v. putinu

Karalienė Elžbieta II įprastai stengiasi nereikšti savo įžvalgų apie kitus pasaulio šalių lyderius, tačiau apie Vladimirą Putiną monarchė niekada nebuvo geros nuomonės. Panašu, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, karalienės nuomonė apie šios šalies prezidentą dar suprastės.

Prancūzijos teisėsauga areštavo dvi prabangias jachtas, priklausančias vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų, Vakarų vyriausybėms tęsiant pastangas areštuoti prezidento Vladimiro Putino bendražygių turtą dėl Kremliaus surengtos invazijos į Ukrainą. Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis prancūzų vyriausybėje, kovo 16 dieną Viduržemio jūros Kanų kurorte buvo areštuotas „Little Bear“ – 17 metrų ilgio laivas, kurio vertė siekia 20 mln. eurų.

Jungtinės Valstijos iki šiol nematė jokių požymių, kad Rusijos artimos sąjungininkės Baltarusijos pajėgos veikia Ukrainoje, penktadienį pranešė Pentagonas. „Nematėme jokių požymių, kad Baltarusijos kariai ar pajėgos įžengė į Ukrainą“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis). „Nestebime jokio betarpiško Baltarusijos pajėgų įsitraukimo, – pridūrė jis. – Tačiau tai nereiškia, jog to negali įvykti arba kad tai neįvyks.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sako, kad Vladimiras Putinas karu Ukrainoje išsaugojo Baltarusiją, nes ją neva norėjo pulti Ukraina, skelbia Unian. Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos įsitikinimu, Rusijos ataka Ukrainai buvo „prevencinė“, nes Ukraina neva norėjo pulti Baltarusiją. Tai A. Lukašenka paskelbė penktadienį, kovo 11-ąją. Penktadienį A. Lukašenka susitiko su V. Putinu, skelbiama, kad jie aptarė situaciją Ukrainoje bei kitus klausimus.

Rusijos karinės pajėgos toliau demonstruoja savo žiaurumą – apšaudė civilių automobilį, žmonių evakuacijos metu tęsė atakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Žiniasklaidoje vis pasklinda informacija apie įtakingiausių pasaulio lyderių nuodėmes. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo asmeninį gyvenimą slepia po devyniomis spynomis, tačiau jo meilės romanai vis vien išlenda į viešumą. Nors V.Putinas aukso žiedus buvo sumainęs su  buvusia žmona Liudmila ir santuokoje jie praleido 30 metų, o per tą laiką susilaukė dviejų dukrų – Katerinos ir Marijos, tačiau ne paslaptis, kad vyras turėjo daug meilužių.

Po 80 metų pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio? Rusija jau yra sutelkusi 200 tūkst. kareivių, kurie rengiasi okupuoti Ukrainą. Vakarai baiminasi, kad po Ukrainos ateis ir Baltijos šalių eilė, o kėslų atkurti Rusijos galią, neslepia ir pats Vladimiras Putinas. Apie tai, kas mūsų laukia, šiandien diskutuos ir TV3 aktualijų laidos „Karštai su tv3.lt“ svečiai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu apie padėtį Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje atsisakė Kremliuje atlikti COVID-19 testą ir pageidavo, kad tepinėlį jam paimtų vienas iš Berlyno medikų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.    Į Maskvą atvykusiam O. Scholzui „testą atliko Vokietijos ambasados gydytojas“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Baltarusija dar labiau izoliuojasi nuo išorinio pasaulio. Diktatorius Aliaksandras Lukašenka visiškai uždarė sieną su Ukraina. Anot jo, per sieną į Baltarusiją plūsta ginklai čia veikiančioms teroristų grupuotėms. Jas esą finansuoja Vakarų valstybės, taip pat ir Lietuva. Be to, diktatorius žada per Lietuvos sieną paleisti dar daugiau migrantų. Politologai sako, kad Lukašenkos kartu su Putinu vykdomas hibridinis karas įsibėgėja.

Žiniasklaidoje vis pasklinda informacija apie įtakingiausių pasaulio lyderių nuodėmes. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo asmeninį gyvenimą slepia po devyniomis spynomis, tačiau jo meilės romanai vis vien išlenda į viešumą. Nors V.Putinas aukso žiedus buvo sumainęs su  buvusia žmona Liudmila ir santuokoje jie praleido 30 metų, o per tą laiką susilaukė dviejų dukrų – Katerinos ir Marijos, tačiau ne paslaptis, kad vyras turėjo daug meilužių.

Armėnijos ministras pirmininkas pradėjo saviizoliaciją prieš artėjantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, penktadienį pranešė pareigūnai. Įprasta, kad visi, asmeniškai susitinkantys su 68 metų V. Putinu, privalo izoliuotis, siekiant apsaugoti jį nuo galimo užsikrėtimo koronavirusu.

Vykstant protestams Rusija ir vis daugiau žmonių pasisakant apie Kremliaus valdžią - akibrokštas iš Alos Pugačiovos. Akyliausi pastebėjo, kad savaitgalį atlikėja socialiniuose tinkluose ėmė sekti opozicijos lyderio Aleksėjaus Navalno profilį, o savo buvusį sutuoktinį Filipą Kirkorovą, kuris pasisako už Kremliaus valdžią, pašalino iš sekėjų sąrašų. Toks Rusijos primadonos elgesys sulaukė daugybės dėmesio.

Kol Kremlius tęsia susidorojimą su Aleksejumi Navalnu ir jo aplinka, daugybė žmonių išeina į gatves bei protestuoja prieš tokius valdžios sprendimus. Kad ir kaip Rusijos valdžia bandė „užtildyti“ garsųjį  A.Navalną, tačiau tai vyro nesustabdė nuo gėdingų faktų viešinimo. Pasveikęs jis užbaigė iki šiol įspūdingiausią korupcijos tyrimą, atskleidžiantį paties Vladimiro Putino neįtikėtino masto korupciją ir godumą.

JAV paskelbus apie Rusijos prezidento komandoje dirbusį amerikiečių agentą, kuris 2017-aisiais buvo skubiai evakuotas į Ameriką, kilo nemažas šurmulys. Amerikiečių valdžios ir saugumo atstovai puolė aiškinti, kad „viskas buvo kitaip“ ir „žiniasklaidos tyrimai sukėlė grėsmę žmonių saugumui“. Netrukus paaiškėjo, kodėl taip susirūpinta – agentas buvo aptiktas, tai realiai dirbęs Rusijos prezidentūroje asmuo, kuris tą pačią dieną su visa šeima dingo iš savo namų Virdžinijoje.

Povandeninio laivo „Kurskas“ avarija ir jame buvusių 118 žmonių žūtis 2000-ųjų rugpjūčio 12-ąją tapo pačia baisiausia ir mįslingiausia jūrų katastrofa šiuolaikinės Rusijos istorijoje. 2019-ųjų liepos mėnesį įvykusios kito rusų povandeninio laivo avarijos mįslingos aplinkybės primena prieš beveik du dešimtmečius įvykusią nelaimę. Atominį povandeninį laivą K-141, pagal „Antejaus“ projektą, pradėjo gaminti dar SSRS laikais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo asmeninį gyvenimą slepia po devyniais užraktais. Niekas iš tiesų nežino, ar jis turi širdies draugę, o po skyrybų su žmona Liudmila nuolat pasirodo gandai apie jo ir buvusios sportininkės Alinos Kabajevos draugystę. Neseniai socialiniuose tinkluose dar sykį išplito fotografija, kurioje užfiksuotas stulbinančiai panašus į V. Putiną vaikas.

Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijų penkiems Rusijos piliečiams dėl žmogaus teisių pažeidimų, o Rusija pažadėjo atsakyti tuo pačiu, nors po anksčiau šią savaitę įvykusių aukšto lygio derybų atrodė, jog įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono kiek sumažėjo. JAV valstybės departamentas pabrėžė, kad sankcijos paskelbtos penkiems fiziniams asmenims ir vienai bendrovei. Apie tai pranešama kasmet rengiamoje ataskaitoje Kongresui dėl to, kaip įgyvendinamas vadinamasis Magnitskio įstatymas.

Baltarusiją sudrebinę aukštas pareigas užimančių asmenų areštai ir Aleksandro Lukašenkos pykčiai derybose su Vladimiru Putinu paskatino gandus apie galimą pastarojo norą nušalinti nuo valdžios Baltarusijos vadovą. Tuo labiau, kad suimtasis buvęs „Batiuškos“ patikėtinis yra siejamas su Rusijos saugumu. Balandžio 27-ąją Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka anksčiau laiko paliko susitikimą Kinijoje dėl neįvardinto konflikto su Rusijos prezidentu V. Putinu.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas penktadienį vertė garbės sargybą ir pareigūnus laukti dvi valandas, bet galiausiai pasirodė vainiko padėjimo ceremonijoje Rusijos Tolimųjų Rytų Vladivostoko mieste. Kitą dieną po savo pirmojo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu 10 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku Kim Jong Unas mieste turėjo dalyvauti ceremonijoje, bet nepasirodė.

Daugelį metų Rytų Europos ir Rusijos politikos klausimais rašantis „The Times“ apžvalgininkas Rogeris Boyesas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, ir karinėmis priemonėmis paremta politika, padėjo išsaugoti NATO aljansą. Ironiška, būtent Vakarų karinio aljanso griūties V. Putino komanda ir trokšta labiausiai. „Ačiū, Dieve, už Vladimirą Putiną! Ne, tai nėra įprastos Rusijos stačiatikių bažnyčios vado ir Kremliaus lyderio draugo Patriarcho Kirilo pagyros.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe ketvirtadienį pažadėjo laikytis „laipsniško“ principo sprendžiant nuo Antrojo pasaulinio karo laikų besitęsiantį teritorinį ginčą su Rusiją. Kalbėdamas per buvusių keturių Kurilų salų gyventojų ir jų šalininkų mitingą Sh. Abe pareiškė, kad spręsti konfliktą dėl salų, japonų vadinamų „šiaurinėmis teritorijomis“, kurias Rusija užėmė paskutinėmis karo dienomis, yra sunku, bet būtina.

Po 25 metus trukusios integracijos su Rusija, mainais į dosnias finansines dotacijas, A. Lukašenkos valdoma Baltarusija iš Kremliaus sulaukė tokio pasiūlymo, kurio ji atsisakyti jau nebėra pajėgi. Ekspertai prabilo net apie valstybingumo praradimą, o kai kurie su nerimu laukia A. Lukašenkos naujametinio sveikinimo. Gruodžio 29-ąją Baltarusijos prezidentas išvyko į Maskvą eilinėms skubioms deryboms su V. Putinu – jau penktosioms per pastaruosius pusę metų.

Rusijos ataka prieš Ukrainos laivus Azovo ir Juodosiose jūrose praėjusios savaitės naujienų antraštėse sugrąžino mus į jau primirštą konfliktą. Nepaisant Maskvos pozicijos, šis įvykis neabejotinai bus vertinamas kaip agresijos aktas. Į klausimą, kodėl tai vyksta būtent dabar ir būtent ten, galima atsakyti įvairiai. Tačiau vienas iš galimų atsakymų – V. Putino reitingai.

Premjeras Saulius Skvernelis kritiškai vertina europarlamentaro Rolando Pakso kelionę į Maskvą – vadina bandymu įkalti pleištą ne tik į Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos užsienio politiką. „Tai yra be komentarų. Aš suprasčiau, jei tai būtų privatus asmuo, bet tai Lietuvai atstovaujantis Europos Parlamento narys.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderiai penktadienį pradėjo kasmetines derybas, temdomas giliausių nesutarimų nuo jų pirmojo susitikimo prieš 10 metų, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė griežtos kritikos už sugriautą ankstesnį šios grupės konsensusą tokiais klausimais kaip prekyba ar kova su klimato pokyčiais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį atšaukė planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Argentinoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose, Maskvai tebelaikant grupę ukrainiečių karinių jūrų pajėgų narių, paimtų į nelaisvę per praeitą savaitgalį įvykusį incidentą Kerčės sąsiauryje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „giliai susirūpinęs“ dėl Rusijos įvykdyto ginkluoto trijų Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų užgrobimo, trečiadienį paskelbė Baltieji rūmai. Kalbėdamiesi telefonu D. Trumpas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „išreiškė gilų susirūpinimą dėl incidento Kerčės sąsiauryje ir tebesitęsiančio Ukrainos laivų ir įgulų narių sulaikymo“, sakė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sienos apsaugos pajėgos praėjusią savaitę „atliko savo karinę pareigą“, sulaikydamos tris Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje. „Jie atliko savo karinę pareigą. Jie vykdė savo teisėtas funkcijas, gynė Rusijos sienas“, – kalbėjo V. Putinas investuotojų forume Maskvoje.

Pasaulio žiniasklaidoje netylant GRU sukeltų skandalų temai, pasirodė ekspertus nustebinusi žinia: mirė Rusijos užsienio žvalgybos vadas Igoris Korobovas. Pastebima, kad per du paskutinius metus tai jau antras netikėtai miręs GRU vadovas. Žurnalistai išsiaiškino, kad 63-ejų I. Korobovo būklė „staiga pablogėjo“ po susitikimo su V. Putinu šių metų rugsėjį. Tuomet kaip tik įsibėgėjo Solsberio skandalas Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai aiškino, kad jų karinė doktrina neleidžia suduoti prevencinio branduolinio smūgio – tik atsakomąjį. Tačiau netrukus vienas iš Rusijos kariuomenės generolų pareiškė, kad netrukus Rusijos ketinimai gali pasikeisti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad per vizitą į Paryžių veikiausiai nesusitiks su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir pridūrė, jog pabendraus su juo per šiemet Argentinoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) forumą. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas anksčiau sakė, kad D. Trumpas susitiks su V. Putinu Paryžiuje, kur šią savaitę vyks Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-ųjų metinių minėjimo renginiai.

  Pentagono vadovas Jamesas Mattisas šeštadienį pareiškė arabų lyderiams, kad Rusija negali pakeisti Jungtinių Valstijų vaidmens Artimuosiuose Rytuose po Maskvos karinės intervencijos Sirijoje.   „Rusijos buvimas šiame regione negali pakeisti ilgalaikio, tvaraus ir skaidraus JAV įsipareigojimo Viduriniams Rytams“, – J. Mattisas sakė per vieną susitikimą Bahreino sostinėje Manamoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įspėjo apie naujas ginklavimosi varžybas, kurios kiltų JAV pasitraukus iš ginklų kontrolės sutarties. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija „atitinkamai“ reaguotų į bet kokių naujų JAV raketų dislokavimą Europoje.

Kremlius pirmadienį neteikė didelės reikšmės televizijos parodytiems JAV prezidento Donaldo Trumpo  komentarams, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas „turbūt“ yra susijęs su nužudymais ir apnuodijimais. Pasak Kremliaus, šie komentarai neprilygsta tiesioginiams kaltinimams. „JAV prezidentas nepareiškė jokių tiesioginių kaltinimų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijoje kilus nepasitenkinimui pensijų reforma, paprastų rusų pasitikėjimas savo prezidentu Vladimiru Putinu smuko iki 39 proc., rodo visuomenės apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pirmadienį. Tai žemiausias V. Putino reitingas nuo 2013 metų; 2014-ųjų pavasarį įvykdyta Krymo aneksija smarkiai padidino jo populiarumą.

Austrijos užsienio reikalų ministrė Karina Kneissl pareiškė, kad ji „nesilanksto“ niekam, o jos tūpsnis prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per vestuves buvo tik tradicinis šokio žingsnis. Austrijos diplomatijos vadovė, praėjusį savaitgalį pakvietusi V. Putiną į savo vestuves, sukėlė nuostabą tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Radijui „Oe1“ K. Kneissl šeštadienį sakė, kad tai buvo spontaniškas sprendimas, kurį ji priėmė Rusijos vadovui lankantis Vienoje birželį.

Naujasis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas antradienį paragins Jungtines Valstijas ir Europos šalis garsiau kalbėti apie „piktavališką Rusijos elgesį“ ir labiau stengtis suvaržyti Vladimirą Putiną, ypač įgyvendinant griežtas sankcijas. „Didžiosios šalys, tokios kaip Rusija, pažeidinėja nustatytas tarptautinio elgesio taisykles“, – ketina pasakyti J. Huntas Vašingtone.

Vos tik Amerika paskelbė įvesianti pačias griežčiausias sankcijas Rusijai, šios rublis ėmė garmėti į apačią. Rublio vertė smuko į seniai regėtas žemumas, nuvertėjo ir rusų bendrovių akcijos Londono biržoje. Be to, JAV sprendimas riboti Rusijos finansų sektorių privertė investuotojus skubiai išparduoti turimas Rusijos obligacijas. Dėl tarptautinių sankcijų spaudžiama Rusijos ekonomika itin jautriai reaguoja į bet kokius neigiamus pranešimus.

Helsinkyje praėjusį mėnesį įvykęs susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo naudingas ir leido sutvarkyti su juo santykius, ketvirtadienį pareiškė JAV vadovas Donaldas Trumpas. „Helsinkyje surengiau nuostabų susitikimą su V. Putinu. Aptarėme viską... Tikrai gerai sutarėme“, – sakė prezidentas per mitingą Pensilvanijos valstijoje. „Beje, tai – gerai, o ne blogai. O dabar mums trukdo Rusijos mistifikacija. Juk tai mistifikacija, tiesa?“ – pridūrė D. Trumpas.

JAV prezidento elgesys susitikimo Helsinkyje su V. Putinu metu sukėlė klausimų – daugelio nuomone D. Trumpas elgėsi kitaip, negu įprastai. Kelios dienos prieš susitikimą „New York Magazine“ pateikė chronologine tvarka vykusius susitikimus su rusų atstovais ir pateikė klausimą: „D. Trumpas susitiks su savo kolega ar savo kuratoriumi?“. Straipsnio autorių manymu, KGB į D. Trumpą dėmesį galėjo atkreipti dar 1987-ųjų liepą, kuomet šis pirmą sykį atvyko į Sovietų Sąjungą.

Praėjus porai dienų po kritikos audrą sukėlusio savo susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį sulaukė naujų priekaištų už tai, kad suabejojo esminiu NATO principu ir užsipuolė Juodkalniją, kurios įstojimas į Aljansą papiktino Maskvą.

Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. Pagrindinė nerimo priežastis, kurią įvardina daugelis analitikų ir diplomatų, įskaitant ir Lietuvos atstovus, - neprognozuojama JAV prezidento D. Trumpo asmenybė.

JAV senatoriai respublikonai antradienį, artėjant planuojamam prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimui, atvyko reto vizito į Maskvą, kur susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. JAV delegacija viešės Rusijoje iki ketvirtadienio, artėjant liepos 16-ąją Helsinkyje turinčiam įvykti viršūnių susitikimui ir tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.

Kremlius penktadienį išreiškė nuostabą televizijos CNN pranešimu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas  per ateinantį mėnesį vyksiantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasiūlys susitarti dėl Sirijos. Maskva pridūrė, kad jai nežinoma, kokie su Sirija susiję klausimai bus aptariami per liepos 16-ąją Helsinkyje vyksiantį viršūnių susitikimą. „Nesuprantu, kuo grindžiamas šis CNN pranešimas, ar ši informacija turi kokį nors pagrindą. Mums nieko nežinoma.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadidenį pareiškė, kad svarsto galimybę susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, ir išsiuntė savo nacionalinio saugumo patarėją į Maskvą aptarti šios idėjos su rusais. Nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas į Maskvą vyks kitą savaitę, ketvirtadienį informavo Baltieji rūmai. „Svarstome galimybes“, – atsakė D. Trumpas, paklaustas apie galimą jo susitikimą su V. Putinu.

Baltijos šalių lyderius priėmęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas Lietuvai, Latvijai ir Estijai pažėrė miglotų, bet gausių liaupsių, ir tik ateitis parodys, ar retoriką pakeis realūs sprendimai, trečiadienį rašo užsienio žiniasklaida. Baltijos šalys mėgino pataikyti į taktą Britų laikraščiui „The Guardian“ prezidentų spaudos konferencija pasirodė panašesnė į paskubomis surinktos dainų perdirbinius atliekančios grupės koncertą negu keturių valstybės vadovų renginį.

Šaltiniai JAV prezidento administracijoje skelbia, kad D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjai daugelį mėnesių įtikinėjo jį pasirašyti amerikiečių ginkluotės tiekimą Ukrainai šios kovoje su prokremliškais smogikais. Kuomet D. Trumpas galų gale pasirašė ginkluotės pardavimo Ukrainai nutarimą, anot oficialiųjų šaltinių, jis liepė neviešinti jo sprendimo. JAV prezidento teigimu, tai gali suerzinti Rusijos prezidentas Vladimirą Putiną.

Vladimiras Putinas Rusijoje rytoj paskelbė nacionalinę gedulo dieną, o Kemerove, kur sekmadienį gaisro prekybos centre metu žuvo mažiausiai 64 žmonės, visą dieną vyko protesto akcija.