turizmas

Dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą, turizmo įmonės turėjo keisti kelionių maršrutus ir jų kainas, kai kur jos augo dvigubai. Kelionių organizatoriai planuodami klientų išvykas laikosi atokiai nuo Ukrainos, tačiau ukrainiečiams siūlo finansinę ir transporto pagalbą. Kelionių ekspertai kalba, kad nors užsakymų skaičius šiomis dienomis yra mažesnis, o kainos išaugusios, žmonės vis vien noriai keliauja.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nežymiai keičiasi skrydžių ir keliautojų srautai Lietuvoje. Kai kurie šio verslo atstovai sako, kad pirmomis karo dienomis lėktuvų bilietų pardavimų kiek sumažėjo. Jų teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip karas paveiks keliautojų planus Lietuvoje. Lėktuvų bilietų pardavimo platformos skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė sako, kad pirmosios karo dienomis pardavimai krito, tačiau nesmarkiai.

Rusijos karinė invazija į Ukrainą ir Vakarų šalių bei Rusijos oro erdvės uždarymas jau paveikė Lietuvos turizmo verslą – jo atstovai sako, kad sumažėjo vasaros kelionių pardavimai, be to, maždaug ketvirtadaliu smuko turistų srautas į Lietuvą.

Daugiau kaip 150 tūkst. Rusijos turistų šiuo metu yra užsienyje, iš kurių apie 27 tūkst. – šalyse, kurios uždarė oro erdves Rusijos aviakompanijoms, o Maskva prieš jas ėmėsi „veidrodrodinio“ atsako, pranešė Rusijos kelionių organizatorių asociacija. „Akivaizdu, kad esant tokiai padėčiai kelionių organizatoriams būtina pagalba iš reguliuotojų – Federalinės turizmo agentūros, o  svarbiausia – iš Rusijos transporto ministerijos.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Numatoma iš dalies apmokėti apgyvendinimo įstaigų sąskaitas bei subsidijuoti atvykstamojo turizmo organizatorius. Dėl 4 mln. eurų paramos dar bus kreipiamasi į Europos Komisiją.  „Matome, jog turizmo sektorius iki šiol yra paveiktas COVID-19 pandemijos, paklausa iki šiol nėra atsistačiusi, tai yra ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.

Tautiečiai atrado naują turizmo nišą – lankyti apleistus, dažniausiai avarinius pastatus. Kai kurie entuziastai į tokias laiko pamirštas vietas ryžtasi koją kelti vieni, o kai kas ieško net ir slaptomis vadinamų ekskursijų. Pastarųjų organizatoriai neslepia – susidomėjimas toks didelis, kad kartais tenka priimti daugiau žmonių nei planuota.

Siekdami sutaupyti, gyventojai dažnai renkasi paskutinės minutės kelionių pasiūlymus ir ne visada pagalvoja apie galimas rizikas. Pasirinkus pigesnį variantą gali tekti tenkintis atostogos ne tik nenorimame viešbutyje, bet ir šalyje. Ekspertai siūlo keliones užsisakyti iš anksto, nes taip esą išvengsite ribotų pasiūlymų ir nusivylimo. Tačiau tiems, kas gali nesunkiai prisitaikyti, paskutinės minutės kelionė gali būti patraukli pinigine prasme.

Neilgai belieka laukti, ir bus pasiektas daugiau nei prieš 10 metų išsikeltas tikslas – įsteigti Ventspilyje modernų mokslo centrą, kuris prisidėtų prie mokslo ir švietimo sklaidos. Mokslo centro užduotis bus sudominti jaunimą mokslu, skatinti studijuoti STEM (tiksliuosius mokslus, technologiją, inžineriją ir matematiką), paprastai ir suprantamai supažindinti vaikus ir jaunimą su mokslu. Centrą planuojama atidaryti 2022 m. birželį, jis padės pritraukti turistų iš viso pasaulio.

Lietuvos turizmo verslo atstovai teigia, kad atvykstamasis ir vietos  turizmas vis dar patiria iššūkių, todėl prašo papildomos valstybės paramos vis dar neatsigaunančioms įmonėms. Sektoriaus atstovai kartoja, jog pasigenda vieningos strategijos.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, jog įmonėms būtina pagalba išlaikant darbuotojus bei šildymo kaštams padengti.

Kol vieni ruošiasi lankyti artimųjų kapus, kiti ilgąjį savaitgalį kelia sparnus – ten, kur šilta ir mažiau pandeminių apribojimų. Tautiečiai taip nori laisvadienius ir mokinių atostogas praleisti užsienio kurortuose, kad kelionių agentūroms teko organizuoti papildomų skrydžių, o tie, kurie susigriebė per vėlai, liko nieko nepešę. Žmonių neatgraso ir naujametėms prilygstančios kelionių kainos – keliautojai negaili ir tūkstančių eurų. Rankomis trina ir Lietuvos pajūrio viešbučiai.

Nepaisant tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos, lietuviai nori keliauti, perka žiemos keliones ir baimių nejaučia, teigia kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė bei Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

Vienas labiausiai Lietuvoje lankomų objektų – Kryžių kalnas po pandemijos metų vėl skaičiuoja didėjančius turistų srautus.  Tačiau ten dirbančių prekybininkų tai nedžiugina, perkančių užsieniečių – nedaug. Popandeminiams turistams Kryžių kalnas yra dažniausiai trumpas, iki valandos trunkantis stabtelėjimas, keliaujant po Baltijos šalis, o suvenyrus ar magnetukus ryžtasi pirkti retas: „Aš manau, kad tai nuostabu, kad tai gražu ir įkvepia. Manau, kiekvienas čia turėtų apsilankyti.

Ministrės Aušrinės Armonaitės pažadai į Lietuvą šį rudenį privilioti 20 tūkst. turistų iš užsienio žlugo galutinai – milijoną eurų valstybei kainavusiu projektu susidomėjo vos pora šimtų užsieniečių. Mėgindama gelbėti projektą, nemokama trečia nakvyne ministrė dabar jau vilios lietuvius. Tačiau ir viešbučių savininkai, ir tautiečiai priekaištauja – sako, labiau sudomintų 2 nakvynės už vienos kainą.

Didžiausias pasaulyje pastatas, didžiausias pasaulyje fontanas, o dabar – ir didžiausias pasaulyje apžvalgos ratas. Tai naujausias rekordų mušti nepaliaujančio Dubajaus pasididžiavimas. Arabų šeichai tikisi, kad tai taps dar vienu turizmo traukos objektu mieste, kuris nepaliauja stebinti pasaulio. Griaudint saliutams Dubajuje pompastiškai atidaromas didžiausias ir aukščiausias pasaulyje apžvalgos ratas.

Atvėsus orams lietuviai plūsta į tas šalis, kur dar galima pasimėgauti vasaros šiluma, sako kelionių organizatoriai. Nors pandemijos pradžioje turizmas patyrė skaudžių smūgių, noras keliauti niekur nedingo. Dabar, kai pasaulis apsiprato su koronavirusu, turizmas atsigavo, o Lietuvoje augantis užsikrėtimų skaičius kelionių agentūroms baimės nekelia. Makalius.lt ir „Tez Tour“ atstovai atskleidė, kokį poilsį užsienyje renkasi Lietuvos gyventojai ir kaip plačiai yra pasiryžę atverti pinigines.

Vėjo jėgainės, planuojamos įrengti jūroje nuo Klaipėdos iki Būtingės, turės reikšmingos neigiamos įtakos Palangos turizmo potencialui ir plėtrai, sako kurorto meras Šarūnas Vaitkus.  Kaip praneša „Vakarinė Palanga, meras prašo valstybės vadovų užtikrinti, kad projektuojami vėjo jėgainių parkai nebus matomi nuo kranto bei neigiamai neįtakos esamo Baltijos jūros kraštovaizdžio, nesumažins turimo rekreacinio potencialo.

Ministrės Armonaitės pažadus už milijoną eurų į Lietuvą pritraukti 20 tūkst. užsienio turistų verslininkai jau vadina visišku nuliu ir bergždžia akcija. Ministrei paskelbtoje nemokamos trečios nakvynės akcijoje Lietuvos viešbučiai per mėnesį sulaukė viso labo 40 rezervacijų.

Pandemija skaudžiai kirto turizmo verslui. Kai stambios šio verslo žuvys sugebėjo didesnių nuostolių išvengti, smulkiųjų turizmo atstovų pajamos smuko net 80 proc. Tuo tarpu valstybės parama buvo paskirstyta netinkamai ir būtina keisti finansinės pagalbos schemą, teigė turizmo atstovai. Turizmo verslai su nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi iki kito pavasario. Tačiau turi ir pasiūlymų, kaip valdžia gali padėti turizmui atsigauti.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos šių metų antrąjį ketvirtį ten išleido 56 mln. eurų – 2,5 karto daugiau nei 2020 metų balandžio-birželio mėnesiais. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 461 eurą, arba 2,5 proc. (11,6 euro) mažiau. Į užsienį antrąjį ketvirtį keliavo 92,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 2,9 karto daugiau nei per tą patį 2020-ųjų laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,9 nakvynės, pranešė Statistikos departamentas.

Šių metų šiltuoju sezonu lietuviai daug drąsiau negu prieš metus keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų negu pirmąją kovidinę vasarą. Tačiau užsienio turistų antplūdžio Lietuvoje šilčiausiu metų laikotarpiu nebuvo. Kita vertus, lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir pačioje Lietuvoje, taip pagelbėdami užsienio turistų dėmesio nesulaukusiam turizmo sektoriui, rašoma pranešime spaudai.

Nebesumodami, kaip į Lietuvą privilioti užsienio turistus, valdininkai sumanė už beveik milijoną valstybės eurų užsieniečiams dalinti nemokamas nakvynes Lietuvos viešbučiuose. Principas – pirk dvi nakvynes, trečią gausi nemokamai. Esą jos lietuviams neskirtos, bet ranka pasiekiamos. Tam, kad nuolaidas ir akcijas labai mėgstantys lietuviai nepasiglemžtų užsieniečiams skirtų dovanų, valdininkai jas žada skelbti tik užsienio interneto tinklalapiuose.

Ar norėtumėte naktį praleisti Antrojo pasaulinio karo vokiečių Liuftvafės karių bunkeryje? Ką gi, tokia galimybė išties egzistuoja – tiesa, pirmiausia reikės nukeliauti į Prancūziją. Ten vienas bunkerių entuziastas kone 1,5 metų valė ir tvarkė seną bunkerį, kurį pavertė neeiliniu viešbučiu.  Šiaurės Prancūzijos Bretanės pakrantė – tiesiog nusėta bunkerių.

Kaimo turizmo sodybos – vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir karantinų. Jų veikla ilgiau nei pusmetį buvo visiškai sustabdyta, o ją atnaujinus, džiaugsmo turi ne visi – klientai bijo iš anksto rezervuoti švenčių datas, vestuvės griūva dėl negalinčių parskristi iš užsienio, iki šiol vyrauja daug nežinios, neapibrėžtumo, o ir užsakymai dažniausiai vyksta paskutinę minutę.

Lietuvos žmonių kelionės į užsienį atsigauna, tačiau į Lietuvą vis dar atvyksta labai mažai turistų, pastebi verslo atstovai. Jie ragina labiau reklamuoti Lietuvą kaip turistinę kryptį. Lietuvos kelionių verslo asociacijos (LKVA) viceprezidentas Udrius Armalis teigia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį turistų į šalį atvyko maždaug 10 kartų mažiau nei tuo pačiu metu 2019-aisiais.  „Lietuva nėra išpopuliarinta kryptis, Lietuva yra mažiausiai investuojanti į savo reklamą.

Vandenyje besipliuškenantys tigrai ir vėl netrukus džiaugsis smalsuolių dėmesiu. Mat šių dryžuotųjų jau greitai į šį parką trauks pažiūrėti būriai turistų. Tailande esantis tigrų parkas nuo liepos pradžios atsivers turistams iš viso pasaulio – būtent toks dabar yra Tailando valdžios planas – ji ketina atverti šalį turistams po koronaviruso pandemijos.

Raguoti meškai, liūtas, povas ir papūgai. Keistų rūbų spinta, stebuklinga kėdė bei tortas iš sandarinimo putų. Galbūt vieniems tai skamba keistai, o kitus nukelia į vaikystę, į pasaką „Pepė Ilgakojinė“, sukurtą žymios švedų rašytojos Astridos Lindgren.

Prekybininkai teisinasi, kad pastaruoju metu įvairios prekės brangsta dėl išaugusių jų žaliavų ir transportavimo kaštų. Ne išimtis ir palapinių pardavėjai. Jų teigimu, palapinių kainos šį sezoną – taip pat didesnės, bet kaina esą kišenės draskyti neturėtų. Pardavėjai sako, kad kainų kilimas – tai pandemijos pasekmė, nes pastaruosius metus brango bene visų sričių produkcija.

Prasidėjusi vasara ir įsibėgėjusi vakcinacija, po kurios nebereikia izoliuotis, regis, išsklaidė tautiečių baimes atostogauti užsienyje. Ilsėtis kurortuose svetur šią vasarą planuoja kas penktas lietuvis. Į populiarią Madeiros salą vietų lėktuvuose nebėra mėnesiui į priekį. Keliones žmonės stengiasi priderinti prie antrosios skiepo dozės datos, visgi į kurortus skrenda ir nesiskiepiję tautiečiai.

Visame pasaulyje laisvėjant karantino apribojimams ir pamažėl atsigaunant turizmui – iš Venecijos išplaukia pirmas po pandemijos didelis kruizinis laivas. Tiesa, Venecijoje ta proga surengta ne šventė, o didelis protestas – vietiniai jau daug metų priešinasi dideliems laivams miesto uostuose – esą jie ardo plaukiantį miestą.

Ispanija nuo birželio 7 dienos leis atvykti į šalį „visiems pasiskiepijusiems žmonėms“, penktadienį pranešė premjeras Pedro Sanchezas, šaliai stengiantis atgaivinti itin svarbų turizmo sektorių. Kalbėdamas per Madride vykstančią tarptautinę turizmo mugę P. Sanchezas taip pat paskelbė, kad atostogautojai iš Jungtinės Karalystės galės atvykti į Ispaniją nuo pirmadienio.

Artėjant vasaros sezonui ir atostogų paklausai vis didėjant, užsienio keliones rengiantys organizatoriai po truputį atsigauna, tačiau kelionės po Lietuvą vis dar nevyksta, sako turizmo verslo atstovai.  Turizmo įmonių atstovų teigimu, įsibėgėjantis skiepijimas visame pasaulyje, kelionių verslo prisitaikymas prie naujos realybės, atsidarančios atostogų šalys, Europos Sąjungos žaliojo paso tikimybė nuteikia optimistiškai ne tik dėl šių metų, bet ir 2022 metų atostogų sezono.

Kurortai jau ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui vasarą – viešbučiuose ir sanatorijose jau dabar gausu rezervacijų. Kai kas atvykti planuoja net visam šiltajam sezonui – yra tokių, kurie darbą derins su atostogomis. Lietuvos kurortų atstovai sako, kad kai kur vasarą poilsiautojus turėtų pasitikti kiek didesnės apgyvendinimo paslaugų kainos, o į kai kuriuos miestus daugiau kainuos ir pats įvažiavimas. Nenumaldomai artėjanti vasara nori nenori verčia apmąstyti atostogų planus.

Į bambukų mišką Zhejiang provincijoje renkasi turistai. Čiupę po kastuvą bei krepšį jie imasi kasti bambukų ūglius. 1300 hektarų miškas balandžio ir gegužės mėnesiams virto žaidimų aikštele mažiems ir suaugusiems, kurie čia atvyko smagiai praleisti laiką ir pakvėpuoti grynu oru.  „Vietoj to, kad fermeriai patys kastų bambukų ūglius ir vėliau vyktų į miestą juos pardavinėti, mes pasiūlėme žmonėms atvykti į kalnus ir patiems nusiimti derlių.

Vos už 100 kilometrų nuo Romos ant uolos viršaus stūkso įspūdingas miestelis. 3 tūkst. metų jis klegėjo ir šurmuliavo, tačiau dabar tai – „mirštantis“ miestas. Nuošliaužos ir erozija miesteliui graužia jau ne šimtus, o tūkstančius metų. Dėl to trūkinėja ir pastatų pamatai. „Mirštančio“ titulą miestas gavo dar viduramžiais, tačiau jo gyventojai įsitikinę – išlikimas priklausė tik nuo miestiečių ryžto. „Mūsų šūkis – atsparumas.

Violetiniai stogai, keliai, autobusai, langų rėmai, laiptų ir tiltų turėklai. Net ir patys tiltai – violetiniai. O štai ir violetinės spalvos drabužiais vilkintys žmonės, triūsiantys levandų laukuose, kurie iš tolo taip pat šviečia violetine spalva. Ir visa tai – Pietų Korėjos salose. Tiesa, gyventojų įkvėpimu tapo ne levandų laukai, o čia auganti, vietinė plačiavarpio gėlė. Tad įkvėpti sodriai violetinės spalvos augalo korėjiečiai ėmė ir nuspalvino savo salas.

Kelionių išsiilgę lietuviai atostogas planuoja nepaisydami besitęsiančios pandemijos. 69 proc. lietuvių yra nusiteikę šiemet pakeliauti. Šiuo požiūriu mūsų šalies gyventojai yra labiau optimistiški nei latviai ar estai, kurių atitinkamai 56 ir 61 proc. šiemet tikisi išsiruošti į kelionę. Tai rodo „Citadele“ banko užsakymu kovo mėnesį atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Pora aštrių pojūčių mėgėjų tandemu kartu iššoka iš lėktuvo – ausyse ima garsiai švilpti vėjas, kuris tuoj pat išjudina ir visus veido raumenis. Čia pat sklendžia ir kitas žmogus – tiesa, jis vienas. Iš čia atsiveria įspūdingas ir kvapą gniaužiantis Hainano provincijos vaizdas Kinijoje – jūra, paplūdimys, namai. Tiesa, toks aukštis skraiduolių visai negąsdina, o vienas jų iš lėktuvo iššoko tiesiog basas. Ore sklandantys žmonės gali nusiraminti ir mėgautis vaizdu, parašiutas išsiskleidė sėkmingai.

Europos Sąjungoje (ES) turizmas, skaičiuojant pagal naktis, turistų praleistas apgyvendinimo įstaigose, pernai sumažėjo per pusę dėl kelionių apribojimų ir karantinų, skirtų sustabdyti COVID-19 plitimą, pirmadienį pranešė bloko statistikos agentūra. Precedento neturintis 52 proc. siekęs sumažėjimas, palyginti su 2019 metais., patvirtino, kad „turizmas atsidūrė tarp sektorių, kuriuos labiausiai paveikė COVID-19 pandemija“, sakoma Eurostato pranešime.

Pavargę nuo karantino ir nuotolinio darbo iš namų lietuviai būriais atostogų traukia į Egiptą, Tenerifę ar Maldyvus. O kelionėms į užsienį tautiečiai negaili ir karantino metu sutaupytų pinigų: renkasi brangesnius nei anksčiau viešbučius ant jūros kranto, kelių savaičių atostogas. Egipte dirbanti gidė Vita pasakoja, kad išvydę dangaus žydrumo jūrą ir palmes lietuviai netgi susigraudina ištrūkę iš namų ir braukia džiaugsmo ašaras.

Dar prieš dešimtmetį Kretingos rajoną su per Europą besidriekiančiu Švento Jokūbo keliu nusprendę sujungti kretingiškiai bei Lenkijos atstovai rezultato nemato iki šiol. Nors projektui kaimynai suorganizavo apie 100 000 eurų, už juos Kretingos rajono valdininkai šio piligrimo kelio per savo žemes taip ir nesugebėjo pažymėti. Tačiau už šiuos pinigus pertvarkė viešąjį tualetą ir jame įkūrė Turizmo informacijos centrą.

Pasišviesdami ant galvos pritvirtintais žibintais ir taip įvairiausiomis spalvomis nuspalvindami kalnus, keliautojai tyrinėja Kazachstano ledynus. Dėl COVID-19 ribojimų, kaip ir daugelis žmonių, Kazachstano gyventojai negali keliauti į užsienį. Tad vis daugiau jų traukia į netoli didžiausio šalies miesto Almatos esančius nuostabiuos Tian Šanio kalnų ledynus. „Dėl pandemijos turistų, o ypač vietinių, skaičius žymiai išaugo.

Ilgą laiką Meksikoje aplink Teotihuakano piramides tvyrojo tyla. O šiandien šalia esančioje senovės miesto magistralėje, vadinamoje Mirusiųjų prospektu, jau būrys turistų. Dėl koronaviruso uždarytą viena populiariausių Meksikos vietų – šventyklas ir piramides – vėl galima lankyti. Tiesa, pagrindinė zona bus ribojama iki 3 tūkst. lankytojų per dieną. Prieš tai bus tikrinama turistų temperatūra, o dėvėti kaukes – privaloma. Tiesa, šalia esantys muziejai lieka uždaryti.

Kol lietuviai negali be būtino reikalo palikti savo gyvenamosios savivaldybės, kitų šalių poilsiautojai traukia pasišildyti į saulėtąjį Egiptą. Čia su dainomis ir šokiais pramogauja turistai, kurie į Egiptą atvyksta dėl čia esančio žemo koronaviruso atvejų skaičiaus. Vis tik turistų į Egiptą suplūsta kur kas mažiau nei prieš pandemiją. „Deja, žmonės atvyksta tik iš tų šalių, kuriose leidžiama keliauti. Daugiausia atvyksta iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Armėnijos.

Koronaviruso pandemija itin skaudžiai kirto turizmo sektoriui – prasidėjus Covid-19 krizei dauguma šalių uždarė sienas, įvedė karantinus, todėl kelionės buvo sustabdytos. Vėliau daugeliui šalių atlaisvinus pirmojo karantino ribojimus ir sudarius teorines galimybes keliauti, turizmas susidūrė su kita problema – keliauti bijančiais žmonėmis. Panašu, kad lietuviai šios baimės atsikratė – kelionių organizatoriai sako, jog susidomėjimas kelionėmis sparčiai auga.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada svarstyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) siūlymus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) per koronaviruso krizę ypač nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.   „Vertinsime šiuos pasiūlymus“, – BNS teigė ministrės patarėja Skaistė Barauskienė. Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, lengvatos padėtų verslui atsigauti.

Nuo turizmo priklausančiuose Lenkijos pietuose slidinėjimo trasos, restoranai ir viešbučiai pareiškė, kad nuo pirmadienio nebepaisys dėl COVID-19 įvestų suvaržymų ir atsidarys, šalies smulkiesiems verslininkams prarandant kantrybę dėl karantino. Keli šimtai verslininkų prisijungė prie vadinamojo „Kalniečių veto“ judėjimo, kurio lyderis Sebastianas Pitonas paskelbė apie nepaklusnumo kampaniją apsirengęs tradiciniu Tatrų kalnų gyventojų kostiumu.

Užsienio kurortams tapus tik svajone, žmonės suskato ieškoti, ką gražaus gali pamatyti gimtinėje. TOP 20 – ne tik gerai žinomi objektai, bet ir tokios vietos, apie kurias greičiausiai nesate girdėję. Pavyzdžiui, ar žinote, kad turime lietuviškąją Atlantidą? Beje, kol šalyje įvestas griežtas karantinas, nuo kelionių net ir Lietuvoje derėtų susilaikyti, tačiau pasiūlymą turi muziejai – aplankyti juos virtualiai, neišeinant iš namų.

Seimas po svarstymo patvirtino Civilinio kodekso pakeitimus, nurodančius, jog lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 14 dienų. Anksčiau numatytas terminas buvo 90 dienų.  Europos Komisijai (EK) pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, Seimui pavasarį leidus lėšas už neįvykusias keliones grąžinti per 90 dienų, Vyriausybė dar vasaros pabaigoje pritarė siūlymui šį terminą sutrumpinti iki 14 dienų.

Kelionių išsiilgę lietuviai, kaip jau kurį laiką pastebi kelionių agentūros, noriai šventėms traukia į šiltuosius kraštus. Kelionių kalendorius po truputį pildosi ir kitiems metams, tačiau visiško turizmo atsigavimo nesitiki tiek ekonomistai, tiek patys kelionių organizatoriai. Kelionių agentūrų teigimu, šiemet kelionių troškulį dalis lietuvių malšina didžiąsias šventes pasitikdami egzotiniuose kraštuose – populiariausiomis kryptimis tapo Tenerifė ir Maldyvai.