu metu. Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jau kurį laiką tenka girdėti svarstymus apie visuotinį šaukimą – toks modelis egzistuoja Izraelyje, kur karo tarnyba yra privaloma tiek vyrams, tiek moterims, o po „Hamas“ atakos, nedidelė valstybė sugebėjo mobilizuoti apie 350 tūkst. karių. Atsargos pulkininko Vaidoto Malinionio teigimu, šiuo metu kalbėti apie Izraelio kariuomenės modelio taikymą Lietuvoje dar per anksti – jo teigimu, pirmiausiai reikėtų pasirūpinti tinkamu kariuomenės rezervistų paruošimu.

Pastarosiomis dienomis daug aptarinėjamą idėją šaukti moteris privalomai karo tarnybai įvertino ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Jo teigimu, moterų šaukimas tikrai padėtų sustiprinti rezervą, tačiau kyla klausimų dėl infrastruktūros pajėgumų, papildomo painumo, kurį sukels pokyčiai.

Baltarusijoje renkasi „Wagner“ kovotojai, taip pat rugpjūčio pradžioje į Lenkijos teritoriją įskrido Baltarusijos sraigtasparniai. Suvalkuose susitikę Lietuvos ir Lenkijos atstovai svarstė uždaryti sieną su Baltarusija. Ar situacija išties tokia grėsminga, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Penktadienį vyks Ramšteino formato susitikimas, kuriame tikimasi sulaukti Vokietijos sutikimo Ukrainai perduoti tankus, tačiau atsakyti, ar galime tikėtis reikšmingų sprendimų, vis dar labai sunku. Bet tą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ pabandė padaryti atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir karybos ekspertas Egidijus Papečkys.

Trečiadienį sraigtasparnio katastrofoje žuvo visa Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos vadovybė. Ką žinome apie šią tragediją? Penktadienį vyks Ramšteino formato susitikimas, kuriame tikimasi sulaukti Vokietijos sutikimo Ukrainai perduoti tankus. Ar galime tikėtis reikšmingų sprendimų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir karybos ekspertas Egidijus Papečkys.

Antradienį Lenkijos kaime, esančiame netoli sienos su Ukraina, krito raketa, pražudžiusi du civilius. Dėl įvykio NATO ambasadoriai pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Nors tyrimas vis dar vyksta ir pareigūnai neskuba kaltinti Rusijos, ekspertai perspėja, kad rusams net ir neprisidėjus prie šio įvykio, tai dar nereiškia, kad ateityje gali neįvykti kas nors panašaus, todėl elgtis reikia kietai.

Mobilizacijos vaizdai iš Rusijos kelia ir juoką dėl apgailėtinos padėties kariuomenėje, kurią Kremliaus propagandistai mėgo vadinti antra stipriausia pasaulyje. Surūdiję automatai, prašymai reikalinga ekipuote pasirūpinti patiems mobilizuojamiems ir net girtų vyrų vaizdai pakeliui į frontą jau apskriejo pasaulį.

Rusija išnaudojo apie 30 proc. savo sausumos karių, o greitu metu ji tikriausiai nebegalės pasigaminti ir raketų, teigė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ V. Malinionis aiškino, kad yra ir optimistinė Rusijos karo Ukrainoje pabaigos prognozė.  Pone Malinioni, pirmosiomis karo dienomis buvome pripratę matyti, kad Rusijos kariuomenei nesiseka ir žūva daug karių.

Tam, kad tu laimėtum karą, tu turi išvystyti ir naudoti gebėjimą atakuoti, TV3 žiniose sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Anot jo, dėl to jis iš dalies pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytai minčiai apie tai, kad Vakarai turėtų kitaip reaguoti į konfliktą. O Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tikina, kad Ukraina yra paruošusi dar ne vieną siurprizą, o tai jau pasimatys artimiausiu metu.

 Kol Lietuvoje verda diskusijos kiek jaunų vyrų šaukti devyniems mėnesiams į kariuomenę, kaimynai jau keletą metų imasi darbų. Pasirodo, kad Lietuva yra bene prasčiausiai regione parengusi savo rezervą - tai yra civilius praėjusius karinius apmokymus ir šauktinius. Nors mums pavojus iš Rusijos bene didžiausias, priemonių tam nesiimame. Štai pavyzdžiui estai ir suomiai kasmet surenka kelis kartus daugiau šauktinių, o rezervo karius kasmet treniruoja ir aprūpina ginkluote.

 Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, trūksta operatyvumo reaguojant į geopolitinę situaciją, sako Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos valdybos narys, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. „Trūksta profesionalių sprendimų, trūksta greičio iš tikrųjų, nes geopolitinė situacija keičiasi labai greitai. Šiandien mūsų sprendimas yra geras, o po dviejų dienų - jis beviltiškai pasenęs.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, apie 120 Lietuvos karių pradeda pusmečio budėjimą Jungtinės Karalystės vadovaujamoje ES kovinėje grupėje. Šį kovai su krizėmis skirtą karinį junginį sudaro apie 2 tūkst. karių iš Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Švedijos ir Nyderlandų. ES kovinei grupei priskirti kariai budėjimo metu tarnaus savo šalyse.

Vilniaus Katedros aikštėje į iškilmingą rikiuotę ketvirtadienį prieš pietus stos apie 150 karių, grįžusių iš misijos Afganistane. Nuo Šv. Ignoto bažnyčios iki Katedros aikštės atžygiuos Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės šešioliktosios pamainos kariai (PAG–16), taip pat karininkai tarnavę Vakarų regioninėje vadavietėje, Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Jungtiniame štabe, antrojoje Karinių patarėjų grupėje ir Operacijų koordinavimo centro patarėjų grupėje.

Kelias dienas Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, vykusias savanorių pratybas iš pradžių aptemdė nelaimė, o galiausiai - tragedija.  Šeštadienio vakarą, plaukdamas per tvenkinį, nuskendo žvalgų būrio karys devyniolikmetis Dovydas Teresius. Plačiau apie nelaimę – pirmadienio „Respublikoje“. Puikių savybių karys Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad nelaimė įvyko apie 19.30 val.