užimtumo tarnyba

Užimtumo tarnyba praneša, kad  sausio mėnesį darbo pasiūlymų skaičius augo beveik visose savivaldybėse bei daugiau nedirbančių gyventojų pradėjo dirbti. „Šiemet suaktyvėjusi darbuotojų paieška sąlygojo ūgtelėjusius grįžtančiųjų į darbo rinką srautus. Intensyvesnis grįžimas į darbo rinką fiksuotas 55 šalies savivaldybėse“, – išplatintame pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė.

Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.

Šalčininkų rajono kooperatinė bendrovė „Lietuviškas pienelis“ atleidžia visus – 21 darbuotoją. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. „Sumažėjo darbų apimtys, pieno mažai. Mes superkame pieną“, – BNS komentavo įmonės vadovė Virginija Julija Rabačiauskienė. Pasak jos, įmonė bus likviduojama nuo kovo 1 dienos. Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos augo 22,2 proc. iki 3,4 mln. eurų, nuostoliai sumažėjo 16,6 proc. iki 103,1 tūkst. eurų.

Kai moteris paslydo ir susilaužė koją, jos gyvenimas ėmė ristis žemyn milžinišku greičiu. Jau kitą dieną moterį atleido iš darbo, o jai niekaip nepavyksta užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą. Spręsti problemos nuvyko „TV Pagalbos” gelbėtojas Žilvinas Žitkus.  Į laidą pagalbos kreipėsi susirūpinusi ligonės kaimynė.

Metų pradžioje įsigaliojus kvotų darbuotojams su negalia reikalavimui viešajame sektoriuje, Užimtumo tarnyba siūlys pagalbą su šia naujove susidūrusiems darbdaviams ir darbuotojams. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.

Užimtumo tarnyba praneša, kad siekiant palengvinti iš užsienio jau grįžusių  ar planuojančių grįžti lietuvių reintegraciją, startuoja vieno langelio principu veiksiantis konsultavimas. „Nuo dabar besidomintys galimybe įsikurti gimtinėje kiekviename mūsų klientų aptarnavimo skyriuje galės gauti informaciją apie užimtumo perspektyvas, darbo rinką, karjeros, persikvalifikavimo ir mokymosi galimybes“, – pasakojo direktorė Inga Balnanosienė.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje patyrė iššūkių. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad mūsų šalyje sumažėjo siūlomų darbo vietų skaičius. Todėl darbus praradę gyventojai vis dažniau kreipėsi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokų. Šiuo metu apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų neturi darbo. Daugiau nei pusė iš jų – per 77 tūkst. – algos neuždirba, bet be pinigų nelieka, mat jiems mokamos nedarbo draudimo išmokos. Ilgiausiai jas galima gauti iki 9 mėn.

Tūkstančiai lietuvių šiuo metu nedirba, bet be pinigų nelieka. Net ir nedirbdami jie net 9 mėnesius gali gauti nedarbo draudimo išmoką, kuri siekia 1156,5 eurų. Gruodžio 1 d. šalyje registruota 150,3 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas, praneša Užimtumo tarnyba (UŽT). Tai – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Klientų skaičius 3,1 proc. didesnis nei prieš metus. Registruotas nedarbas šalyje lapkritį ūgtelėjo 0,2 proc. punktais, ir darbo neturintys asmenys sudarė 8,4 proc.

Registruotas nedarbas Lietuvoje lapkritį siekė 8,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną darbo ieškojo 150,3 tūkst. asmenų – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos Stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad sezonas ir ekonominė situacija daro įtakos darbo rinkai, tačiau padėtis geresnė nei prognozuota. „Teigiama tendencija – mažiau kreipėsi naujų klientų.

Nuo gruodžio 6 d. gyventojai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir teikti paraiškas verslo kūrimui ir darbo vietų steigimui. Tarnyba praneša, kad norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys. Išnagrinėjusi pirmojo etapo rezultatus, Užimtumo tarnyba įvertino, kad pagrindinė paraiškų atmetimo priežastis – planuojamos pirkti priemonės yra visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu.

Kauno viršutinių ir kitų drabužių siuvimo bei siuvinėjimo įmonė „Jurguva“ apie atleidimą įspėjo daugiau nei pusę – 19 iš 28-ių – darbuotojų. Bendrovė praėjusią savaitę apie planuojamus atleidimus pranešė Užimtumo tarnybai. Anot jos, „Jurguva“ tarnybai nurodė, kad negaunant užsakymų atleidžiamos siuvėjos. Nuo 1993 metų veikianti įmonė savo svetainėje skelbia, kad užsakymus gauna Lietuvoje ir užsienio šalyse. Registrų centro duomenimis, pernai „Jurguva“ gavo 2,4 mln.

Jau dabar kiekvienas Lietuvos gyventojas, aktyviai besidomintis technologijų raida, gali įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją. Dar daugiau – kone kasdien naujomis mokymo programomis pasipildantis sąrašas Užimtumo tarnybos klientams padeda keisti profesinį gyvenimą, o darbdaviams susirasti šiuolaikinių kompetencijų turintį darbuotoją, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šveicarijos kapitalo Kauno metalo gaminių gamybos įmonė „Mechel Nemunas“ apie atleidimą įspėjo 21 darbuotoją. Bendrovė apie tai pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 118 darbuotojų. Prieš metus jų buvo 148. „Mechel Nemunas“ pernai gavo beveik 20 mln. eurų pajamų – 40 proc. mažiau nei 2021 metais (33,8 mln. eurų) ir patyrė 980 tūkst. eurų nuostolį (1,7 mln.

Turto bankas už 2,4 mln. eurų atnaujino Ignalinos Užimtumo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Probacijos ir Generalinės prokuratūros padalinio pastatą. Po atnaujinimo Atgimimo gatvėje esančiame pastate papildomai įsikūrė Nacionalinės žemės tarnybos, Registrų centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padaliniai. Po įstaigų kraustymosi jų patalpas planuojama parduoti aukcionuose, pranešė Turto bankas.

Jeigu norite susikurti darbo vietą sau ar kitiems žmonėms, turėtumėte suklusti. Netrukus bus galima teikti paraiškas paramai darbo vietų kūrimui. Kiekvienas pareiškėjas galės gauti iki 26040 eurų, praneša Užimtumo tarnyba. Tai antras toks kvietimas šiais metais. Dabar norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys.

Sulėtėjusi ekonomika veikia įmonių gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų eksportą ir vidaus vartojimą. Specialistai vardija sritis, kurių įmonėms gresia bankrotai. O Užimtumo tarnyba pataria, kur kreiptis ir ką daryti gavus įspėjimą apie gresiantį atleidimą. Anot jų, vieniems atleidimas iš darbo atneša sunkumų, kitiems – džiaugsmą.

Prancūzijos klientų patirties valdymo paslaugų bendrovės „Teleperformance“ valdoma įmonė Vilniuje „Teleperformance LT“ apie atleidimą įspėjo 80 darbuotojų. Tai bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. Liepą įmonė informavo apie planus dėl mažėjančių klientų projektų apimčių atleisti 30 darbuotojų, tuo metu jų bendrovėje dirbo daugiau nei 700. Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 617 darbuotojų.

Oficialius nedarbas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, traukėsi 0,1 procentinio punkto iki 8,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.  Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 0,2 tūkst. ir spalio 1-ąją siekė 148,8 tūkst.     Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės vadovė Jurgita Zemblytė teigia, kad tokia tendencija rugsėjį pastebima kasmet.  „Kasmet rudens pradžioje nedarbas sumažėja – tai natūralus darbo rinkos reiškinys.

Bankrutuojanti lietuviškos kosmetikos prekės ženklo „Manilla“ valdytoja „Dermofaktorius“ numatė atleisti visus 24 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Kaip BNS informavo tarnyba, įmonei pradėta bankroto procedūra, todėl bus atleisti šeši pardavėjai, po tris kosmetikus bei vadybos ir organizavimo analitikus, du technologijų profesijų darbuotojus.

Vienos didžiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių Klaipėdos mėsinė apie atleidimą įspėjo 80 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Restruktūrizuojamoje įmonėje šiuo metu iš viso dirba 88 darbuotojai, rodo „Sodros“ duomenys. Klaipėdos mėsinė darbuotojus apie atleidimą įspėjo rugsėjo pabaigoje.  Rugpjūtį Konkurencijos taryba leido vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo grupių „Biovela group“ įmonei „Biovela-Utenos mėsa“ įsigyti restruktūrizuojamą Klaipėdos mėsinę.

Darbuotojų iš Europos Sąjungos skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 11,3 proc., o iš trečiųjų šalių – 2,4 proc., pirmadienį paskelbė Užimtumo tarnyba. Tarnybos atlikta stebėsena rodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 127,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių 117,9 tūkst. – iš trečiųjų šalių, 9,4 tūkst. – iš ES.  „Palyginti su metų pradžia, dirbančiųjų iš trečiųjų šalių skaičius šiek tik mažėjo, tačiau keitėsi atvykėlių šalių geografija.

Šiemet sausį-rugpjūtį Užimtumo tarnyba gavo 41 pranešimą apie numatomus atleisti 1,7 tūkst. darbuotojų, kai prieš metus gauti 53 pranešimai apie 4,5 tūkst. darbuotojų. Vien rugpjūtį keturi darbdaviai pranešė apie grupinius atleidimus ir numatomus atleisti 235 dirbančiuosius. Rugpjūtį pranešimų apie grupinius atleidimus gauta vienu daugiau nei liepą, bet trimis mažiau nei prieš metus.

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo skyriai ir klientų aptarnavimo departamento administracija iš buvusių patalpų Naujamiesčio Aguonų ir Žirmūnų gatvėse persikėlė į naują būstinę Karoliniškėse, L. Asanavičiūtės gatvėje. Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sako, kad įstaigos specialistai pirmą kartą sostinėje įsikurs po vienu stogu.  „Šiose erdvėse ypatingą dėmesį skyrėme elementams, kurie gali padėti kurti malonią patirtį lankytojams.

Dažniau nei kas šeštas lietuvis svarsto grįžti gyventi į Lietuvą. Daugiausia tai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje ir Vokietijoje gyvenantys tautiečiai. Labiausiai lietuvius namo vilioja galimybė gauti vietą darželyje ir sparčiai augantys atlyginimai. Net trečdalis emigrantų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Martynas su Laura Australijoje pragyveno daugiau nei 7 metus.

Vilniaus rajono baldų gamybos ir prekybos įmonė „Vokė-III“ dėl mažėjančių užsakymų apie atleidimą įspėjo 25 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, įmonė apie tai darbuotojus informavo liepos 21-ąją.  Užimtumo tarnybos teigimu, darbo neteks staliai-staklininkai, vadybininkai, baldų surinkėjai ir pakuotojai, o atleidimo priežastys – reakcija į sumažėjusį užsakymų skaičių, klientų vėlavimą atsiskaityti bei kitas aplinkybes.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.

Norinčių grįžti į Lietuvą emigrantų per trejus metus padaugėjo 14,6 proc., o labiausiai tą padaryti juos motyvuoja gerėjantis darbo užmokestis ir Lietuvoje likę šeimos nariai. Tuo metu tų, kurie užsienio šalyse yra gerai įsitvirtinę ir apie grįžimą negalvoja, sumažėjo 11,2 proc., rodo naujausia Užimtumo tarnybos apklausa.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Oficialiam nedarbui Lietuvoje kurį laiką mažėjant, Užimtumo tarnybos vadovė pastebi, kad darbo rinka birželį buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, tačiau blogų tendencijų kol kas nėra. Visgi Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį, kad būtina stebėti gamybos sektorių, kur situacija sudėtingėja.

Grupės darbuotojų atleidimų šiemet sumažėjo, skelbia Užimtumo tarnyba.  Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų. Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų.

Paraiškoms verslui kurti liko dar dvi savaitės, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime. Tarnyba primena, kad PVK paraiškos priimamos nuo birželio 29 d. 00 val. iki liepos 28 d. 24.00 val. imtinai tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Paraiška, pateikta kitu būdu, nebus nagrinėjama.  Nuo paramos verslui kurti atrankos paskelbimo dienos birželio pabaigoje jau gautos 47 paraiškos.

Darbuotojai keičia darbus dėl įvairių priežasčių. Tačiau greičiau apsispręsti išeiti iš darbo ir padaryti karjeros pertrauką paskatina didesnės pajamos ar didesnė nedarbo išmoka. Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, karjeros konsultantė Edita Mačiulskė teigė, kad didesnės pajamos ir didesnė nedarbo išmoka darbuotojams suteikia saugumą.

Gyventojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos verslui kurti. Jos bus priimamos 30 kalendorinių dienų, o finansinę paramą gaus tie pradedantieji verslininkai, kurių veikla bus orientuota į skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatins žiedinę ekonomiką ar mažins COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį, praneša Užimtumo tarnyba. Maksimali parama, į kurią gali pretenduoti yra kiek daugiau nei 26 tūkst.

Oficialus nedarbas Lietuvoje gegužę siekė 8,3 proc. – 0,7 punkto mažiau nei balandį ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Birželio 1 dienos duomenimis, Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 144,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 8,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 6,6 proc. mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose 60 šalies savivaldybių, pranešė tarnyba.

Užimtumas auga, o nedarbas išlieka sąstingio ribose – tokius duomenis rodo gegužės mėnesio Europos darbo rinkos barometras, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su balandžio mėnesiu, jis sumažėjo 0,1 balo. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujantis rodiklis siekia 101,7 balo ir gerokai viršija neutralią 100 balų ribą.

Didmeninės prekybos įmonė „Gmall“, sumažėjus užsakymų apimtims, numato atleisti 20 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.   „Atleidimo priežastys: stipriai sumažėjusi darbų apimtis, didelis pardavimų užsakymų sumažėjimas“, – BNS nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Įmonėje iš viso dirba 79 darbuotojai. Daugiausiai numatoma atleisti surinkėjų – komplektuotojų (13), sandėlio operatorių.

Darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su tam tikra krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Taip teigia Užimtumo tarnyboje ne vienerius metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas, rašoma pranešime spaudai. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu netenkame darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti.

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo ir daugėjančių grupinių atleidimų, darbo rinka rodo savo atsparumą, teigia Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Darbo rinka rodo savo atsparumą ir nepaisant to, kad mažėja darbo pasiūlymų pramonėje, įmonės ne atleidžia darbuotojų iš pramonės sektoriaus, bet lėtina priėmimus ir šiuo metu vyraujanti sezoninių darbų pasiūla ir paklausa atliepia poreikį darbo rinkoje ir darbo ieškantys žmonės gali susirasti darbą“, – LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Lietuvoje – vis daugiau atvykėlių iš kitų šalių. Tai rodo pabėgėlio statusą turinčių asmenų dinamika Užimtumo tarnyboje. Pirmąjį metų ketvirtį šios tikslinės grupės klientų registruota 1,6 tūkst. arba net devynis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 171, teigiama tarnybos pranešime. Šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Šiemet sausį-kovą Užimtumo tarnyba gavo 18 pranešimų apie planuojamus atleisti 828 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu gauta 12 pranešimų apie 732 darbuotojus. Šiemet daugiausiai pranešimų apie grupinius atleidimus sulaukta kovą – įmonės pranešė planuojančios atleisti beveik tiek pat darbuotojų, kiek planavo sausį ir vasarį kartu, skelbia tarnyba.

Darbo paklausa prieš vasaros sezoną – kovą, palyginti su vasariu – išaugo 44,1 proc., tačiau ieškomų sezoninių darbuotojų skaičiaus augimas yra mažesnis nei pernai ar užpernai, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, –  pranešime sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Anot jos, per mėnesį vien žemės ūkio srityje darbo pasiūlymų padaugėjo tris kartus, o statybose – 35 procentais.

Šešios Lietuvos įmonės dėl įvairių priežasčių apie atleidimus įspėjo beveik 200 darbuotojų, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Įmonės apie grupės darbuotojų atleidimą tarnybą informavo vasario 24 – kovo 7 dienomis. Bendrovės privalo pranešti tarnybai, kai planuojamų atleisti žmonių skaičius yra ne mažesnis nei 10 proc. personalo.

Tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ Lietuvoje apie atleidimą įspėjo 120 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, įmonė apie grupės darbuotojų atleidimą tarnybai pranešė kovo 1-ąją.  Pranešime nurodoma, kad darbuotojų skaičius mažinamas dėl darbo organizavimo pakeitimų, darbo neteks buhalteriai ir analitikai. „Bus atleidžiama iki 30 buhalterių ir apskaitos specialistų, iki 90 – vadybos ir organizavimo analitikų.

Bankrutuojanti bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdoma sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintoja Lukšių pieninė apie atleidimą įspėjo visus 150 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.    Lukšių pieninės nemokumo administratorius, bendrovės „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis BNS šią savaitę sakė, kad Lukšių pieninėje gamyba vyksta, jos stabdyti kol kas neplanuojama.

Praradę darbus gyventojai į darbo rinką bando grįžti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, patys tikrindami darbo skelbimus. Vis tik kai kuriems gyventojams darbo paieškos užtrunka. Tačiau žmonės nuogąstauja, kad atsisakę per sunkių ar menkai apmokamų darbų gali netekti ir nedarbo išmokų, kurių didžiausia siekia iki 1060 eurų. Gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi, kaip sekasi ieškoti darbo padedant Užimtumo tarnybai.

Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. Vasario 1 dieną Lietuvoje registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 9,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarnybos teigimu, sausį kreipėsi 18,4 proc. (4,3 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų nei gruodį – iš viso 27,5 tūkstančio.

Aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojų jau dabar stinga Lietuvoje, o šalies ūkio sektoriuose jų poreikis nemažėja. Todėl Užimtumo tarnyboje pernai įkurtas Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras, visoje šalyje darbdaviams teikiantis išskirtines paslaugas, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Pirmieji veiklos mėnesiai patvirtino tokio centro naudą: įvyko daugiau nei 2 tūkst. atrankos pokalbių su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiais klientais, buvo surengtos 367 atrankos.

Nuo 2017 metų Lietuvoje veikiantis Danijos interneto vartotojų analizės startuolis „Trustpilot“ apie atleidimą įspėjo 22 darbuotojus, nurodo Užimtumo tarnyba.  Įmonė apie darbuotojų atleidimą tarnybai pranešė sausio 25-ąją.  „Sodros“ duomenimis, „Trustpilot“ Vilniuje šiuo metu dirba 27 darbuotojai, prieš metus jų buvo 37. Danijos įmonė kuria internetinę platformą, renkančią ir analizuojančią vartotojų grįžtamąjį ryšį apie interneto paslaugas.