tv3 žinios

Gegužės 9-oji kai kuriuose Lietuvos miestuose pažymėta vandalizmo aktais. Kaune išniekinta Ukrainos vėliava, o kapinėse kažkas pripaišė daugybę Z ir V raidžių. Apie tai -  TV3 žinių reportažas. Kaune provokacijos užfiksuotos dar gegužės 9-osios išvakarėse. Aleksote, Europos prospekte, kur dar karo pradžioje pilietiški kauniečiai nupiešė didžiulę Ukrainos vėliavą, sekmadienio popietę vandalas raudonais dažais pripaišė Rusijos agresijos prieš Ukrainą simboliais tapusių Z ir V raidžių.

Į Ukrainą įsiveržęs Putinas Maskvoje surengė Pergalės dienos paradą ir vėl sapaliojo apie NATO keliamą grėsmę Rusijai bei būtinybę nuo nacių išvaduoti Ukrainą. Beje, karinis paradas rusų sostinėje buvo gerokai kuklesnis nei įprastai, o paskutinę minutę Kremlius atšaukė karinių orlaivių, tarp jų ir „Paskutinio teismo dienos“ lėktuvo, pasirodymą. Tuo metu gegužės 9-oji skirtinguose Lietuvos miestuose pažymėta ir vandalizmo aktais ir konfliktais tarp Rusijos garbintojų bei Ukrainos gynėjų.

Rusija šiandien sparnuotosiomis raketomis bombardavo įvairius Ukrainos miestus, bet ir patys gavo skaudžių smūgių iš Ukrainiečių. Kyjivas skelbia nuskandinęs dar vieną laivą prie Gyvačių salos, o iš Mariupolioi Azovstal gamyklos pavyko išgelbėti dar pusšimtį civilių.  Tuo metu į Lietuvą iš Ukrainos sugrįžo paskutinė medikų komanda, dirbusi arčiau fronto linijos Čerkasuose.

Vilniuje moterys surengė solidarumo su prievartaujamomis ukrainietėmis protestą. Jos priešais Rusijos ambasadą stovėjo raudonais dažais išteptomis kelnaitėmis ir su maišais ant galvų. Taip nebyliai pasauliui dar kartą priminė apie rusų okupantų žiaurumą. Kai kurios akcijos dalyvės nesulaikė ir ašarų, nors ir pripažino, kad naivu tikėtis, jog tai privers atsipeikėti rusus.

Rusų okupantų nusikaltimų žmoniškumui įrodymų – vis daugiau. Šiandien prie Kyjivo šulinyje rasti dviejų nukankintų vyrų lavonai. Jie ten išgulėjo beveik mėnesį. Ukrainos generalinė prokurorė skelbia, kad iš Putino ordos gniaužtų išlaisvintame sostinės regione jau rasta daugiau nei 1200 civilių lavonų. Tuo metu Prancūzijoje – prezidento rinkimų intriga, kurios baigties laukia visa Europa.

Į Klaipėdą suvažiavo geriausi masažo meistrai iš visos Lietuvos. Vyksta šios srities profesionalų konkursas. Masažuotojai dalijosi ne tik darbo peripetijomis, o ir išdavė, kokių netikėtų prašymų yra sulaukę. Taip pat patarė, kokį masažą geriausia atlikti savo antrajai pusei. Savo amato meistrai Klaipėdoje ruošia gultus, kvapniuosius aliejus bei rankšluosčius. Vyksta kasmetinis masažuotojų iš visos Lietuvos konkursas. Svarbu net ir tai, kaip dalyviai atrodo ir sutinka klientus.

Lietuva bando išmokti Ukrainos karo pamokas ir įtraukti civilius gyventojus į krašto gynybą. Tiesa, ministerija kol kas daugiau dėmesio skirti nori neginkluotam pasipriešinimui, o netrukus gali atsirasti ir specialios programos mokyklose. Tačiau dėmesio ir įtraukimo pasigenda ginklų savininkai: sako, nors dalis jų ir nėra kariai ar šauliai, bet taip pat norėtų ginklu pastoti kelią užpuolikams.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Okupantai raketomis traukinių stotį Kramatorske susprogdino kaip tik po to, kai traukiniu į Kyjivą pas Zelenskį atvažiavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Anot EK pirminkės, šis vizitas – tvirtos paramos Ukrainai žinutė.

Iki Verbų sekmadienio liko vos kelios dienos, tad tautodailininkai skuba mokyti, o norintieji – mokytis, kaip pasidaryti verbą. Senovėje tikėta, kad pašventinta sausų žolių puokštė ar žilvyčio bei kadagio šakelė gali išgydyti ligas ir net apsaugoti namus nuo blogio ir gaisrų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Žingsnį po žingsnio, kaip sukurti verbą iš motiejukų, sausiukų ar kitų džiovintų gėlių, moteris moko tautodailininkė Agata.

Putino raketos smogė į traukinių stotį Kramatorske, kur tuo metu bėgdami nuo okupantų siaubo evakavosi tūkstančiai žmonių. Kremliaus žudymo mašina, panašu, nė neketina sustoti. Putinas šiandien ekranuose net pasirodė su vadinamuoju „branduoliniu lagaminu“ – veikiausiai siųsdamas žinią Vakarams. Su lagaminu jis atėjo prie mirusio Žirinovskio kapo. Ukrainos prezidentas kartoja: Putino žiaurumai prie Kyjivo – tik ledkalnio viršūnė.

Vežėjai perspėja apie gresiančius bankrotus ir masinius darbuotojų atleidimus. Taip esą nutiks, jei Vyriausybė uždraus gabenti vilkikams krovinius į Rusiją ir Baltarusiją. Verslininkai teigia suprantantys sankcijų Rytų agresorėms svarbą, tačiau jei nesulauks piniginės paramos, daug įmonių esą neliks kito kelio – tik užsidaryti. Vilkikų vairuotojai prieš porą metų jau protestavo Vilniuje prieš komandiruotpinigių apmokestinimą, tačiau dabar skundžiasi, kad artėja dar sunkesni laikai.

Putino raketos smogė į traukinių stotį mieste, kur tuo metu nuo okupantų siaubo bėgdami evakavosi tūkstančiai žmonių. Kremliaus žudymo mašina, panašu, nė neketina sustoti. Putinas šiandien ekranuose net pasirodė su vadinamuoju „branduoliniu lagaminu“ – veikiausiai siųsdamas žinią Vakarams. Su lagaminu jis atėjo prie mirusio Žirinovskio kapo. Ukrainos prezidentas kartoja: Putino žiaurumai prie Kyjivo – tik ledkalnio viršūnė.

Dveji metai pandemijos ir karas Ukrainoje palieka emocinių randų – lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius išaugo aštuntadaliu. Tyrimai atskleidžia, kad dėl karo Ukrainoje nerimą jaučia 8 iš 10-ies gyventojų. Vieni jų linkę užsisklęsti savyje, kiti skuba savanoriauti, teikti paramą ukrainiečiams tam, kad galėtų sumažinti beviltiškumo jausmą, išlaisvinti emocijas. O kiti tyrimai atskleidžia – per pandemiją laimingų vaikų Vilniuje sumažėjo penktadaliu.

Vyriausybės planai toliau atidėlioti mokesčių reformą ir gyvulių ūkio mažinimą piktina prezidentą Gitaną Nausėdą. Dėl didžiulės infliacijos skurdas gresia dar daugiau lietuvių, tad šalies vadovas reikalauja vyriausybę iš esmės mažinti socialinę atskirtį ir nelygybę. Esą vyriausybės siūlomų kosmetinių pensijų ir pašalpų padidinimų – nepakanka. Valstybės kontrolierius antrina, kad padėtis šalies ekonomikoje labai įtempta, tad gyvybiškai būtina mokesčių reforma.

Vilniaus teismas toliau nagrinėja Selo baudžiamąją bylą dėl pasipriešinimo policijai. Po pasipiktinimą visuomenėje sukėlusių pareiškimų apie karą Ukrainoje ir atšauktų koncertų, Egidijus Dragūnas ilgai nesirodė viešumoje. O atėjęs į teismą jis žurnalistams teisinasi ir pateikia savo versiją, kodėl prasidėjus Rusijos agresijai postringavo apie natūralų planetos išsivalymą. Atlikėjas aiškina, kad dabar situaciją supranta geriau ir dėl įvykių esąs sukrėstas.

Aktyvistai Italijoje apipaišė ir raudonais dažais ištepliojo nuožmiausiam rusų propagandistui Vladmirui Solovjovui priklausančią vilą. Kitoje jo viloje, taip pat Italijoje, kilo ir gaisras. Protestai ritasi ir kitose šalyse, o Briuselyje NATO svarstys, kaip parūpinti Ukrainai daugiau ginklų. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Žudikas ir karui ne“, – šiuos žodžius Italijos aktyvistai užrašė ant uoliausio rusų propagandisto Vladimiro Solovjovo vilos, esančios prie Komo ežero.

Ukrainiečiai šalies rytuose masiškai evakuojasi iš miestų – valdžia perspėja, kad tai gali būti paskutinė proga išvažiuoti gyviems. Po to, ką pamatė Kyjivo priemiesčiuose, žmonės rusų dar labiau nelaukia. Tuo metu Baltarusioje geležinkeliečiai toliau sabotuoja rusų karinės technikos judėjimą – Lukašenkos režimas sulaiko vis daugiau pagalius Rusijai į ratus kišančių geležinkeliečių partizanų.

Rusams užpuolus Ukrainą, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų. Darbuotojai jau laukia atleidimų bangos, o griežtą taupymą įvedanti bendrovė laukia šimtamilijoninės Vyriausybės paramos. Sunkumai užklups ir Klaipėdos uosto bendroves, oro uostus. O infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas.

Tvenkinys prie Rusijos ambasados Vilniuje dar trečiadienį nusidažė raudona kraujo spalva, o jį perplaukė olimpinė ir pasaulio čempionė Rūta Meilutytė. Toks mūsų menininkų protestas prieš karą. O rusai mojuodami savo šalies ir Sovietų Sąjungos vėliavomis išeina į gatves Kipre ir Vokietijoje taip išreikšdami palaikymą Putino žudynėms Ukrainoje. Tokios rusų akcijos piktina Kipre gyvenančius lietuvius, kurie jas įvardija kaip provokacijas.

Vilniaus rajone, Kiaušiadalos kaime, vandenvietėje, specialistai aptiko padidėjusį arseno kiekį, todėl naudoti maistui gyventojams centralizuotai tiekiamo vandens specialistai nebeleido. Žmonės neslepia, žinia apie užkrėstą vandenį šokiravo. Mat keistas vandens skonis ir kvapas kaime juntamas maždaug pusmetį.  Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Sofija iš kolonėlės vandenį semia tik skalbimui. Gerti jo prisipažįsta negalinti. Ir taip jau pusmetį.

„Norfa“ į parduotuvių lentynas sugrąžino rusiškas prekes – saldumynus, arbatas, rusišką degtinę, majonezą, kosmetiką. Pasak „Norfos“ savininko Dainius Dundulio, sunaikinti šiuos maisto produktus būtų beprasmiška, o gautus pinigus už išparduotas rusiškas prekes ketina paaukoti labdarai. Dalis visuomenės piktinasi, kad šitaip verslas esą pataikauja tiems, kurie vartoja rusiškas prekes ir tokiu būdu prisideda prie skleidžiamos rusiškos propagandos.

TV3 Žinių kolega Ukrainoje apsilankė žiauraus okupantų susidorojimo su vietiniais vietoje. Aiškėja, kad žiauriausiai su civiliais elgėsi kadyrovcai, o prievartą patyrė ne tik moterys ir vaikai, bet ir vyrai, ir senukai. Liautis žudžius ir kankinus civilius Rusiją jau ragina ir popiežius Pranciškus, bet Kremlius toliau atsitveria melo siena. Tiesa, kai ką ir pripažįsta – Maskva oficialiai pripažino, kad nuo koronaviruso mirė aršus karo šauklys Vladimiras Žirinovskis.

Atsitraukdami iš Kyjivo regiono rusų okupantai jame surengė tikras skerdynes. Bučoje ir jos apylinkėse  Ukrainos kariai aptiko ne vieną masinę kapavietę su šimtais, pusiau užkastų civilių kūnų. Vieni žmonės suversti į duobes ar šulinius, kiti tiesiog guli gatvėse  – sušaudyti arba sudeginti. Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sako, kad atsitraukdami rusai vykdė genocidą. Išvydę kraupius išžudytų civilių vaizdus – prabyla ir Vakarai: ragina dar griežtinti sankcijas Rusijai.

Savaitgalį nuo raketų smūgių nukentėjo Lvivas. Ugniagesiai visą naktį gesino gaisrą, kuris kilo po to, kai miesto degalų saugyklai smogė dvi okupantų raketos, paleistos iš Krymo. Dar dvi raketos pataikė į Lvivo karinės infrastruktūros objektą. Raketų smūgių liudininke tapo ir lietuvė Marija Dubickienė – paramos fondo „Saulės smiltys“ vadovė, iš Lvivo į karštuosius Ukrainos taškus siunčianti humanitarinę pagalbą civiliams ir taktinę – Ukrainos kariams.

Komikas Olegas Šurajevas šiandien surengė protestą, kurio metu ketino stabdyti į Baltarusiją važiuojančius vilkikus. Anot jo, Lietuvai būtina sustabdyti rusų ir baltarusių sunkvežimių tranzitą per mūsų šalį, ir taip neleisti pelnytis Putino ir Lukašenkos režimams. Nors policijos pareigūnai neleido keliems šimtams protestuotojų blokuoti kelio, organizatorius sulaukė kitos žinios – jį kitą savaitę ketina priimti premjerė Ingrida Šimonytė.

Rusijos karas Ukrainoje – brangesnė duona mūsų lentynose. Duonos gamintojai neslepia – produkcija tikrai brangs ir jau greitai, nes vien kviečių kaina tarptautinėje rinkoje jau išsipūtė daugiau nei trečdaliu, o kur dar dujų, elektros kainų šuoliai. Ir viskas – nepaisant to, kad Lietuva užsiaugina gerokai daugiau grūdų nei suvartoja. Vietinius javus augintojai eksportuoja ir iš to, panašu, šįkart neblogai uždirbs.

Europos Sąjungai krečiant Kremliaus režimo pakalikų ir oligarchų turtus, Lietuviai dideliais atradimais dar negali pasigirti. Lietuvoje kol kas įšaldytos ir milijono eurų nesiekiančios sumos, priklausančios Rusijos bankų ir vieno oligarcho įmonėms. Tiesa, pareigūnai ir toliau ketina ieškoti ne tik pinigų, bet ir nekilnojamojo, kitokio turto. O kovotojai su korupcija sako, kad Kremliaus režimo pinigų Lietuvoje būtų lengviau ieškoti, jei jau anksčiau būtų griežčiau kovojama su pinigų plovimu.

Kovo 11-osios minėjimas prasidėjo neįprastai – istorinėje Seimo salėje iš tribūnos pasigirdo aštri kritika valdantiesiems, kurią lydėjo šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Šią naktį Kremliaus okupantai ėmėsi naujų puolimų – raketomis apšaudė dar du Ukrainos miestus – Lucką ir Dniprą, kurių karo siaubas iki šiol dar nebuvo pasiekęs. Čia Putino raketos subombardavo vaikų darželį, gyvenamuosius namus, batų fabriką.

Lietuvos verslai traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos – medieną ir geležį importuojančios įmonės ieško naujų rinkų Vakaruose. Pasak ekonomistų, Europos rinkose žaliavos gerokai brangesnės, tad brangs ir įvairios prekės. O į infliaciją papildomai žibalo įlies į viršų kopianti naftos, gamtinių dujų kaina – įkandin brangs maisto produktai. Prognozuojama, kad jau netrukus infliacija Lietuvoje pasieks ir 15 procentų.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų apsigyveno Klaipėdoje ir taria pirmuosius išmoktus lietuviškus žodžius – „Kartu mes stiprūs“. Klaipėdoje įsikūrė 6 asmenų iš Ukrainos šeima. Jie jau dabar yra be galo dėkingi už pagalbą. Bet dar vasario 23-iąją niekas iš šios šeimos nė įsivaizduoti negalėjo, kad vos po savaitės atsidurs Lietuvoje ir mokysis lietuviškus žodžius.

Sunkiai sprogimų skeveldrų sužaloti ir mirę vaikai, badaujantys ir savo kojomis nepaeinantys senoliai, rusų okupantų nužudyti jauni žmonės, tarp kurių visa vos 16 metų sambo imtynių čempiono šeima ir 21 metų pasaulio matematikos olimpiados čempionė. Tai – košmaras, virtęs Ukrainos žmonių realybe. Kad žmonės galėtų kuo greičiau ištrūkti iš šio pragaro Ukraina atvėrė humanitarinius koridorius, tačiau rusų okupantams susitarimai nė motais. Jie blokavo autobusų eismą Kyjivo srityje.

Lietuvoje suaktyvėjo Rusijos ir Baltarusijos šnipai. Tą konstatuoja Valstybės saugumo departamentas ir sako, kad net ir mūsų šalyje diktatorių režimų agentai seka ir persekioja čia besislapstančius opozicionierius. Tačiau Putino ir Lukašenkos šnipai domisi ne tik savo bendrapiliečiais – krašto apsaugos ministras sako, kad sulaikyti asmenys, fotografavę ir strateginius Lietuvos objektus.

Šilalėje septintokas taip sumušė šeštokę, kad mergaitė atsidūrė ligoninėje. Medikai jai diagnozavo kaklo traumą bei galvos patinimą. Trylikametis smurtavo mokyklos autobusiuke, tuo metu kiti vaikai viską filmavo ir juokėsi. Šilalės bendruomenė sukrėsta, žmonės smurtautoją lygina su kovinio sporto medalininku iš Jurbarko, kuris taip pat žiauriai sumušė merginą. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Klyksmai, smūgiai ir aplinkinių juokas.

Vakarai nesutaria, kaip perduoti Ukrainai naikintuvus. Lenkija siūlo savo „MIGus“ siųsti į amerikiečių karinę bazę Vokietijoje. Tada amerikiečiai galėtų jais aprūpinti ukrainiečius, tačiau Vašingtonas sako, kad toks pasiūlymas neįgyvendinamas. Politologai pabrėžia – Vakarai Ukrainai padėti nori, tačiau nė viena šalis nedrįsta, nes bijo įsivelti į karą su Rusija. Zelenskis ragina nedelsti ir naikintuvų perdavimo klausimą spręsti kuo greičiau. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Keturiolikta karo Ukrainoje diena – šalies prezidentas sako, kad per dvi savaites okupantai Ukrainoje pražudė daugiau nei 50 vaikų, o iš viso – beveik pusę tūkstančio civilių. Kyjivas baigiantis antrai karo savaitei skaičiuoja ir okupantų aukas – jų daugiau nei 12 tūkst. Zelenskis kviečia rusų karius nevykdyti vadų įsakymų ir nevažiuoti į karą. Deja, Putinas, panašu, nežada sustoti. Toliau telkia pajėgas antrai puolimo bangai ir pamažu skinasi sau kelią į Ukrainos gilumą iš pietų.

Lietuvos kariuomenė pradeda atakos dronų pirkimą, svarsto apie priešlėktuvinės gynybos sistemos plėtrą ir užsimena, kad ateityje galbūt pirks ir tankų. Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Jie, anot kariuomenės vado, visiškai nenustebino. Šiandien Lietuvos kariai treniravosi, kaip stabdyti priešo tankus, jeigu jie įsiveržtų į mūsų žemes.

Ar Europos Sąjunga galės visiškai atsiriboti nuo Rusijos, kuriai pernai už dujas, naftą ir kitas prekes sumokėjo 160 milijardų eurų? Anot ekspertų, Europos valstybėms teks susitaikyti su aukštesnėmis žaliavų kainomis. Pavyzdžiui, brangesnį metalą senajam žemynui teks vežtis iš kitur. Didžiausias iššūkis – Rusijos naftos produktų ignoravimas. Jei Europa norės gyventi be rusiškų dujų, gali tekti pristabdyti kovą su klimato kaita, deginti daugiau anglies, plačiau naudoti branduolinius reaktorius.

Ukrainiečiams pabėgėliams važiuojant į Lietuvą ir ieškant, kur išsikeisti atsivežtas santaupas grivinomis, kai kurios keityklos nuo karo bėgančius žmones palieka visiškoje neviltyje – kai kurie grivinų išvis nekeičia. O kiti gi už vieną eurą prašo apie 90 grivinų – beveik tris kartus daugiau nei numato oficialus Lietuvos banko kursas.  Keityklos aiškina, kad tokį kursą taiko, nes grivina pinga, norinčiųjų parduoti valiutą tik daugėja, o jos pirkėjų beveik nėra.

Rusijos okupantai Ukrainoje šią naktį apšaudė gyvenamuosius namus Sumose ir pražudė beveik 20 niekuo dėtų žmonių, tarp jų ir privačiame name besislėpusią šeimą su 9-erių berniuku. Ukrainiečių žudynes vykdantis Putinas Kovo 8-osios proga nusprendė dar kartą pameluoti rusų moterims – esą Ukrainoje vyksta kažkokia mistinė specialioji operacija ir jis ten nesiunčia nepatyrusių kareivukų. Rusijos karas Ukrainoje – brangesnė duona mūsų lentynose.

Putinui pradėjus karą Ukrainoje, apsirūpinti ginklais puolė ir lietuviai – ilgėja eilės norinčiųjų baigti kursus ir įsigyti ginklą. Specializuotose parduotuvėse nuo lentynų žmonės šluoja ginklus savigynai, pardavimai šoktelėjo tris ir daugiau kartų. Kai kur jau ima trūkti ne tik ginklų bet ir šovinių. Žmonės ne tik ginkluojasi, daugėja norinčiųjų pakliūti į šaudyklas. Ginklų parduotuvėje pardavėjai vos spėja konsultuoti. Kam reikia ginklo, kam dujų balionėlio.

Rusijos užpultą Ukrainą paliko daugiau nei 1,5 milijono nuo karo bėgančių žmonių. Lietuvoje migracijos departamentas užregistravo jau virš 3 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos, trečdalis jų – vaikai. Vilniuje duris atveria naujas centras, kuriame jie gali glaustis ir gauti visą būtiną pagalbą – informaciją, maistą bei nakvynę 3 paroms, kol savanorių organizacijos ar Vilniaus savivaldybė jiems suras naujus laikinus namus.

Okupantai ir toliau vykdo genocidą prieš taikius Ukrainos gyventojus. Sprogdina jų namus, neleidžia išvažiuoti civiliams iš miestų, pjausto automobilių padangas, šaudo į mėginančius išvažiuoti žmones. Jų lavonai tiesiog lieka pakelėse. Negana to, Rusija tarsi norėdama dar labiau pasityčioti iš ukrainiečių, humanitarinius koridorius siūlo atidaryti tik į Rusiją ar Baltarusiją, bet ne į Vakarus. Visgi žmonės bando gelbėtis įvairiausiais būdais.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų Juodkrantėje jau rakina savo naujojo būsto duris. Anna, jos 13 metų sūnus Timofėjus ir 7-erių dukra Miroslava eina pasivaikščioti prie Kuršių marių. Apie naujus gyventojus nedidelėje Juodkrantėje žinia pasklido greit, o šeimą atpažinusi vietinė net įteikė dovanėlę – sako, kad kaip tik vežė ją naujakuriams.

„Jei norime išvengti III pasaulinio karo – padėkime Ukrainai“, – tokius žodžius Gitanas Nausėda šiandien ištarė į Vilnių atvykusiam Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovui Antony Blinkenui. Suteikti ukrainiečiams to, ko prašo, amerikietį kolegą ragino ir Gabrielius Landsbergis. Bet pats Blinkenas ir toliau kartoja tai, ką Amerika jau sakė ne kartą, – NATO dėl Ukrainos su rusais nekariaus, padės kitomis priemonėmis.

Okupantų puolamoje Ukrainoje siautėja plėšikai ir marodieriai, tarp kurių – ir Vladimiro Putino pasiuntiniai, ir vietiniai gyventojai. Kai kuriems tolerancijos pilietiški ukrainiečiai neturi. Pagautus plėšikus suima ne tik policija, bet baudžia patys gyventojai – nurengia iki pusės, pririša prie stulpų ar medžių gatvėse. Šalies parlamentas palaimino Baudžiamojo kodekso pakeitimus, pagal kuriuos plėšikams grės laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Vakarus kuo greičiau skelbti energetinį embargą Rusijai ir nustoti finansuoti teroristus. Vis tik Vakarai to daryti neskuba – tik šiandien Europos Komisijos pirmininkė paskelbė, kad pradeda kalbėti apie būdus sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tačiau bent kol kas prieš tokį scenarijų griežtai pasisako Vokietija – esą embargas rusiškoms dujoms, naftai ir anglims rusų tankų Ukrainoje nesustabdys.

Okupantų teroras Ukrainoje tęsiasi. Rusijos pajėgos iš oro, jūros ir sausumos bombarduoja Ukrainos miestus ir, skelbiama, ruošia didelę ataką prieš sostinę Kyjivą. Nikolajevo ir Charkivo gyvenamieji rajonai po naktinių antskrydžių kone sulyginti su žeme – gatvėse žuvusiųjų civilių kūnai. Ukrainiečiai bando kontra-atakuoti – sako, kad sunaikino rusų karinį laivą prie Odesos, bent trisdešimt priešo sraigtasparnių ir daugybę kitos technikos.

Po branduoline tragedija vos nevirtusių Rusijos karinių pajėgų veiksmų Zaporožės atominėje elektrinėje (AE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ėmė dar labiau raginti tarptautinę bendruomenę reaguoti į karą Ukrainoje. Anot šalies vadovo saugiai jaustis nebegali nei viena Vakarų šalis, todėl būtina sustabdyti vis augantį Kremliaus apetitą kuo greičiau. Pokalbis su prezidentu G. Nausėda – TV3 žinių studijoje.

Tam, kad tu laimėtum karą, tu turi išvystyti ir naudoti gebėjimą atakuoti, TV3 žiniose sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Anot jo, dėl to jis iš dalies pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytai minčiai apie tai, kad Vakarai turėtų kitaip reaguoti į konfliktą. O Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius tikina, kad Ukraina yra paruošusi dar ne vieną siurprizą, o tai jau pasimatys artimiausiu metu.