v. vasiliauskas

Kai kuriems Seimo nariams, premjerui bei valdančiųjų lyderiui prakalbus, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko atlyginimas yra neadekvačiai didelis ir galbūt vertėtų jį sumažinti, centrinio banko vadovas sako, kad politikai gali keisti jo algą nustatantį įstatymą, tačiau perspėja, kad jo sutartis remiasi dabartiniu reglamentavimu.  „Atlyginimas yra labai aiškiai numatytas įstatyme, jei įstatymų leidėjas mano, kad atlyginimas turėtų būti kitoks, tegul keičia įstatymus.

Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžia, kad tai būtų brangus procesas, nors naujo žaidėjo bankų rinkoje atsiradimas būtų sveikintinas. Biudžeto ir finansų komitete (BFK) V. Vasiliauskas tvirtino, kad prieš apsisprendžiant dėl valstybinio komercinio banko reikėtų atlikti aiškią kaštų ir naudos analinę.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia pasigendąs diskusijos dėl planuojamo bankų aktyvų apmokestinimo ir realia vadina grėsmę, kad dėl to didės palūkanos, paslaugų įkainiai.  „(...) tokių staigių sprendimų paprasčiausiai negali būti. Reikia pasverti visus „už“ ir „prieš“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ sakė jis, komentuodamas valdančiųjų svarstomą šalies bankų aktyvų apmokestinimą.

Europarlamentaras Stasus Jakeliūnas, iki šių metų vasaros vadovavęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), prašys prezidento Gitano Nausėdos įvertinti Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko elgesį parlamente tiriant prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes. „(Kreipsiuos) kaip buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Kad Vasiliauskas akivaizdžiai trukdė tyrimui.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nevertina nesėkmingo valdančiųjų bandymo Seime patvirtinti rezoliuciją dėl nepasitikėjimo juo ir teigia, kad centrinis bankas toliau tęs bendradarbiavimą su Seimu ir kitomis valdžios institucijomis. „Tai yra, manau, tiesiog politinis procesas, žingsnis, na, matyt, emocijos ir tiek.

Didžiausios „valstiečių“ frakcijos iniciatyva tokios rezoliucijos projektą parengė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Iniciatyvą remia valdantiesiems priklausantys socialdarbiečiai bei juos remiantys „tvarkiečiai“, taip pat Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai bei juos remiantys „tvarkiečiai“ ir „lenkai“ Lietuvos banko (LB) veiklą ir Seime atliekamą parlamentinį tyrimą dėl 2009-2010 metų krizės pasekmių trečiadienį nutarė aptarti be LB atstovų. Į susitikimą atvykusiems LB valdybos nariui Tomui Garbaravičiui ir banko Finansinio stabilumo departamento direktoriui Simonui Krėpštai buvo pasakyta, kad jų pozicija nebus išklausoma.

  Lietuvos bankas viešai paskelbė tarpbankinių paskolų litais palūkanų normos Vilibor pokyčių analizę ir ją teikia Seimo tyrimo komisijai. Centrinis bankas teigia norintis išvengti interpretacijų dėl 2009-2010 metų krizės metu vykusių Vilibor pokyčių.   „Tikslas, kad gautumėte informaciją iš pirmų lūpų, o per jus – visuomenė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas nepagrįstais vadina opozicijos kaltinimus nederamu spaudimu centriniam bankui. Taip jis reagavo į opozicijos politikų svarstymus, kad jo pastabas apie britų įmonę „Revolut“ turėtų aiškintis parlamentinė komisija arba teisėsauga. S. Jakeliūnas opozicijos priekaištus sieja su jo vykdomu parlamentiniu tyrimu dėl 2009 metų krizės.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė centriniam bankui paskatinti, jo teigimu, nepatikimą ir rizikingą Jungtinės Karalystė finansų startuolį „Revolut“ pasitraukti iš Lietuvos. Opozicijos vertinimu, S. Jakeliūno elgesį galėtų vertinti speciali tyrimo komisija bei prokurorai.  Vitas Vasiliauskas trečiadienį susitikime su trijų opozicinių frakcijų atstovais pacitavo susirašinėjimą su S. Jakeliūnu šiuo klausimu.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko ir Seimo bendradarbiavimo, tačiau jis atmeta kaltinimus dėl nebendradarbiavimo su 2009-2010 metų krizės priežastis ir padarinius tiriančia komisija. „2016 metais paskutinį kartą Seimo tribūnoje buvau, jeigu neklystu“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė antrą kartą krizės tyrėjų apklausiamas V. Vasiliauskas.

Vyriausybei kreipiantis į prokurorus įvertinti buvusios ekonominės krizės metu veikusių finansų priežiūros institucijų veiklą, Lietuvos bankas (LB) pareiškė bendradarbiausiantis su teisėsauga, jei reikės, bet savo pozicijos nekeičia – krizę lėmė ekonominės priežastys. „Galiu užtikrinti, kad bendradarbiausime, neturime ko slėpti: informaciją esame pateikę parlamentinio tyrimo komisijai. Jei bus pareikalauta, ją pateiksime ir Generalinei prokuratūrai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad dabar yra visi teisiniai instrumentai pinigų plovimui bankuose užkirsti, o daugiausia spragų yra daugiausiai spragų yra skirtingų valstybių institucijoms keičiantis informacija apie įtartinas operacijas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašys Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dar kartą įvertinti Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ veiklą Lietuvoje. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs jo pirmininko Stasio Jakeliūno iniciatyvą tęsti „Revolut“ veiklos tyrimą.

Kai kuriems Seimo nariams priekaištaujant, kad miesteliuose nebelieka i bankų, kredito unijos mato nišą plėtrai. Tačiau unijų atstovai dėl didelių kaštų skeptiškai vertina idėją kurti vieningą bankomatų tinklą. Jos neskuba steigti ir savo filialų – kasų, tačiau investuoja į elektroninę bankininkystę.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sako, jog naujausi Europos Centrinio Banko sprendimas šių metų pabaigoje stabdyti pinigų skatinimo politiką bei kol kas nesvarstyti bazinės palūkanų normos didinimo neigiamai nepaveiks Lietuvos rinkos ir kainų. Vertindamas pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą, LB vadovas teigė, kad ji grįžta į normalias vėžes, todėl apie krizę nekalbama. „Bendras lūkestis ir vertinimas yra, kad pasaulio ūkio augimas lėtėja.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje perkaitimo požymių nėra, tačiau artimiausiu metu jos laukia su palūkanų kilimu susiję iššūkiai, sako Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas mano, jog mažų palūkanų laikas baigiasi, todėl tiek NT pirkėjai, tiek vystytojai, tiek bankai turėtų skaičiuoti riziką. LB vadovas kartoja, jog laikas įvesti NT mokestį. „Kalbėdamas apie iššūkius turiu omenyje palūkanas.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Pinigų plovimo istorijos, kuriose minimi ir Baltijos šalyse veikiantys bankai, turi neigiamos įtakos viso regiono bankų sektoriaus reputacijai, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasaulio ūkio augimas tebėra tvirčiausias per pastaruosius keletą metų, tačiau sustiprėjusios rizikos, visų pirma tarptautinėje prekyboje, ima neigiamai veikti globalios ekonomikos „garvežius“: Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kinijos ir euro zonos ekonomikos artimiausiais metais augs lėčiau, nei anksčiau tikėtasi.

Kriptoturto segmentas toliau auga, o tai reiškia, kad vis dažniau ir plačiau taikomos itin rizikingos finansinės priemonės, galinčios lemti tiek didelius laimėjimus, tiek ir itin reikšmingus nuostolius. Esant tokiai situacijai, būtinas aiškus sektoriaus reglamentavimas, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Prokuratūra apskundė buvusius Seimo narius Kęstą Komskį ir Valdą Vasiliauską dėl piketo prie prokuroro namų išteisinusį teismo nuosprendį. Birželio 21 dieną Vilniaus apygardos teismas abu buvusius Seimo narius „tvarkiečius“ visiškai išteisino dėl kaltinimų trukdžius prokuroro veiklai. Abu kaltinamieji buvo išteisinti, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu prokuratūra nesutinka.

Komerciniai bankai į galimą Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą didinti palūkanų normas sureaguotų per 3-6 mėnesius, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, jau ir dabar Lietuvoje bankai pradeda žvelgti į augsiančių palūkanų galimybę. „Aš manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, aš manau, kad procesas jau po truputį yra prasidėjęs. Palūkanų pokyčiai jau yra“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su finansų įstaigomis, šiemet numato atlikti jų kibernetinės rizikos testavimą bei parengti minimalius informacijos, IT ir kibernetinės saugos valdymo reikalavimus. Didelis dėmesys bus skiriamas finansinių technologijų („fintech“) sektoriui. „Lietuva pirmoji euro zonoje 2017 metais atliko nacionalinės bankų sistemos kibernetinio saugumo pratybas.

„LTeam“ olimpinis žiemos festivalis keičia lokaciją. Penktąkart organizuojama sporto šventė keliasi į Jonavą. Tarp renginio naujovių – sniego tinklinio turnyras ir tarptautinės sporto talismanų varžybos. Naujovė Lietuvoje, bet ne pasaulyje Pasak Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidento Dariaus Čerkos, sniego tinklinis naujovė Lietuvoje, bet ne pasaulyje. Užuomazgų būta ir mūsų šalyje – 2006-aisiais turnyrą Austrijoje laimėjo Marius Vasiliauskas ir Henrikas Čyvas.

Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėždamas, kad didžiulė pajamų nelygybė tampa stabdžiu Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau iš esmės nelygybė yrą sąžininga. Problema ta, kad daug dirbantys neišbrenda iš skurdo. Pasak V. Šapokos, pajamų nelygybė nėra vien Lietuvos fenomenas: vos 1 proc. pasaulio turtingųjų turi sukaupę virš 50 proc. viso pasaulio turto. Tad lygiava – nėra išeitis, tai parodo ir istorijos pamokos, sako jis. „Lygiava priešinga žmogaus prigimčiai.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti augančią pajamų nelygybę. Išskirtinis dėmesys nelygybės problemai skiriamas ir TVF susitikimų išvakarėse paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje. „Didėjanti pajamų ir galimybių nelygybė – tai problema, itin aktuali ir mums.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas konstatavo, kad byloje dėl prekybos poveikiu nerasta jokių Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio pokalbių įrašų. Tariamas pokalbių įrašų „išklotines“ praėjusiais metais paskelbė „Lietuvos ryto“ grupės žiniasklaidos priemonės.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje šiandien pristatys Lietuvos banko poziciją dėl ES mastu numatomų iniciatyvų ir siūlymų, kaip spręsti įsisenėjusią neveiksnių paskolų problemą. Posėdis rengiamas balandžio 7–8 d. Maltoje, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai. „Įsisenėjusi neveiksnių paskolų kupra – tai kur kas daugiau nei bankų ir bankininkų galvos skausmas.

Šeštadienį Druskininkuose startavo ketvirtasis LTeam olimpinis žiemos festivalis, kuris išaugo į didelį tarptautinį renginį. Renginio organizatoriai papasakojo, kaip sekėsi viską organizuoti ir kokia nuotaika tvyro. Šeštadienį renginį atidarė ir ledinį festivalio deglą uždegė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. TV3 žinioms ji papasakojo, kad nors pati yra pradedančioji kalnų slidininkė, išbandyti savo jėgas norisi visose rungtyse.

Druskininkuose įvyko LTeam olimpinio žiemos festivalis, kuriame susirinko daugybė žmonių. Jie ne tik domėjosi įvairiomis žiemos sporto šakomis, bet ir patys jas išbandė. Dalyviai su IŠJUDINK SAVE dalyvio pasu galėjo išbandyti net 17 skirtingų rungčių.

Žiniasklaidai paskelbus informaciją apie buvusias galimas Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko sąsajas su ofšorine kompanija, susijusia su Rusijos oligarchu Nikolajumi Cvetkovu, centrinio banko vadovas antradienį iškviestas pasiaiškinti į Seimą.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, kurio kadencija netrukus baigiasi, neatskleidžia, ar sieks likti poste antrai kadencijai. „Matote, šiuo klausimu kažkokių svarbių naujienų aš neturiu, ir kolegos, kaip ne kartą esate įsitikinę, kai turime svarbių naujienų, jas pranešdavome“, - antradienį paklaustas, ar norėtų, kad prezidentė jį vėl siūlytų Seimui skirti į šį postą, sakė centrinio banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.

Seimas kitą savaitę spręs, ką daryti su bendradarbiavusiųjų su KGB sąrašais – įslaptinti juos visiems laikams, kaip buvo pažadėta raginant prisipažinti, ar paviešinti tuos, kurie nuslėpė bendradarbiavę su slaptosiomis Sovietų Sąjungos tarnybomis, nors pastarųjų sąrašų tėra nuotrupos. „Tema vėl tapo karšta, kai ūmai paaiškėjo, kad baigiasi 15 metų terminas, kurį suteikė Valstybės paslapčių įstatymas.

Su Naujaisiais metais, mielieji, norintys susivokti, kas vyksta. 2014 metai Lietuvos valstybei prilygintini 1940-iesiems. Tirštinu spalvas? Pasvarstykime drauge. Naujametinėje LRT laidoje Lietuvą pardavusiųjų veidai buvo išraiškingi – jie taip ir nežinojo, kaip jaustis su rankose laikomais 10 euro banknotais, išsinuomotais iš Vokietijos.

Vos metai prasidėjo, o premjeras jau apsižodžiavo su Darbo partija. Algirdas Butkevičius prisipažino, kad Darbo partijos elgesys priimant 2015-ųjų biudžetą sietinas su partijos garbės pirmininku Viktoru Uspaskichu, kuris šantažavo saviškius, nes nepavyko Seimo Žmogaus teisių komitete priimti sprendimo, jog „juodosios“ buhalterijos byla – politinė. Toks pripažinimas būtų naudingas V. Uspaskichui Europos parlamente (EP), kuris turi apsispręsti dėl jo teisinės neliečiamybės atėmimo.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Truputį daugiau nei trys paros liko Lietuvai gyventi su litu. Nuo sausio pirmosios mūsų šalis taps devynioliktąja euro zonos nare. Lietuvos banko apklausa parodė, kad 53 proc., gyventojų teigiamai vertina eurą, tačiau euroskeptikai tvirtina, kad euro rėmėjų gerokai mažiau – tik 26 proc. Kaip ten bebūtų, bet nieko pakeisti jau negalima, ir su litu teks atsisveikinti. Nors visai realus euras atrodė ir prieš septynerius metus.

Lietuvos banko (LB) valdybos vadovo Vito Vasiliausko teigimu, norint euro zonoje pasiekti proveržį, būtinas struktūrinių reformų ir netradicinės monetarinės politikos sprendimų mišinys. To pasiekti galima tik tiek centriniams bankams, tiek vykdomosios valdžios institucijoms dirbant savo darbą. Interviu LRT.

 Liepą infliacija eurozonoje buvo 0,4 proc. , kai siekiamybė – 2 proc., o prognozės vis prastėja, todėl ieškoma būdų infliacijai išjudinti. Nors analitikai to neprognozavo, ketvirtadienį Frankfurte Europos Centrinio Banko vadovas Marijo Dragis (Mario Draghi) paskelbė, kad nuo rugsėjo 10 dienos bazinė palūkanų norma Europos Sąjungoje bus rekordiškai žema – 0,5 proc. Nuo spalio ketinama pradėti įgyvendinti ir turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą.

Marius Eidukonis Namų ūkių finansinė padėtis 2014 metų pirmąjį ketvirtį buvo geresnė, palyginti su 2013 metų pradžia: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, sumažėjo šildymo išlaidos. Statistika rodo, kad namų ūkiai dėl mažesnių išlaidų netikėtai sutaupytų lėšų piniginėse neužlaiko. Taip pat yra požymių, kad kai kurie žmonės jau iš anksto „savarankiškai įsiveda“ eurą. Daugiau pinigų „Dėsninga, kad pirmasis metų ketvirtis namų ūkiams dažniausiai būna vienas sudėtingesnių finansiškai.

Remiantis Eurostato apklausa, tik 35 proc. lietuvių pritaria euro įvedimui. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad tai lemia žmonių emocijos, o ne racionalios priežastys. Tuo tarpu Vilniaus „Bočių“ bendrijos pirmininkas Sigitas Sunelaitis tvirtina, kad kainos įvedus eurą būtinai kils.

Giedrė Sankauskaitė Jeigu Lietuva nuo kitų metų įsives eurą, mūsų šalį pasieks 132 mln. vienetų euro banknotų, t.y. 114 tonų sveriantis pinigų maišas. Tai tiek pat, kiek ir 26 drambliai. Šiam sunkiasvoriui pasitikti Lietuvos verslininkai ir politikai pradėjo ruoštis jau dabar. Lietuva kol kas yra vienintelė šalis iš Baltijos sesių, kurioje gyventojai vis dar prieš išvykstant į kitą ES šalį turi eiti į valiutų keityklą.

„Su euru paskutiniu metu siejami ir visai nesusiję baubai“, - kasmetinėje LNTPA (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija) konferencijoje sakė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, savo pranešimu siekę išsklaidyti nepagrįstas abejones dėl nekilnojamojo turto rinkos ateities. „Be jokios abejonės – valiutos pasikeitimas padarys įtaką šalie ekonomikai.

 Seimo vadovė, Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė sukritikavo Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, - jos nuomone, į tokias pareigas skiriami pareigūnai turi kalbėti "argumentų" kalba, o ne užsiimti politikavimu. "Pirmiausia noriu pasakyti, kad Lietuvos banko vadovas nėra politikas, jis yra skiriamas pareigūnas. Mano nuomone, jis turi atlikti pareigas - tai, ką privalo atlikti kaip Lietuvos banko vadovas. Esu įsitikinusi, kad neturėtų kištis į politines diskusijas tokia forma.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis viešai išreiškė pritarimą Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko mintims, kad svarstymai, ar mums reikia euro, tik juokina pasaulį, nes dėl jo įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos Sąjungą. Socialiniame tinkle „Facebook“ N. Mačiulis, kuris čia turi nemažą ratą gerbėjų, papildė V. Vasiliausko teiginius ir sulaukė šimtų žmonių palaikymo (kalba neredaguota – balsas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, dėl euro įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos sąjungą, todėl dabar svarstymai, ar mums reikia euro ar ne, tik prajuokintų pasaulį. „Nereikia juokinti nei Lietuvos, nei viso pasaulio tokiais svarstymais. Euro įvedimas nėra vienos dienos darbas, jis neįvyksta spragtelėjus pirštu. Tai ilgo pasirengimo reikalaujantis procesas. Jam rengiasi verslas, valdžios institucijos, centrinis bankas, pertvarkomos sistemos.

Tinkamai įdiegti Europos bankų sąjungos elementai – nepriklausoma priežiūra, veiksmingas bankų pertvarkymas ir patikima indėlių garantijų sistema – užtikrintų, kad Europos finansų sektorius pats galėtų išsigydyti savo žaizdas, Seime vykusioje Tarpparlamentinėje Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Jeigu Seimo narys atsisako pasinaudoti teisės į gynybą garantija, neatvyksta į posėdį ir nepraneša, kur jis yra, toks jo elgesys negali būti laikomas kliūtimi pradėti apkaltos procedūrą, teigia konstitucinės teisės ekspertas prof. Vytautas Sinkevičius.