ugnikalnis

Filipinuose, Luzono salos pietrytinėje dalyje, vakar išsiveržė ugnikalnis. Gyventojams teko palikti savo namus, tačiau policininkai sunerimę, kad jie bando grįžti į gyvenvietes. Kaip teigiama „Evening Standard”, trečiadienį, šaudydamas pelenais daugiau nei 5 km į orą, Majono ugnikalnis išsiveržė. Tai privertė Filipinų vyriausybę įsakyti 74 tūkst. gyventojų palikti Majono kalno teritoriją. Laimei, aukų pavyko išvengti. „Praėjusį vakarą mes negalėjome miegoti dėl triukšmo.

Japonijoje antradienį šalia populiaraus slidinėjimo kurorto išsiveržus ugnikalniui ir nuslinkus sniego lavinai buvo sužeisti mažiausiai 16 žmonių, pranešė pareigūnai.

Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje nežinomo vyro palaikai buvo rasti turistų gausiai lankomo Kozelsko ugnikalnio, pranešė tyrėjai. „Žuvusiojo vyro kūnas iškastas iš įšalusio grunto ir nugabentas teismo medicinos ekspertams, kad būtų nustatyta mirties priežastis. Be to, artimiausiu metu bus siekiama nustatyti vyro tapatybę“, – sakoma Tyrimų komiteto regioninio padalinio pranešime. „Pagal ikiteisminio patikrinimo rezultatus bus nuspręstas procesinis sprendimas“, – pridūrė komitetas.

Papua Naujojoje Gvinėjoje išsiveržė ugnikalnis, rašoma „The Independent“. „Tai tęstinė vulkaninių pelenų emisija“, - komentavo prognozę aiškinantis ekspertas. Šis vulkanas išsiveržė pirmą kartą istorijoje, anksčiau manyta, kad jis – neveikiantis. Ugnikalnio išsiveržimas privertė evakuotis tūkstančius žmonių. Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, 365 metrų aukščio ugnikalnis Kadovaro saloje prasidėjo veržtis penktadienį, o ekspertai dabar bijo, kad šiame regione gali įvykti cunamis.

Nepraeina nė mėnuo, kaip Islandija vis primena, kad šią šalį valdo ugnis ir ledas. Nemaža dalis Islandijos ugnikalnių laikomi nerimstančiais, bet viena velniška kalva – Oraefajokull‘as – vuklanologams kelia susirūpinimą, rašo portalas iflscience.com. Kaip praneša naujienų agentūra Associated Press, pastaruoju metu pastebėtas nedidelis seisminis aktyvumas. Oras dvokia siera, kuri kyla į paviršių kartu su karštu vandenius. Viršukalnėje esanti snieguota ertmė gilėja po 45 cm per dieną.

Didžiausių ir pavojingiausių ugnikalnių išsiveržimų metu vulkaniniai pelenai nukloja ištisą žemyną ir sukelia orų pokyčius, jaučiamus ištisus dešimtmečius. Pagal naujai atliktus tyrimus, vulkaninis superišsiveržimas, kuris galintis sunaikinti mūsų civilizaciją, įvyks anksčiau nei buvo manoma, praneša independent.co.uk. Mokslininkai buvo apskaičiavę, kad superišsiveržimai vyksta kas 45-714 tūkstančių metų.

Balio saloje Indonezijoje paskelbus aukščiausio lygio ugnikalnio išsiveržimo pavojų, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) atnaujino kelionių rekomendacijas išsiruošusiems į šią turistinę salą. Keliautojams, planuojantiems skristi į ar iš Balio salos, ministerija prieš vykstant į oro uostą rekomenduoja susisiekti su avialinijomis. Keliautojams patariama sekti vietos institucijų informaciją ir vadovautis jų nurodymais. Ugnikalnis sutrikdė Balio ir Lomboko oro uostų darbą.

Balio saloje atbudęs Agungo ugnikalnis ten įkalino ir dešimtis lietuvių turistų. Padėtis Balyje darosi rimta – saloje paskelbtas didžiausio lygio pavojus. Lietuvių turistai, vakar turėję išvykti namo, kol kas nežino, kada galės grįžti, nes Balio oro uosta uždarytas, evakuojama dešimtys tūkstančių žmonių. Baiminantis katastrofos, aplink įkaitusia lava ir dulkėmis besispjaudantį Agungo ugnikalnį dešimties kilometrų spinduliu jau evakuojami žmonės.

Indonezijos turistinėje Balio saloje pirmadienį buvo paskelbta masinė gyventojų evakuacija iš zonų, esančių prie dūmų ir pelenų debesis skleidžiančio Agungo vulkano, grasinančio išsiveržimu. Manoma, kad didelis išsiveržimas gali prasidėti artimiausiu metu. Agungas nuo savaitgalio spjaudo tirštų pilkų dūmų debesis maždaug į trijų kilometrų aukštį, o jo krateryje kaupiasi lava. Sprogimų garsas yra girdimas maždaug 12 kilometrų spinduliu.

Turistų pamėgtoje Balio saloje ugnikalnis sekmadienį jau trečią parą leidžia dūmus ir garą, kylantį į kelių tūkstančių metrų aukštį; dėl to atidėti lėktuvų skrydžiai, tūkstančiai turistų tebėra įstrigę oro uoste, pranešė sekmadienį pareigūnai. Nacionalinės nelaimių padarinių likvidavimo agentūra paskelbė, kad šeštadienį apie 17 val. 30 min vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku išsiveržęs Agungo ugnikalnis sekmadienio rytą išspjovė dūmų ir pelenų į 4,0 km aukštį.

Trečiadienio rytą Užsienio reikalų ministerija per oficialią programėlę keliaujantiems "Keliauk saugiai" įspėja, kad turistų dievinamoje Balio saloje (Indonezija) išsiveržė Agung ugnikalnis. Patariama vengti 8 kilometrų zonos aplink kraterį. Šiuo metu išsiveržimas nėra traktuojamas kaip pavojingas, tačiau kyla grėsmė, jad ateityje pelenai gali sutrikdyti oro eismą. Jei planuojate skristi į ar iš Balio salos, prieš keliaudami į oro uostą susisiekite su savo avialinijomis.

 Indonezijos turistinėje Balio saloje Agungo ugnikalnis antradienį paskleidė didžiulį pelenų ir dūmų debesį, tačiau pareigūnai tvirtina, kad pavojaus lygis dėl to neišaugo. Nacionalinės nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho (Sutopas Purvas Nugrohas) antradienį nurodė, kad dūmų debesis pakilo apie 700 metrų virš ugnikalnio. Neseniai ugnikalnio išsiveržimo pavojaus lygis buvo sumažintas iki priešpaskutinės kategorijos.

Ekspertas mano, kad didžiausias Islandijos ugnikalnis gali išsiveržti. Neseniai regioną supurtę keturi žemės drebėjimai rodo seisminį aktyvumą. Ugnikalniui išsiveržus, po Europą pasklis pelenų debesis, kuris sutrikdys lėktuvų skrydžius, nukentėti galėtų ir Lietuva. Bardarbungos ugnikalnį, kuris yra pasislėpęs po Vatnajökulo ledynu, pastarosiomis dienomis sukrėtė žemės drebėjimų serija.

 Pietų Japonijoje esantis Šinmoedakės ugnikalnis trečiadienį pirmą kartą per šešerius metus išsiveržė ir išspjovė didžiulį, kelių šimtų metrų aukščio pelenų debesį. Vietos gyventojai buvo įspėti dėl kilusio pavojaus. Žmonėms liepta laikytis atokiau nuo vulkano, išsiveržusio 5 val. 34 min. vietos (antradienį 23 val. 34 min. Lietuvos) laiku. Japonijos meteorologijos agentūra sakė, kad galinga išsiveržimo smūginė banga galėjo išdaužyti pastatų langus.

Indonezijos turistinėje Balio saloje daugiau kaip 144 tūkst. žmonių pasitraukė nuo grumančio ugnikalnio, bet pareigūnai šeštadieni paragino į betarpiško pavojaus zoną nepatenkančių teritorijų gyventojus jau sugrįžti namo. Agungo ugnikalnio, esančio už 75 km nuo Kutos kurorto, apylinkes nuo rugpjūčio krečia gausūs seisminiai virpesiai. Baiminamasi, kad jis gali išsiveržti pirmąkart nuo 1963 metų, o prieš aštuonias dienas aplinkinėse teritorijose paskelbtas aukščiausio lygio pavojus.

Ramiojo vandenyno regiono valstybės Vanuatu pareigūnai ketvirtadienį įsakė evakuoti visus žmones iš salos, kurioje nubudo ir gali smarkiai išsiveržti ugnikalnis. Vyriausybės atstovas Hilaire'as Bule'as (Hileras Bulas) sakė, kad ministrai nusprendė negalintys rizikuoti žmonių gyvybėmis, todėl įsakė privalomai evakuoti visus žmones iš Ambajės salos, kurioje yra maždaug 11 tūkst. gyventojų.

Ramiojo vandenyno regiono valstybės Vanuatu vienoje saloje dėl suaktyvėjusio ugnikalnio evakuoti 6 tūkst. žmonių. Manaro ugnikalnis Ambajės saloje yra aktyvus nuo 2005 metų, bet pastarojo meto aktyvumas sukėlė nuogąstavimų dėl didelio išsiveržimo. Nacionalinio nelaimių valdymo biuro direktorius Shadrackas Welegtabitas (Šadrakas Velegtabitas) sakė, kad Vanuatu planuoja Ambajėje paskelbti nepaprastąją padėtį, nes ugnikalnio aktyvumo lygis savaitgalį pirmą kartą buvo padidintas iki ketvirtojo.

Indonezijos kurortinėje Balio saloje beveik 50 tūkst. žmonių paliko savo namus, baimindamiesi tikėtino Agungo ugnikalnio išsiveržimo, pirmadienį paskelbė nelaimių valdymo pareigūnai. Už 72 kilometrų nuo turistų pamėgto Kutos paplūdimio esantis Agungas gruma nuo rugpjūčio ir gali pirmą kartą per daugiau nei pusšimtį metų išsiveržti.

Indonezijos kurortinėje Balio saloje po šimtų silpnų požeminių smūgių pareigūnai padidino ugnikalnio išsiveržimo pavojaus laipsnį – baiminamasi, kad pirmą kartą per daugiau kaip 50 metų gali išsiveržti Agungo ugnikalnis. Maždaug 75 km nuo turizmo centro Kutos esantis ugnikalnis dunda nuo rugpjūčio. Pareigūnai yra uždraudę žmonėms būti 7,5 km spinduliu aplink jo viršūnę. Kol kas vulkaniniai pelenai iš kraterio nesiveržė, tačiau pastarąsias dvi dienas kalną purtė požeminiai smūgiai.

Meksiką antradienį supurčius smarkiam 7,1 balo žemės drebėjimui taip pat išsiveržė netoli sostinės esantis Popokatepetlio ugnikalnis, pranešė šalies žiniasklaida. Maždaug už 70 km į pietryčius nuo Meksiko esantis ugnikalnis išspjovė dūmų stulpą. Ankstesnis jo suaktyvėjimas užfiksuotas rugpjūčio 22-ąją – tąsyk virš Popokatepetlio pakilo 4 km aukščio dūmų stulpas. Meksikos seismologai ugnikalnio apylinkėse paskelbė „raudonąjį“ išsiveržimo pavojų.

San Kristobalio ugnikalnis, aukščiausias Nikaragvos kalnas, penktadienį pradėjo spjaudyti pelenus ir siera dvokiančias dujas, pasiekusias mažiausiai keturis kaimyninius miestelius ir kaimus, pranešė pareigūnai. Vietos pareigūnai rekomendavo gyventojams dėvėti apsaugines kaukes, uždengti šulinius, neleisti į lauką vaikų ir atsargiai vairuoti, nes dėl vulkaninių pelenų lietaus pablogėjo matomumas.

Mokslininkai mano, kad vienas iš pavojingiausių pasaulio superugnikalnių gali išsiveržti anksčiau, nei manyta. Tai kelia grėsmę milijono žmonių saugumui, augmenijos gyvavimui. Mokslininkai iš Londono ir Italijos pristatė naują tyrimų modelį, kuris nagrinėjo ugnikalnio aktyvumą nuo 1950 metų. Nagrinėtasis ugnikalnis, yra Italijos Flegrėjaus laukuose, jis vadinamas Campi Flegrei, jis tik 10 km nutolęs nuo Neapolio, kuriame gyvena daugiau nei milijonas žmonių.

Prancūzijos ministras pirmininkas Edouardas Philippe antradienį paskelbė planus, kaip bus pažabotos valstybės išlaidos ir sumažinta „netoleruotina“ valstybės skola, ir įspėjo, kad šalis „šoka ant ugnikalnio“. Dėl 2,147 trln. eurų siekiančios skolos Prancūzijos ūkis – antras pagal dydį euro zonoje – yra neapsaugotas nuo spekuliacijų, pareiškė premjeras, pirmą kartą kalbėjęs naujojoje Nacionalinėje Asamblėjoje.

Mokslininkai mano, kad vienas iš pavojingiausių pasaulio superugnikalnių gali išsiveržti anksčiau, nei manyta. Tai kelia grėsmę milijono žmonių saugumui. Pirmadienį paskelbtame tyrime mokslininkai iš Londono ir Italijos pristatė naują tyrimų modelį, kuris nagrinėjo Campi Flegrei ugnikalnio aktyvumą nuo 1950 metų. Šis ugnikalnis yra Italijos Flegrėjaus laukuose, jis tik 10 km nutolęs nuo Neapolio, kuriame gyvena daugiau, nei milijonas žmonių.

Vienas iš neramiausių Indonezijos ugnikalnių trečiadienį vėl išspjovė aukštą įkaitusių dūmų ir pelenų debesį. Pastarosiomis dienomis Sumatros saloje esantis Sinabungo ugnikalnis jau ne kartą išsiveržė, o jo išmesti įkaitusių dujų debesys kilo į 3 km aukštį, pranešė stichinių nelaimių valdymo agentūra. Pelenų debesis užtemdė dangų Šiaurės Sumatros provincijoje, bet vienos netoli ugnikalnio esančios mokyklos vaikai tebežaidė lauke.

Vienas iš aktyviausių Jungtinių Valstijų ugnikalnių per pastaruosius keturis mėnesius jau išsiveržė 36 kartus. Pastaruoju metu Aliaskoje esantis ugnikalnis šaudėsi karštais pelenais, jie kilo šimtus metrų į orą, dėl to Federalinė aviacijos administracija čia paskelbė raudonąjį pavojaus signalą, kaip rašoma weatherchanel.

Aliaskoje nuo gruodžio mėnesio daugiau nei 35 kartus išsiveržęs ugnikalnis pirmadienį paleido dar vieną pelenų pliūpsnį. Aliaskos vulkanų observatorija pranešė, kad Bogoslovo salos ugnikalnis išsiveržė pirmadienį maždaug 3 val. 30 min. vietos laiku. Aleutų salose esantis ugnikalnis buvo aktyvus 12 minučių. Palydoviniai duomenys rodo, kad susiformavo vulkaninių pelenų debesis, kurį vėjas neša į pietvakarius.

Kamčiatkos pusiasalyje esantis Bevardis ugnikalnis ketvirtadienį išspjovė pelenų debesį į 10 km aukštį, o šio išsiveržimo paveiktoje zonoje paskelbtas aukščiausio lygio pavojus civilinei aviacijai, pranešė pareigūnai. „Ketvirtadienį dieną vietos laiku Bevardis išmetė pelenų stulpą į 7 km aukštį virš jūros lygio. Nuo to momento ugnikalnio išsiveržimas nesiliauja, o pelenų stulpas pakilo dar 3 kilometrus“, – sakė vienas Rusijos mokslų akademijos Geofizikos tarnybos atstovas.

Praėjusią savaitę Sicilijoje buvo svilinančiai karšta, nes didžiausias ir aktyviausias Etnos ugnikalnis, išsiveržė. Nors jis pradėjo veržtis vasario 27 dieną, iš ugnikalnio vis dar plūsta lava bei dangus užliejamas pelenais. Pamatykite besiveržiančio ugnikalnio nuotraukas: Etna yra aktyvus stratovulkanas, kuris yra įsikūręs rytinėje Sicilijos pakrantėje, Italijoje. Manoma, kad tai aukščiausias ir didžiausias aktyvus vulkanas Europoje.

Sicilijos rytuose išsiveržęs Etnos ugnikalnis spjaudo įspūdingus lavos srautus. Naujausias iš šio ugnikalnio išsiveržimų, kurie gali trukti kelias dienas ar net savaites, prasidėjo pirmadienį vakare. Didžiulius oranžinius lavos fontanus galima matyti iš Katanijos miesto ir Taorminos kurorto. Nors vulkaninių pelenų debesys gali sutrikdyti skrydžius, netoliese esantis Katanijos oro uostas antradienį veikė normaliai.

Gvatemaloje šeštadienį išsiveržęs Fuego ugnikalnis liejo lavą ir spjaudė pelenus, krintančius ant aplinkinių gyvenviečių ir galinčius pasiekti sostinę, pranešė civilinės saugos pareigūnai. Fuego, vienas iš trijų aktyvių šalies ugnikalnių, yra maždaug už 45 km į pietvakarius nuo sostinės Gvatemalos. Šiemet jis išsiveržė jau antrąkart.

Italijoje stūkso ne vienas ugnikalnis, tarp jų ir žinomiausias – Vezuvijus. Tačiau jis ramiai snaudžia nekeldamas grėsmės jo papėdėje gyvenantiems žmonėms. Tačiau, kitas Neapolyje esantis superugnikalnis grasina išsiveržti ir taip sukelti grėsmę 500 tūkst. žmonių.  Italų ir prancūzų mokslininkai, remdamiesi naujais duomenimis gautais iš Campi Flegrei superugnikalnio, tvirtina, kad magma gali pasiekti kritinį tašką ir išsiveržti.

Meksikos Kolimos ugnikalnis – neoficialiai dar vadinamas Ugnies vulkanu. Kone 4 km aukščio vakarų Meksikos milžinas smarkiai spjaudytis ėmė prieš porą dienų. Į dangų pakilo milžiniški pelenų ir pavojingų dujų debesys. Vietos tarnybos perspėjo palei kalną gyvenančias bendruomenes apie galimą pavojų. O netrukus Kolimos ugnikalnis parodė ir dar didesnę savo galią. Štai sutemus fiksuojama, kaip kalnas spjaudosi lava. Vaizdas kiek pagreitintas.

Portugalas Joelis Santosas (38) nuotraukų serijoje užfiksavo vieną seniausiai kunkuliuojančių lavos ežerų Žemės planetoje. Skysčio temperatūra šiame telkinyje siekia + 1 100°C, ir tyvuliuoja ten, žinoma, ne vanduo, o akmenys, uolienos. Nepaisant to, nuotraukų autorius stovėjo tik per metrą nuo Pragaro akies skardžio. Afaro provincijoje jau nuo 1906 m. pukšintis lavos ežeras telkšo vos 603 metrų aukščio Erta Ale (Dūmijančio Kalno) ugnikalnio krateryje.

Indonezijoje po ugnikalnio išsiveržimo gelbėtojai surado daugiau žuvusiųjų, be to, mirė vienas sužeistasis, tad žuvusiųjų skaičius padidėjo iki septynių, sekmadienį sakė Nacionalinės nelaimių valdymo agentūros pareigūnai. Nata Nailas sakė, kad sekmadienį ligoninėje mirė vyras ir kad dar dviejų sužeistųjų būklė yra kritinė.

Rytinėje Indonezijoje daugiau kaip 1 200 žmonių buvo evakuota iš savo namų, kad išvengtų pelenų ir toksiškų dujų, kuriuos aukštyn spjaudo Egono ugnikalnis. Pareigūnai antradienį sakė, kad dėl rūkstančio ugnikalnio suaktyvėjimo jie išdalijo tūkstančius dujokaukių kaimiečiams, gyvenantiems rytinėse Floreso salose. Visiems žmonėms, kurie gyvena trijų kilometrų spinduliu apie ugnikalnį buvo įsakyta evakuotis, taip pat buvo uždaryti keliai.

Planuojant savarankišką išvyką į Indoneziją, pirmasis reikalavimas sau buvo – kalnai. Tačiau, pasidomėjus plačiau, akį patraukė dar veikiantys ugnikalniai. Tą dieną lankėme sieros kasyklą ir jos darbutojus. Kelionė į vieną įspudingiausių kraterių prasideda tokiais gamtos draustinio vaizdais. Turistams šis (Ijeno) krateris nėra uždaras, tačiau absoliuti dauguma jų ten vyksta naktį pasitikti saulėtekio, bei pamatyti mėlynąsias liepsnas.

Italijoje aukštai į Sicilijos dangų ugnimi ir pelenais penktadienį spjaudosi Etnos ugnikalnis – vyksta vienas ryškiausių šio aktyviausio Europoje ugnikalnio išsiveržimų per pastaruosius 20 metų.

Salvadore vietiniai mini beveik prieš šimtmetį čia įvykusį vulkano išsiveržimą. O minėjimas vyksta taip: į gatves išeina būrys žmonių, pasidalija į dvi stovyklas ir vieni kitus apmėto ugnies kamuoliais. Nors įspūdingas reginys atrodo puikiai, minima diena – liūdna. 1933 metais įvykusi katastrofa prvertė žmones palikti namus. „Tai istorija, kurios negalime pamiršti, nes tada išsiveržė vulkanas. Taip į mūsų miestą atėjo šventasis Jeronimas“, - tvirtina vietiniai.

Atrodo, kad pasaulio geografijos vadovėlius reikėtų patikslinti. Labai sparčiai  vis auga ir plečiasi už 1000 km nuo Japonijos sostinės Tokijo pakrančių išdygusi sala.  Jei prieš porą metų sala buvo vos 200 metrų skersmens, dabar jau didesnė už kai kurias pasaulio valstybes. Nauja sala dygti pradėjo prieš porą metų ir jau turi vardą – Nishinoshima.

 Dalyje Japonijos sutrikdyta šimtai skrydžių, evakuota beveik 200-tai žmonių – vienoje Japonijos saloje galingai išsiveržė ugnikalnis. Įvykio vietoje dirbantys gelbėtojai apie aukas kol kas nepranešė. Bėgdami nuo neprognozuojamos stichijos iš salos nedelsiant išvyko dalis salos gyventojų. „Japonijos pakrantės pareigūnai visą dieną evakavo salos gyventojus“, - apie tinkamą reagavimą į stichiją pranešė vyriausiasis Japonijos kabineto sekretorius Yoshihide Suga.

 Nikaragvoje žmonėms pavyko užfiksuoti neįtikėtiną momentą, kai jų panosėje išsiveržia vulkanas. Tą dramatišką akimirką smalsuoliai buvo ant pačios vulkano kalno viršūnės. Vis dėlto jiems pasisekė likti gyviems. Paskutinį kartą Telikos vulkanas išsiveržė prieš kelerius metus, tad iki šiandien jo viršūnėje dažnai lankėsi turistai. Stichijai siautėjant pradėta gyventojų evakuacija. „Sukurtas planas, kaip galėtų evakuotis žmonės, ką reikėtų daryti su gyvūnais.

Justė Petkevičiūtė, Žinios.lt Čilėje nerimsta Kalbuko ugnikalnis. Jis išsiveržė net trečią kartą per pastarąsias aštuonias dienas. Iš pavojingos teritorijos teko evakuoti apie pustrečio tūkstančio žmonių. Štai taip Čilės dangų pamažu uždengia milžiniškas dulkių debesis. Taip rūstauja 54-erius metus ramiai snaudęs Kalbuko ugnikalnis. Be to, tai pirmas šio galiūno išsiveržimas pastaruoju metu. Per aštuonias dienas ugnikalnis dūmais spjaudėsi tris kartus.

 Čilės pietuose esantis Kalbuko ugnikalnis ketvirtadienį vėl išsiveržė, į dangų išmesdamas didžiulį stulpą pelenų, praėjus savaitei nuo įspūdingo ir griausmingo jo pabudimo po pusės šimtmečio tylos. „Kaip ir buvo spėta, stebimas trečias Kalbuko ugnikalnio išsiveržimo pliūpsnis. Skelbiamas raudonasis pavojus“, – parašė oficialioje „Twitter“ paskyroje Nacionalinė geologijos ir kasyklų tarnyba.

 Kosta Rikos teritorijoje esantis Turialbos ugnikalnis antradienį išsiveržė ir išmetė į atmosferą akmenų ir pelenų debesį, iš kurio pelenai byrėjo ir už 70 kilometrų esančioje šalies sostinėje San Chosė, pranešė pareigūnai. Į ugnikalnį nutaikyta stebėjimo kamera užfiksavo išsiveržimo akimirką, nurodė Nacionalinė universiteto observatorija. Vaizdo įraše matyti, kaip išsiveržia „labai įkaitusios uolienos“ su pelenais ir dujomis, pasklidusiais atmosferoje.

Guatemaloje Fuego ugnikalniui šeštadienį į dangų spjaudant juodus pelenus, vyriausybė turėjo evakuoti apie 100 netoli jo gyvenančių žmonių, taip pat teko uždaryti sostinės tarptautinį oro uostą, žurnalistams sakė prezidentas Otto Perezas (Otas Peresas). Ugnikalnis, esantis už maždaug 40 km į pietvakarius nuo sostinės, privertė atšaukti kelis skrydžius, nes pagrindinį Gvatemalos oro uostą teko uždaryti, kad darbininkai nuvalytų nuo takų pelenus.

 Tongos vandenyse praėjusį mėnesį pradėjęs veržtis ugnikalnis sukūrė nemažą salą, išmetęs didžiulį kiekį uolienų ir pelenų, sunaikinusių augaliją apylinkėse, penktadienį pranešė pareigūnai. Ugnikalnis, esantis už maždaug 65 kilometrų į šiaurės vakarus nuo šios Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje esančios salų valstybės sostinės Nukualofos, pradėjo veržtis gruodžio 20-ąją - pirmąkart per pastaruosius penkerius metus, nurodė Žemės ir gamtinių išteklių ministerija.

Jeigu keliausite pasidžiaugti kvapą gniaužiančiais paplūdimiais Malyje, pasiirsyti gondola Venecijoje ar pasigrožėti neįtikėtina Auksinių vartų tilto (Golden Gate Bridge) San Franciske architektūra, pasiimkite patį geriausią fotoaparatą. Gali nutikti taip, kad jūsų proanūkiai šias vietas pamatys tik nuotraukose. Mat dėl klimato kaitos, besikeičiančio dirvožemio, jūros lygio ir netgi ekonominių problemų kai kurios vietos pasaulyje apnyks ar apskritai bus ištrintos iš žemėlapio iki 2100-ųjų.

Islandijoje dėl naujo išsiveržimo netoli didžiausio šalies ugnikalnio pareigūnai sekmadienį nustatė aukščiausią – raudonąjį – pavojaus aviacijai lygį. Šis pavojaus lygis reiškia draudimą lėktuvams skraidyti žemiau nei 1,8 km aukštyje 18,5 km spinduliu aplink Baurdarbungos ugnikalnį. „Visi oro uostai atidaryti. Tas rajonas niekaip nepaveikia jokio oro uosto“, – sakoma Civilinės saugos biuro pareiškime.