v. putino

Buvęs Kremliaus patarėjas įžvelgė, kuo tai galėtų būti naudinga V. Putinui

Vykdant prieštaringai vertinamo Krymo tilto, sujungusio Rusijos žemyninę dalį su Maskvos aneksuotu Ukrainai priklausančiu Juodosios jūros pusiasaliu, statybas viena iš dar neatidarytų geležinkelio tilto arkų nuslydo į vandenį, bet žmonės per incidentą nenukentėjo, ketvirtadienį pranešė tiltą statanti įmonė. Incidentas įvyko statant tilto dalį tarp Tuzlos nerijos ir Tuzlos salos, kai arkos konstrukcija buvo leidžiama ant atramų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė itin prieštaringai vertinamą įstatymą, numatantį pensinio amžiaus didinimą, dėl kurio reikšmingai nusmuko Kremliaus vadovo populiarumas ir buvo surengta masinių protestų. V. Putinas pasirašė įstatymą, anksčiau trečiadienį 149 balsais prieš penkis priimtą parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos tarybos. Per šį balsavimą dar trys senatoriai susilaikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus šią savaitę Delyje vyksiančioje susitarimo dėl rusiškų zenitinių raketų komplekso S-400 pardavimo Indijai pasirašymo ceremonijoje, antradienį pranešė Kremliaus atstovas. „Prezidentas spalio 4-ąją išvyksta į Indiją“, – žurnalistams sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Jis sakė, kad Rusijos prezidentas dalyvaus pasirašant tą susitarimą. „Kontrakto vertė bus daugiau kaip 5 mlrd. dolerių“, – nurodė J. Ušakovas.

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai ketvirtadienį priėmė daug aistrų sukėlusį įstatymą dėl pensinio amžiaus didinimo. Prezidento Vladimiro Putino siūlymas penkeriais metais padidinti pensinį amžių vyrams ir moterims išprovokavo šalyje masinius protestus ir suerzino kone visų politinių pažiūrų rusus. Valstybės Dūma per trečią ir paskutinį įstatymo svarstymą pritarė tam, kad vyrai ateityje išeitų į pensiją nuo 65 metų, o moterys – nuo 60 metų.

 Rusijos parlamentas trečiadienį vienbalsiai preliminariai pritarė prieštaringai vertinamam pensijų reformos įstatymui su prezidento Vladimiro Putino pateiktoms pataisomis, planams dėl pensinio amžiaus didinimo sukėlus retą visuomenės nepasitenkinimo protrūkį visoje šalyje. Valstybės Dūma, žemieji parlamento rūmai, pritarė V. Putino siūlymui sušvelninti reformas: moterų pensinį amžių pailginti ne aštuoneriais, kaip buvo planuota, o penkeriais metais - iki 60 metų.

Rusijos valdančioji partija per savaitgalį vykusius regioninius rinkimus patyrė dvi retas nesėkmes, jos kandidatams pralaimėjus populistams, šalyje tvyrant nepasitenkinimui dėl prezidento Vladimiro Putino palaikomos itin nepopuliarios pensijų reformos. Antrasis gubernatoriaus rinkimų turas sekmadienį vyko dviejuose svarbiuose regionuose, prokremliškai partijai „Vieningoji Rusija“ per rugsėjo 9-ąją vykusį pirmąjį turą netekus daugiau palaikymo nei kada nors anksčiau per pastarąjį dešimtmetį.

Artimiausiomis savaitėmis JAV Kongrese prasidės griežčiausių iki šiol sankcijų Rusijai svarstymas. Dokumente, kurio oficialus pavadinimas yra „Dėl gynybos nuo Kremliaus agresijos“ yra svarstomos iki šiol neregėtos ekonominio poveikio priemonės. Ir prisidės prie to paties Kremliaus neatsargumas nuodijant šnipus. Britams visgi pavyko surasti ir paskelbti įtariamuosius Skripalių byloje.

Žinoma rusų kilmės amerikietė apžvalgininkė Masha Gessen tvirtina, kad V. Putinas dabar yra išgąsdintas, o tokios būsenos jis visuomet pereina į puolimą. Ji taip pat perspėjo kaimynines šalis laukti karinių provokacijų. „Jeigu aš ką nors žinau apie Putiną (o aš manau, kad žinau), tai yra dalykas, kad jis dabar yra išsigandęs. O jeigu jis išsigandęs, reiškia, ir piktas.

Rusijos žiniasklaidoje vakar vyravo naujienos ne apie prasidėjusius didžiausius šiuolaikinės šios šalies istorijos mokymus, o apie skandalingą „Rosgvardijos“ vado Viktoro Zolotovo išsišokimą viešojoje erdvėje.

Vienoje iš Rusijos ligoninių dirbanti medicinos sesuo sudrebino socialinius tinklus, kuomet kreipėsi viešai į šalies valdžią, klausdama, kaip įmanoma gyventi už jos gaunamą atlygį. Anksčiau Rusijos žiniasklaida paskaičiavo, kad V. Putino „gegužės įsakai“, turėję gerokai padidinti medikų atlyginimus, neturėjo net teorinių šansų būti įgyvendinti realybėje.

Rusijos teritorinis ginčas su Japonija dėl Kurilų salų greičiausiai nebus išspręstas greitai, pirmadienį pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, užtemdydamas Japonijos premjero labiau optimistiškas prognozes. „Šis klausimas nagrinėjamas jau daug dešimtmečių, todėl būtų naivu galvoti, kad jį galima išspręsti greitai“, – pareiškė V. Putinas po susitikimo su Japonijos vyriausybės vadovu Shinzo Abe (Šindzu Abe) Vladivastoke vykstančio ekonomikos forumo užkulisiuose.

Austrijos perduotas Rusijai organizuotos nusikalstamos grupuotės vadeiva Aslanas Gagijevas („Džako“), kuris įtariamas nužudęs mažiausiai 40 žmonių įskaitant Vladikaukazo merą ir Šiaurės Osetijos vicepremjerą, turėjo įtakingų užtarėjų Rusijos teisėsaugos sistemoje. Tyrimo duomenimis, A. Gagijevas „nusikalstamą bendruomenę“ įkūrė 2004-aisiais.

Kremlius pirmadienį atmetė Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono savaitgalio pareiškimą, esą jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas nori sugriauti Europos Sąjungą. „Aš tikrai gerbiu Vladimirą Putiną... bet (jo) svajonė yra sugriauti Europos Sąjungą“, – sakė Prancūzijos prezidentas interviu Švedijos visuomeniniam transliuotojui SVT. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistus patikino, kad Rusijos prezidentas iš tiesų siekia glaudesnių ryšių su ES narėmis ir Bendrijos stiprinimo.

Kremliaus kontroliuojama Rusijos televizija „Rossija 1“ ėmė rodyti naują savaitinį šou, skirtą prezidentui Vladimirui Putinui, taip tikriausiai mėgindama stabdyti didelį jo populiarumo mažėjimą. Pirmoje, sekmadienį transliuotoje laidoje ilgametis lyderis buvo parodytas grybaujantis Sibire ir susitinkantis su šachtininkais bei moksleiviais. Prezidentas ir taip dominuoja valstybinių televizijų žinių laidose, bet „Rossija 1“ valandos trukmės laida „Maskva. Kremlius.

Donecko separatistų lyderio Aleksandro Zacharčenkos nužudymas turės rimtų pasekmių normalizuojant atmosferą tarp Rytų Ukrainoje kariaujančių pusių, sako Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai. „Tai tragiškas įvykis, žuvo drąsus žmogus. Jis buvo klastingai nužudytas. Šio nužudymo pasekmės bus neišvengiamos ir galbūt grėsmingos“, – sekmadienį „Rossiya-1“ laidoje sakė Dmitrijus Peskovas. Jis tvirtino, jog teroristinių atakų virtinė Donbase tęsiasi.

Paviešinti JAV ir Rusijos prezidentų pokalbiai apie V. Putiną: „jis tikras demokratas ir patikimas žmogus“

Rusijos prezidento limuzinas iš „Aurus“ klasės automobilių, pirmą sykį parodytas buvo gegužės mėnesį V. Putino inauguracijos metu. Šią savaitę jis buvo pristatytas ir plačiajai visuomenei, bei sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Rusija pastaruoju metu stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Vakarų technologijų, ir V. Putino daugelį metų naudoti „Mercedes“ automobiliai neatitiko naujųjų laikų dvasios.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, pats susilaukęs nemažai apkalbų dėl to, kad į karinę struktūrą ir armijai vadovauti atėjo būdamas „civilioku“, o per paradus priverstas savo žvaigždučių trūkumą kompensuoti gautais iš V. Putino ordinais, savo patarėja yra paskyręs moterį, kuri vienu žavi savo išvaizda, o kitus stebina gebėjimu laiku atsidurti reikiamoje pozicijoje.

Rusijos prezidento kreipimasis į liaudį, priešingai nei tikėtasi valdžioje, sulaukė daug kritikos ir pasipiktinimo – besibaigiantys dujų ir naftos pinigai biudžete ir absoliuti korupcija sulaukia savo įvertinimo.

Rusija siunčia savo stipriausias pajėgas į Sirijos pakrantę po to, kai JAV pagrasino smogti B. al Assado pajėgoms. Dešimt karo laivų ir keli povandeniniai laivai, ginkluoti „Kalibr“ sparnuotomis raketomis, buvo dislokuoti Viduržemio jūroje. Rusijos gynybos ministerija pirmadienį apkaltino Vašingtoną dėl „kaupiamų kariuomenės pajėgų“ Artimuosiuose Rytuose ir ruošimusi smogti Sirijos valdžios pajėgoms.

Rusijos prezidentūra paviešino šių metų Vladimiro Putino atostogų nuotraukas. Kremliaus vadas šįmet atostogavo Sibire, Tuvos respublikoje, Jenisejaus upės gamtos prieglobstyje. Nuotraukose, kurių data yra nurodoma rugpjūčio 26-oji, užfiksuota, kaip Rusijos vadovas vaikšto po miškus, plaukia kateriu ir susimąstęs žvelgia į kalnus. Ankstesnių jo atostogų nuotraukos dažnai tapdavo liaudies folkloro dalimi ir memų kūrėjų įkvėpimu.

Vienas iš didžiausių Šveicarijos bankų „Credit Suisse“ įšaldė apie 5 mlrd. šveicariškų frankų (daugiau nei 5 mlrd. dolerių) su Rusija siejamose sąskaitose, siekiant išvengti JAV sankcijų. „Credit Suisse“ atsisakė atskleisti, kam priklauso įšaldytos sąskaitos, rašoma „Reuters“. Vasaros pradžioje „Financial Times“ paskelbė, kad „Credit Suisse“ užblokavo V. Putino aplinkos žmogaus, Viktoro Vekselbergo sąskaitą, kurioje buvo saugoma daugiau nei milijardas dolerių.

Rusijos raketa su branduoliniu varikliu guli jūroje po nepavykusio bandymo praėjusių metų pabaigoje, o Maskva ruošiasi bandymams ją iškelti, skelbia informuoti šaltiniai JAV žvalgyboje televizijai CNBC. Rusijos laivų grupė pabandys iškelti raketą, kuri buvo paleista bandymų Barenco jūroje metu, į Šiaurę nuo Norvegijos ir Rusijos. Operacijoje dalyvaus trys laivai, vienas iš kurių yra specialiai pritaikytas darbui su radioaktyviomis medžiagomis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Austrijoje, šios šalies užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse, sulaukė didžiulio viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Daugeliui kilo klausimas, kodėl Vakarų sankcijų spaudžiamos Rusijos vadovas, kuris vos prieš kelis metus suorganizavo kaimyninės Ukrainos dalies, Krymo pusiasalio okupaciją, yra kviečiamas į aukštą postą užimančios diplomatės vestuves.

JAV jau netrukus gali imtis sankcijų, kurios sutrukdys Rusijai kartu su Vokietija užbaigti „Nord Stream 2“ statybas. D. Trumpo administracija baiminai, kad naujas dujotekis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų.

Jeigu Rusijos kariuomenė įsiveržtų į Baltijos šalių teritoriją, NATO šiaurės rytų korpuso vadas generolas Manfredas Hofmannas jau per pirmąsias valandas mobilizuotų 35 tūkst. aljanso karių. „Virš upės girdisi dviejų karinių sraigtasparnių keliamas triukšmas, girdėti šūviai, kariai su užmaskuotais veidais šturmuoja nuolydį. Šalmuoti, kulkomis nepramušamomis liemenėmis, su automatais, racijomis, peiliais ir kita ekipuote jie slepiasi lapija apaugusiuose grioviuose.

Turkijos nacionalinė valiuta lira po JAV pritaikytų sankcijų ir nelogiškų valdžios sprendimų smuko į rekordines žemumas, o šios šalies prezidentas Recepas Erdoganas pareiškė, kad tai yra „NATO strateginės partnerės smūgis į nugarą“. Ne pačius geriausius laikus ekonomikoje išgyvenanti šalis susidūrė su dar rimtesnėmis problemomis po to, kai D. Trumpo administracija paskelbė sankcijas Turkijos valdžiai, kuri laiko suėmusi opozicine veikla įtariamą JAV pilietį.

Konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją dėl dainininko Timuro Junusovo įtraukimo į nepageidaujamų asmenų sąrašą. „T. Junusovas garsėja itin glaudžiais ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. V. Putino gimtadienio proga T. Junusovas sukūrė jį šlovinančią dainą „Geriausias draugas“, – paskelbtame pranešime spaudai sako L. Kasčiūnas.

Vos prieš kelis mėnesius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užtikrintai laimėjo rinkimus ir buvo perrinktas dar vienai vadovavimo kadencijai. Jeigu šį rezultatą laikytume elektorato rodomu palaikymu vykdomai politikai, tai pastaruoju metu Kremlių užvaldžiusi valdžios sistema pradėjo braškėti. Istorija rodo, kad Kremlius nevengia naudotis savo piliečių patriotiniais jausmais net ir pradedamas karą su kita valstybe.

Vos tik Amerika paskelbė įvesianti pačias griežčiausias sankcijas Rusijai, šios rublis ėmė garmėti į apačią. Rublio vertė smuko į seniai regėtas žemumas, nuvertėjo ir rusų bendrovių akcijos Londono biržoje. Be to, JAV sprendimas riboti Rusijos finansų sektorių privertė investuotojus skubiai išparduoti turimas Rusijos obligacijas. Dėl tarptautinių sankcijų spaudžiama Rusijos ekonomika itin jautriai reaguoja į bet kokius neigiamus pranešimus.

Praėjusį mėnesį įvykęs Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje iš naujo iškėlė klausimą dėl Rusijos kišimosi į Suomijos politiką, kitaip vadinamo „finliandizacija“ – fenomeno, kuris buvo pradėtas dar Šaltojo karo laikais.   Šis susitikimas priminė ir tai, kad daugelis suomių – kartu su visomis baimėmis – dar turi ir silpnybę viskam, kas rusiška, rašo Anna Nemcova leidiniui „Foreign Policy“. Abiejų pusių atstovai JAV ir Rusijos lyderių derybų metu išėjo į gatves.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį pasveikino Europos Sąjungos (ES) sankcijas šešioms įmonėms, prisidėjusioms prie tilto iš pagrindinės Rusijos dalies į jos aneksuotą Krymo pusiasalį. „Svarbu turiningai tęsti Krymo aneksijos nepripažinimo politikos įgyvendinimą. Tai yra tinkamas ėjimas tinkamu laiku ir tinkama kryptimi“, – tviteryje parašė L. Linkevičius.

Europos Sąjunga antradienį praplėtė savo sankcijas Maskvai – jos dabar bus taikomos ir įmonėms, padėjusioms statyti Rusijos žemyninę dalį su Kremliaus aneksuotu Krymu sujungusį tiltą, kuris, anot Bendrijos, pažeidžia Ukrainos suverenitetą. Anot ES, už vaidmenį statant Kerčės sąsiaurio tiltą, kurį gegužės mėnesį oficialiai atidarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bus areštuotas šešių įmonių ir organizacijų turtas bloko šalyse.

Dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų šeštadienį dalyvavo Komunistų partijos visoje šalyje surengtuose mitinguose, kad išreikštų protestą prieš itin prieštaringai vertinamus planus padidinti pensinį amžių. Pasak organizatorių, Maskvoje į sankcionuotą mitingą prieš vyriausybės remiamą reformą, kuri šiuo metu svarstoma parlamente, susirinko iki 100 tūkst. žmonių. Tačiau stebėtojai sako, kad dalyvavusiųjų buvo gerokai mažiau.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pripažino nuogąstaujantis, kad šalis gali vėl įsitraukti į karą su Azerbaidžanu. „Dabar mūsų regione padėtis labai įtempta. Turiu omenyje Azerbaidžano politiką. Ir yra labai didelė karo tikimybė.

JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas Christopheris Wray trečiadienį pareiškė, kad Amerikos žvalgybos bendruomenė laikosi savo pozicijos, jog Maskva kišosi į 2016-ųjų rinkimus, nors šią savaitę Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tai paneigė prezidentui Donaldui Trumpui. „Jis turi savo požiūrį. Jis tą požiūrį išreiškė“, – sakė FTB direktorius, paklaustas apie V. Putino paneigimą, išsakytą D. Trumpui per pirmadienį Helsinkyje įvykusį viršūnių susitikimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį Maskvoje susitiko su palestiniečių lyderiu Mahmoudu Abbasu. Anksčiau šią savaitė Rusijos vadovas priėmė Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. "Džiaugiuosi galimybe informuoti jus apie mūsų kontaktus su jūsų kaimynais, kitų šalių lyderiais," – per susitikimą Kremliuje V. Putinas sakė M. Abbasui. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

JAV prezidentas šiuo metu vieši Didžiojoje Britanijoje, kur iš žurnalistų sulaukia daug klausimų apie pirmadienį vyksiantį jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Donaldas Trumpas noriai į juos atsakinėjo. Ukraina ir Krymas – tai Obamos nesėkmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra nusiteikęs aptarti su V. Putinu Ukrainos klausimus, bei tai, kad jei jis būtų valdžioje 2014-aisiais, Rusija nebūtų užgrobusi Krymo.

Baltarusijos prezidentas, vadinamas nepriklausomybės garantu, pribloškė visuomenę pareiškimu, kad šalis gali žlugti ir „patekti į kokios nors valstybės sudėtį“. Kai kurie komentatoriai susiejo šį skambų pareiškimą su neseniai vykusiu Vladimiro Putino vizitu Minske.

Kremlius penktadienį išreiškė nuostabą televizijos CNN pranešimu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas  per ateinantį mėnesį vyksiantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasiūlys susitarti dėl Sirijos. Maskva pridūrė, kad jai nežinoma, kokie su Sirija susiję klausimai bus aptariami per liepos 16-ąją Helsinkyje vyksiantį viršūnių susitikimą. „Nesuprantu, kuo grindžiamas šis CNN pranešimas, ar ši informacija turi kokį nors pagrindą. Mums nieko nežinoma.

Rusija futbolo čempionate kol kas suteikia savo sirgaliams vilčių, bent jau pirmosiomis dienomis padovanotos pergalės iškėlė rusų emocijas iki padebesių. Tačiau ekonomistai perspėja, kad futbolo čempionatas šaliai atneš tik trumpalaikę ekonominę naudą, o vėliau laukia sudėtingi skaičiavimai, kaip išlaikyti brangią infrastruktūrą. Futbolo čempionato išlaidos jau ženkliai viršijo visus suplanuotus rėmus. Čempionato biudžetas iš pradžių sudarė 11 mlrd.

JAV kanalas „Fox News“ ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos ir Jungtinių Valstijų viršūnių susitikimas įvyks Suomijos sostinėje. Pranešama, jog Baltieji rūmai ir Kremlius sutarė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas susitiks Helsinkyje. Kiek anksčiau CNN, remdamasis V. Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimu, pranešė, kad šio viršūnių susitikimo data bus paskelbta šiandien 15 valandą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitiks trečiojoje šalyje, bet susitikimo data bus paskelbta vėliau, trečiadienį pranešė Kremlius. „Galiu pasakyti, kad pasiekėme susitarimą surengti aukščiausio lygio susitikimą; netgi sutarėme dėl susitikimo laiko ir vietos. Aišku, visa tai paskelbsime rytoj kartu su mūsų kolegomis amerikiečiais“, – sakė V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Pagal savo kursiokų, draugų ir giminaičių įdarbinimą Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas galėtų drąsiai lygintis su Kremlių apraizgiusiu V. Putino klanu. BBC paskaičiavo, kad iš 158 valdininkų 30 proc. – regiono vado giminaičiai, dar 23 proc. – žmonės iš gimtinės ir dar 12 proc. – jo draugai ir jų giminaičiai. Bendrai sudėjus, daugiau nei pusė valdininkų Čečėnijoje yra R. Kadyrovo aplinkos žmonės.

Turkijoje rytoj vyks neeiliniai prezidento ir parlamento rinkimai. Daugelis ekspertų jau dabar vadina juos istoriniais, nes daugelį metų valdžią užėmusiam Recepui Tayyipui Erdoganui jie gali tapti lemiamais, jeigu išvis ne paskutiniais. Po 2017-aisiais surengto referendumo Turkijos prezidento įgaliojimai buvo gerokai išplėsti, dabar jis jau galės kontroliuoti šalies parlamentą taip, kaip tik pats panorės – paleisdamas ir surinkdamas iš naujo.

Rusijos politikai ir propagandinės žiniasklaidos priemonės tulžingai sureagavo į Lietuvos prezidentės interviu vokiečių „Spiegel“ išsakytus faktus. Rusus suerzino Dalios Grybauskaitės teiginys dėl būtinybės saugotis Rusijos puolimo. Rusija pastaruoju metu sunkiai tvarkosi su sankcijų ir atsakomųjų paties Kremliaus sankcijų padariniais ir bando bent kažkaip taisyti savo įvaizdį tarptautinėje arenoje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Lietuva turėtų būti pasirengusi Rusijos puolimui. Tačiau, jeigu mes ir mūsų sąjungininkai bus pasirengę gintis, puolimo galima bus išvengti, interviu vokiečių „Spiegel“ pasakojo prezidentė. „Grėsmė yra didelė, jeigu mes nebūsime pasirengę gintis“, – pareiškė ji, atsakydama į žurnalisto klausimą apie tai, kiek, jos manymu, yra rimta Lietuvai yra Rusijos puolimo grėsmė.

Svarbiausia Rusijoje – ne jos armija, svarbiausias resursas – branduolinis ginklas, todėl šalimi ir valdo ne prezidentas, o vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Po ilgų Kremliaus identiteto paieškų buvo pasirinktas šalies militarizavimas, kur viskas skiriama karinėms reikmėms, rašoma „Carnegie“ centro eksperto Andrejaus Perceo straipsnyje. Kremliuje manoma, kad laikymasis apsiaustos pilies režimu palengvina vadovavimą visuomene.