v. vasiliauskas

 Europos finansų rinkoje netrūksta problemų. Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje įvyko Ūkio banko pertvarka, pernai žlugo „Snoro“ bankas, dėl tokios dinamikos atsirado erdvės lizingo rinkoje. Parduodamas investicinis bankas „Finasta“ atveria ne tik naujas galimybes, tačiau kelia ir nemažai klausimų.  Lietuvos bankininkystės rinką portalui eversus.lt nušviečia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad gyventojų nuogąstavimai, jog įvedus eurą Lietuvoje kils kainos, mažės gyventojų perkamoji galia, o iš mūsų vargano biudžeto teks atseikėti nemenką dalį į bendrą katilą, ir dėl to kai kam Lietuvoje sumažės finansavimas, yra nepagrįstas, o neigiama gyventojų nuomonė rodo , kad mes turime nepakankamai informacijos apie prisijungimo prie euro zonos privalumus ir trūkumus.

Nepaisant Europos sąjungos narių, įsivedusių eurą, ekonominių sunkumų, Lietuva toliau siekia litus pakeisti eurais. Tiesa, gyventojai, pasisakantys už ir prieš, pasiskirstę po lygiai, o daugiau nei trečdalis neturi tvirtos nuomonės. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Kipro ar kitų šalių sunkumų lyginimą su euru vadina mažų mažiausiai neteisingais.

Per praėjusius metus šalyje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių valdomas turtas sumažėjo, suteiktų paskolų portfelis ir indėlių suma išaugo, tačiau pelnas sumenko šiek tiek daugiau nei trečdaliu. „Pelno smukimą lėmė du veiksniai.

Seime trečiadienį apsilankęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas įvardijo esminę Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo klaidą, dėl kurios dabar yra apribota banko veikla. Pasak V. Vasiliausko, Ūkio banko problemos ryškėjo jau gerokai anksčiau – iš karto, kai žlugo „Snoras“. Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas po susitikimo su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atstovais tvirtino, kad kol kas apie Ūkio banko nacionalizavimą nėra kalbama.

Politologai teigia, kad, nepaisant „Drąsos kelio“ (DK) frakcijos Seime lyderės Neringos Venckienės teisinio imuniteto peripetijų bei rezultatų, ši organizacija tikra partija netapo ir pati frakcija parlamente yra trapi. DK atstovas Valdas Vasiliauskas siūlo politologams eiti mokytis. Kaip jau rašė Balsas.lt, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad N. Venckienė nėra politikė, o DK nėra partija.

Nors daugelis Seimo narių šiuo metu atostogauja, „Drąsos kelio“ frakcijos nariai nerimsta: vienas pirmųjų Seimo darbų šiemet – laikinosios komisijos dėl DK lyderės Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimo sudarymas, todėl jie surengė spaudos konferenciją, kurios metu bandė įrodyti, kad naikinti buvusios teisėjos naliečiamybės negalima.

Nuo kitų metų Lietuvos bankas savo tinklalapyje ketina skelbti daugiau informacijos vartotojams apie mokėjimo paslaugas teikiančių subjektų taikomus įkainius. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, planuojama parodyti, kaip istoriškai keitėsi tie įkainiai. „Šiandien mūsų tinklalapyje galima rasti kiekvienos mokėjimo įstaigos taikomus įkainius mokėjimo paslaugoms, be abejo, vartotojas gali palyginti.

Erdvės mažėti bankų paslaugų įkainiams yra, konstatuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tam didžiausią įtaką darytų naudojimasis ne kredito, o debeto kortelėmis, vengimas mokėti grynaisias, perėjimas prie mobiliųjų mokėjimų bei didesnė konkurencija rinkoje.

Šalies finansų sistema yra stabili, atspari sukrėtimams ir pajėgi veikti labai nepalankiomis aplinkybėmis, skelbia trečiadienį spaudos konferencijoje pristatyta Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalga. Joje nurodoma, kad didžiausios rizikos šalies finansų sistemai sietinos su užsitęsusia euro zonos valstybių skolų krize, pasaulio prekybos apimties reikšmingu susitraukimu ir galimu energetinių išteklių kainų šuoliu.

Įvertinti, kaip Lietuva laikosi ekonomikos ir finansų stabilumo politikos, kaip ir kasmet vėl atvyko Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento misija. Nors po tokių misijų vis dažniau pasigirsta balsų, esą fondo rekomendacijos kartojasi, tampa beveik formalumu, Lietuvos vadovai tikina, kad žvilgsnis iš šalies padeda ne tik geriau įvertinti padėtį, bet ir priimti sprendimus.

Internete konservatorių iniciatyva jau ėmė plisti reklaminiai piešinėliai su pagyromis apie nuveiktus darbus. Giriamasi tradiciškai arba tuo, dėl ko vertėtų patylėti, arba tuo, ką nuveikė kiti.Teigiama, jog suaktyvėjo lietuvių reemigracija – išvažiavusių piliečių grįžimas į Tėvynę. 2011 metais į Lietuvą grįžo apie 14 tūkst. lietuvių – maždaug 3 kartus daugiau nei 2010 metais. Lietuvos eksporto augimas 2011 metais buvo vienas sparčiausių visoje Europoje.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas išreiškė norą dar kartą paliudyti Seimo Antikorupcijos komisijai (AK), tiriančiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes. Pasirodo, į Seimą jį atgynė šiandien dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdinta publikacija apie tai, kad Lietuvos bankas svarstė dėl „Lietuvos ryto“ akcijų perdavimo.

Per vieną naktį banke SNORAS milijardinė skylė atsirasti negalėjo, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Per naktį bankas negalėjo žlugti“, – antradienį žurnalistams Seime po laikinosios tyrimo komisijos SNORO žlugimui ištirti posėdžio sakė V. Vasiliauskas.

SNORO problemas tirianti Seimo laikinoji komisija į posėdį antradienį yra pakvietusi dabartinį ir buvusį Lietuvos banko vadovus – Reinoldijų Šarkiną ir Vitą Vasiliauską. „Tikimės sužinoti, kuo daugiau medžiagos, atsakant į klausimus, kuriuos mums suformulavo Seimas“, – sakė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Komisijos nariai nutarė išsiųsti apie 30 paklausimų į įvairias institucijas, prašydami pateikti dokumentus ir atsakyti į klausimus.

Lietuva būtų linkusi pritarti Švedijos norams taikyti griežtesnius bankų kapitalo rodiklius nei numatoma „Bazelis III“ reikalavimuose. „Šiandien vyksta pašnekesiai darbo grupėse dėl 10 proc. arba didesnio kapitalo pakankamumo rodiklio nustatymo, kaip švedai yra paskelbę. Mes šią iniciatyvą esame parėmę, kaip ir kitos berods šešios valstybės.

Pirmadienį  neeilinėje sesijoje Seimas buvo numatęs svarstyti tik vieną klausimą – siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančiame banke „Snoras“ išaiškinimo. Dar prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė nusišalinanti nuo „Snoro“ komisijos tyrimo bei paragino taip pat pasielgti socdemų lyderį A. Butkevičių ir „tvarkiečių“ lyderį V. Mazuronį.

Laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley prieš pat paskelbiant išvadas, kad nėra jokių šansų atgaivinti banką, skubėjo persiversti užmokestį už savo paslaugas. Kvitų kopijose rašoma, kad lapkričio 24 dieną iš „Snoro“ buvo pervesta 2,4 mln. eurų. Po penkių dienų pervesta panaši suma. Lietuvos bankas patvirtino, kad šie pinigai buvo pervesti – jie skirti sumokėti kartu su S. Freakley dirbusiems specialistams, – rašo portalas iq.lt.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį turėtų priimti nutartį iškelti bankroto bylą bankui „Snoras“. Posėdis vyks rašytine tvarka. Prašymą nagrinės teisėjas Andžejus Maciejevskis. Antradienį Lietuvos banko valdyba nutarė teikti Vilniaus apygardos teismui svarstyti naują AB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus kandidatūrą – konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ vyriausiąjį partnerį Neilą  Cooperį.

Lietuvos bankas (LB) savo pareigą prižiūrėti šalies finansų sistemą atliko atsakingai, o išaiškėjus galimai nusikalstamai banko „Snoras“ vadovų veiklai ėmėsi visų įmanomų priemonių užkirsti kelią dar didesniems dabar jau bankrutavusio banko indėlininkų nuostoliams, pabrėžia LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus Lietuvos banko vadovas teigė, kad LB pradėjo veikti iš karto gavęs signalus apie prastą banko „Snoras“ būklę.

Lietuvos bankas Vilniaus apygardos teismui penktadienį, lapkričio 25 d. popietę, pateiks pareiškimą iškelti bankroto bylą bankui „Snoras“ . Apie tai po neeilinio Vyriausybės posėdžio, vykusio ankstų penktadienio rytą, teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Priežastys, nulėmusios tokį LB valdybos sprendimą, susijusios su banko finansine situacija. Administratorius patvirtino, kad turtas sumažėjo maždaug 3,4 mlrd. litų“, – po susitikimo Vyriausybėje sakė V. Vasiliauskas.

Trijų opozicinių partijų Seime frakcijų vadovai Valentinas Mazuronis, Algirdas Butkevičius ir Vytautas Gapšys kreipėsi į Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, finansų ministrę Ingridą Šimonytę bei Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių, kviesdami juos ketvirtadienį atvykti į Seimą ir kartu su indėlininkų atstovais aptarti galimas tarpusavio bendravimo ir bendrų sprendimų priėmimo formas. „Žinodami ir pritardami valstybės įsipareigojimams garantuoti indėlių iki 100 tūkst.

Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų, klausimų, nei suteikė atsakymų. Atsakingi žmonės – premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas – mieliau ragina nepanikuoti, kartoja, kad žmonių indėliai nedings. Tačiau paklausti, kodėl nebuvo imtasi veiksmų anksčiau, kai „Snorui" rinkos reguliuotojai grūmojo jau ne kartą, kur dingo vertybiniai popieriai už 1 mlrd.

Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, Seimas ketvirtadienį skubiai priėmė, o Prezidentė penktadienį pasirašė visą pluoštą įstatymų, kad būtų galima greitai atskirti dalį „Snoro“ turto ir pertvarkyti probleminį banką taip, kad būtų atskirti vadinamieji „gerieji“ ir „blogieji“ aktyvai ir suformuoti „gerasis“ ir „blogasis“ bankai.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Kol Graikijos problemos ir toliau diskutuojamos nesibaigiančiuose euro zonos finansų ministrų susitikimuose „už uždarų durų“, Lietuvos politikos ir finansų atstovai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, jie turės įtakos ir Lietuvai. „Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame.

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žvalgosi keli Rusijos bankai, ketinantys čia atidaryti savo padalinius, praneša LTV naujienų tarnyba.Su socialdemokratais Seime susitikęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas prasitarė, kad į Lietuvą labai rimtai žvalgosi   vienas Rusijos bankas. Artimiausiame valdybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl kol kas neįvardijamo   banko atstovybės įsikūrimo Lietuvoje. Ir tai bus dar vienas realus konkurentas komerciniams bankams.

Siekiant užtikrinti kreditų įstaigų teikiamų finansinių paslaugų skaidrumą, bus viešinami jų  įkainiai. „Mūsų darbotvarkėje yra paslaugų įkainių klausimas, - „Žinių radijui“ patvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, mažinti finansų sistemos, o kartu ir visos šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Šios skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės peržengti suteikdamos paskolas fiziniams asmenims ir vertindamos jų mokumą, praneša Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai. Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.

Nepasitenkinimas bankų plėšikavimu vis stiprėja. Apie bankų grobuonišką politiką buvo kalbama tiesioginiame BTV eteryje. Kiek anksčiau Seimo Ekonomikos komiteto narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė viešai pabrėžė, jog bankų įkainiai nuo 2008 metų pabrango 36 proc. Praėjusią savaitę Konkurencijos taryba atliko kratas kai kuriuose bankuose ir ėmėsi tyrimo dėl galimų kartelinių susitarimų. BTV eteryje diskutavo Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas dr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos banko įstatymu ir atsižvelgdama į Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo Raimondas Kuodis skiriamas Lietuvos Banko valdybos pirmininko pavaduotoju.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti Vitas Vasiliauskas. Sprendimą skirti Vitą Vasiliauską Lietuvos banko valdybos pirmininku nuo balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė šių metų kovo 24 d. Lietuvos banko valdybos pirmininkas skiriamas penkerių metų kadencijai. Kadencijų skaičius neribojamas. Vitas Vasiliauskas (g. 1973 m. birželio 15 d. Kaune) – teisininkas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas (nuo 2011 m. balandžio mėn.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktai naujojo Lietuvos banko valdytojo kandidatūrai. Buvusio D. Grybauskaitės rinkimų štabo ideologo V. Vasiliausko kandidatūra Seime tiko beveik visiems ir šias atsakingas pareigas eisiantis valdytojas parlamentinių grupių pritarimą gavo stebėtinai greitai. Respublika Seimas ketvirtadienį nusprendė, kad galima pro pirštus žiūrėti į tai, kaip tratinami Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skiriami milijardai litų.

Lietuvos banko valdybos pirmininku paskirtas Vitas Vasiliauskas. Slaptame balsavime už šį Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktą kandidatą ketvirtadienį balsavo 89 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė. Gerų vertinimų V. Vasiliauskas sulaukė ne tik iš valdančiųjų frakcijų, bet ir iš opozicijos atstovų.