užimtumo tarnyba

Vienos didžiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių Klaipėdos mėsinė apie atleidimą įspėjo 80 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Restruktūrizuojamoje įmonėje šiuo metu iš viso dirba 88 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys. Klaipėdos mėsinė darbuotojus apie atleidimą įspėjo rugsėjo pabaigoje.  Rugpjūtį Konkurencijos taryba leido vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo grupių „Biovela group“ įmonei „Biovela-Utenos mėsa“ įsigyti restruktūrizuojamą Klaipėdos mėsinę.

Darbuotojų iš Europos Sąjungos skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 11,3 proc., o iš trečiųjų šalių – 2,4 proc., pirmadienį paskelbė Užimtumo tarnyba. Tarnybos atlikta stebėsena rodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 127,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių 117,9 tūkst. – iš trečiųjų šalių, 9,4 tūkst. – iš ES.  „Palyginti su metų pradžia, dirbančiųjų iš trečiųjų šalių skaičius šiek tik mažėjo, tačiau keitėsi atvykėlių šalių geografija.

Šiemet sausį-rugpjūtį Užimtumo tarnyba gavo 41 pranešimą apie numatomus atleisti 1,7 tūkst. darbuotojų, kai prieš metus gauti 53 pranešimai apie 4,5 tūkst. darbuotojų. Vien rugpjūtį keturi darbdaviai pranešė apie grupinius atleidimus ir numatomus atleisti 235 dirbančiuosius. Rugpjūtį pranešimų apie grupinius atleidimus gauta vienu daugiau nei liepą, bet trimis mažiau nei prieš metus.

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo skyriai ir klientų aptarnavimo departamento administracija iš buvusių patalpų Naujamiesčio Aguonų ir Žirmūnų gatvėse persikėlė į naują būstinę Karoliniškėse, L. Asanavičiūtės gatvėje. Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sako, kad įstaigos specialistai pirmą kartą sostinėje įsikurs po vienu stogu.  „Šiose erdvėse ypatingą dėmesį skyrėme elementams, kurie gali padėti kurti malonią patirtį lankytojams.

Dažniau nei kas šeštas lietuvis svarsto grįžti gyventi į Lietuvą. Daugiausia tai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje ir Vokietijoje gyvenantys tautiečiai. Labiausiai lietuvius namo vilioja galimybė gauti vietą darželyje ir sparčiai augantys atlyginimai. Net trečdalis emigrantų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Martynas su Laura Australijoje pragyveno daugiau nei 7 metus.

Vilniaus rajono baldų gamybos ir prekybos įmonė „Vokė-III“ dėl mažėjančių užsakymų apie atleidimą įspėjo 25 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, įmonė apie tai darbuotojus informavo liepos 21-ąją.  Užimtumo tarnybos teigimu, darbo neteks staliai-staklininkai, vadybininkai, baldų surinkėjai ir pakuotojai, o atleidimo priežastys – reakcija į sumažėjusį užsakymų skaičių, klientų vėlavimą atsiskaityti bei kitas aplinkybes.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.

Norinčių grįžti į Lietuvą emigrantų per trejus metus padaugėjo 14,6 proc., o labiausiai tą padaryti juos motyvuoja gerėjantis darbo užmokestis ir Lietuvoje likę šeimos nariai. Tuo metu tų, kurie užsienio šalyse yra gerai įsitvirtinę ir apie grįžimą negalvoja, sumažėjo 11,2 proc., rodo naujausia Užimtumo tarnybos apklausa.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Oficialiam nedarbui Lietuvoje kurį laiką mažėjant, Užimtumo tarnybos vadovė pastebi, kad darbo rinka birželį buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, tačiau blogų tendencijų kol kas nėra. Visgi Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, kad būtina stebėti gamybos sektorių, kur situacija sudėtingėja.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Paraiškoms verslui kurti liko dar dvi savaitės, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime. Tarnyba primena, kad PVK paraiškos priimamos nuo birželio 29 d. 00 val. iki liepos 28 d. 24.00 val. imtinai tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Paraiška, pateikta kitu būdu, nebus nagrinėjama.  Nuo paramos verslui kurti atrankos paskelbimo dienos birželio pabaigoje jau gautos 47 paraiškos.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.

Gyventojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos verslui kurti. Jos bus priimamos 30 kalendorinių dienų, o finansinę paramą gaus tie pradedantieji verslininkai, kurių veikla bus orientuota į skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatins žiedinę ekonomiką ar mažins COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį, praneša Užimtumo tarnyba. Maksimali parama, į kurią gali pretenduoti yra kiek daugiau nei 26 tūkst.

Oficialus nedarbas Lietuvoje gegužę siekė 8,3 proc. – 0,7 punkto mažiau nei balandį ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Birželio 1 dienos duomenimis, Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 144,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 8,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 6,6 proc. mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose 60 šalies savivaldybių, pranešė tarnyba.

Užimtumas auga, o nedarbas išlieka sąstingio ribose – tokius duomenis rodo gegužės mėnesio Europos darbo rinkos barometras, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su balandžio mėnesiu, jis sumažėjo 0,1 balo. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujantis rodiklis siekia 101,7 balo ir gerokai viršija neutralią 100 balų ribą.

Didmeninės prekybos įmonė „Gmall“, sumažėjus užsakymų apimtims, numato atleisti 20 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.   „Atleidimo priežastys: stipriai sumažėjusi darbų apimtis, didelis pardavimų užsakymų sumažėjimas“, – BNS nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Įmonėje iš viso dirba 79 darbuotojai. Daugiausiai numatoma atleisti surinkėjų – komplektuotojų (13), sandėlio operatorių.

Darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su tam tikra krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Taip teigia Užimtumo tarnyboje ne vienerius metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas, rašoma pranešime spaudai. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu netenkame darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo ir daugėjančių grupinių atleidimų, darbo rinka rodo savo atsparumą, teigia Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Darbo rinka rodo savo atsparumą ir nepaisant to, kad mažėja darbo pasiūlymų pramonėje, įmonės ne atleidžia darbuotojų iš pramonės sektoriaus, bet lėtina priėmimus ir šiuo metu vyraujanti sezoninių darbų pasiūla ir paklausa atliepia poreikį darbo rinkoje ir darbo ieškantys žmonės gali susirasti darbą“, – LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Lietuvoje – vis daugiau atvykėlių iš kitų šalių. Tai rodo pabėgėlio statusą turinčių asmenų dinamika Užimtumo tarnyboje. Pirmąjį metų ketvirtį šios tikslinės grupės klientų registruota 1,6 tūkst. arba net devynis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 171, teigiama tarnybos pranešime. Šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Šiemet sausį-kovą Užimtumo tarnyba gavo 18 pranešimų apie planuojamus atleisti 828 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu gauta 12 pranešimų apie 732 darbuotojus. Šiemet daugiausiai pranešimų apie grupinius atleidimus sulaukta kovą – įmonės pranešė planuojančios atleisti beveik tiek pat darbuotojų, kiek planavo sausį ir vasarį kartu, skelbia tarnyba.

Darbo paklausa prieš vasaros sezoną – kovą, palyginti su vasariu – išaugo 44,1 proc., tačiau ieškomų sezoninių darbuotojų skaičiaus augimas yra mažesnis nei pernai ar užpernai, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, –  pranešime sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Anot jos, per mėnesį vien žemės ūkio srityje darbo pasiūlymų padaugėjo tris kartus, o statybose – 35 procentais.

Šešios Lietuvos įmonės dėl įvairių priežasčių apie atleidimus įspėjo beveik 200 darbuotojų, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Įmonės apie grupės darbuotojų atleidimą tarnybą informavo vasario 24 – kovo 7 dienomis. Bendrovės privalo pranešti tarnybai, kai planuojamų atleisti žmonių skaičius yra ne mažesnis nei 10 proc. personalo.

Tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ Lietuvoje apie atleidimą įspėjo 120 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, įmonė apie grupės darbuotojų atleidimą tarnybai pranešė kovo 1-ąją.  Pranešime nurodoma, kad darbuotojų skaičius mažinamas dėl darbo organizavimo pakeitimų, darbo neteks buhalteriai ir analitikai. „Bus atleidžiama iki 30 buhalterių ir apskaitos specialistų, iki 90 – vadybos ir organizavimo analitikų.

Bankrutuojanti bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdoma sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintoja Lukšių pieninė apie atleidimą įspėjo visus 150 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.    Lukšių pieninės nemokumo administratorius, bendrovės „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis BNS šią savaitę sakė, kad Lukšių pieninėje gamyba vyksta, jos stabdyti kol kas neplanuojama.

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų. Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.

Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. Vasario 1 dieną Lietuvoje registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 9,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarnybos teigimu, sausį kreipėsi 18,4 proc. (4,3 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų nei gruodį – iš viso 27,5 tūkstančio.

Aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojų jau dabar stinga Lietuvoje, o šalies ūkio sektoriuose jų poreikis nemažėja. Todėl Užimtumo tarnyboje pernai įkurtas Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras, visoje šalyje darbdaviams teikiantis išskirtines paslaugas, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Pirmieji veiklos mėnesiai patvirtino tokio centro naudą: įvyko daugiau nei 2 tūkst. atrankos pokalbių su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiais klientais, buvo surengtos 367 atrankos.

Nuo 2017 metų Lietuvoje veikiantis Danijos interneto vartotojų analizės startuolis „Trustpilot“ apie atleidimą įspėjo 22 darbuotojus, nurodo Užimtumo tarnyba.  Įmonė apie darbuotojų atleidimą tarnybai pranešė sausio 25-ąją.  „Sodros“ duomenimis, „Trustpilot“ Vilniuje šiuo metu dirba 27 darbuotojai, prieš metus jų buvo 37. Danijos įmonė kuria internetinę platformą, renkančią ir analizuojančią vartotojų grįžtamąjį ryšį apie interneto paslaugas.

Užimtumo tarnyba pernai išdavė 1,6 karto mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams bei priėmė 1,1 karto mažiau sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties rinkos poreikiams. 2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti iš viso pagal 23,3 tūkst. išduotų dokumentų, kai 2021-aisiais jų buvo 31 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba. „Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje.

Per pandemiją vienos iš labiausiai nukentėjusių apgyvendinimo ir maitinimo įmonių atsigauna, teigia Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, pernai sausį–rugsėjį paslaugas šiose srityse Lietuvoje teikė beveik 2,5 tūkst. įmonių – 4,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu priešpandeminiais 2019 metais. Per tą patį laikotarpį laisvų darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugo 60,5 proc., buvo įdarbinta 18,9 proc. daugiau tarnybos klientų.

Oficialus nedarbas Lietuvoje per gruodį išaugo 0,6 procentinio punkto ir sausio 1-ąją siekė 8,9 proc., o per metus – palyginti su 2022 metų sausio 1 diena, – sumažėjo 1,3 punkto. Sausio 1 dieną šalyje buvo registruota 156,1 tūkst. bedarbių – 7,1 proc. (10,3 tūkst.) daugiau negu prieš mėnesį, bet 11,4 proc. (arba 20 tūkst. mažiau nei prieš metus, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.

Įdiegtos naujos paramos priemonės, paslaugos tampa lengviau pasiekiamos, toliau mažinama administravimo našta – 2023 metus Užimtumo tarnyba pradeda nuo pokyčių. Daugiausiai pasikeitimų numatyta buvusių socialinių įmonių remiamojo įdarbinimo priemonės organizavimui, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.  „Pastaruosius mėnesius aktyviai bendravome su dabar jau buvusių socialinių įmonių atstovais: atsakėme į klausimus, įsiklausėme į pastabas.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,9 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Programinės įrangos įmonė „Interactio“ apie atleidimą įspėjo penktadalį darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. Kaip BNS nurodė tarnyba, įmonė dalį darbuotojų numatė atleisti dėl darbo organizavimo pakeitimų ir perteklinių funkcijų, taip pat šalių susitarimu. Iš viso įspėti 24 darbuotojai, daugiausiai – informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, sistemų analitikai, programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai.

Sumažėjus užsakymų Kauno baldų gamybos įmonė „Medienos era LT“ numato atleisti beveik ketvirtadalį  darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą.  Kaip BNS sakė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bendrovė informavo, kad darbuotojai atleidžiami dėl smarkiai  sumažėjusių gamybos užsakymų.  Apie atleidimą įmonė įspėjo 30 žmonių, iš jų daugiausia – darbininkų, valytojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Medienos era LT“ dirba 134 darbuotojai.

Registruotas nedarbas šalyje lapkritį nepakito – kaip ir prieš mėnesį, darbo neturintys žmonės sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, gruodžio 1-ąją šalyje darbo ieškojo 145,8 tūkst. gyventojų – 0,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį, o į tarnybą dėl darbo kreipėsi 24,6 tūkst. asmenų – 6,5 proc. mažiau nei spalį. Tarnybos atstovės teigimu, lapkritį sumažėjus darbo pasiūlymų jo paieškos gali trukti ilgiau.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 26,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 0,6 tūkst., arba 2,2 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,5 tūkst. arba 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų per ketvirtį sumažėjo statybos veiklos įmonėse – jų buvo 0,5 tūkst. mažiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos – 0,3 tūkst., prekybos įmonėse – 0,2 tūkst. mažiau, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuva 2023 metais planuoja paprasčiau įdarbinti užsieniečių pramonės ir statybos darbuotojų. Užimtumo tarnyba pranešė patvirtinusi trūkstamų darbuotojų sąrašą 2023 metams. Jame nurodomos 175 profesijos, pernai jų buvo 163.    Daugiausiai – 20 – reikalingų šalies darbo rinkai profesijų prisidėjo pramonės sektoriui, tarp kurių – staliai, laivų korpusų dažytojai, septynios profesijos susijusios su orlaiviais.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto iki 8,3 proc., bet buvo 2,6 punkto mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo registruota 144,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Tačiau tai – 45,2 tūkst. asmenų mažiau nei 2021-aisiais tokiu pat laikotarpiu.

Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pagrindinis rodiklis šeštą mėnesį iš eilės vėl sumažėjo. Rugsėjį pasiekęs neutralią ribą, spalį jis mažėjo dar 0,3 balo ir siekia 99,7, skelbiama Užimtumo tarnybos pranešime spaudai. „Darbo rinkos nežlugs, bet prastesnė situacija buvo fiksuojama tik COVID-19 pandemijos piko metu“, – pabrėžė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.

Alytuje jau 3 metus masažuotoja dirbanti Diana Labanauskienė savo karjeros kelią pradėjo ne nuo masažo subtilybių – mažai kas žino, kad maisto technologe dirbusiai moteriai įgyta negalia ne tik apvertė gyvenimą aukštyn kojom, bet ir atvedė į šiuo metu širdžiai mielą veiklą. D. Labanauskienė, įgijusi maisto įmonių technologės specialybę, šioje srityje dirbo apie 3 metus, kai netikėtai užklupo klastinga liga.

Artėjant sunkmečiui, dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių, tad jiems tenka ieškoti naujo darbo. Vieni greitai jį randa, kiti nusprendžia mokytis ir įgyti naują profesiją. Kursams, mokymams gyventojai išleidžia iki 4 tūkst. eurų. O jų organizatoriai teigia, kad pabaigus kursus įsilieti į darbo rinką galima per 2 mėnesius.

Baltarusijos valdoma Druskininkų sanatorija „Belorus“ atleidžia ketvirtadalį darbuotojų. Apie numatomą grupinį 60 žmonių atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.    Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad darbuotojai atleidžiami darbdavio iniciatyva. „Pagal pateiktus pranešimus įspėta 60 iš 245 sanatorijos darbuotojų. Jiems įteikti įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, – BNS teigė M. Jankauskienė.

Kauno kojinių ir pėdkelnių gamintoja „Skinija“ numato atleisti 29 darbuotojus – apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė nurodė, kad darbuotojai atleidžiami dėl gamybos apimčių ir  pardavimų mažėjimo.  Iš numatomų atleisti darbuotojų septyni yra sulaukę senatvės pensijos. Pagal profesijas daugiausiai atleidžiama mezgėjų, rūšiuotojų, pakuotojų ir siuvėjų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 198 darbuotojai.

Užimtumo tarnyba sausį-rugsėjį gavo 60 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus – įmonės pranešė numatančios atleisti 4,8 tūkst. darbuotojų. Pernai tuo pačiu metu gautas 41 pranešimas apie 2,5 tūkst. dirbančiųjų. Vien rugsėjį septynios įmonės pranešė atleidžiančios 301 darbuotoją (prieš metus – keturios įmonės ir 187 darbuotojai), skelbia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, rugsėjį keturis pranešimus pateikė paslaugų įmonės, du – pramonės ir vieną – statybų įmonės.

Registruotas nedarbas Lietuvoje per rugsėjį smuktelėjo 0,5 punkto iki 8,1 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, spalio 1 dieną oficialiai darbo ieškojo 142 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 5,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Tarnybos vertinimu, šalyje darbo rinkos padėtis  dviprasmiška – mažėjo registruotas nedarbas, bet kartu mažėjo darbo jėgos paklausa ir daugiau naujų klientų kreipėsi į tarnybą.

Bankrutuojanti valymo paslaugų bendrovė „Švaros artelė“ atleidžia visus 52 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS nurodė, kad daugiausiai atleidžiama valytojų – 45 žmonės. „Sodros“ duomenimis, bendrovė turi 92,5 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą. Registrų centro duomenimis, įmonės pajamos pernai sumenko 13,9 proc. iki 602,4 tūkst. eurų, nuostoliai išaugo 60,4 proc. iki 185,5 tūkst. eurų.