v. putinu

Donaldo Trumpo administracija pirmadienį vakare paskelbė ilgai lauktą 114 Rusijos politikų ir 96 „oligarchų“, kurie palaiko glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu, sąrašą, taip patenkindama Kongreso reikalavimą nubausti Maskvą už kišimąsi į JAV 2016 metų rinkimus. Politikų sąraše yra visa prezidento administracija, nurodyta Kremliaus interneto svetainėje, ir ministrų kabinetas, o oligarchų sąrašas tiksliai atitinka žurnalo „Forbes“ sudaryto Rusijos milijardierių sąrašo viršūnę.

Rusijoje pirmadienį oficialiai prasidėjo kitų metų kovą įvyksiančių prezidento rinkimų kampanija, kurios favoritu laikomas ketvirtos kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas, pergalės atveju valdžioje liksiantis iki 2024 metų. Rusijos vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“ paskelbė aukštųjų parlamento rūmų, Federacijos Tarybos, priimtą rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad balsavimas vyks kovo 18-ąją.

Šių metų sausį, netrukus po to kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu, pradėjo skambėti iškart keli Senato darbiniai telefonai. JAV Senato darbuotojams buvo pranešta, kad Baltieji Rūmai ruošia prezidento įsaką dėl kai kurių sankcijų, 2014-aisiais įvestų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, atšaukimo. „Mes buvome pasibaisėję.

„Rojaus salų popierių“ paviešinimo centre, be kitų žymių žmonių ir pasaulio lyderių, atsidūrė ir JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas, kuriam priklausanti įmonė „Navigator Holdings Ltd.“ gauna pelningus užsakymus iš Rusijos valstybinės bendrovės „Sibur“, praneša RBC.

Nuo Venesuelos iki Saudo Arabijos. Tokiu būdu Vladimiras Putinas bando kontroliuoti naftos sąjungą. Leidinys „La Stampa“ primena, kad Rusijos prezidentas vos per 48 valandas Kremliuje atveria duris dviejų tolimų šalių, kurių interesai siejasi su Rusija, vadovams. Vakar – senas draugas, Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro. Šiandien – galimai naujas sąjungininkas, Saudo Arabijos karalius Salmanas Abdelis Azizas.

Gerhardas Schroederis šiuo metu sulaukė kritikos škvalo savo atžvilgiu dėl jo santykių su Rusija. Buvusio kanclerio tai nelabai jaudina, priešingai: interviu leidiniui „Stern“ jis kalba apie NATO klaidas, Krymo ateitį ir savo draugą V. Putiną. Buvęs Vokietijos vyriausybės galva išsakė kritiką bundesvero (Vokietijos kariuomenė) dislokavimui Baltijos šalyse.

Kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje, arba kaip jie patys juokais vadina „Vladimiro Putino rinkimų“, esminis klausimas – ar kandidatuos pats Vladimiras Putinas jau ketvirtajai kadencijai. Dabartinės aplinkybės rodo, kad jam pasirinkus kandidatuoti, sutrukdyti galėtų tik jo paties administracijos daromos politinės klaidos.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“. Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija.

JAV prezidentas interviu šios šalies televizijai Donaldas Trumpas pareiškė, kad jis „puikiai sutarė“ su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Praėjusią savaitę jie kalbėjosi G20 valstybių vadovų susitikimo Hamburge metu. „Žmonės kalbėjo: oi, jie neturi sutarti. Na ir kas tai kalba? Aš manau, kad mes labai, labai gerai sutarėme, – pareiškė D. Trumpas savo interviu televizijai CBN metu. – Mes neįtikėtinai stipri branduolinė valstybė, ir jie taip pat.

Pasaulis laukė šio susitikimo su, kaip dažnai būna, gerokai iškelta kartele, tikėdamasis, kad dviejų lyderių pašnekesys leis suprasti, kokia mūsų laukia ateitis ir kaip bus sprendžiamos įsisenėjusios problemos. Žiniasklaida ir ekspertai daug dėmesio skyrė išskirdami svarbiausius šio susitikimo aspektus.

„Naujasis JAV prezidentas, dar nelabai „apšaudytas“ aukščiausiame tarptautinės politikos lygyje, pirmą sykį susitinka su savo oponentu iš Rusijos. Jie nesutaria dėl Krymo, branduolinio ginklo ir visiškai skirtingai suvokia status quo situaciją, Maskvai ir Vašingtonui kovojant dėl pasaulinės lyderystės. Amerikiečius atstovauja politikas su ne visai aiškia pozicija, kai tuo metu rusų pozicija yra visiškai aiški, – teigia „The New York Times“ rašo Davidas E. Sangeris.

Anot leidinio kalbintų Europos valdininkų, jų žvalgyba nurodo, kad Putinas yra įsitikinęs savo galimybėmis pergudrauti D. Trumpą, pasinaudodamas pažadais bendradarbiauti tokiose srityje, kaip kova su terorizmu, kad pasiektų nuolaidų dėl sankcijų Rusijai sušvelninimo. „Kuomet jūs susitinkate su Rusija, negalima nieko atiduoti šiaip sau“, – išsakė perspėjimą leidiniui vienas Vakarų politikas, kurio žodžiai atspindi daugelio Europos diplomatų mintis JAV ir Rusijos prezidentų išvakarėse.

Šiuo metu Vašingtone „visa apimančio sandorio“ tarp JAV ir Rusijos idėja kuo toliau, tuo labiau tampa vis mažiau populiari. Tačiau vieną iš pagrindinių užsienio politikos problemų, kurią dabar sprendžia JAV – Šiaurės Korėja – neįmanoma išspręsti be Rusijos dalyvavimo, rašo Leonidas Beršidskis „Bloomberg“. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyko suderinti gana glaudžius santykius su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, ir dabar, norint sutarti su šituo ...

Praėjusią savaitę turėjęs būti eiliniu rutininiu Rusijos valdžios susitikimu virto jeigu ne sensacija, tai bent jau itin keistu įvykiu, niekaip neįsipaišančiu į bendrą Kremliaus politikos vaizdą.

Buvęs Rusijos Dūmos deputatas Denisas Voronenkovas, šiuo metu gyvenantis Ukrainoje ir gavęs šios šalies pilietybę, pareiškė, kad Vladislavas Surkovas buvo „kategoriškai prieš“ Krymo aneksiją.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis telefonu užtruko apie 45 minutes. Tai buvo pirmasis dviejų didžiųjų valstybių vadovų pokalbis, kai Donaldas Trumpas tapo prezidentu, skelbia „Reuters“. Šią savaitę prezidentu oficialiai inauguruotas D. Trumpas turėjo intensyvų savaitgalį – per kelias dienas spėjo telefonu pabendrauti su Meksikos, Japonijos, Vokietijos lyderiais, o gyvai – su vizito atvykusia Didžiosios Britanijos premjere Theresa May.

„Auksinis lietus“, sekso tarnaitės, „bunga bunga“, misofobų susirinkimai – Donaldas Trumpas toli gražu ne vienintelis iš vienintelis iš prezidentų ir diktatorių, apie kurio keistus seksualinius polinkius sklinda gandai, rašoma „The Daily Beast“. Praėjusios savaitės pradžioje „BuzzFeed“ ir CNN paviešino skirtingas „nepatikrintų nutekintų duomenų“ versija.

Praėjus metams po 2015-ųjų pabaigoje tiksliai nuspėto „Brexit“, naujienų agentūra „Bloomberg“ pateikė savo pesimistines prognozes artėjantiems metams, kuriose daug pozityvaus neišvysite: Prancūziją ištiks „Frexit“, teroristai užvaldys dar daugiau teritorijų, o JAV neteks savo galios. Į ką bus panašus pasaulis artėjančiomis savaitėmis ar mėnesiais? „Bloomberg“ šiais metais ir vėl meta iššūkį, stengdamiesi įsivaizduoti, kokie įvykiai taps realybe 2017-aisiais. „Slate.

JAV žvalgybos vadas Johnas Brennanas susitikimo su Donaldu Trumpu metu perspėjo dėl galimų iliuzijų Rusijos atžvilgiu. Prieš mėnesį analogišką mintį vokiečių žiniasklaidai dėstė ir vienas žymiausių Rusijos opozicijos veikėjų – Michailas Chodorkovskis.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Marcas Ayraultas pirmadienį radijui „France Inter Radio“ pareiškė, kad kreipsis į Tarptautinį teismą su prašymu ištirti galimus Rusijos karo nusikaltimus Sirijoje, praneša „Reuters“. „Mes nesutinkame su tuo, ką daro Rusija, suduodama oro smūgius Alepo miestui. Prancūzija kaip niekad anksčiau veržiasi išsaugoti Alepo gyventojus,“ – pareiškė prancūzų ministras.

Per pastaruosius mėnesius, kai jo bandymas patekti į Baltuosius Rūmus įgavo palaikymą visose JAV, jį kaltino viskuo – nuo rasizmo iki neapykantos moterims.

Dar visai neseniai santykiai tarp Rusijos ir Turkijos buvo įtempti iki paskutinės ribos – santykiuose rodos galutinį tašką buvo padėjęs incidentas turkų pasienyje su Sirija, kai 2015-ųjų pabaigoje buvo numuštas rusų šturmo lėktuvas. Tačiau būtent tuo metu, kai Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas patiria tarptautinį spaudimą, V. Putinas ištiesė jam ranką ir parodė norįs taikytis.

Rusijos prezidentas per pastaruosius pusantrų metų tampa vis mažiau patrauklus savo rinkėjams, žmonės apie jį vis labiau neturi nuomonės, skelbia „Levada centr“ atliktos apklausos rezultatai. Pagrindiniais jo privalumais rusai laiko armijos ir Rusijos pozicijos pasaulyje sustiprinimą, rašoma „rbc.ru“. 1999-ųjų rugpjūčio 8-ąją Borisas Jelcinas patvirtino V. Putino kandidatūrą į premjero postą.

Aiškėja daugiau visą pasaulį sukrėtusio NATO šalies Turkijos ir Rusijos konflikto detalių. Prieš kelis mėnesius Ahmetas Davutoglu, atšalus santykiams su prezidentu Recepu Erdoganu, atsistatydino iš pareigų.

Sočyje vykstančiame dziudo čempionate jis ant menčių vieną po kito vertė savo varžovus. Ramus priėjimas prie varžovo, keli judesiai ir jis jau parverstas ant žemės. Taip Vladimiras Putinas dziudo treniruotės metus doroja savo priešininkus – Rusijos nacionalinės dziudo rinktinės narius. Jie atvyko į Sočyje vykstantį čempionatą. Išmėginti jėgas su V. Putinu teko keliems imtynininkams ir, žinoma, visus juos prezidentas ant žemės parvertė kuo lengviausiai.

Kaip sako baltarusis Putino kvepalų autorius Vladislavas Rekunovas, šį kvapą sukurti jį įkvėpė Rusijos prezidento asmenybė. Ir nors jis niekada su V. Putinu nėra susitikęs, kvepalų kūrėjui atrodo, kad šis citrinų, juodųjų serbentų ir eglės kankorėžių aromatas – puikiausiai tinka šiam lyderiui. Netgi kvepalų buteliukas -  V. Putino profilio formos. Nors šie panegiriški žodžiai priskiriami kvapui, akivaizdu, kad jais apibūdinamas V. Putinas.

Po „daugkartinių prašymų“ dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Barackas Obama nusileido ir nutarė susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, rugsėjo 28-ąją (Lietuvos laiku susitikimas vyks naktį iš 28 į 29 dieną, – red. past.). Tai bus vienas iš tų retų asmeninių dviejų pačių įtakingiausių pasaulio lyderių susitikimų. Nepaisant to, kad B. Obama ir V. Putinas gana dažnai bendrauja telefonu, pastaruoju metu jie nebuvo susitikę nė sykio.

Pastarųjų savaičių įvykiai Sirijoje suteikė Rusijai galimybę vėl tapti svarbiu žaidėju tarptautinėje arenoje, ir Vašingtonas nebegali ignoruoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, rašo „Financial Times“ Rytų Europos redaktorius Neilas Buckley. „Karinių veiksmų pliūpsnis Sirijoje leido V. Putinui iš dalies transformuoti savo atstumtojo įvaizdį į įtakingos figūros ir vėl pozicionuoti Rusiją kaip pasaulinės arenos žaidėją.

Pasak buvusio pasaulio šachmatų čempiono, Rusijos opozicijos politiko Gario Kasparovo, pasaulį valdo korupcija, su kuria Rusijos prezidentas yra puikiai susipažinęs ir kurią efektyviai valdo, – sankcijos prieš Rusijos Federaciją yra nuolat pažeidžiamos, o pažeidėjai lieka nenubausti. Gario Kasparovo teigimu, Vakaruose labai nenorėjo konflikto su Kremliumi, tačiau situacija pasikeitė, ir pasaulis supranta, kad pasirinkti konfliktą – tai mažesnė iš blogybių. Tačiau kol kas netaikoma ir 50 proc.

Kai Vladimiras Putinas 2000 metais pirmą sykį nugalėjo prezidento rinkimuose, jis premjeru paskyrė žmogų, kuris nebuvo panašus į tuometį elitą, rašoma „El Mundo“ interviu su Michailu Kasjanovu. Būtent šis politikas išsiskyrė vesdamas derybas su Vakarų kreditoriais Rusijos nemokumo metu, „jam buvo pavesta demontuoti priešpaskutines planinės šalies ekonomikos struktūras (paskutinės išliko iki šiol)“, – pažymi straipsnio autorius Xavieras Colas.

Gegužės pabaigoje Sergejus Pugačiovas, išvarytas iš Rusijos magnatas, vartė senų šeimos fotografijų albumą, kuriose jo sūnus įamžinti kartu su Vladimiro Putino dukterimis, rašoma „The Financial Times“. „Šeimos buvo artimos, V. Putino dukterys po užsiėmimų mokykloje dažnai važiavo į S. Pugačiovo namus iš Rusijos prezidento rezidencijos, įsikūrusios netoliese“, – rašo žurnalistė Catherine Belton. Dabar tie laikai atrodo tolima praeitimi. „Tačiau praeitis gaudo S. Pugačiovą.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Borisas Berezovskis buvo nužudytas savo namų vonios kambaryje todėl, kad ruošėsi perduoti Vladimirui Putinui liudijimus apie suokalbį prieš jį, kuriame turėjo dalyvauti galingiausi šalies oligarchai, norintys perversmo keliu nuversti autoritarinį lyderį, rašoma „The Daily Mail“. „Išvytasis rusų oligarchas buvo nužudytas užsienio slaptųjų tarnybų, turinčių sąryšių su nuversti Kremliaus lyderį siekiančiu klanu.

Lapkričio mėnesį įvyko iš karto du tarptautiniai aukšto lygio renginiai – Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (paprastai žymimos anglišku trumpiniu APEC) valstybių vadovų susitikimas Pekine ir G 20 valstybių grupės aukščiausio lygio susitikimas Australijos mieste Brisbane.

Rusijos gamtinių dujų eksporto miližinas „Gazprom“ pranešė, kad mažina 2014-ųjų dujų išgavimo prognozes, ir kol kas nemato galimybių patenkinti papildomų Europos poreikių, praneša censor.net.ua. „Gazprom“ vykdo stabilų paros normos tiekimą Europos vartotojams, mes vykdome savo kontraktu numatus įsipareigojimus. Kalbama (dėl ES šalių prašymų) apie taip vadinamus papildomus poreikius,“ – susitikime su V. Putinu kalbėjo „Gazprom“ vadas Aleksejus Milleris.

Iki paliaubų pabaigos Ukrainoje liko kelios dienos (šiandien paliaubos buvo pratęstos dar 72 valandoms, - red. past.), o Petro Porošenkos taikos planas stringa, pažymi Vakarų žiniasklaida. Kovingai nusiteikusios abi pusės nė kiek nesuartėjo. Tiesa, V. Putino retorika kiek pasikeitė, ir kai kas netgi patikėjo, kad Rusijos lyderis tuoj tuoj atsikrauks.

Įvyko dar vienas Rusijos prezidento V. Putino susitikimas su tauta . Vyko jis išskirtiniame kritinės situacijos Ukrainoje fone. Todėl natūralu, kad visi iš Kremliaus šeimininko tikėjosi kokio nors kaip pasakytų anglakalbiai, „mesedžo“ (lietuviškai – žinios) šiuo klausimu. Sprendimo įvesti Rusijos pajėgas į „broliškos valstybės“ teritoriją nebuvo sulaukta, bet nuobodu irgi nebuvo. Prasidėjo viskas gana įprastai nuo oficialios Maskvos versijos apie valstybinį perversmą Kijeve.

 Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Rytų ir Vakarų krikščionybės skirtumai dažniausiai lemia tai, kad politinių pasaulio įvykių atžvilgiu Rytų ir Vakarų krikščionių bažnyčių galvos reaguoja gana skirtingai. Nors Europa gana smarkiai pabrėžia savo sekuliarumą, Vatikanas, o tiksliau – Šventojo Petro sostas, daugeliui vis dar yra gerbtinas moralinis autoritetas, tad iš jo tikimasi aiškaus pasmerkimo, matant politikos sukurtą blogį, neteisybę.

Buvusi Japonijos gynybos ministrė Yuriko Koike vadina „keista istorijos ironija“ tą faktą, kad ginčytinos teritorijos (su Rusija, - red. past.). „jeigu būtų referendumas Iturupo saloje (didžiausia iš ginčytinų Kurilų salų, formaliai priklausančių Rusijai, - red. past.) dėl nepriklausomybės paskelbimo, kur beveik 60 proc.

Planuojamas pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos susitarimas pakibo ant plauko po paslaptingo prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizito į Maskvą ir Kijevo sprendimo pradėti tyrimą dėl įkaltintos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko advokato. J.Tymošenko, kurios išlaisvinimas yra viena ES sąlygų Kijevui, kad būtų pasirašyta Asociacijos sutartis, prieš trečiadienį numatytą svarbų parlamento posėdį apkaltino V.Janukovyčių žlugdant šalies siekius.