turizmas

Didžiųjų šalies kurortų – Palangos, Druskininkų ir Birštono – apgyvendinimo įstaigos prasidedant Velykų šventėms užimtos 70–80 proc., teigia miestų turizmo sektoriaus atstovai. Vis dėlto jie tikisi, kad įsibėgėjus šventiniam savaitgaliui viešbučiai, poilsio namai ir sanatorijos užsipildys, o didesnio svečių srauto tikimasi kitą savaitę prasidėjus moksleivių atostogoms.

Lietuvos gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2021 metų ketvirčiu, padidėjo 8,4 proc. ir siekė 780,6 tūkst. kelionių, vienadienių kelionių skaičius padidėjo 0,2 proc. iki 2,4 mln. kelionių. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 94,5 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę šalies gyventojai vidutiniškai išleido 54 eurus, per verslo kelionę – 69 eurus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Anot jos, 45 proc.

Sutvarkyta Birštono piliakalnio infrastruktūra: įrengti laiptai, tilteliai, apžvalgos aikštelės, ketvirtadienį pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Taip pat sutvirtintos ir užlygintos įgriuvos, nuošliaužos ir šlaitai, padaryti sanitariniai kirtimai, suremontuotas vakariniame piliakalnio pakraštyje esantis žvyro dangos takas, į piliakalnį vedantys laiptai, atnaujinta dalies kelių danga. Papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nauji dviračių stovai.

Turkijos kelionių organizatorė „Coral Travel“ vasaros sezono metu tiesioginiais užsakomaisiais skrydžiais skraidins iš Kauno į Antaliją, pranešė bendrovės atstovybė Lietuvoje. Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas sako, kad  skrydžiai iš Kauno į Turkiją paskutinį kartą vyko prieš dešimtmetį.

Vilnius aktyviai ruošiasi priimti NATO valstybių vadovų suvažiavimo svečius. Skaičiuojama, kad miestas priims iki 3000 aukščiausio lygio svečių bei iki 2000 tūkstančių žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kandidatavimui į Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą 2023–2027 metų kadencijai.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, tapusi tarybos nare, Lietuva būtų tarp 33 pasaulio valstybių, kurios formuoja pasaulio turizmo politiką. Teigiama, jog tai sustiprintų Lietuvos pozicijas tarptautinėje turizmo rinkoje, turėtų įtakos Lietuvos populiarinimui pasaulyje, leistų užmegzti ryšių su kitomis pasaulio valstybėmis.

Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė suprojektuoti ir pastatyti naują šliuzą-reguliatorių Drevernos upės senvagėje, jis užtikrins laivybos potencialo išnaudojimą šiame regione, pirmadienį pranešė direkcija. Drevernos upė yra svarbi jungiamoji grandis maršrute Dreverna-Karaliaus Vilhelmo kanalas, Minija, Atmata, Kuršių marios-Dreverna.

Artėjant atostogų sezonui, dažnas jau pradeda dairytis kelionių pasiūlymų. O jos šiemet brangs. Jeigu pernai vidutinišką kelionę su viešbučiu ir „viskas įskaičiuota“ galėjome nusipirkti už maždaug 800 eurų, šiemet už tokią pačią paklosime maždaug 100 eurų brangiau. Tiesa, turizmo paslaugų teikėjai pastebi ir kad, nepaisant kylančių kainų, lietuviai netaupo – renkasi vis egzotiškesnes kryptis ir pirmiausiai išgraibsto kelialapius su geriausiai įvertintais viešbučiais.

Koronaviruso pandemijos ypač paveiktas atvykstamasis turizmas sunkiai atsigauna, pozityvių pokyčių kol kas nėra, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. „Nors skaičiai sako, kad Lietuvoje atvykstamasis turizmas atsigavo 68 proc., tačiau kelionių organizatoriai sako, duok Dieve, kad tai būtų bent 30 procentų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

Kelionių agentūrų pajamos 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais išaugo beveik dukart, tačiau palyginti su ikipandeminiais 2019 metais, jos smuko tris kartus, skelbia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“.   2021 metais pajamas deklaravusios kelionių agentūros kartu uždirbo daugiau kaip 171 mln. eurų – beveik dukart (82 proc.) daugiau nei pandeminiais 2020 metais (apie 94 mln.

Trijų Baltijos šalių turizmo atstovai Vilniuje tariasi, kaip bendromis pastangomis į regioną sugrąžinti užsienio turistų srautus.  Viceministro Vinco Jurgučio teigimu, dėl užsitęsusios pandemijos ir karo Ukrainoje Baltijos šalys dar nesusigrąžino prarastų turistų srautų, taip pat sulėtėjo bendrų veiklų įgyvendinimas, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  „Vis dėlto Lietuva viršija turistų susigrąžinimo prognozes ir tikisi atsigavimo jau kitais metais.

2022 metais, palyginti su ankstesniais metais, tarptautinių turistų skaičius padvigubėjo, o 2023-aisiais, panaikinus kelionių apribojimus, ypač Kinijoje, rodiklis turėtų pasiekti iki pandemijos buvusį lygį, antradienį pranešė Jungtinių Tautų turizmo institucija. Praėjusiais metais pasaulyje turistų iš užsienio pasaulyje buvo 917 mln. (2021 metais – 455 mln.

Greta Klaipėdos esančiame pajūrio ruože, apimančią Karklę ir kitus žmonių traukos centrus, ruošiamasi įrengti unikalaus dizaino informacinį ženklinimą, kuris ne tik padėtų lankytojams, bet ir pabrėžtų regiono gamtos išskirtinumą. Tai kainuos daugiau nei 100 tūkst. eurų – daugiau nei iš pradžių planuota. Už mažiau tokios idėjos niekas įgyvendinti nepanoro.

Į Venesuelą antradienį atplaukė pirmasis per 15 metų Europos kruizinis laivas, turistams ilgus metus vengus šalies dėl didelio nesaugumo lygio ir ekonominių problemų. Su Bahamų vėliava plaukiojantis „Amadea“ prisišvartavo prie Karibų jūros Margaritos salos, atgabendamas beveik 500 keleivių, daugiausia iš Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Šveicarijos.

Dubajus sekmadienį panaikino 30 proc. mokestį alkoholio pardavimams ir leido nemokamai gauti reikiamas alkoholinių gėrimų pardavimo licencijas, regis, siekdamas dar labiau skatinti turizmą.  Netikėtas pranešimas, kurį išplatino dvi su alkoholinių gėrimų platinimu susijusios įmonės, tikriausiai buvo paskelbtas vyriausybės nutarimu, priimtu Dubajaus emyro šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo šeimos.

Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 12,8 proc. iki 1,3 mln. kelionių. Vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 5,8 proc. iki 3,2 mln. kelionių. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 100,8 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę gyventojai vidutiniškai išleido 79 eurus, per verslo kelionę – 80 eurų. 34 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose arba moteliuose, nuomojamame būste – 33 proc.

Užsienio turistų srautas Latvijoje dėl karo Ukrainoje šiemet yra labai nedidelis, interviu televizijai TV3 pirmadienį pareiškė Latvijos kaimo turizmo asociacijos vadovė Asnatė Ziemelė. „Užsienio turistų skaičius vis dar labai, labai nedidelis. Turime estų ir lietuvių, kurie supranta padėtį taip pat, kaip ir mes. Yra lenkų, taip pat kažkiek vokiečių ir suomių, bet tai ir viskas“, – sakė ji.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos spalį sulaukė apytikriai 270 tūkst. klientų – 19 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų sumažėjo 4 proc. iki 131 tūkst., o užsieniečių – padaugėjo 58 proc. iki 139 tūkstančių. „Užsienio turistų skaičius kol kas nepasiekė ikipandeminio lygio ir buvo panašus į 2010 ir 2011 metų spalio mėnesių rodiklius“, – pažymima pranešime.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per tris šių metų ketvirčius sulaukė apytikriai 1,71 mln. svečių – 64,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 2,7 karto iki 883,5 tūkst., vietinių klientų – 16,1 proc. iki 826,4 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 62,3 proc. iki 3,052 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 2,5 karto iki 1,636 mln., Latvijos gyventojų – 14,7 proc.

Estija per trečiąjį šių metų ketvirtį užfiksavo apytikriai 1,3 mln. turistų iš užsienio apsilankymų – 2,2 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, o jų išlaidos išaugo 2,4 karto iki 365 mln. eurų, pranešė Estijos centrinis bankas. 82 proc. liepą-rugsėjį Estiją lankiusių užsienio turistų buvo iš kitų Europos Sąjungos šalių, o daugiausiai – iš Suomijos (42 proc. visų). Daugiau nei parą trukusių viešnagių skaičius siekė apytikriai 800 tūkst., o vidutinė viešnagės trukmė buvo keturios nakvynės.

Po siūlymu kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti nebeliko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus parašo. Pats parlamentaras BNS ketvirtadienio vakarą sakė iniciatyvą parėmęs netyčia. „Techninė klaida įvyko. (...) Pasirašiau, po to pažiūrėjau, ką pasirašiau, ir atšaukiau“, – teigė Seimo narys. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas.

Konservatorių prezidiumui prieš porą savaičių įpareigojus frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe, parlamentaras Kazys Starkevičius parėmė siūlymą kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti. Pats Seimo narys tai neigia. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas. „Jis pasirašė. Labai džiaugiuosi, kad komiteto pirmininkas pasirašė.

Graikijoje užsienio turistų srautai šiais metais smarkiai išaugo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje, rodo pirmadienį paskelbta oficialia statistika. Visgi skaičiai išliko mažesni už rekordinius 2019 metų priešpandeminius lygius, padėjusius atgaivinti nuo turizmo priklausomą šalies ekonomiką po ilgus metus trukusios krizės. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos 19,12 mln. užsienio turistų atvyko į šią Pietų Europos šalį, pranešė Graikijos bankas.

Lietuvos turizmo politika gali būti formuojama remiantis netikslia bei realią padėtį iškraipančia atvykstamojo turizmo statistika, nes į ją įtraukiami nuo karo bėgantys ukrainiečiai ir Lietuvoje dislokuoti NATO kariškiai, sako turizmo verslo atstovai. Jie ragina ištaisyti šį netikslumą. Ekonomikos ir inovacijų viceministras sutinka, kad statistika gali būti netiksli ir teigia, jog ateityje svečiai iš užsienio bus skaičiuojami kiek kitaip.

Japonija antradienį po pustrečių metų pertraukos vėl atvėrė sienas turistams, o pareigūnai tikisi, kad silpnos jenos suviliotų keliautojų antplūdis paskatins šalies ekonomiką.  Įpusėjus rytui į Japoniją jau plūstelėjo turistai iš Izraelio, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.  Šalis CPVID-19 pandemijos pradžioje uždarė savo sienas ir tik neseniai pradėjo atsargiai priimti atvykėlius.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per paskutinį vasaros mėnesį sulaukė apytikriai 420 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 23 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų sumažėjo 6 proc. iki 231 tūkst., o užsieniečių – padaugėjo 94 proc. iki 189 tūkstančių. Palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų rugpjūčiu, dinamika buvo priešinga – pirmųjų padaugėjo 15 proc., antrųjų sumažėjo 34 procentais.

Šią vasarą Ispanijoje apsilankiusių užsienio turistų srautai smarkiai išaugo, kai buvo panaikinti su COVID-19 susiję kelionių apribojimai, tačiau atvykusiųjų skaičius išliko mažesnis nei prieš pandemiją, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys.  Ispanija, iki pandemijos buvusi antra pagal užsienio turistų srautus šalis pasaulyje, liepą priėmė 9,1 mln. užsieniečių, o rugpjūtį – 8,8 mln., pranešė nacionalinis statistikos institutas INE.  Tai reiškia 106,2 proc.

„Turizmas neklesti, jis gyvuoja, laukia geresnių laikų“, – sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Anot jos, pokyčiai šalies atvykstamajame turizmo dėl COVID-19 pandemijos akivaizdūs – užsienių turistų šalyje sudaro mažiau nei 40 proc. to, kas buvo 2019 metais. Tačiau dėl to, anot Ž. Gavelienės labiausiai kalti ne pandemija ar Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, bet neišspręsti vidiniai klausimai.

Reali atvykstamojo turizmo situacija šalyje yra blogesnė nei skelbia statistika, nes didelę dalį užsieniečių būtina sieti su Rusijos karu Ukrainoje, o ne su pramoginėmis kelionėmis, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Anot jos, vertinant į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičių, jis pasiekė 55 proc.

Turistai gali būti apgauti visur, net Europoje ar kitose tradiciškai saugiose šalyse, ypač kai į užsienį vykstama pirmą kartą ir dar ne visai susigaudoma „kas ir kaip“. Kita vertus kelionių ekspertai įvardijo penkias pasaulio valstybes, kuriose turistai labiausiai rizikuoja tapti sukčių aukomis, skelbia portalas „Travel off Path“, remdamasi internetinės prekybos platformos „InvestinGoal“ atlikto tyrimo rezultatais.

Kelionių po Lietuvą laida „Sveiki atvykę“ lankėsi Širvintų krašte, pasižyminčiame įdomiais, savo veiklas puoselėjančiais žmonėmis ir įspūdingomis lankytinomis vietomis. Viena jų – Čiobiškio miestelyje slypintis unikalus urvas. Laidos „Sveiki atvykę“ komandą Čiobiškyje lydėjo neseniai čia iš Vilniaus atsikraustęs ir į savo senelių kraštą sugrįžęs Rygaudas Guogis. „Čiobiškis yra gyvenvietė, kurios pati pradžia buvo upių santakoj prieš daug tūkstančių metų.

Jeigu nepavyktų įtikinti visų Europos Sąjungos šalių neišduoti turistinių vizų rusams, tuomet penkios sieną su Rusija turinčios Rytų Europos šalys gali sudaryti regioninį bloką, kuris bendrai tartųsi neįsileisti rusų turistų, bet priimtų bėgančius disidentus.  Toks susitarimas galėtų apimti Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Birštone daugėja unikalių ir netgi ekstremalių pramogų. Čia atidarytas pirmasis Lietuvoje radijo bangomis valdomų visureigių parkas. Užsienyje ši azartiška pramoga itin populiari – kai kurie jai išleidžia dešimtis tūkstančių eurų, o mūsų šalyje tokia atrakcija dar tik skinasi kelią. Kurorto atstovai sako, kad savo išmone stebinantys verslininkai į miestą privilioja daugiau turistų.

Rusijoje užfiksuotas skubus Šengeno vizų užklausų šuolis. Viskas dėl to, kad pasigirsta informacija apie būsimus vizų apribojimus Rusijos Federacijos piliečiams. Per pastarąsias dvi savaites besikreipiančiųjų skaičius išaugo 40 proc. Apie tai rašo rusiškasis „Kommersant“, remdamasis šaltiniais turizmo rinkoje, skelbia Liga.net. Anot jų, kas antras klientas bando prašyti vizos ateičiai, daugiausia kelionėms su vaikais į Europą rudens atostogų metu.

Kaune įpusėjus Europos kultūros sostinės metų programai ir rugsėjį laukiant keleto aukšto lygio renginių, turizmą mieste tikimasi grąžinti į priešpandeminį lygį, sako programos kūrėjai. Kaip BNS teigė „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis, dabartiniais duomenimis, vadinamojo pagalvės mokesčio, kurį moka viešbučių gyventojai, surinkta 19 proc. mažiau lėšų nei priešpandeminiais 2019 metais.

Estija antrąjį šių metų ketvirtį užfiksavo 946,5 tūkst. turistų iš užsienio apsilankymų – 6,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, o jų išlaidos išaugo 3,5 karto iki 350 mln. eurų, pranešė Estijos centrinis bankas. Kita vertus, palyginti su atitinkamu ikipandeminių 2019-ųjų laikotarpiu, šios išlaidos buvo 26 proc. kuklesnės. 40 proc. šiemet balandį-birželį Estiją aplankiusių turistų buvo iš Suomijos, penktadalis – iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių.

Karšta saulė, palmės ir šiltos jūros bangos šią vasarą tautiečiams kainuoja gerokai daugiau. Kelionės šiemet, palyginti su pernai, brangesnės net iki 40-ies procentų. O tai reiškia, kad vienam asmeniui savaitė poilsio užsienio kurorte atsieina bent dviem–trimis šimtais eurų daugiau. Dėl turistų antplūdžio viešbučiai nebemato reikalo taikyti nuolaidų, o ir patys lietuviai kelionėms negaili ir tūkstančių eurų – į paprastus viešbučius nebesidairo.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė nuo lapkričio mėnesio pradėsianti skraidinti iš Latvijos sostinės į Ispanijai priklausančią Gran Kanarijos salą Atlanto vandenyne. Gran Kanarija yra trečia pagal dydį ir antra pagal turistų lankomumą (po Tenerifės) sala Kanarų salyne netoli Afrikos krantų. Anot pranešimo, skrydžiai šiuo maršrutu bus vykdomi du kartus per savaitę „Airbus A220-300“ orlaiviais. Planuojama skrydžio trukmė – 6 valandos ir 40 minučių.

Klaipėdos savivaldybės įmonė „Klaipėdos keleivinis transportas“ ieško, kas tris sezonus teiks vandens autobuso paslaugas Danės upėje. Jis reguliariai turėtų pradėti kursuoti jau kitą vasarą.   „Mes perkame vežimo paslaugą. Bet kuri įmonė, pateikusi pasiūlymą, su kuria bus sudaryta sutartis, turėtų laivavedį-kapitoną ir laivą – vandens autobusą.

Pasaulio gurmanai, keliaudami po įvairias šalis ir galvodami ką ypatingo paskanauti, atveria garsųjį seniausią viešbučius ir restoranus vertinantį leidinį – „Michelin“ gidą, kuriame geriausi restoranai kritikų įvertinami žvaigždutėmis – nuo 1 iki 3. Garsiausi Lietuvos šefai su politikais jau seniai diskutuoja apie tai, kad garsiuosius restoranų vertintojus reikėtų pakviesti į Lietuvą, esą taip pakelsime šalies prestižą bei paskatinsime turizmą. Tačiau tai kainuoja apie 1 mln.

Tarptautinė būsto nuomos paslaugos teikėja „Airbnb“ savo platformoje visam laikui uždraudė rengti vakarėlius ir kitas namų šventes, o taisykles pažeidę asmenys nebegalės ja naudotis, skelbia Jungtinės Karalystės nacionalinė transliuotoja BBC. Pirmą kartą vakarėlių draudimas buvo įvestas per COVID-19 pandemiją, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui. „Airbnb“ teigia, kad nuo to laiko skundų dėl tokių renginių sumažėjo 44 procentais.

Pirmadienį į Klaipėdos uostą įplaukė 290 m ilgio, beveik 3800 keleivių talpinantis prabangus kruizinis laivas „Costa Fascinosa". „Wikipedia" skelbia, kad šio laivo vertė – net 510 milijonų eurų. Šis italų kruizinis laivas stovi Kruizinių laivų terminale ir traukia klaipėdiečių žvilgsnius iš toli: didžiulis laivas matomas nuo Pilies tiltų ir miestiečiai traukia jo pasižvalgyti ir nusifotografuoti. Laivas Klaipėdoje viešės iki 20 valandos. VE.

Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 35 proc. iki 595,8  tūkst. kelionių.  Vienadienių kelionių skaičius augo 32 proc. iki 1,7 mln. kelionių, o viena kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2 nakvynes, pranešė Statistikos departamentas. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 64 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę gyventojai vidutiniškai išleido 107 eurus, per verslo kelionę – 110 eurų. 50 proc.

Už turizmo politiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos valdžios atstovai penktadienį Vilniuje pasirašė susitarimą dėl turizmo skatinimo regione ir paramos Ukrainai. Šiuo dokumentu šalys įsipareigojo aktyviau bendradarbiauti skatinant turizmą, siekiant susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmui atkurti.

Už turizmo politiką atsakingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos valdžios atstovai penktadienį Vilniuje pasirašo susitarimą dėl turizmo skatinimo regione ir paramos Ukrainai. Šalys įsipareigos aktyviau bendradarbiauti skatinant turizmą, siekiant susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmo ekosistemai atkurti.

Vandens turizmas Lietuvoje atgyja netikėtomis formomis. Nieko nebestebina šimtai baidarių upėse, vandens dviračiai, irklentės, kanojos ar garlaiviukai ežeruose ir mariose. Visgi, dairomasi ir naujovių – o tai, ir saulės energija varomi laivai, ir Lietuvoje dar menkai matyti elektriniai katamaranai. Vienas tokių jau greitai plaukios Ilgio ežere Lietuvos – Latvijos pasienyje.

Maskva penktadienį oficialiai paskelbė pasitraukianti iš Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO), balandį sustabdžiusios Rusijos narystę dėl jos karo Ukrainoje. Vyriausybė pranešė „priėmusi Užsienio reikalų ministerijos siūlymą... dėl Rusijos išstojimo“ iš JTPTO, sakoma įsake, pasirašytame Michailo Mišustino. Agentūra Rusijos narystę sustabdė balandžio 27 dieną, pareiškusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą prieštarauja organizacijos vertybėms.

Japonija penktadienį sušvelnino atvykimo reikalavimus užsienio turistams, kurie nuo penktadienio jau gali pateikti prašymus išduoti vizas, su sąlyga, kad turistai dalyvaus tik gido lydimose ekskursijose bei sutiks laikytis veido kaukių dėvėjimo reikalavimo ir kitų antivirusinių priemonių, šaliai mėginant subalansuoti verslo poreikius ir kovą su COVID-19. Penktadienis yra pirmoji diena, kai galima pradėti procedūras, reikalingas gauti leidimus atvykti į šalį, o pirmieji turistai atvyks ne anksči...

Iš Lietuvos dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje pasitraukus užsienio turistams, ekonomikos ir inovacijų ministerija už 100 tūkstančių eurų paruošė interaktyvų turistų žemėlapį. Armonaitė žada, kad toks žemėlapis parodys turistų srautus, atskleis lankomiausias jų vietas ir pasitarnaus vietos verslui.