Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad pasikliauja ryžtingu JAV atsaku į naujausią masinį Rusijos išpuolį prieš Ukrainą. Rusija naktį surengė ataką prieš Ukrainą, pasitelkdama didžiausią dronų ir raketų bangą nuo pat invazijos pradžios prieš trejus metus: sekmadienį žuvo keturi žmonės ir užsidegė pastatai vyriausybės komplekse, kuriame įsikūręs Ukrainos ministrų kabinetas.

Daugiau kaip 800 dronų ir 13 raketų šiąnakt skriejo į Ukrainos teritoriją. Tai – masiškiausia agresorės ataka nuo invazijos pradžios. Pirmą kartą apgriautas valdžios simbolis: dronas rėžėsi į vyriausybės pastatą. O Kyjivas sudavė dar daugiau smūgių strategiškai svarbiai Rusijos energetikos infrastruktūrai, kliuvo ir „Družbos“ magistralei. Ukrainos pajėgos fejerverkais pradeda nakties puolimą prieš agresorę Rusiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs įgyvendinti naujas sankcijas Maskvai po didžiausios per visą karą Rusijos atakos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie tolesnį transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimą, kuris padės daryti realų spaudimą Rusijai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai parašė socialiniame tinkle „Facebook“. „Kopenhaga, Paryžius, Užhorodas. Pirmiausia – susitikimas su mūsų draugais iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto. Toliau – daugiau nei 35 valstybių koalicija.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė vėl plieskia diskusijas dėl trumpesnės – 4 darbo dienų savaitės. Esą sparčiai tobulėjančios technologijos ir dirbtinis intelektas, jau dabar kai kuriose srityse išstumiantis žmones, turi padėti atsisakyti dabartinės penkių darbo dienų savaitės. Paskirtoji premjerė sako, kad darbdaviai dėl to turi susiprasti patys, o jei ne – ilgainiui įsikiš valstybė.

Portale „Bild“ pranešama, kad Vokietijos politikas Markusas Söderis kategoriškai atsisako siųsti Vokietijos karius į Ukrainą. Tačiau jis siūlo alternatyvą: karo tarnybai tinkami ukrainiečiai galėtų grįžti į gimtinę kovoti už savo šalį. „Siekiant užtikrinti saugumą jų pačių šalyje, yra teisėta svarstyti galimybę grąžinti karo tarnybai tinkamus ukrainiečius į tėvynę“, – teigia M. Söderis.

Laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje partizanai smogė okupantų karinei logistikai, sunaikindami relių spintą Luhansko–Stanycjia Luhanskos geležinkelio ruože, praneša „Ukrinform“.    ...

Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2025“, nerimo nuotaikos tvyro ir Lietuvoje. Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras ramina – anot jo, pratybų metu užpuolimo grėsmė mūsų šaliai yra maža, nes Rusija didžiąją dalį savo karinių pajėgumų yra sutelkusi Ukrainoje. Pranešama, kad provokacijų tikimybė išlieka ir prieš, ir po pratybų, kurios, kaip skelbiama, vyks rugsėjo 12–16 dienomis Baltarusijos teritorijoje.

Jei tarp Rusijos ir Ukrainos būtų sudarytas taikos susitarimas, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios vadovauti didelės buferinės zonos Ukrainoje stebėsenai, kad apsaugotų šalį nuo pakartotinių Rusijos užpuolimų, skelbia amerikiečių transliuotojas „NBC News“, remdamasi keturiais asmenimis, susipažinusiais su šiais planais. Leidinys paaiškina, kad buferinė zona bus didelė demilitarizuota teritorija Ukrainos viduje, kuri skirs Rusijos ir Ukrainos teritorijas.

Net kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), „Rusijos draugų“, ypač Vengrijos, pozicija šiuo klausimu yra keista, per bendrą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa spaudos konferenciją po trumpo susitikimo Užkarpatėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie dabar sutinka su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie priima realybę taip pavėluotai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad bet kokios Vakarų pajėgos, dislokuotos Ukrainoje, taptų „teisėtais“ Maskvos puolimo taikiniais, taip įspėdamas Kyjivo sąjungininkus, kurie svarsto priemones dėl saugumo garantijų Ukrainai po karo, praneša „Reuters“. Tai V. Putinas pareiškė dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užtikrino, kad 26 šalys įsipareigojo suteikti Ukrainai pokario saugumo garantijas, įskaitant tarptautines pajėgas sausumoje, jūroje...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis skeptiškiau vertina artimiausioje ateityje galimą Rusijos ir Ukrainos konflikto pabaigą bei asmeninio dviejų kariaujančių šalių lyderių susitikimo perspektyvas, praneša „NBC News“. Griežtas požiūris į D. Trumpo pastangas pasiekti taikos susitarimą pabrėžia, kiek jis nutolo nuo 2024 m. rinkimų kampanijos metu duotų pažadų. Tuomet jis tvirtino galėsiąs užbaigti karą per 24 valandas nuo įžengimo į pareigas.

Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusija neprieštarauja Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES), Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad dabar kai kurių Europos šalių prieštaravimas atrodo keistai. „Pagaliau girdime signalus iš Rusijos, kad jie jau priima Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Gaila, kad jie suvokia realybę taip vėluodami. Dar nuo 2013 m. Rusija ėjo link tokios paprastos minties.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sako, kad nemato prasmės kontaktuoti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia rusų propagandos agentūra TASS. V. Putinas pareiškė manantis, kad Ukraina atmetė galimybę tiesiogiai bendrauti su Maskva. Putinas Zelenskiui žada 100 proc. saugumą Maskvoje Vis dėlto Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar ketvirtadienį kalbėjo apie susitikimą su V. Putinu ir pabrėžė, kad jis yra būtinas, norint užbaigti karą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pateikė naujų komentarų apie Vladimiro Putino kvietimą Volodymyrui Zelenskiui atvykti į Maskvą, rašo UNIAN. V. Putinas pakvietė V. Zelenskį atvykti į Maskvą. Ketvirtadienį V. Zelenskis pabrėžė, kad susitikimas yra būtinybė, tačiau teigė manantis, kad Rusija daro viską, jog susitikimą atidėtų. „Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Ukraina ir toliau atsakys savo smūgiais į Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Taip Ukrainos vadovas atsakė į žurnalisto klausimą apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino raginimus Europai surengti energetinę blokadą Ukrainai.

Užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui ketvirtadienį įteikta protesto nota dėl nesiliaujančių Ukrainos apšaudymų. Pasak ministerijos, masinės raketų ir kovinių dronų atakos tęsiamos nepaisant tarptautinių pastangų stabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant pirmadienį Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso išsakytą raginimą nutraukti ugnį ir siekti teisingos, visapusiškos ir tvarios taikos.

Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas yra būtinas siekiant užbaigti karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams po „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, rašo „Unian“. „Tai ne noras, o būtinybė. Mes remiame jį bet kokiu formatu – ir trišaliu, ir dvišaliu. Manau, kad Rusija daro viską, jog atidėtų susitikimą. Amerikos partneriai mums pranešė, kad Putinas pakvietė mane į Maskvą. Jei nori, kad susitikimas neįvyktų, pakviesk mane į Maskvą.

Europos lyderiai ketvirtadienį vaizdo konferencijos metu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu po viršūnių susitikimo Paryžiuje, kuriame buvo aptartos Ukrainos saugumo garantijos, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko anksčiau ketvirtadienį, kad galutinai susitartų dėl saugumo garantijų Kyjivui.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį Paryžiuje susitiko su Europos lyderiais aptarti saugumo garantijų Ukrainai, sąjungininkams siekiant užtikrinti ilgalaikę karinę paramą karo nuniokotai šaliai ir tolesnę JAV pagalbą po karo.

Europos lyderiai Paryžiuje susirinko aptarti saugumo garantijų Ukrainai – svarstomas tarptautinių pajėgų dislokavimas, tačiau šalys vis dar nesutaria, rašo „Financial Times". „Norinčiųjų koalicija“, vadovaujama Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, svarsto tarptautinių pajėgų dislokavimą, kuris galėtų tapti pagrindiniu Ukrainos saugumo garantu. Pasibaigus diskusijoms Europos lyderiai ketina kalbėtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl prižadėtos paramos suteikimo.

Vokietija ketvirtadienį per Kyjivo sąjungininkų susitikimą siūlys padėti sustiprinti Ukrainos oro gynybą kaip būsimų saugumo garantijų dalį, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių vyriausybėje. Berlynas, kuris išlieka didžiausias karinės pagalbos Ukrainai tiekėjas po Jungtinių Valstijų, taip pat pasiūlys kitos ginkluotės ir karinių mokymų, tačiau iki šiol vengė žadėti siųsti taikos palaikymo pajėgas.

Ukrainos sąjungininkai baiminasi, kad Rusija rengiasi naujam puolimui prieš Ukrainą, rašo „Bloomberg“. Europos lyderiai vis labiau nerimauja, jog Rusija surengs naują ataką prieš Ukrainą. Praėjusią savaitę Tulone vykusiame saugumo tarybos susitikime Vokietijos ir Prancūzijos pareigūnai svarstė Rusijos karių telkimąsi prie Pokrovsko – Ukrainos kontroliuojamo miesto Donecko srityje. Pasak šaltinių, norinčių likti neįvardintais, ten jau sutelkta apie 100 tūkst. karių.

Ispanijos premjero Pedro Sanchezo lėktuvas susidūrė su problemomis ir turėjo apsisukti, skelbia „Sky news“. P. Sanchezas skrido į Paryžių, kur ketvirtadienį vyksta Europos lyderių susitikimas dėl karo Ukrainoje. Pranešama, kad dėl to lėktuvas turėjo grįžti į Madridą. Anksčiau šią savaitę įvyko incidentas su Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen lėktuvu. Lėktuvas prarado GPS ryšį, pilotai turėjo leistis naudodami . Įtariama, kad trikdžius sukėlė Rusija.

Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2025“, pateikiame atsakymus į svarbiausius klausimus. Plačiau apie tai, kaip vyks pratybos, kokios galimos grėsmės ir kokie numatomi pokyčiai Lietuvos teritorijoje, skaitykite naujienų portale tv3.lt. Ar per „Zapad“ pratybas priešas gali užpulti Lietuvą? Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad „Zapad“ pratybų metu užpuolimo grėsmė Lietuvai yra maža, nes Rusija savo pajėgumus sutelkusi Ukrainoje.

Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.

Donaldas Trumpas prisipažino, kad nesitikėjo, jog karą Ukrainoje bus taip sunku sustabdyti, rašoma portale UNIAN. JAV prezidentas vis dar tikisi konfliktą išspręsti diplomatiškai, nepaisant kylančių abejonių, ar Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas išvis įvyks. „Aš tai stebėjau, mačiau ir kalbėjau apie tai su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Kažkas turi įvykti, bet jie dar nėra tam pasirengę. Tačiau kažkas turi įvykti. Mes tai padarysime“, – sakė D. Trumpas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas įvardijo galimą karo pabaigos scenarijų, rašo UNIAN. Anot jo, karo veiksmų sustabdytas dabartinėje fronto linijoje yra laikomas vienu iš karo pabaigos scenarijų. „Realistiškai kalbant, taip, vienas iš galimų scenarijų – karo veiksmų sustabdymas fronto linijoje. Apie tai kalba ir prezidentas. Bet manau, kad sprendimą dėl galutinio scenarijaus priims prezidentas“, – sako jis.

Ketvirtadienį Paryžiuje susitinka Europos lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdami dar kartą padidinti spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, kuris pažadėjo, kad Rusija tęs kovą Ukrainoje, jei nebus pasiektas taikos susitarimas. Vakaruose didėja nusivylimas dėl to, ką lyderiai vadina Rusijos prezidento nenoru sudaryti susitarimo, kuris užbaigtų trejus su puse metų trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikimo Paryžiuje dalyviai pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu aptarė būdus, kaip sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Ukrainos saugumą, rašo „Evropeiskaja pravda“....

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivo siekiamos saugumo garantijos yra „pavojaus Europos žemynui garantijos“. Toks pareiškimas nuskambėjo prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių derybas šiuo klausimu. Paryžiaus viršūnių susitikimui pirmininkaus Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiai, o jo tikslas – padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui po virtinės nesėkmingų bandymų pasiekti paliaubas daugiau nei trejus metus trunkančiame kare.

Europa yra pasirengusi pasiūlyti saugumo garantijas Ukrainai, kai bus pasirašyta taikos sutartis, numatanti užbaigti karą, kurį sukėlė 2022 m. prasidėjusi visapusiška Rusijos invazija, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Ukraina pavadino Vladimiro Putino pasiūlymą surengti susitikimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Maskvoje nerealiu ir nepriimtinu. Atitinkamus pareiškimus padarė V. Zelenskio patarėjas Dmitrijus Lytvynas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Komentuodamas „Unian“, D. Lytvynas pabrėžė, kad Kremliaus iniciatyva yra skirta ne taikos paieškai, o karo vilkinimui.

Užsienio žinaisklaidoje jau pranešama, kad Prancūzijos ligoninės ruošiasi, nes joms liepta iki 2026 m. pasirengti „didelei karinei operacijai“. Politologai Prancūzijos ligoninių pasirengimą karui vertina kaip dalį bendro Vakarų šalių sąmonėjimo, jog reikia ruoštis ekstremalioms situacijoms.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turi priimti sprendimą dėl karo su Ukraina. Jei jis nepatiks JAV prezidentui, Kremlius sulauks pasekmių. Be to, JAV ir Rusijos lyderiai greitu metu surengs pokalbį. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė susitikimo su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu metu. Atsakydamas į klausimą apie pareiškimą V. Putinui, D. Trumpas pažymėjo, kad jis neturi jokio pranešimo Kremliaus vadovui. „Jis žino mano poziciją.

Nuo pat Rusijos pradėtos plataus masto invazijos pradžios Ukraina į karą bandė įtraukti Lenkiją ir kitas NATO šalis. Tai pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu žurnalistui Bogdanui Rimanowskiui. „Jie [ukrainiečiai] nuo pat pradžių bandė įtraukti visus į karą. Tai akivaizdu, tai jų interesai, ir būtų geriausia, jei jie galėtų įtraukti į karą NATO šalis“, – sakė jis. Pasak A. Dudos, Ukraina ieškojo sąjungininkų, kurie kariautų jų pusėje prieš rusus.

Rugpjūčio mėnesį JAV prezidentas davė Rusijos diktatoriui „2–3 savaites“ pasiekti pažangą taikos derybose su Ukraina. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketina ketvirtadienį pasikalbėti su Donaldu Trumpu ir išsiaiškinti, kada baigsis tos 2–3 savaitės.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paklaustas, ar yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, atsakė, kad yra, jei susitikimas bus „gerai paruoštas“, rašo „Sky News“. Tai V. Putinas pasakė per spaudos konferenciją Pekine po vizito, kuris prasidėjo jo dalyvavimu Kinijos lyderio Xi Jinpingo kariniame parade ir tęsėsi susitikimais su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu ir kitais dalyvavusiais lyderiais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva remia Ukrainos siekį turėti 800 tūkst. karių kariuomenę ne tik karo, bet ir taikos metu. Anot jo, prie tokio tikslo Vakarai turėtų prisidėti ir morališkai, ir finansiškai. „Reikalingas ir moralinis, ir finansinis mūsų įsipareigojimas, kad 800 tūkst. karių Ukrainos armija galėtų egzistuoti ne tik karo metu, bet ir po to, kai karas baigsis“, – Kopenagoje po Šiaurės ir Baltijos šalių bei Ukrainos vadovų susitikimo trečiadienį sakė G. Nausėda.

Rusija nenori baigti karo ir ketina tęsti karo veiksmus. Šiuo metu tai yra pagrindinis Maskvos piešiamas scenarijus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė spaudos konferencijoje su Danijos premjere Mette Frederiksen. Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad tokie smūgiai, kaip šiąnakt tapo reguliarūs. Rusija kelis kartus per savaitę masiškai puola Ukrainą.

Prieš beveik dvejus metus apie egzistencines grėsmes Lietuvai prakalbęs tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu šalies saugumo situacija tapo dar sudėtingesnė bei painesnė.  „Manau, kad situacija pablogėjo“, – interviu Eltai teigia G. Landsbergis, akcentuodamas tiek sudėtingą padėtį Ukrainoje, tiek Lietuvai itin nepalankia linkme besikeičiančią tarptautinę aplinką.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naujais smūgiais Ukrainai demonstruoja savo nebaudžiamumą.  V. Putinas šiuo metu yra Pekine, kur susitiko su Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiais.  „Putinas demonstruoja savo nebaudžiamumą. Ir tai neabejotinai reikalauja pasaulio atsako.

Vladimiro Putino patarėjas, rusų diplomatas Jurijus Ušakovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo linkėjimus. D. Trumpas antradienį apkaltino Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderius sąmokslu prieš Jungtines Valstijas. „Perduokite šilčiausius linkėjimus Vladimirui Putinui ir Kim Jong Unui, kol rezgate sąmokslą prieš Jungtines Amerikos Valstijas“, – parašė jis. J. Ušakovas pareiškė, kad tikisi, jog tokie žodžiai buvo ironija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs labai nusivylęs Rusijos lyderio Vladimiro Putino nesugebėjimu sudaryti taikos susitarimo su Ukraina, tačiau aiškiau nepakomentavo galimų pasekmių Maskvai. Nuo praėjusio mėnesio, kai Aliaskoje susitiko su V. Putinu, D. Trumpas ragino Kremliaus šeimininką surengti dvišales derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau vietoj to Rusija suintensyvino išpuolius prieš Kyjivą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina turėtų pripažinti ir teisiniu būdu įtvirtinti naujas „teritorines realijas“, rašo UNIAN. Indonezijos laikraščiui „Kompas“ jis teigė, kad minėtos „realijos“ neva susiformavo tada, kai Krymas, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritys prisijungė prie Rusijos. Rusijos ministras taktiškai nutylėjo faktą, kad šios teritorijos buvo iš esmės prievarta aneksuotos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad nors „Norinčiųjų koalicijas“ kol kas atrodo teorinė, tačiau šios iniciatyvos rezultatas bus patikimos saugumo garantijos Ukrainai. Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „labai nusivylęs“ Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kuris iki šiol nesutiko susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o tik sustiprino atakas prieš Ukrainą. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai JAV lyderis pareiškė interviu CNN. „Esu labai nusivylęs juo. Mes visada turėjome puikius santykius. Esu labai nusivylęs. Tūkstančiai žmonių žūsta. Žūsta ne amerikiečiai, o rusai ir ukrainiečiai. Ir jų tūkstančiai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad pasikalbėjo su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „Reuters“. Anot jo, pokalbių metu aptarti būdai, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Erdoganas sako, kad Putinas ir Zelenskis nepasiruošę susitikti R. T. Erdoganas sako, kad Ukraina ir Rusija „dar nėra pasirengusios“ vadovų susitikimui.