tyrimai

Daugiau nei milijardo žmonių daugiau kaip pusšimtyje valstybių ir teritorijų paprašyta likti namuose, jų vyriausybėms kovojant su pasaulį apėmusia koronaviruso pandemija. Tuo tarpu medikai ligoninėse kovoja su sergančiais pacientais už jų gyvybes.  Taip pat koronavirusas vis stipriau įsisuka ir Lietuvos gydytojų gretose. Ne viena ligoninė apribojusi savo veiklą, o kontaktą turėję asmenys – izoliuoti.

Biržų rajono savivaldybė antradienio rytą pranešė apie naujus 9 atvejus rajone. „Kovo 24-osios rytą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentas informavo, kad Biržų rajone nustatyti dar 9 koronavirusu sergantys asmenys“, – pranešama savivaldybės tinklalapyje. Visų biržiečių prašome atidžiai laikytis karantino sąlygų: saugoti save ir kitus, jausti atsakomybę už kito žmogaus gyvybę ir sveikatą.

Vis grėsmingiau į Lietuvą žengiant koronavirusui, šalies medikai su užsikrėtusiais pacientais tebedirba plikomis rankomis – trūksta tiek apsauginių kaukių ar respiratorių, pirštinių ar kostiumų. Ypač sunku – šeimos gydytojams, pastarieji priversti patys iš po ranka esančių medžiagų – plastiko butelių, ar popierinių rankšluosčių gamintis kaukes ar kitokias veido apsaugas. Specialistai sako, esą dažnu atveju savadarbės kaukės yra tiesiog psichologinė apsauga, bet nuo realios grėsmės vargiai saugo.

Lietuvoje aštuntoji visuotinio karantino diena. Užsikrėtusiųjų Covid-19-a infekcija jau daugiau nei pusantro šimto. Toliau nerimą kelia sergantys medikai, kurių skaičiai nuolat auga – šimtai medikų priversti karantinuoti dėl kontaktų su užkrėstais. Anot specialistų, jei situacija nesikeis greitai, balandžio pabaigoje atvejus skaičiuosime ne šimtais, o tūkstančiais. Koronavirusas vis stipriau įsisuka gydytojų gretose.

Amerikiečiai ir prancūzai skelbia radę vaistus, kurie gali išgelbėti nuo mirties dalį ypač sunkia koronaviruso forma sergančių žmonių. Tokie vaistai buvo parduodami ir Lietuvos vaistinėse, tačiau paaiškėjus žiniai, kad jie gali padėti sunkiems ligoniams, prekyba jais sustabdyta. Tuo metu dar paaiškėjo, kad Vilniuje amerikiečiams yra gaminami koronaviruso reagentų komponentai, kai Lietuva mėnesį testus taupo iš ieško po visą pasaulį, kur jų gauti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama supaprastinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir patogumą gyventojams, daugelį jų perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojai elektroninės sveikatos portale esveikata.lt, saugiai save identifikavę, galės greitai ir patogiai, neišvykdami iš namų, peržiūrėti savo laboratorinių tyrimų atsakymus dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19), rašoma pranešime žiniasklaidai.

O kiek gi iš viso didžiųjų miestų ligoninės pasirengusios priimti koronavirusu užsikrėtusių pacientų? Ir kas nutiktų, jei ligoniai nebetilptų į gydymo įstaigų palatas? Skirtingų miestų ligoninės vardija įvairius skaičius, kiek lovų yra parengusios COVID-19 pacientams, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Lietuvos ligoninių pajėgumų neatskleidžia. Užtat ministerija skelbia, kad medikams jau užsakė milijonus apsauginių priemonių, kurios Lietuvą turėtų pasiekti po poros savaičių.

Lietuvoje greitai bus galima atlikti 4 tūkst. koronaviruso tyrimų per dieną, teigia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas. Jis sako, kad netrukus Klaipėdos ir Vilniaus laboratorijose bus sumontuota ir naujos įrangos tyrimams.   „Pajėgumas galėtų būti ne mažiau kaip 4 tūkst. tyrimų per dieną, nevertinant tų dar papildomų rezervų, kuriuos dar turime mintyse ir esant reikalui galėtum dar praplėsti (tyrimus  – BNS). Tie 4 tūkst.

Lietuvos kariuomenėje nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai. Virusas nustatytas vienam civiliam darbuotojui ir vienam kariui iš Nyderlandų Karalystės, rašoma pranešime spaudai. Visi kontaktus galimai turėję darbuotojai ir kolegos izoliuoti namuose arba dalinio teritorijoje esančiose specialiose patalpose. Darbuotojas ir karys yra gydomi civilinėje gydymo įstaigoje, jų darbo vietos dezinfekuotos.

Lietuvoje tėra likę 700 reagentų koronaviruso tyrimams, todėl sekmadienį gali būti tiriami ne visi ėminiai iš mobiliųjų koronaviruso patikros punktų, sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas.  „Dalis jų bus išnaudoti šiandien (sekmadienį – BNS), o rytoj labai tikimės, kad bus naujų (reagentų - BNS). To tyrimų sustojimo gal ir iš viso tada nebus.

Lietuvoje kol kas ištirta 2086 ėminių dėl koronaviruso, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Kiek patikrinta gyventojų nėra aišku, nes vienam asmeniui tyrimas gali būti daromas kelis kartus.  Šeštadienį buvo ištirta 384 ėminių.  SAM nurodo, kad dabar vienas asmuo koronavoirusą gydosi izoliuotas namuose.

Mobilūs koronaviruso patikros punktai Klaipėdoje ir Kaune sekmadienį priims tik po 20 žmonių, kurie bus sunkesnės būklės, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).   „Dirbs tausojančiuoju režimu, tai reiškia, kad Klaipėdoje ir Kaune dirbs po vieną punktą, nuo 8 val. iki 12 val., po vieną pamainą“, – BNS sakė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė, laikinai vykdanti ministerijos kanclerio funkcijas Odeta Vitkūnienė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada, jog gavus reagentų, tyrimai dėl koronaviruso bus plečiami iki 10 tūkst. per dieną.   „Jeigu viskas pavyks su reagentais (...) tuos pajėgumus turėsime labai didelius. Kalbėsime apie net ir virš 10 tūkst. bus galima atlikti (tyrimų – BNS), o gal net ir daugiau per parą“, – šeštadienį LRT laidai „Dienos tema“ teigė ministras. Pasak jo, dabar laboratorijose galima atlikti iki 1,5 tūkst. tyrimų per parą. „Bus pasitelkiama papildoma įranga.

Lietuvoje ir toliau augant koronavirusos užsikrėtimų skaičiui, miestų savivaldybės griebasi papildomų priemonių, norėdamos sustabdyti COVID-19 klastingo viruso plitimą. Štai Vilniaus miesto savivaldybė meras prakalbo, kaip vyksta valdžios įstaigų veikla karantino metu, kokių priemonių buvo imtasi, siekiant apsisaugoti nuo šio viruso.

Lietuvoje patvirtinti jau daugiau nei 40 koronaviruso atvejų. Ketvirtadienį COVID-19 rastas dviejų uostamiesčio gyventojų organizme. Aiškėja, kad vienas asmuo iš Norvegijos grįžo dar prieš keturias savaites, tad ilgą laiką lankėsi tiek parduotuvėse, tiek kitose viešose įstaigose. Neramios naujienos ir iš Ukmergės. Čia užsikrėtė miesto ligoninėje dirbantis medikas – uždarytas visas skubios pagalbos skyrius.

Vilniuje pradėję veikti mobilieji punktai koronaviruso ėminiams tirti jau priima pirmuosius žmones. Vienas jų – vilnietis Povilas, tyrimą atlikęs ketvirtadienį Savanorių prospekte esančiame punkte. Vaikinas teigia, kad procedūra, nors ir nemaloni, trunka vos porą minučių. Vienintelis jį nustebinęs dalykas, – kad niekas neinformavo, kaip jį pasieks informacija, ar tyrimo rezultatas teigiamas, ir kaip reikės elgtis po to.

Santaros klinikų, Kauno klinikų, Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijos nuo šiandien jau yra pasiruošusios atlikti tyrimus dėl naujojo koronaviruso infekcijos (COVID-19) nustatymo ir šiandien jau atlieka pirmuosius tyrimus. Taip startuoja naujų laboratorijų veikla.

Koronaviruso susirgimų augimas iškėlė svarbų klausimą dėl šio klastingo viruso tyrimų atlikimo tvarkos. Tuo metu profesorius Vytautas Kasiulevičius neabejoja, kad testavimo apimtys turėtų būtų kur kas didesnė.

Dešimtyje savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos – bus įkurti mobilūs punktai, kuriuos savarankiškai atvykusiems pacientams bus atliekami tyrimai dėl naujojo koronaviruso (COVID-19). Tokį sprendimą šįryt pasirašė valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Eksperimentinės vakcinos nuo naujojo koronaviruso dozė kovo 16-ąją bus suleista pirmajam savanoriui, taip pradedant tokios vakcinos klinikinius tyrimus, naujienų agentūrai „Associated Press“ pranešė JAV vyriausybės atstovas. Šiuose klinikiniuose tyrimuose Sietlo institute „Kaiser Permanente Washington Health Research Institute“ dalyvaus 45 jauni, sveiki savanoriai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvoje patvirtinti dar du nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai. Abu asmenys – grįžę iš užsienio, abu izoliuoti ir gydomi Vilniuje, Santaros klinikose. Patikslinama, kad vienas asmuo grįžęs iš Ispanijos, kitas – iš Vokietijos.  Dėl šių naujų atvejų pradėti epidemiologiniai tyrimai. Taigi Lietuvoje patvirtinta šiuo metu 14 COVID-19 atvejų. Visi jie – įvežtiniai.

Per pastarąją parą nuo naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos Italijoje mirė 368 žmonės – rekordinis skaičius per parą, pranešė šalies civilinės gynybos tarnybos vadovas Angelo Borrelli. Iš viso iki šiol COVID-19 pasiglemžė 1809-ių Italijos gyventojų gyvybes.

Lietuvoje jau patvirtini šeši koronaviruso atvejai. Tuo metu kai šalyje jaučiama baimė dėl gyvybes nusinešančio viruso, specialistai vis daugiau kalba apie tai, kad reikia didinti tyrimų skaičių. Vilnietį Ąžuolą taip pat papiktino koronaviruso tyrimų tvarka sostinėje. Mat nors vaikinas ir nesilankė užsienio šalyse, jį pradėjo varginti aukšta temperatūra ir kosulys. Internete vaikinas pasakojo, kad ištirti, ar jis neserga koronavirusu, specialistai taip ir neskubėjo.

Tikrinimo apimtis dėl naujojo koronaviruso Lietuvoje reikia didinti mažiausiai dvigubai, teigia Vilniaus Universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius. „Aš galvoju, kad būtų protinga didinti mažiausiai du kartus, geriausiai – tris“, – penktadienį BNS sakė V. Kasiulevičius. „Dabar mes esame atlikę per 300 testų, turėtume būti bent 1000 padarę“, – kalbėjo jis.

Lietuvoje antradienio vakarą patvirtinti du nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bendrą jų skaičių šalyje išauginę iki trijų, pranešė Vyriausybė.  Pasak pranešimo, du nauji koronaviruso atvejai patvirtinti antradienį 22 val. Daugiau detalių nepateikiama.  Kovo 11 dieną, trečiadienį, Vyriausybėje vyks trumpoji spaudos konferencija, kurios metu žadama pateikti daugiau informacijos žiniasklaidai ir visuomenei.

Lietuvoje naujų koronaviruso atvejų nėra nustatyta, antradienį ištirti šeši mėginiai buvo neigiami, praneša Vyriausybė.  Laukiama rezultatų dėl devynių mėginių (jie pradėti tirti).  Iš viso Lietuvoje atlikti 281 tyrimai dėl koronaviruso, vienintelis atvejis buvo patvirtintas vasario 28 dieną šiaulietei, grįžusiai iš Italijos. Šiuo metu Lietuvoje stebimi daugiau kaip 5,5 tūkst. žmonių, kurie grįžo iš viruso labiausiai paveiktų teritorijų užsienyje.

Lietuvoje naujų koronaviruso atvejų nėra nustatyta, šeštadienį buvo ištirti septyni mėginiai, pranešė Vyriausybė. Iš viso iki šiol dėl koronaviruso atlikti 254 tyrimai, vienintelis atvejis buvo patvirtintas vasario 28 dieną šiaulietei, grįžusiai iš Italijos. Vyriausybė šeštadienį pranešė, kad atlikus pakartotinį tyrimą jos ėminys vis dar yra teigiamas. Šiuo metu Lietuvoje stebimi daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, kurie grįžo iš viruso labiausiai paveiktų teritorijų užsienyje.

Lietuvoje naujų koronaviruso atvejų nėra nustatyta, tiriami penki mėginiai, šeštadienio rytą pranešė Vyriausybė. „Laukiama rezultatų dėl penkių mėginių“, – rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai. Iš viso iki šiol ištirti 247 mėginiai, vienintelis atvejis buvo patvirtintas vasario 28 dieną šiaulietei, grįžusiai iš Italijos. Šiuo metu Lietuvoje stebimi daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, kurie grįžo iš viruso labiausiai paveiktų teritorijų užsienyje.

Lietuvos Vyriausybė penktadienio vakarą pranešė, kad šalyje naujų koronaviruso atvejų nėra. Iš viso iki šiol ištirti 247 mėginiai, vienintelis atvejis buvo patvirtintas vasario 27 dieną iš Italijos grįžusiai šiaulietei.  Penktadienį buvo atlikti aštuoni tyrimai.  Pasaulyje koronavirusas nustatytas 92 šalyse. Nuo jo mirė daugiau kaip 3400 žmonių.

Penktadienio ryto duomenimis, naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų Lietuvoje nenustatyta. Ketvirtadienį ištirti aštuoni mėginiai, penktadienį laukiama keturių mėginių tyrimų rezultatų. Iki šiol iš viso atlikti 239 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje stebima 5175 žmonių būklė, keliavusių teritorijose, kur koronavirusas yra išplitęs.

Naujų koronaviruso atvejų Lietuvoje antradienio vakarą neužfiksuota. Kaip BNS informavo premjero atstovas Skirmantas Malinauskas, vėlų antradienio vakarą gauti devynių mėginių rezultatai yra neigiami. Jis taip pat teigė, kad kol kas naujų mėginių nepaimta. Iš viso šiuo metu ištirta 215 mėginių. Iki šiol vienintelis koronaviruso atvejis patvirtintas praėjusį penktadienį Šiauliuose iš Italijos grįžusiai moteriai. Pasaulyje užfiksuota per 92,8 tūkst.

Austrijos bankas „Anglo Austrian Bank“ (ankstesnis pavadinimas – „Meinl Bank“) inicijuoja savo bankroto procedūrą. Šis bankas, kaip atskleidė pernai rudenį publikuotas „Sienos“ ir partnerių tyrimas, padėjo Vladimirui Antonovui iš „Snoro“ banko išvesti apie 11 mln. eurų, bei buvo pasitelktas tuštinant kitų bankų Ukrainoje ir Latvijoje iždus.

Naujų koronaviruso atvejų antradienio pavakarę Lietuvoje nenustatyta. Kaip BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė Lina Bušinskaitė, penki naujausi mėginiai dėl kiniško koronaviruso yra neigiami. Pasak L. Bušinskaitės, šiuo metu tiriami nauji devyni ėminiai. „Dabar pradėti tirti devyni ėminiai, jų rezultatai bus vėliau vakare“, – teigė L. Bušinskaitė. Iš viso šiuo metu ištirti 206 mėginiai.

Laboratorijoje pirmadienio rytą dėl koronaviruso tiriama 15 ėminių, naujų patvirtintų atvejų nėra, pranešė Vyriausybė.   Naujienų portalas primena, kad vėlų sekmadienio vakarą paaiškėjo 13 koronavirusu įtariamų mėginių rezultatai. Naujų koronaviruso atvejų nėra. Kaip praneša Visuomenės informavimo tarnyba, 22 val. duomenimis ištyrus mėginius dėl koronaviruso naujų atvejų nėra.

Šeštadienį ištyrus 26 mėginius dėl koronaviruso naujų atvejų nenustatyta, praneša Vyriausybės atstovai. Iki šiol Lietuvoje patvirtintas vienintelis koronaviruso (COVID-19) atvejis (patvirtinta 2020-02-28 4.00 val.). Vasario 29 d. 22.00 val. naujausi duomenys: Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 1 (patvirtinta 2020-02-28 4.00 val.

Paskutiniu etapu ištirta 14 ėminių dėl koronaviruso (COVID-19) – visi neigiami. Kitu etapu bus tiriami 26 ėminiai. Tarp jau ištirtų ėminių yra šiaulietės, kuriai pirmajai nustatytas koronavirusas, artimųjų ėminiai. Augantis laboratorinių tyrimų skaičius susijęs su tikrinamais jau nustatytojo viruso nešiotojo kontaktais, taip pat ir kitais pagalbos besikreipiančiaisiais ir rizikos kriterijus atitinkančiaisiais asmenimis.

Tyrimais įrodyta, kad dėl netinkamos mitybos gresia ne tik nutukimas, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, bet ir regėjimo ligos ar net visiškas apakimas. Gausus perdirbtos mėsos, kepto maisto ir cukraus vartojimas gali privesti ne tik prie antrojo tipo cukrinio diabeto, bet ir tokių regėjimo ydų kaip glaukoma, katarakta, su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracija (AMD) ir diabetinė retinopatija, kuri yra viena iš pagrindinių žmonių aklumo priežasčių.

Aukšto lygio radioaktyvios atliekos, kurios dar dabar talpinamos į specialius konteinerius ir užkasamos po žeme, manoma, iširs greičiau, nei planuota. Tai turėtų turėti rimtų pasekmių ne tik ekologijai, tačiau ir žmogaus sveikatai. Apie tai anksčiau nebuvo net susimąstoma. Vien JAV radioaktyvios atliekos šiuo metu sudaro daugiau nei 90 tūkst. metrinių tonų (apie 9 mln. kilogramų), rašoma portale iflscience.com. Šis skaičius per artimiausius dešimtmečius turėtų išaugti iki 140 tūkst.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino – prekybos tinkle „Maxima“ buvo prekiauta salmonelėmis apkrėsta šviežia mėsa. Tarnyba sako, kad prekybos centras keletą dienų delsė juos apie tai informuoti. Po atlikto tyrimo taip pat aiškėja, kad neįmanoma nustatyti, kokiems gaminiams ir kiek buvo naudota užkrėstos mėsos. Tiesa, žmonių skundų dėl apsinuodijimų mėsa nėra sulaukę.

Pirmadienį Skuodo gyventojai kaip reikiant sunerimo – socialinėje erdvėje pasidalinus galimai užteršto Bartuvos upelio nuotrauka, kilo nemenkas pasipiktinimas, esą tai dar vienas rimtas taršos skandalas Lietuvoje. Socialinėje erdvėje pasidalinta nuotrauka liudija, kad į upelį atitekėjo neaiškios kilmės medžiagos. Susirūpinimą kelė ir tai, kad šalia teršalų ramiai plaukiojo vandens paukščiai.

Vasario mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Kauno klinikų specialistai pradės naują tyrimą, kuriuo sieks nustatyti lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą tarp 25–64 metų amžiaus kauniečių. Keli tūkstančiai tyrimo dalyvių bus parinkti atsitiktine tvarka. Širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir antro tipo cukrinis diabetas yra labiausiai paplitusios lėtinės neinfekcinės ligos, kuriomis serga Lietuvos gyventojai.

Vilnius ir Kaunas nepasidalija… naujagimių. Tiksliau, naujagimių retų ligų tyrimų, už kuriuos pinigus moka valstybė ir kuriuos jau kone pusšimtį metų atlieka viena vienintelė įstaiga – Vilniaus Santaros klinikos. Kauno klinikos tuo piktinasi: esą atlikti genetinius tyrimus puikiausiai galėtų ir jos specialistai. Naujas sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas tam atriša rankas, tačiau tuo nepatenkinta jau Santaros klinikų vadovybė.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymo projektas, kas turėtų atlikti visuotinį naujagimių retų ligų tyrimą, įžiebė nesutarimus tarp Vilniaus ir Kauno universitetinių klinikų. Vilniaus universiteto Santaros klinikų, kur nuo 1975 metų atliekami tokie tyrimai, medikai teigia, kad šių tyrimų negalima skaidyti, nes toks žingsnis būtų neefektyvus ir žalingas.

Kanados privačių duomenų apsaugos tarnybos pradėjo tyrimą dėl kibernetinio saugumo incidento, vienai medicinos tyrimų laboratorijai antradienį pranešus apie galimą iki 15 mln. kanadiečių pacientų – tai yra, beveik pusės šalies gyventojų – duomenų vagystę.

Lietuvos poliklinikose ir ligoninėse klesti neteisėtos priemokos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija tikina, kad pacientams reikia papildomai mokėti už tyrimus, už vaistus ar kitas procedūras, nors už šias paslaugas pinigus skiria ligonių kasos. Pasirodo, kai kurios gydymo įstaigos dvigubai uždirba gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Valdančiųjų siūlomas mokestis prekybininkams nuguls ant eilinių gyventojų pečių – skelbia prekybos įmonių asociacijos užsakymu atlikti tyrimai. Esą įvedus mokestį, brangs maisto produktai, o dėl to nukentės skurdžiausiai gyvenantys žmonės. Valdantieji tokias kalbas ir tyrimus vadina spekuliacija – esą stambiausi prekybininkai mokesčius turės sumokėti savo, o ne gyventojų sąskaita. Valdančiųjų noras pažaboti stambiųjų įmonių apetitą gali atsisukti bumerangu.

Nors Klaipėdos valdininkų užsakyti tyrimai lapkričio pradžioje parodė, kad chromo koncentracija vieno uostamiesčio daugiabučių kvartalo dirvožemyje normas viršijo 12 kartų, pakartotinus tyrimus atlikę Visuomenės sveikatos centro specialistai chromo čia jau neberado. Šio pavojingo sunkiojo metalo kiekis normų neviršija ir kituose tyrimuose – čia mokyklą bei darželius lankančių vaikų kraujyje bei šioje teritorijoje žmonių užaugintose daržovėse.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) nuolat analizuoja įvairių institucijų atliktų aplinkos tyrimų rezultatus ir vertina  gaisro galimą poveikį gyventojų sveikatai. Padangų gaisro Alytuje metu laboratoriniais tyrimais aplinkos ore, dirvožemyje aptiktos 32 pavadinimų cheminės medžiagos, o karvių piene, žolėje, želmenyse – dioksinų.

Klaipėdoje chromu užterštoje teritorijoje STOP juostomis mokyklų ūkvedžiai tveria stadionus ir vejas. Taip elgtis juos verčia sveikatos specialistų pateikti tyrimų rezultatai, kurie skelbia, kad visas gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame stovi mokykla ir trys darželiai, užterštas chromu. Čia gyvenantys žmonės pasimetę – tiria savo vaikų kraują bei privačiuose sklypuose užaugintą derlių.