užimtumo tarnyba

Oficialus nedarbas Lietuvoje per gruodį išaugo 0,6 procentinio punkto ir sausio 1-ąją siekė 8,9 proc., o per metus – palyginti su 2022 metų sausio 1 diena, – sumažėjo 1,3 punkto. Sausio 1 dieną šalyje buvo registruota 156,1 tūkst. bedarbių – 7,1 proc. (10,3 tūkst.) daugiau negu prieš mėnesį, bet 11,4 proc. (arba 20 tūkst. mažiau nei prieš metus, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.

Įdiegtos naujos paramos priemonės, paslaugos tampa lengviau pasiekiamos, toliau mažinama administravimo našta – 2023 metus Užimtumo tarnyba pradeda nuo pokyčių. Daugiausiai pasikeitimų numatyta buvusių socialinių įmonių remiamojo įdarbinimo priemonės organizavimui, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.  „Pastaruosius mėnesius aktyviai bendravome su dabar jau buvusių socialinių įmonių atstovais: atsakėme į klausimus, įsiklausėme į pastabas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,9 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Programinės įrangos įmonė „Interactio“ apie atleidimą įspėjo penktadalį darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. Kaip BNS nurodė tarnyba, įmonė dalį darbuotojų numatė atleisti dėl darbo organizavimo pakeitimų ir perteklinių funkcijų, taip pat šalių susitarimu. Iš viso įspėti 24 darbuotojai, daugiausiai – informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, sistemų analitikai, programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai.

Sumažėjus užsakymų Kauno baldų gamybos įmonė „Medienos era LT“ numato atleisti beveik ketvirtadalį  darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą.  Kaip BNS sakė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bendrovė informavo, kad darbuotojai atleidžiami dėl smarkiai  sumažėjusių gamybos užsakymų.  Apie atleidimą įmonė įspėjo 30 žmonių, iš jų daugiausia – darbininkų, valytojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Medienos era LT“ dirba 134 darbuotojai.

Registruotas nedarbas šalyje lapkritį nepakito – kaip ir prieš mėnesį, darbo neturintys žmonės sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, gruodžio 1-ąją šalyje darbo ieškojo 145,8 tūkst. gyventojų – 0,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį, o į tarnybą dėl darbo kreipėsi 24,6 tūkst. asmenų – 6,5 proc. mažiau nei spalį. Tarnybos atstovės teigimu, lapkritį sumažėjus darbo pasiūlymų jo paieškos gali trukti ilgiau.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 26,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 0,6 tūkst., arba 2,2 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,5 tūkst. arba 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų per ketvirtį sumažėjo statybos veiklos įmonėse – jų buvo 0,5 tūkst. mažiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos – 0,3 tūkst., prekybos įmonėse – 0,2 tūkst. mažiau, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuva 2023 metais planuoja paprasčiau įdarbinti užsieniečių pramonės ir statybos darbuotojų. Užimtumo tarnyba pranešė patvirtinusi trūkstamų darbuotojų sąrašą 2023 metams. Jame nurodomos 175 profesijos, pernai jų buvo 163.    Daugiausiai – 20 – reikalingų šalies darbo rinkai profesijų prisidėjo pramonės sektoriui, tarp kurių – staliai, laivų korpusų dažytojai, septynios profesijos susijusios su orlaiviais.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc., bet buvo 2,6 punkto mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo registruota 144,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau tai – 45,2 tūkst. asmenų mažiau nei 2021-aisiais tokiu pat laikotarpiu.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pagrindinis rodiklis šeštą mėnesį iš eilės vėl sumažėjo. Rugsėjį pasiekęs neutralią ribą, spalį jis mažėjo dar 0,3 balo ir siekia 99,7, skelbiama Užimtumo tarnybos pranešime spaudai. „Darbo rinkos nežlugs, bet prastesnė situacija buvo fiksuojama tik COVID-19 pandemijos piko metu“, – pabrėžė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Alytuje jau 3 metus masažuotoja dirbanti Diana Labanauskienė savo karjeros kelią pradėjo ne nuo masažo subtilybių – mažai kas žino, kad maisto technologe dirbusiai moteriai įgyta negalia ne tik apvertė gyvenimą aukštyn kojom, bet ir atvedė į šiuo metu širdžiai mielą veiklą. D. Labanauskienė, įgijusi maisto įmonių technologės specialybę, šioje srityje dirbo apie 3 metus, kai netikėtai užklupo klastinga liga.

Artėjant sunkmečiui, dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių, tad jiems tenka ieškoti naujo darbo. Vieni greitai jį randa, kiti nusprendžia mokytis ir įgyti naują profesiją. Kursams, mokymams gyventojai išleidžia iki 4 tūkst. eurų. O jų organizatoriai teigia, kad pabaigus kursus įsilieti į darbo rinką galima per 2 mėnesius.

Baltarusijos valdoma Druskininkų sanatorija „Belorus“ atleidžia ketvirtadalį darbuotojų. Apie numatomą grupinį 60 žmonių atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.    Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad darbuotojai atleidžiami darbdavio iniciatyva. „Pagal pateiktus pranešimus įspėta 60 iš 245 sanatorijos darbuotojų. Jiems įteikti įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, – BNS teigė M. Jankauskienė.

Kauno kojinių ir pėdkelnių gamintoja „Skinija“ numato atleisti 29 darbuotojus – apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė nurodė, kad darbuotojai atleidžiami dėl gamybos apimčių ir  pardavimų mažėjimo.  Iš numatomų atleisti darbuotojų septyni yra sulaukę senatvės pensijos. Pagal profesijas daugiausiai atleidžiama mezgėjų, rūšiuotojų, pakuotojų ir siuvėjų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 198 darbuotojai.

Užimtumo tarnyba sausį-rugsėjį gavo 60 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus – įmonės pranešė numatančios atleisti 4,8 tūkst. darbuotojų. Pernai tuo pačiu metu gautas 41 pranešimas apie 2,5 tūkst. dirbančiųjų. Vien rugsėjį septynios įmonės pranešė atleidžiančios 301 darbuotoją (prieš metus – keturios įmonės ir 187 darbuotojai), skelbia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, rugsėjį keturis pranešimus pateikė paslaugų įmonės, du – pramonės ir vieną – statybų įmonės.

Registruotas nedarbas Lietuvoje per rugsėjį smuktelėjo 0,5 punkto iki 8,1 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, spalio 1 dieną oficialiai darbo ieškojo 142 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 5,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Tarnybos vertinimu, šalyje darbo rinkos padėtis  dviprasmiška – mažėjo registruotas nedarbas, bet kartu mažėjo darbo jėgos paklausa ir daugiau naujų klientų kreipėsi į tarnybą.

Bankrutuojanti valymo paslaugų bendrovė „Švaros artelė“ atleidžia visus 52 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS nurodė, kad daugiausiai atleidžiama valytojų – 45 žmonės. „Sodros“ duomenimis, bendrovė turi 92,5 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą. Registrų centro duomenimis, įmonės pajamos pernai sumenko 13,9 proc. iki 602,4 tūkst. eurų, nuostoliai išaugo 60,4 proc. iki 185,5 tūkst. eurų.

Kelis mėnesius iš eilės prastėjusi darbo rinkos situacija senojo žemyno šalių darbo rinkose jau siekia 100 balų. Rugsėjį Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo dar 0,9 balo. „Energetikos krizė ir darbo jėgos trūkumas vis labiau juntamas. Europos darbo rinkoje padėtis akivaizdžiai blogėja“, – sakė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Užimtumo tarnybai pranešus apie šiemet beveik dukart išaugusį įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė nemananti, kad tai yra didelė problema. Vis dėlto ministrė tikisi, kad situacija stabilizuotis.  „Šiuo metu nemanau, kad tai yra reikšminga problema, bet tikimės, kad kažkaip ta situacija stabilizuosis. Nesinorėtų, kad didėtų atleidimų skaičius“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Armonaitė.  „Viskas yra susiję.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis sako, kad jei ekonominė situacija dėl energetikos išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie atleidimus skaičius gali augti.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Kauno plastiko gamybos įmonė „Alfena ir Ko“ atleidžia beveik visus – 30 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, kad jų atleidimo priežastis – stabdoma gamyba dėl neprognozuojamų energijos kainų. Tuo metu bendrovės vadovas Saulius Nekrašas BNS nekomentavo, kodėl atleidžiami darbuotojai, tačiau tikino, kad įmonė ir toliau veiks.

156,8 tūkst. – tiek darbo skelbimų Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje pirmąjį pusmetį įregistravo šalies darbdaviai, rašoma pranešime spaudai. Tarnyba taip pat pateikia duomenis, kuriose apskrityse darbo jėgos poreikis yra didžiausias ir kokių darbo skelbimų pateikiama daugiausiai. Laisvų darbo vietų neterminuotam darbui šiemet 700 daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu terminuotam mažėjo šeštadaliu (1,9 tūkst.). Vidutiniškai kas mėnesį įmonės pateikė po 26,1 tūkst.

Medienos produkcijos gamybos ir prekybos bendrovė „Polywood“ apie atleidimą įspėjo 58 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Vilniuje registruota įmonė per liepą apie grupės darbuotojų atleidimus pranešė du kartus, teigia tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Liepos 5-ąją „Polywood“ informavo, kad apie tai įspėjo 23 darbuotojus – 10 rūšiuotojų, penkis darbininkus ir kitus. Nurodyta, jog dalis darbuotojų darbo sutartis nutraukia šalių susitarimus, dalis – darbdavio iniciatyva.

Žemės ūkio sektoriuje darbo jėgos poreikis nuosaikesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose. Visgi darbdaviai pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje  įregistravo  5,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – dešimtadaliu (9,4 proc.) daugiau nei pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiaulių apskrityje jų daugiausiai – beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) visų darbo skelbimų, praneša Užimtumo tarnyba.

Kol valdžia keičia Užimtumo įstatymą ir džiaugiasi permainomis, gyventojai beda pirštu į naujos tvarkos spragas. Priimta neįgaliųjų įdarbinimo pertvarka apnuogino skaudžią realybę – negalią turintis asmuo susiduria su suvaržymais, negali laisvai palikti subsidijuojamos darbo vietos ir iš naujo registruotis Užimtumo tarnyboje. Tokią tvarką gyventojai vadina vergija, o institucijos ginasi, kad negalią turintiems darbuotojams suteikiama laisvė rinktis.

Lietuvoje pirmąjį pusmetį įsidarbino 37,8 tūkst. žmonių iš 88-ių ne Europos Sąjungos šalių, iš jų daugiausia – Ukrainos (18,6 tūkst.) ir Baltarusijos (10,7 tūkst.) piliečių, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Lietuvos įmonėse ir įstaigose šiemet pradėjo dirbti 67,2 proc. daugiau užsieniečių nei pernai tuo pat laiku. Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus Jurgita Zemblytė sako, kad šiemet įdarbinta dukart daugiau ukrainiečių nei pernai tuo pačiu metu, o moterų – 23 kartus daugiau.

Birželį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 32,7 tūkst. laisvų darbo vietų, įregistruotų Užimtumo tarnyboje. Iš jų 21,6 tūkst. darbdaviai įregistravo birželį – 16,9 proc. mažiau nei gegužę, skelbia tarnyba.  Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (16,6 proc.), prekybos (16,2 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,5 proc.), statybos (12,5 proc.), transporto ir saugojimo (9,5 proc.) įmonės.

Lietuvoje sparčiai kylant prekių ir paslaugų kainoms, pamažu didinamos ir įvairios išmokos. Nuo liepos pradžios didžiausia nedarbo išmoka siekia jau 1 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad jos ne visiems užteks pragyventi. O darbdaviai tikisi, kad išmokas gaunantys žmonės bus drausminami, atsisakę darbo ar pradėję dirbti nelegaliai, jis bus braukiami lauk iš bedarbių sąrašų.

Penktadienį įsigalioja nauja užimtumo sistema, skatinanti bedarbius susirasti darbą. Darbo neturinčiam žmogui 12 mėnesių du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso. Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikins ir tuo atveju, jeigu gaus informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą.

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Savarankiško užimtumo rėmimą nuo liepos 1 d. keičia į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus orientuota parama verslui kurti. Nuo šiol darbo vietą bus galima steigti ne tik sau, bet ir kitam bedarbio statusą turinčiam asmeniui įdarbinti. Šiomis permainomis siekiama suteikti ir verslumo žinių, kurios padėtų įsteigti tvarias darbo vietas. „Pokyčius verslo kūrimo srityje paskatino pasaulinės tendencijos skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos plėtroje.

Užimtumo tarnyba šių metų sausį-gegužę gavo 30 pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus ir planuojamus atleisti 3,7 tūkst. darbuotojų. Pernai tuo pačiu metu gauti 25 pranešimai apie 2,1 tūkst. darbuotojų atleidimą.  Vien šiemet gegužę gauta 13 pranešimų apie ketinamus atleisti 2,8 tūkst. darbuotojų, pernai – trys pranešimai apie 352 darbuotojus.

Neretai žmonės sutrinka, kai reikia vykdyti tam tikrus piniginius įsipareigojimus, pildyti dokumentus, deklaracijas, nes sunkiai supranta sudėtingą administracinę kalbą ir taisykles. Vis dėlto būna ir atvirkštinių situacijų, kai žmogus iš valstybės gauna pinigų ir nesupranta, kodėl. Vienas portalo tv3.lt skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) pasidalijo savo istorija: patikrinęs banko sąskaitą ten rado daugiau nei 2 tūkst.

Oficialus nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,7 proc. punkto ir birželio 1-ąją siekė 8,8 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Birželio 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 154,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 10,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 84,7 tūkst. mažiau nei prieš metus. Užimtumo tarnyba nurodo, kad nedarbo rodikliai mažėjo visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos rajoną.

Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.

Baltarusijos valdoma Druskininkų sanatorija „Belorus“ atleidžia šeštadalį darbuotojų. Apie numatomą grupinį 51 darbuotojo atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.    „Sodros“ duomenimis, dabar įmonėje dirba 298 žmonės.  Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad „Belorus“ nurodė, jog grupės darbuotojų atleidimas suderintas su sanatorijos profesine sąjunga. „Pagal šiuo metu pateiktus pranešimus, įspėtas 51 darbuotojas.

Lietuvoje gyventi ir dirbti norėtų maždaug penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių, kurie yra registravęsi Užimtumo tarnyboje, o trečdalis nėra apsisprendę dėl ateities. Tokius duomenis trečiadienį skelbia apklausą atlikusi Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, ateitį su Lietuva sieja 17 proc. šalyje šiuo metu gyvenančių ukrainiečių, o 31 proc. nėra apsisprendę dėl tolesnio gyvenimo planų. Gegužę atliktoje Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavo 399 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbas šiek tiek mažėja, nedarbo kreivė grįžta prie įprastesnio savo pavidalo, bet gali būti, kad taip vyksta ne tik dėl įsidarbinančių asmenų, bet ir dėl to, jog Užimtumo tarnyba pradeda intensyviau „braukyti“ nedirbančiuosius iš bedarbių sąrašų. Marijampolietė Laimutė yra trijų mokyklinio amžiaus vaikų vieniša mama. Anksčiau ji yra dirbusi siuvėja, o pastaruoju metu ieškojosi darbo būdama Užimtumo tarnybos klientė.

Seimas ketvirtadienį priėmė Užimtumo įstatymo pataisas. Jomis keičiamas bedarbio statuso suteikimas, jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Kokie esminiai pokyčiai laukia Lietuvos bedarbių, kiek tai padės sumažinti nedarbą šalyje ir spręsti ilgalaikių bedarbių problemą? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Ilgalaikiams ir piktybiniams bedarbiams katino dienos eina į pabaigą. Seimas priėmė naują tvarką, pagal kurią ilgalaikiai bedarbiai pirmiausia turės kelti kvalifikaciją, o tik tada Užimtumo tarnyba jiems ieškos darbo. Jei tinkamo darbo jie atsisakys du kartus per metus arba bus pričiupti uždarbiaujantys nelegaliai – neteks ir bedarbio statuso, ir sveikatos draudimo – 51 eurą per mėnesį turės susimokėti patys. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, privilegijos turi pradėti kainuoti.

Parlamentarai ketvirtadienį spręs dėl didžiulės pertvarkos, kuri palies tūkstančius šalies bedarbių. Ministrė Monika Navickienė ramina, kad valdžia nori ne nuskriausti darbo neturinčių žmonių, bet suprasti, kodėl jie nėra darbo rinkoje ir bausti tuos, kurie dirba šešėlyje. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė numatomus pokyčius yra pavadinęs „pakankamai didele pertvarka“.  Pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą pasiūlyti iš karto – tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau. Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Seimas nusiteikęs nuo liepos pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiems Užimtumo įstatymo pakeitimams: už balsavo 111, o susilaikė 6 parlamentarai.

Registruotas nedarbas Lietuvoje balandžio mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto ir gegužės 1-ąją siekė 9,5 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Gegužės 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį.  Vien balandį jų įregistruota 23,7 tūkst. – 18,3 proc. mažiau nei per kovą. Nedarbo rodikliai mažėjo didžiojoje šalies dalyje – 45-iose iš 60 savivaldybių.  Į darbo rinką balandį grįžo 34,3 tūkst.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomam Kaišiadorių paukštynui pernai lapkritį paskelbus apie paukščių skerdimo ir išpjaustymo cecho stabdymą, nuo to laiko įmonėje neliko 337 darbuotojų. Kaišiadorių paukštyno vadovas Darius Gudačiauskas sako, kad dalis žmonių buvo atleista, dalis išėjo savo noru. Dar 96 darbuotojai laikinai dirba Vilniaus paukštyne. Kaišiadoryse liko dirbti 292 žmonės. Kovą įmonė Užimtumo tarnybai pranešė, jog apie atleidimą įspėjo 230 žmonių.

Apie grupinius darbuotojų atleidimus balandį pranešė keturios bendrovės, numačiusios atleisti 136 darbuotojus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Dėvėtų drabužių prekybos bendrovė „Gausuva“ tarnybą informavo, jog atleidžia visus 50 darbuotojų. Registrų centro duomenimis, kreditorių susirinkime nutarta kelti įmonės bankroto bylą. „Dar nesusipažinau su dokumentais, bankroto priežastis nėra aiški“, – BNS sakė nemokumo administratoriaus atstovė Lina Jankauskytė.