ugnikalnis

Indonezijos Merapio ugnikalnis, vienas aktyviausių pasaulyje, penktadienio vakarą vėl išsiveržė, o šeštadienį iš jo toliau veržiasi lava ir karšti pelenai. „Gyventojai turėtų tikėtis sutrikimų dėl vulkaninių pelenų... Prašom neprarasti budrumo dėl vulkaninio purvo srautų, ypač lyjant“, – sakoma šeštadienį paskelbtame šalies vulkanologijos agentūros pareiškime. Merapis buvo išsiveržęs ir praėjusią savaitę, vulkaniniai pelenai buvo nukloję mažiausiai aštuonis kaimus.

Gvatemaloje savaitgalį išsiveržus vienam aktyviausių Centrinės Amerikos ugnikalnių, teko trumpam uždaryti didžiausią šalies oro uostą, bet sekmadienį (pirmadienį Lietuvos laiku) išsiveržimas silpo. Fuego ugnikalnis, kurio pavadinimas ispaniškai reiškia ugnį, išsiveržė sekmadienio naktį. Kalno šlaitais liejosi lava, o vulkaniniai pelenai kilo į 2 km aukštį. Vėjas pelenus nešė už 35 km esančio Gvatemalos miesto link.

Havajuose veržiasi didžiausias pasaulyje ugnikalnis – tiesa, kol kas grėsmės gyvenvietėms nėra, tačiau stebėtojai įspėja, kad lava artėja link pagrindinio salos greitkelio. O žmonės, kurie serga kvėpavimo takų ligomis, raginami likti namuose. Vaizdai Havajuose – tarsi iš pragaro. Iš didžiausio pasaulyje ugnikalnio Manua Loa plūsta lavos upės. Beveik 40 metų snaudęs ugnikalnis veržtis pradėjo pirmadienio ryte Lietuvos laiku, o dabar pademonstravo savo galią.

Havajų Mauna Loa – didžiausias aktyvus ugnikalnis pasaulyje – išsiveržė pirmą kartą po beveik keturių dešimtmečių pertraukos, paskelbė JAV pareigūnai. Lava kol kas laikosi Mauna Loa viršūnės kalderoje, tačiau jei sąlygos pasikeistų, išsiveržimas galėtų kelti grėsmę netoliese gyvenantiems žmonėms, sekmadienį 23 val. 45 min. vietos (pirmadienį 11 val. 45 min.

Trys alpinistai žuvo ir dar 12 buvo sužeisti, kai nukrito kopdami į Ekvadoro Karihuairaso ugnikalnį, šeštadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. „Per šią nelaimę žuvo 47 metų moteris ir du 45 ir 50 metų vyrai“, – sakoma gelbėjimo tarnybų pranešime. Visi jie – ekvadoriečiai. „Dėl oro sąlygų ir sutemų neįmanoma evakuoti kūnų“, – priduriama jame. 12 sužeistųjų, kurių amžius yra nuo 39 iki 58 metų, buvo nuvežti į Riobambos ir Ambato miestų ligonines.

Islandijoje lava besispjaudantis ugnikalnis traukia vis daugiau turistų. Keliautojai iš už Atlanto, centrinės Europos ir Baltijos šalių nesikrato ir 5 val. trunkančio žygio kalnais, kad savo akimis pamatytų įspūdingą gamtos stichiją. Tiesa, keliems turistams grožėjimasis pabudusiu ugnikalniu baigėsi liūdnai.

Islandijoje gyventojai ir turistai fiksuoja įspūdingus vaizdus – iš vulkaninio plyšio veržiasi lava. Vulkaninis plyšys yra netoli ugnikalnio, iš kurio pernai lava spjaudėsi pusę metų. Įspūdingai iš žemės raudona lava veržiasi Islandijoje, vos 40 kilometrų nuo Reikjaviko – netoli Fagradalsfiadlio ugnikalnio. Būtent iš šio ugnikalnio pernai lava spjaudėsi pusę metų. Lavos upės veržiasi iš vulkaninio plyšio. Apytiksliais Islandijos meteorologijos biuro duomenimis, plyšio dydis – 300 metrų.

Sekmadienį Indonezijoje išsiveržė liūdnai pagarsėjusio Krakatau ugnikalnio palikuonis, į dangų išmesdamas maždaug 3 kilometrų aukščio tirštų vulkaninių pelenų debesį virš sąsiaurio, skiriančio Javos ir Sumatros salas. Valdžios institucijos nurodė vietos gyventojams dėl oro taršos likti bent už 2 kilometrų nuo išsiveržimo vietos ir dėvėti kaukes. Pagal Indonezijos keturių pakopų ugnikalnių pavojaus sistemą šiam išsiveržimui dabar priskirtas antrasis.

Filipinuose tūkstančiai žmonių šeštadienį pabėgo iš savo namų netoli išsiveržusio ugnikalnio, išmetusio į kelių šimtų metrų aukštį pelenų ir garų debesį. Taalio ugnikalnis, esantis prie vaizdingo ežero į pietus nuo sostinės Manilos, pabudo „trumpalaikiu“ sprogimu 7 val. 22 min. (1 val. 22 min. Lietuvos) laiku, sakoma Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto pranešime.

Praėjus beveik savaitei po galingo Tongos ugnikalnio sprogimo, į dienos šviesą kyla istorijos su kokiu stichijos šėlsmu iš tiesų teko susidurti vietos gyventojams. Štai vienas vyras tapo tikra legenda, kai po sprogimo kilusio cunamio bangų buvo nuneštas į vandenyną, jame išgyveno ištisas 27 valandas ir pats parplaukė į krantą. Naujosios Zelandijos kariškiai žvalgo galingo ugnikalnio sprogimo ir jo sukelto cunamio nusiaubtą Tongos salą.

Per didžiulį ugnikalnio išsiveržimą Tongoje, sukėlusį cunamį Ramiajame vandenyne, padaryta „reikšmingos žalos“ šios salų valstybės sostinėje, bet visas nuostolių mastas kol kas neaiškus, nes dar neatkurta komunikacija. Šeštadienio išsiveržimas buvo toks galingas, kad buvo užfiksuotas visame pasaulyje ir sukėlė cunamį, pasiekusį Ramiojo vandenyno pakrantes nuo Japonijos iki Jungtinių Valstijų.

Indonezijoje išsiveržusio ugnikalnio aukų skaičius perkopė 30, o tūkstančiai žmonių liko be stogo virš galvos. Vietos ligoninės perpildytos. Jose gydosi smarkiai apdegę ir tik per stebuklą iš mirties gniaužtų pasprukę žmonės. Mirties slėnis – taip galima pavadinti apylinkes Indonezijos Javos saloje, kurias storu sluoksniu nuklojo šeštadienį iš Semeru ugnikalnio išsiveržę dulkių ir pelenų debesys. Iš viso ugnikalnio papėdėje sunaikinti net 3000-iai namų ir 38-ios mokyklos.

Vieniems tai gyvenimo planus sugriovusi nelaimė, o kitiems – kvapą gniaužiantis reginys. Kai Kanarų La Palmos salą sudrebino galingas ugnikalnio išsiveržimas, vietos turizmo agentūros baiminosi, kad netrukus teks užverti savo duris, tačiau dabar salos gyventojai neatsigina turistų, į salą plūstančių savo akimis pamatyti ugnikalnį. Ispanijos La Palmos Kanarų saloje Kumbre Viechos ugnikalnis lava spjaudosi jau pusšimtį dienų.

Japonijoje giliai vandenyno dugne išsiveržęs ugnikalnis graso sukelti gamtinę katastrofą šalies pakrantėse. Jas užtvindė vulkaninė pemza, kuri užteršė paplūdimius, sugadino gausybę laivų, sutrikdė uostų darbą ir žvejybą. Didžiuliai kiekiai pemzos Japonijos pietinę pakrantę pasiekė, kai prieš mėnesį už tūkstančio kilometrų Ramiojo Vandenyno dugne įvyko galingas ugnikalnio išsiveržimas.

Penkias savaites Kanarų Las Palmos saloje besiveržiantis ugnikalnis vis labiau įsismarkuoja. Salą drebinant naujiems požeminiams smūgiams iš ugnikalnio pliūptelėjo naujos lavos upės. Vulkanologai perspėja ruoštis ugnikalnio suaktyvėjimui, o vietos gyventojai baigia prarasti paskutinę viltį sugrįžti į namus. Vulkanologai perspėja, kad ugnikalnio aktyvumas didėja. Pastarosiomis dienomis salą sudrebino virtinė požeminių smūgių.

Japonijoje – galingas ugnikalnio išsiveržimas. Sprogimą po kurio į dangų šovė didžiulis pelenų stulpas užfiksavo netoliese buvusios saugumo kameros. Tuo metu Lietuvoje skamba perspėjimai apie galimą rūgštųjį lietų, kuris gali kilti, jei Lietuvą pasieks jau keturias savaites besiveržiančio La Palmos ugnikalnio pelenai ir dujos. Pabaigos išsiveržimui nematantys Kanarų salos gyventojai ugnikalnį jau bando nuraminti ir maldomis.

Ugnikalnio ir toliau kamuojamos La Palmos saloje savanoriai bepilotėmis skraidyklėmis maistą ir vandenį skraidina išbadėjusiems šunims. Daugybės keturkojų iš lava užverstų teritorijų gelbėtojai išvaduoti dar negali, tad gyvūnams padėti lieka tik toks būdas. Liūdni vaizdai iš Todokės miestelio apylinkių La Palmos saloje. Ten pagalbos laukia dešimtys išsekusių ir smarkiai sulysusių keturkojų.

Ispanijos La Palmos saloje jau tris savaites besiveržiantis ugnikalnis tik dar labiau įsisiautėja. Salą drebina nauji namus pleškinantys lavos pliūpsniai. Salos valdžia gyventojus ragina išlikti ramius, o Ispanijos gelbėtojams tenka sukti galvas, ką daryti su evakuotų gyventojų paliktais augintiniais. La Palma – Kanarų sala, dar neseniai buvo tikras turistų ir poilsiautojų rojus. Dabar ji vis labiau panašėja į pragarą. Saloje pelenais virto jau per 1 tūkst. pastatų ir ne tik.

Nuodingų dujų debesys – naujausia grėsmė, su kuria susidūrė Ispanijos La Palmos salos gyventojai jau 10 dienų gyvenantys šalia lava besispjaudančio ugnikalnio. Perspėjimai apie toksiškas dujas gyventojus pasiekė po to, kai šimtus namų jau supleškinusiai lavos upė pasiekė Atlanto vandenyno bangas. Jau 10 dienų La Palmos saloje viską savo kelyje pleškinanti lavos upė, galiausiai pasiekė vandenyną.

Kanarų La Palmos salą drebina ne tik išsiveržęs ugnikalnis, bet ir nuolatiniai požeminiai smūgiai. O pragariška lava ir toliau viską niokoja savo kelyje. Šįkart ji pasiglemžė bažnyčią. Jau savaitę La Palmos saloje rūstaujantis Kumbre Viechos ugnikalnis prarijo ne tik kelis šimtus namų, bet ir bažnyčią Todokės kaimelyje. Ją ir aplinkinius pastatus pasiglemžia iki daugiau nei 1000 laipsnių įkaitusi lava. Juodi lavos liežuviai, apėmę išties didelį plotą.

Išgirstate žodį „supervulkanas“ ir iškart pagalvojate apie Jeloustouną ir jo žiaurią praeitį, bet kas laukia ateityje? Kada bus kitas super išsiveržimas? Reikalas tas, kad tai toli gražu ne vienintelis supervulkanas Žemėje. Taigi, kur yra šie supervulkanai ir kuris iš jų yra pavojingiausias pasaulyje? Kas yra tas „supervulkanas“? Iš tikrųjų, nėra tokio dalyko kaip supervulkanas.

Išskirtiniai vaizdai iš ugnikalnio kamuojamos La Palmos salos. Išvysite, kaip lėtai judanti lava laidoja Todokės kaimelį, o ispanų kariškiai visai šalia kraterio matuoja vulkaninių dujų pavojaus lygį. Kumbre Viechos ugnikalnis Kanaruose nurimti nė neketina. Jis į dangų ir toliau spjaudo daugiau nei iki 1000 laipsnių įkaitusią lavą ir vulkaninių dulkių debesis. Panorę pajusti šios gamtos stichijos galią, prie prieš penkias dienas išsiveržusio ugnikalnio saugiu atstumu būriuojasi žmonės.

Ispanijos La Palmos saloje išsiveržęs ugnikalnis vėl užsnūsti nė neketina. Mokslininkai prognozuoja, kad jis veršis dar bent du mėnesius. Taigi ir žalos gali būti dar daugiau – kasdien įkaitusi lava pasiglemžia po kelis namus ir evakuotis priverčia dešimtis žmonių. Iki 1100 laipsnių įkaitusios lavos liežuviai pastarosiomis dienomis La Palmoje pridarė nemažai žalos – palaidojo beveik 200 gyvenamųjų namų ir pavojingai kėsinasi į dar daugiau jų.

Kanarų la Palmos saloje ir toliau veržiasi lava ir įkaitusiomis uolienomis spjaudosi ugnikalnis. Magmos upėms pasiekus gyvenamas teritorijas, ir toliau pleška gyventojų namai, o salą supurčius naujiems požeminiams smūgiams, ją palikti skuba ir šimtai turistų. Šešių metrų, arba dviejų aukštų namui, prilygstanti lavos siena ir toliau lėtai ritasi per Kanarų La Palmos salą. Sekmadienį išsiveržęs pusę amžiaus snaudę Kumbre Viechos ugnikalnis, regis, nė neketina nurimti.

Ispanijos La Palmos saloje išvakarėse išsiveržus ugnikalniui, išspjauta lava sunaikino apie 100 namų ir privertė tūkstančius žmonių palikti savo namus, pirmadienį pranešė vietos valdžia. „Lig šiol esame evakavę 5 tūkst.

Ispanijos Kanarų salose išsiveržęs Kumbre Vjechos ugnikalnis toliau spjaudė lavą, pelenus ir didžiulius dūmų debesis, sunaikino apie dvi dešimtis namų, o iš pavojingų vietovių turėjo evakuotis apie 5 000 gyventojų, pirmadienį pranešė tarnybos. Vulkanas išsiveržė sekmadienį po kelias dienas trukusios suintensyvėjusios seisminės veiklos. Vėliausias ankstesnis Kumbre Vjechos išsiveržimas įvyko prieš 50 metų.

Indonezijos aktyviausias Merapio ugnikalnis pirmadienį išsiveržė ir išspjovė į padangę pelenų debesį, o šlaitais tekėjo iš kraterio besiveržianti iki raudonumo įkaitusi lava. Per paryčiais driokstelėjusius sprogimus įkaitusių dujų ir pelenų debesys nuslinko už 3,5 km atstumu nuo griaudėjančio ugnikalnio, o vietos gyvenvietės buvo apgaubtos pilkų pelenų. Vykdyti evakuaciją neplanuojama, o pranešimų apie nukentėjusiuosius nebuvo gauta.

Daugiau kaip 2 tūkst. žmonių turėjo skubiai trauktis ugnikalniui netoli Filipinų sostinės pradėjus spjaudyti nuodingas dujas, šeštadienį pranešė pareigūnai. Iš vaizdingo ežero viduryje esančio Taalio ugnikalnio jau kelios dienos veržiasi sieros dvideginis. Dujos susitelkė į tirštą, Saulę temdančią miglą virš Manilos ir kelių aplinkinių provincijų; pareigūnams teko skelbti įspėjimus dėl pavojaus sveikatai. Mažiausiai 2,4 tūkst.

Islandijoje vienas užkietėjęs drono pilotas nusprendė paskraidyti virš besiveržiančio ugnikalnio. Nors bandymas nepasisekė ir jis neteko brangios įrangos, jam pavyko užfiksuoti įspūdingą susidūrimą su lava. Iš Islandijos Reikjaneso pusiasalyje kovo pabaigoje išsiveržusio ugnikalnio tekančios lavos upės kaitina ne tik apylinkes, bet ir ugnikalnį užfiksuoti norinčių fotografų bei operatorių kraują.

Pragaras Žemėje, tačiau neįtikėtino grožio. Taip galima apibūdinti jau daugiau nei du mėnesius prie Islandijos sostinės Reikjaviko lava besispjaudantį ugnikalnį. Burbuliuojančios raudonos lavos upės teka iš plyšio netoli Fagradals-fiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje. Tai – pirmas ugnikalnio išsiveržimas šiame pusiasalyje per daugiau nei 900-us metų. Galiūnas čia atbudo po vasario 24-ąją netoli Reikjaviko įvykusio beveik šešių balų žemės drebėjimo.

30 tūkstančių gyventojų turėjo palikti Gomo miestą Kongo Demokratinėje Respublikoje, dar apie pusė tūkstančio namų – sunaikinta – tokią žalą patyrė vietiniai gyventojai po to, kai išsiveržė vienas galingiausių ugnikalnių pasaulyje. Yra ir žuvusių. 68-erių Ernestine šeštadienio vakarą neteko vyro, kai šalia du milijonus gyventojų turinčio Gomo miesto išsiveržė Niragongo ugnikalnis.

Kongo Demokratinėje Respublikoje stūksančiam Niragongo ugnikalniui šeštadienį išsiveržus nutrūko elektros tiekimas kaimyniniame Gomos mieste, o dalis gyventojų pradėjo evakuotis ir trauktis netoliese esančios sienos su Ruanda link, pranešė ten esantis naujienų agentūros AFP korespondentas ir vietos pareigūnai. Šiaurės Kivu provincijos, kurios sostinė yra Goma, karinis valdytojas „patvirtino Niragongo ugnikalnio išsiveržimą... apie 19 val.“ vietos (21 val. Lietuvos) laiku.

Balandžio viduryje spjaudytis pradėjęs Pakajos ugnikalnis Gvatemaloje, Centrinėje Amerikoje vis dar aktyvus. Per 30 kilometrų nuo Gvatemalos miesto nutolęs ugnikalnis yra vienas aktyviausių Centrinėje Amerikoje, tad vietinių toks vaizdas jau nestebina. Ir prie ugnikalnio jie ateina ne pasigėrėti vaizdu, o paprašyti Dievo malonės.    Gyventoja Maribel Cruz sako: „Atėjome paprašyti, kad pandemija ir šis ugnikalnio aktyvumas pagaliau baigtųsi.

Nedidelėje Karibų jūros Sent Vinsento saloje išsiveržęs vulkanas, užpylęs gretimus kaimelius pelenais, vis dar kelia nerimą. Palydovu užfikstuota, kokį poveikį išsiveržimas padarė visai pakrantei. Fotografijos prieš ir po vulkano išsiveržimo rodo pelenus, užklojusius visą gyvenvietę ir jos apylinkes. Pelenų sluoksnis išsiveržimo dieną pakilo iki 10-ies kilometrų aukščio, o jo storis kai kuriose dalyse siekė 20 centimetrų.

Karibų jūroje, ramią San Vincento salą supurtė, dešimtmečius snaudusio ugnikalnio išsiveržimas. Kilus panikai, evakuotis liepta tūkstančiams vietos gyventojų, o virš salos pakibo šešių kilometrų aukščio įkaitusių dūmų ir pelenų debesis. Ramioje Karibų jūroje esančioje Sent Vinsento saloje valstybėje, Sufrieru vadinamas ugnikalnis driokstelėjo po daugiau nei keturiasdešimties metų pertraukos. Užfiksuoti jau trys sprogstamieji išsiveržimai į atmosferą išspjovę milžinišką pelenų ir dūmų stulpą.

Islandijoje gyvenantis 26-erių lietuvis Deividas Matkevičius šiuo metu užsiima fotografija ir yra ledynų gidas. Tačiau ledynų šalčio vaikinui nepakako – kovo 19-osios naktį, prieš einant miegoti, 22 valandą sužinojo, kad išsiveržė Geldingadaluro ugnikalnis Reykjanes pusiasalyje. Laikrodžiui mušant vidurnaktį, vaikinas su draugu išsiruošė į naktinį žygį.

Prieš pusantros savaitės Islandijoje prasiveržęs ugnikalnis šalies gyventojams vis dar tikra pramoga pandemijos metu. Kviečiame pasigrožėti kunkuliuojančios lavos šokiu ir karštomis magmos upėmis, kurios prie ugnikalnio traukia tūkstančius smalsuolių. Kava gamtoje – puiku. Bet ar kada gėrėte kavą prie besispaudančio ugnikalnio? Tai, kas dabar vyksta Islandijoje – kitaip nei stebuklu nepavadinsi.

Mes visai neseniai gyvename pačiu saugiausiu metu visos žmonijos istorijoje. Žinoma, pastaruoju metu yra pastebimas diktatoriškos politikos sugrįžimas, daugelis pačių didžiausių planetos problemų vis dar neišspręstos, o per pastaruosius siaubingus metus mirė daugybė mylimiausių pasaulio garsenybių. Nepaisant to, antrasis XX a. dešimtmetis buvo nuostabus metas gyventi.

Įspūdingi vaizdai iš Islandijos, kur nubudo 900 metų snaudęs ugnikalnis. Į burbuliuojančias raudonos lavos upes paspoksoti atvyko šimta į žmonių, o kai kurie smalsuoliai ant lavos net išsikepė dešrelių. Pragaras Žemėje, – taip galima apibūdinti šį išsiveržusio ugnikalnio vaizdą Islandijoje. Vos už 40-ies kilometrų nuo Islandijos sostinės Reikjaviko esantis ugnikalnis spjaudytis lava pradėjo dar penktadienį.

Mirtis nėra labai laukiama. Dauguma natūralių mirčių yra daugiau ar mažiau neišskirtinės, tačiau retkarčiais gamta gali būti žiauri ir neįtikėtinai šiurpi. Tada mokslas gauna sunkią užduotį išnarplioti, kas tokią mirtį sukėlė, žingsnis po žingsnio. Čia pateikiami penki tikrai baisūs, keisti, netikėti ir gana greiti būdai iškeliauti anapilin, ir jų šiurpūs moksliniai paaiškinimai. Todėl, jeigu esate silpnesnių nervų, dabar pats laikas grįžti atgal.

Vos už 40 km nuo Islandijos sostinės Reikjaviko penktadienį vakare išsiveržė 900 metų neveikęs ugnikalnis, raudonai nušvietęs nakties dangų. Iš plyšio netoli Fagradalsfiadlio kalno Reikjaneso pusiasalyje Islandijos pietvakariuose šeštadienį toliau liejasi burbuliuojančios raudonos lavos srautai, rodo iš pakrančių apsaugos sraigtasparnio nufilmuoti vaizdai. Iš išsiveržimo vietos, esančios netoli turistų pabėgto geoterminio SPA „Blue Lagoon“, taip pat kyla melsvų dujų debesys.

Reta galimybė pamatyti ir išgirsti alsuojantį ir lava besispjaudantį ugnikalnį iš labai arti. Neįtikėtinus Kamčiatkos Kliūčių ugnikalnio vaizdus užfiksavo nutrūktgalviai keliautojai – rizikuodami savo gyvybėmis jie prisiartino prie pat verdančio kraterio. Alsuojančio ugnikalnio kraterio vaizdas ir garsas – išties įspūdingi. O šiuos vaizdus nufilmavę žmonės, panašu, išties pametę galvas.

Tolimuosiuose Rytuose išsiveržė vienas aukščiausių ugnikalnių pasaulyje. Kamčiatkoje, raudonos lavos upes stebintys mokslininkai pasidalino įspūdingais išsiveržimo vaizdais. Ledynų sukaustytoje Kamčiatkoje šiomis dienomis tikrai karšta. Ten dirbantiems mokslininkams pavyko užfiksuoti kaip išsiveržia aukščiausias aktyvus Euroazijos ugnikalnis – Kliučių Sopka. Tiesa, šiuo metu lava veržiasi ne 4800 metrų ugnikalnio viršūnėje, bet viename iš šlaitų, beveik dviem kilometrais žemiau.

Prie sniego valymo nuo gatvių ir mašinų pripratęs bene kiekvienas. O Sicilijos gyventojų kasdienybė – tamsios pelenų krūvos už lango. Į rankas pasiėmę šluotas ir kibirus, Katanijos ir aplinkinių miestelių gyventojai valo pelenų krūvas, atsiradusias po Etnos išsiveržimo. Ugnikalnis išspjovė juodus vulkaninius pelenus ir padengė kelis salos miestus. Pastaruoju metu specialistai stebi padidėjusį ugnikalnio aktyvumą. Praėjusį trečiadienį Etna dangų apšvietė sprogimais, lavos fontanais ir pelenais.

Pačiuose Rusijos rytuose, Kamčiatkos pusiasalyje esančio Tolbačiko ugnikalnio viršūnėje, Sankt Peterburgo universiteto mokslininkai atrado keistą naują mineralą. Mineralas, pavadintas petrovitu, buvo aprašytas žurnale „Mineralogical Magazine“. Mėlynas mineralas buvo rastas daugiau kaip prieš du dešimtmečius, tačiau tik neseniai atlikta mineralo struktūros analizė atskleidė, kad jo atomai yra išsidėstę neįprasta tvarka. Petrovitas yra sudarytas iš deguonies, kalcio, natrio, sieros ir vario.

Indonezijoje išsiveržė legendinio Krakatau „vaiku“ vadinamas ugnikalnis, į dangų išspjovęs 500 metrų aukščio pelenų stulpą. Tai yra ilgiausiai fiksuojamas ugnikalnio aktyvumas nuo jo galingo išsiveržimo 2018 metais, kuomet kilo mirtinas cunamis, šeštadienį pranešė mokslininkai. Indonezijos vulkanologijos ir geologinių nelaimių prevencijos centro įrengtose vaizdo stebėjimo kamerose matyti, kaip penktadienio vakarą iš ugnikalnio veržiasi lava.

Indonezijoje išsiveržė aktyviausias Merapio ugnikalnis. Išsiveržimas truko daugiau nei septynias minutes ir buvo girdimas net už 30-ies kilometrų. Didžiulis išsiveržęs vulkaninių pelenų srautas privertė valdžią imtis veiksmų – uždarytas tarptautinis oro uostas Javos saloje, rašo naujienų portalas dw.com. Ugnikalnis Indonezijoje išsiveržė ankstų antradienio rytą. Į orą pakilo net 6 kilometrų aukščio dūmų ir pelenų debesis.

Filipinuose milijonams žmonių pavojų keliantis Taalio ugnikalnis ir toliau spjaudosi pelenais bei lava. Su nuožmia stichija susidūrė ir ten gyvenanti lietuvių pora. Vos už 40-ies kilometrų nuo ugnikalnio įsikūrę mūsų tautiečius labiausiai nustebino viską nuklojęs vulkaninių pelenų sluoksnis. Nykštukinis, tačiau labai pavojingas, – Taalio ugnikalnis Filipinų gyventojams ramybės neduoda jau trečią dieną.

Netoli Filipinų sostinės esantis Taalio ugnikalnis pirmadienį liejo lavą ir toliau spjaudė pelenus bei įkaitusius garus, privertusius evakuotis aplinkinių kaimų gyventojus ir uždaryti Manilos tarptautinį oro uostą, biurus bei mokyklas. Į pietus nuo Manilos esantis ugnikalnis išsiveržė sekmadienį, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones arba padarytą didelę žalą kol kas nebuvo.