tv3 žinios

Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo šalis dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka bando įsiteikti Donaldui Trumpui ir seka Vladimiro Putino pėdomis. Po derybų su amerikiečiais paleido iš savo kankinimo kamerų tris politinius kalinius – du baltarusius ir vieną amerikietį. Jie slapčia atgabenti į Vilnių. Baltieji rūmai mainais A. Lukašenkai esą nieko neduoda, o V. Putinas susigrąžins iš JAV kalėjimo patyrusį programišių ir kriptovaliutų specialistą.

Į paskutinę kelionę palydėtas gesindamas gaisrą žuvęs Gargždų ugniagesys Rolandas Venslauskis. Atsisveikinti su kolega suvažiavo ugniagesiai iš visos Lietuvos. Ašaras braukė ir šeima, ir visiškai vyro nepažinoję eiliniai žmonės. Milžiniškai kolonai traukiant per miestelį, gargždiškiai sustojo pakelėse, emocijas sunkiai tramdė net policijos pareigūnai.  Gargždų bažnyčioje atsisveikinta su šią savaitę tragiškai gaisre žuvusiu šio miesto ugniagesiu Rolandu Venslauskiu.

Naujieji parlamentarai susirūpino Lietuvos pasirodymais Eurovizijoje – siūlo keisti Eurovizinės atrankos taisykles, nes, pavyzdžiui, kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui jau pabodo laukti Lietuvos pergalės „Eurovizijoje“. Politikas siūlo ieškoti būdų, kad dainos būtų kuo geresnės, o laimėtojai – pajėgūs parvežti pirmą vietą. Muzikos pasaulio atstovai tokius politiko pareiškimus vertina dvejopai, tačiau sutinka, kad dabartinė sistema, vargu, ar kada nors atneš eurovizinę pergalę.

Vilniuje remontuojamas automobilis „Maserati“ taip prispaudė vyrą, kad šis žuvo. Jį iš po prabangios markės automobilio ištraukė gelbėtojai.  Šiurpi nelaimė sostinės Viršuliškių skersgatvyje įvyko kiek po 22 valandos, pirmadienį. Specialiosioms tarnyboms paskambinęs vyras sakė, kad „Maserati“ prispaudė jo draugą, prašė iš karto atsiųsti ne tik medikus, bet ir gelbėtojus. Anot pagalbos prašiusio vyro, draugas jau buvo praradęs sąmonę.

„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui toliau atkakliai siekiant Seimo vicepirmininko kėdės, Saulius Skvernelis laido dviprasmiškas užuominas, kad greičiausiai R. Žemaitaičiui vietos Seimo valdyboje nebus. S. Skvernelis jau anksčiau yra sakęs, kad R. Žemaitaičio neskirs savo pavaduotoju, kol šis neišspręs teisinių problemų.  Vis dėlto konkretų sprendimą, kaip elgsis, S. Skvernelis vis dar laiko paslaptimi ir žada atskleisti prieš Seimo sesiją.

Nidoje – retas, nuostabaus grožio gamtos reiškinys. Dėl palankaus vėjo, besitaškančių marių bangų ir stipraus šalčio pakrantėje esantys medžiai ir suoliukai apsitraukė ledo sluoksniu, kurį dar labiau padabino kaipmat stingstantys varvekliai. Tiesa, ne visi žmonės gamtos menu grožisi. Vietiniai pastebi, jog kai kurie lankytojai nusifotografavę, ledo skulptūras ima niokoti.

Istorinė diena: Lietuva kartu su Latvija ir Estija sėkmingai sujungė savo elektros tinklus su žemynine Europa ir atsikratė energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šia proga į Vilnių švęsti suvažiavo kaimyninių šalių prezidentai, Europos sąjungos prezidentė ir komisarai.  Tuo metu Lietuvos bankas siūlo gyventojams sutaupyti tūkstančius eurų ir refinansuoti savo būsto paskolas.

Besaikis išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimas vaikams sukelia priklausomybę, šie negeba koncentruoti dėmesio, tampa apatiški, prastėja jų mokymasis. Todėl skaitmeninės etikos centras siūlo valdžiai drausti jų naudojimą ugdymo įstaigose. Prie iniciatyvos prisijungė 24 skirtingos organizacijos, kurios pritaria, kad mokyklose vaikams net pertraukų metu neturėtų būti leidžiama naudotis išmaniaisiais.  Švietimo ministrė neatmeta siūlymų, bet sako, kad mokykloms užteks tik rekomendacijų.

Po atidėliojimų ir vėlavimų duris atvėrė naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas. Prireikė net šešerių metų – nuo planuose gulėjusios idėjos iki oficialaus atidarymo. Tiesa, oro uosto terminalo statybos per keletą metų išbrango dešimčia milijonų. Dabar skaičiuojama, kad statybos ir naujų technologijų diegimas terminale atsiėjo 70 milijonų eurų. Tiesa, Vilniaus oro uosto keleiviai vardija, kad labiausiai tikisi ne trumpesnių eilių, o daugiau skrydžių ir naujų krypčių.

Neįprastas lenktyninis automobilis išvaizda nuo sportinių bolidų gal ir nesiskiria, tačiau gamybos technologija – visiškai nauja. Jis pagamintas iš perdirbtų ir tvarių medžiagų, o kuras – iš nuotekų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Sportinis automobilis, pagamintas iš tvarių medžiagų, perdirbtų šiukšlių ir antram gyvenimui prikeltų dalių, ir dar varomas vandeniliu iš nuotekų.

Lietuviai neatsistebi augančiomis vištų kiaušinių kainomis. Visame pasaulyje įsisiautėjęs paukščių gripas ir jo naikinami šimtai tūkstančių sparnuočių kainas kilstelės dar. Prekybininkai sako, kad kainų augimo prognozuoti negali. Kiaušinių kainos auga ir todėl kad daugelis prekybos centrų įsipareigojo neprekiauti pigesniais, narvuose laikomų vištų kiaušiniais.  Atėję į parduotuvę prie kiaušinių lentynų lietuviai stebisi į viršų šovusiomis kiaušinių kainomis.

Apie politikų jau ne kartą siūlytą 4 darbo dienų savaitės modelį prakalbo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Anksčiau profsąjungoms vadovavusi politikė sako, kad norint didesnio našumo, verslas darbuotojams turi duoti daugiau laiko poilsiui.  Tokį ministrės požiūrį verslo atstovas Andrius Romanovskis ironiškai vadina futurizmu, mat šalyje nesiliauja diskusijos apie BVP ir trūkstamus pinigus gynybai, o 4 darbo dienų savaitė ekonomikai esą pridarytų milijardinių nuostolių.

Klaipėdos teismas neleido beveik 2 milijonus eurų bankams bei giminaičiams neatiduodančiam Seimo nariui iš „Nemuno aušros“ Tomui Domarkui bankrutuoti. Anot teismo, parlamentaras tik apsimeta neturintis pinigų, o tuo metu gyvena prašmatnų gyvenimą – skraido po užsienio šalis, mokėjo tūkstančius už dukros mokslą, vengė apmokėti skolas, gyvena privačiame name, kurį nuomojasi iš savo tėvo įmonės.

Gripas per savaitę pasiglemžė dar 7 žmonių gyvybes. Iš viso šį, dar nesibaigusį rudens-žiemos sezoną jis pražudė 27 žmones – tiek kiek per visą praėjusį sezoną. Gydytojai sako, kad šiemet gripas „piktas“ – vos užklupęs smogia greitai ir stipriai. Ryte pirmus simptomus pajutęs žmogus jau vakare gali atsidurti ligoninėje dėl gripo sukeltų komplikacijų.  Vilniaus rajono poliklinikos druskų kambaryje kone visos vietos užimtos – siaučiant gripui vis daugiau žmonių ateina sustiprinti imunitetą.

Kol premjeras tyli ir nesako, iš kur paims gynybai trūkstamus milijardus, aktyvumą bando demonstruoti prezidentas. Gitanas Nausėda šią savaitę sukvietė verslo atstovus, kuriems pristatė savo idėjas, kur ieškoti pinigų. Tačiau susitikime nedalyvavo pagrindiniai sprendimų priėmėjai – premjeras ir finansų ministras.  Vis tik įdomu tai, kad kol gynybai pinigų nėra, panašus milijardų kiekis yra suplanuotas skirti vadinamajai žaliajai ekonomikai.

Artėjant amerikietiškojo futbolo „Superbowl“ finalui, pasauliniai prekių ženklai plačiai atveria pinigines ir ruošiasi sumokėti rekordines sumas už savo reklamą per žaidimo pertrauką – net 8 milijonus dolerių už 30 sekundžių. O kad užkariautų maždaug 120 milijonų žiūrovų širdis, kompanijos negaili pinigų žvaigždžių aktorių komandai – reklamose filmuojasi Matthew McConaughey, Davidas Beckhamas, Mattas Damonas ir kitos superžvaigždės. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Mainais už tolesnę paramą Ukrainai – Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas nori jos požeminių turtų. Ukrainos žemėje slypi anglis, uranas, litis ir retieji metalai, verti dešimčių trilijonų dolerių. O dalis šių iškasenų – okupuotose teritorijose, kurias reikėtų susigrąžinti. Kremlius neslepia nepasitenkinimo tokiais Vašingtono užmojais. Tuo pat metu aiškėja, kad Rusijos pasiuntiniai jau šniukštinėja vietos, kur galėtų susitikti Vladimiras Putinas su D. Trumpu.

Kasdien Lietuvoje apie 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o bendras sergančiųjų vėžiu skaičius Lietuvoje siekia 110 tūkstančių. Nors šalyje įdiegta nauja prevencinė sistema, skirta ankstyvajai diagnostikai, vos 45 procentai gyventojų dalyvauja prevencinės patikros programose.   Specialistai pastebi, kad žmonės dažnai pasimeta ir nesupranta, kaip veikia naujoji sistema – nežino, ar kreiptis į šeimos gydytoją, ar laukti kvietimo.

Minint Šventos Agotos dieną, šalies bažnyčiose kunigai laimina duoną. Nuo seno tikima, kad tuos namus, kuriuose yra bent mažytis šventintos duonos gabalėlis, aplenkia gaisrai ir kitokios negandos. Kai kas Agotos duonos kriaukšlelę vežiojasi ir automobiliuose tikėdami, kad išvengs eismo nelaimių ar net vagysčių. Tačiau kodėl duonos diena agotinių vadinti nevalia ir kuo susijusi Šventoji Aguota su duona? Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Biržų rajone sudegė 79 metų vyras, o Prienų rajone – tėvas su sūnumi. Iš pradžių ugniagesiams žmonės pranešė, kad degančiame name yra įkalinti trys asmenys. Vėliau paaiškėjo, kad vienas žmogus prieš pat gaisrą išėjo į lauko tualetą.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Gaisras Prienų rajone, Kampinių kaime, kilo apie pusę keturių ryto. Antradienio dieną nelaimės vietoje dar dirbo ir gaisravietę prižiūrėjo ugniagesiai gelbėtojai – kad ugnis vėl neįsipliekstų.

Vilniuje judrioje gatvėje mirtinai moterį partrenkęs vairuotojas paspruko iš įvykio vietos, netrukus policija aptiko nuvažiavusį autobusiuką ir įtariamąjį jo vairuotoją. Vyrui nustatytas kiek didesnis nei promilės girtumas, vyras uždarytas į areštinę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Reportaže – vaizdai iš judrios Ukmergės gatvės Vilniuje. Ties Šeškinės gatvės viaduku buvo daugybė policijos pareigūnų, buvo atvažiavusios dvi medikų brigados.

Kinija pompastiškai pasitiko žaliosios, medinės gyvatės metus. Visoje šalyje į dangų buvo leidžiami tūkstančiai brangių fejerverkų, miestus nušvietė milijonais lempučių, o eiliniai kinai išleido milijardus dolerių kelionėms pas artimuosius.  Tradiciniai kinų pastatai tviskėjo dešimtimis tūkstančių lempučių ir prožektorių. Iš paukščio skrydžio atrodė, kad šie kadrai – kino kūrėjų ar dirbtinio intelekto kūrinys.

Pedofilija kaltinamam žinomam uostamiesčio renginių vedėjui Viktorui Usovui Klaipėdos apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį. Dabar keturiasdešimtmetį skaičiuojantis vyras iki 2018-ųjų seksualiai išnaudojo daugiau nei 10 nepilnamečių berniukų, kurių jauniausiam tada buvo vos 14 metų. Pirmos instancijos teismas vyrą pasiuntė už grotų puspenktų metų, tačiau apeliacinis teismas V. Usovą į kalėjimą siunčia 2 metams, o likusią bausmės dalį atidėjo.

Mokantiems paskolas, ar planuojantiems skolintis – geros žinios. Europos centrinis bankas dar ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas, o tai jau vasarą iki maždaug 2 procentų turėtų numušti „Euribor“. Vidutinis namų ūkis su 100 tūkstančių eurų paskola dėl to sutaupys dar 600 eurų per metus, arba 50 eurų per mėnesį. Ar ši suma didelė – tautiečiai vertina skirtingai. Mat kai kas už 50 eurų nusiperka maisto savaitei, o kai kam tokie pinigai – katino ašaros.

Tarptautinius pervežimus vykdančios transporto įmonės skundžiasi dėl Lietuvoje jiems nebeįkandamų degalų kainų, esą į kokią gretimą Lietuvai šalį bepažvelgsi – rasi pigesnius degalus, o ypač – dyzeliną. Todėl taip vadinamų „fūrų“ vairuotojai net nestoja Lietuvos degalinėse ir pila degalus Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir net Švedijoje.

Valdžios pakelti akcizai bei auganti minimali alga Lietuvoje kaip reikiant užsuko kainų augimo karuselę. Metinė infliacija, išankstiniais duomenimis, šovė virš 3 procentų ribos. Nors kai kurie ekonomistai dar ką tik aiškino, kad tokios infliacijos sulauksime tik pavasarį. Pastebimai per metus išbrango pieno produktai ir vaisiai.

Baisogalos gyventojai su nekantrumu laukia, kada prasidės „Rheinmetall“ artilerijos sviedinių gamyklos statybos jų krašte. Žmonės laukia darbo vietų ir impulso ekonomikai, bet dalis vis dar nerimauja dėl saugumo. O kiršinti vietos gyventojus bandė ir atvykę paleckininkai.    Vis tik patys vokiečiai sako, kad Lietuvoje sukurs daugybę naujų darbo vietų ir galbūt tai bus ne vienintelė jų gamykla mūsų šalyje.

Neįtikinėtina istorija iš Latvijos – Jelgavoje po parkus vaikšto ir į parduotuves apsipirkti eina kiaulė. Tiesa, tai kur kas mažesnio dydžio nei mes įpratę matyti, gyvūnas. Kiaulės, kuri vardu Žorikas, šeimininkas sako, kad nuolat sulaukia praeivių žvilgsnių, tačiau dažniausiai žmonės jam šypsosi ir tik retas piktai nusiteikęs prieš namuose tarsi šunį auginamą kiaulę.

Šalia Karklės esantis Olandų kepurės skardis pernai tapo lankomiausiu gamtos paveldo objektu Lietuvoje. Ten 2024-aisiais apsilankė beveik pusė milijono žmonių. Vis tik, audros Olandų kepurę niokoja, skardis kasmet nuslenka pusmetriu. Tad krantotvarkos specialistai skaičiuoja, kiek Lietuva šį objektą dar turės. Sutuoktinių pora Danielis ir Ania į Lietuvą atvyko iš Lenkijos. Ir pirmu taikymu nukeliavo prie pajūryje esančio 20 metrų aukščio Olandų kepurės skardžio.

Lietuvoje per metus elektromobilių skaičius išaugo 50 procentų, bendras grynųjų elektromobilių ir vadinamųjų „Plug in“ transporto priemonių skaičius priartėjo prie 30 tūkstančių. Tačiau gyventojai vis dažniau žvalgosi į hibridinius elektromobilius, kurie naudoja ne tik elektrą, bet ir degalus.  Kaunietis Ignas „Volkswagen ID.5“ vairuoja nuo rugsėjo mėnesio. Tai ne pirmas vyro elektromobilis, prieš tai Ignas vairavo „Tesla“ automobilį.

Milžiniškas paukščių gripo protrūkis Šilutės rajone. Vilkyčiuose esančiame paukštyne jau nugaišo 15 000 vištų. Dar kone ketvirtį milijono paukščių reikės užmigdyti. Naikinami pašarai bei kiaušiniai. Maisto ir veterinarijos tarnyba jau informavo prekybos taškus į kuriuos produkcija iš šio paukštyno keliavo, o Šilutės rajone paskelbta ekstremali situacija.  Daugiau apie tai TV3 Žinių reportaže.

Karmėlavoje verslininkai visą savaitę senjorus cepelinais vaišina nemokamai. Susidomėjimas toks didelis, kad net pritrūksta staliukų, norintiems paskanauti net pusę kilogramo sveriančių dičkių.  Didžiulį cepeliną įveikusi senjorė Zita atvirauja, kad cepelinus mėgsta, bet labai nemėgsta jų daryti, ir čia pat sulaukia vyro pašaipos.  „Kadangi mano žmona atsisakė gaminti, prarado įgūdžius, tai man čia kaip šventė“, – džiaugėsi Raimundas.

Po aštrių replikų ir kalbų apie koalicijos griūtį po Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų apie kyšius ir korupciją Ukrainoje, koalicijos partnerių emocijos visgi nuslūgo. Anksčiau skubėję šaukti koalicinę tarybą ir barti R. Žemaitaitį, o gal net spręsti jo likimą, kol kas tokiais planais socialdemokratai nedega. R. Žemaitaitis aiškina, kad vaikščioti po koalicines tarybas ir teisintis kolegoms dėl savo pareiškimų nesiruošia, tačiau savo galimybes tapti Seimo vicepirmininku vertina aukštai.

Pagaliau atėjo, o gal geriau sakyti atšliaužė, Naujieji žalios medinės gyvatės metai. Juos spalvingai ir triukšmingai šventė kinai. O lietuviai netrukus galės švęsti savo Naujuosius – jie tradiciškai minimi per trečią žiemos mėnulio jaunatį. Ši šventė dar vadinama kumeliuko krikštynomis. Jos metu jaunimas poros dairydavosi, panas šokdino ir į pusnį vertė. Tiesa, šiemet su pusnimis bėda.  Daugiau apie tai TV3 Žinių reportaže.

Škotijos Šetlando salose, skambant tradicinėms dainoms, vietiniai šventė įspūdingą ugnies festivalį. Taip gyventojai atiduoda pagarbą savo protėviams – vikingams. Būtent jų garbei škotai surengė žadą atimančią fakelų eiseną. O šventės kulminacija – tai vikingų karo laivo kopijos sudeginimas, kuris simbolizuoja žiemos švenčių pabaigą. Daugiau apie tai TV3 žinių reportaže. Šimtai škotų skrodžia tamsią naktį ryškiomis fakelų liepsnomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė skelbia antros pensijų pakopos reformą. Ministrė žada vienerių metų langą, per kurį leis pasitraukti iš antros pakopos visiems, kam nepatiks naujoji sistema. Tačiau visų sukauptų pinigų neatiduos, dalį lieps palikti „Sodroje“. Tiems, kas ryšis likti antroje pakopoje, ministrė grasina nebemokėti valstybės skatinamųjų įmokų, o vietoje jų žada pajamų mokesčio lengvatą. Daugiau apie tai TV3 žinių reportaže. Artėja dar viena antrosios pensijų pakopos reforma.

Europarlamentaras Petras Gražulis ir vėl pripažintas kaltas. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad jis prieš Seimo rinkimus dalindamas sąsiuvinius su savo atvaizdu šalies turguose, miestelių šventėse papirkinėjo rinkėjus ir šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą. Gražulis sprendimą skųs.  Daugiau apie tai TV3 Žinių reportaže.

Teismas šią savaitę pradėjo nagrinėti šnipinėjimu Rusijai kaltinamo, buvusio konservatorių partijos nario Eduardo Manovo baudžiamąją bylą.  Teisiamasis posėdyje ėmė skųstis, kad nemato ir pats negali perskaityti kaltinamojo akto. Teismas nusprendė bylą nagrinėti už uždarų durų, nes joje daug slaptos informacijos.

Pajūryje ties Karkle bangos į krantą išmetė dešimtis negyvų paukščių – paplūdimį nuklojo ledinių ančių gaišenos. Nors atsakingos tarnybos tiria, ar nesiaučia paukščių gripas, ornitologai bei ekologai beda pirštu į tinklais laimikį gaudančius žvejus. Esą ledinės antys papuolė į žvejų tinklus ir nuskendo, o gaišenas žvejai tiesiog išmetė į jūrą.  Pajūriu Karklėje vaikštinėjantys žmonės užfiksavo makabrišką vaizdą – paplūdimys nusėtas negyvais paukščiais.

Kinijoje sukurta dirbtinio intelekto programėlė „DeepSeek“ pasaulyje sukėlė neregėtą ažiotažą. Vos prieš savaitę pristatytą naujovę jau parsisiuntė dešimtys milijonų vartotojų. „DeepSeek“ sako, kad dirbtinio intelekto asistentams nebereikia milijardų ir skelbia, kad savąjį sukūrė vos už 5 milijonus. Tokia žinia akcijų biržose sukėlė milžinišką technologijų akcijų griūtį.

Neįprastas vaizdelis Šiauliuose – žmonės jau kurį laiką stebi, kaip žiemą į jų kiemą kartas nuo karto atskrenda tikrų tikriausia papūga ir užkandžiauja lesyklėlėje. Ornitologai sako, kad tai Kramerio papūga, kilusi iš Pietryčių Azijos ar Centrinės Afrikos. Lietuvoje nors ir retenybė, tačiau pastebima jau ne pirmą kartą. Specialistų teigimu, jei tokių papūgų mūsų šalyje privistų daugiau, jos galimai išstumtų vietos paukščius, tokius kaip pelėdas, genius ar varnėnus.

Vilnius gavo Europos žaliosios sostinės titulą. Meras Valdas Benkunskas pasakoja, kad Europos Komisiją sužavėjo Vilniaus viešasis transportas, medžių apsauga, šildymas ir atliekų tvarkymas. „Žalieji“ atkerta, kad persodinti žmones iš automobilių į kitą transportą savivaldybei sekasi sunkiai, medžius apsaugoti pavyksta ne visada, o atliekų vilniečiai tinkamai rūšiuoti negali. Iš Valensijos tarybos nario Karloso Mundinos Vilniaus meras Valdas Benkunskas perėmė žaliąją knygą.

Baltarusiai pavogė mūsų Vytį – tokie kaltinimai iš interneto persikėlė į Seimą. Dalis įtarių politikų toliau pylė žibalą į nesutarimų laužą, bandydami priversti Lietuvos institucijas uždrausti baltarusių opozicijai naudoti šį istorinį simbolį. Institucijos atsakė, kad esame laisva šalis, todėl, skirtingai nei Lukašenka, negalime drausti Vyčio naudojimo. Knygelė, kurią Baltarusijos opozicijos atstovybė Lietuvoje vadina pasu, sukėlė dalies politikų ir istorijos mėgėjų didelį pasipiktinimą.

Donaldas Trumpas paskelbė, kad nuo šiol JAV oficialiai bus pripažįstamos dvi lytys – vyro ir moters – ir tai patvirtino naujuoju įsaku. Be to, atšaukė daugybę Joe Bideno administracijos sprendimų, turėjusių užtikrinti teises gėjams, lesbietėms, translyčiams asmenims. Šie lieja ašaras, baiminasi diskriminacijos ir deda D. Trumpą į šuns dienas. Į skandalą su D. Trumpu įsivėlė ir gailestingumo netradicinės orientacijos žmonėms per iškilmes naujojo prezidento paprašiusi amerikiečių vyskupė.

Vilniuje ne juokais brangs viešojo transporto bilietai – 50 procentų ar net dvigubai didės autobusų ir troleibusų bilietų kainos. Vilniaus valdininkai dar ką tik užsimoję mažinti spūstis ir raginę keleivius iš automobilių persėsti į viešąjį transportą, dabar aiškina, kad bilietai sostinėje nebrango 12 metų.  O pinigų transportui atnaujinti bei pagerinti verkiant trūksta.

Lietuvoje verda diskusijos, kas geriau šaliai – ar kasmet priimti 158 migrantus pagal Europos Sąjungos numatytą kvotą, ar susimokėti daugiau nei 3 milijonus eurų per metus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Sinica tvirtina, kad pirmiausia Lietuva privalo rūpintis savo nacionaliniu saugumu ir imti pavyzdį iš kaimynų lenkų – atsisakyti laikytis šio Europos Sąjungos susitarimo.

Vytauto Didžiojo karo muziejus rekonstravo karių aprangą nuo baltų laikų iki partizaninio judėjimo ir atskleidė įdomių faktų. Bėgo laikmečiai, kito ir karių apranga. Kadaise karinius žygius Lietuvos bajorai taip romantizavo, kad ryškių spalvų uniformos iš tolo traukė akį, o jas puošė auksas, sidabras ir net brangakmeniai. O maskuojanti, nuo priešo slepianti uniforma kariuomenėje ne tokia ir sena – skaičiuoja vos šimtą metų. Lietuviai nuo senų senovės buvo karinga tauta.

Valdantieji gniuždo priešrinkiminių savo pažadų pakurstytas žmonių viltis atgauti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus. Patekę į valdžią jie keičia plokštelę ir kalba, kad didelę dalį pinigų teks palikti valstybei ir mokesčiams. Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.