trąšos

Norint užauginti gausų daržovių derlių, būtinos ne tik pastangos, tačiau ir nemažas žinių bagažas. Kaip laistyti, kokios ligos daržoves gali užpulti, kokių trąšų reikia ir daugelis kitų klausimų, tikriausiai, kamuoja ne vieną daržovių augintoją. Kauno rajone savo ūkį turinti ir ne vienerių metų patirtį sukaupusi pomidorų augintoja Renata Jančoraitė pasakoja, ką privalo žinoti kiekvienas, auginantis pomidorus.

Muitinės departamentui nusprendus savarankiškai ištirti į Lietuvą įvežamas trąšas ir nustačius, kad maišytos trąšos patenka į importo mokesčio ribas, verslininkai pasiskundė Vyriausybei. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas turėtų džiaugtis išaiškinęs, kad jo tyrimas leistų šalies biudžetą papildyti 8 mln. eurų – tiek trąšų importuotojai, tarp jų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“, turėtų papildomai sumokėti muito mokesčių.

Pirmadienį Klaipėdos jūrų uoste įvyko šiurpi nelaimė. Birių krovinių terminale žuvo trąšomis kartu su visu traktoriumi užverstas darbininkas. Kaip paaiškėjo vėliau, mirtis pasiglemžė 22 metų vaikino iš Naujininkų kaimo (Juknaičių seniūnija) gyvybę. „Vaikinas buvo darbštus ir tvarkingas, kaip ir visa jo šeima. Liūdna labai”, - „Šilutės naujienoms“ komentavo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys. Išgelbėti nepavyko Pirmadienį 12.36 val.

Pirmadienį pranešta apie nelaimingą atsitikimą Klaipėdoje – trąšomis užpiltą žmogų. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 12.36 val. gautas pranešimas apie tai, kad Nemuno gatvėje esančiame Birių krovinių terminale trąšomis užpiltas žmogus. Į įvykio vietą išvyko ugniagesiai, informacija perduota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai, Klaipėdos apskrities vyriausiam policijos komisariatui.

Virš Raseinių ir aplinkinių kaimų kelinta diena tvyro siaubinga smarvė. Vietiniai gyventojai skundžiasi, esą juos nuodija žuvies atliekomis sugalvoję atsikratyti vietos verslininkai. Aplinkosaugininkai atlikti tyrimą pavedė ne vietos agentūrai, mat ši įtariama tarnauja pažeidėjams, bet kaimyninio rajono specialistams ir neapsiriko. Jie rado grubių žemės trąšos pažeidimų. Nenusakomo šlykštumo smarvėje paskendo ne tik Raseiniai, o net ir aplinkinės gyvenvietės.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po sėkmingų bandymų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Klasco“ atidarytas naujas birių trąšų terminalas. Bendrovės generalinis direktorius teigia, kad nuo šiol, kai vienu metu skirtingas trąšas bus galima krauti į du laivus, padidės ne tik įmonės, bet ir uosto konkurencingumas. „Klasco“ teritorijoje jau veikė skystų ir birių trąšų bei grūdų terminalai.

 Valdas Kvedaras Vos metus gyvavusį praėjusios kadencijos Seime priimtas Tiekiamų rinkai trąšų (Trąšų) įstatymą teks keisti. Europos Komisijos įspeista į kampą, Vyriausybė siūlo Seimui šį įstatymą naikinti kaip neatitinkantį Europos Komisijos reglamentų ir jiems prieštaraujantį. Šis įstatymas neoficialiai įvardijamas ir kaip galimai lobistinis. Priimtas išimties tvarka 2012 m. birželio pabaigoje Trąšų įstatymas buvo priimtas nenumatytame posėdyje.

Artėjant pavasariui trąšų tiekėjai pastebi padidėjusią paklausą, kuri atsispindi ir tarptautinėse rinkose kylančiomis trąšų kainomis. Bene ryškiausiai brango Lietuvoje kiek mažiau naudojamos diamonio fosfato trąšos, kurių kaina per mėnesį buvo ūgtelėjusi daugiau kaip dešimtadaliu. Praeitą savaitę diamonio fosfato trąšų kainos tarptautinėse rinkose stabilizavosi ir net 0,2 % atpigo.

„Stonų“ sodininkų bendrijoje gyvenančių Birutės ir Jono Andriuškų sodyba senas ir gražias tradicijas turinčiame Raseinių rajono konkurse „Gražinkime savo aplinką“ buvo tarp laureatų. Prieš gerą dešimtmetį į buvusią kolektyvinių sodų teritoriją atsikėlę Andriuškos sakė, kad taip atsitiko netyčia. Nijolė Petrošiūtė VL žurnalistė Sodybos šeimininkas Jonas atviravo, kad pradžių pradžia buvo aštuntajame dešimtmetyje, kai jie įsigijo sodo sklypą su palapinę primenančiu nameliu.

Baltarusija skyrė namų areštą Rusijos kalio trąšų gamybos milžinės „Uralkalij“ generaliniam direktoriui. Tai padaryta paleidusi jį iš kalėjimo, kuriame buvo laikomas nuo prieštaringai vertinamo suėmimo rugpjūtį, ketvirtadienį pranešė verslininko advokatas. Vladislavui Baumgartneriui buvo skirtas namų areštas Minske nuomojamame bute, „prižiūrint agentams iš KGB“, jo advokatas Dmitrijus Goriačka sakė naujienų agentūrai AFP.

Kiekvienas augalininkyste besiverčiantis žemdirbys puikiai supranta, kad taikant šiuolaikines technologijas trąšos yra derlingumo ir derliaus kokybės bei biogeninių procesų dirvoje pagrindas. Planuojant žiemkenčių tręšimą kai kurie žemdirbiai neįvertina fosforo bei kalio įtakos fiziologiniams procesams, vykstantiems augaluose, ir planuoja tik pavasarinį ir vasaros tręšimą azoto trąšomis.

Jei viskas vyktų taip, kaip nori valdančioji Kimų šeima, visas pasaulis tikriausiai manytų, jog Šiaurės Korėja yra tikras rojus, o jos vadovai – palaiminimas, atsiųstas iš dangaus. Nereikia nė sakyti, kad šalies žiniasklaida yra linkusi pagražinti situaciją, o dėl ypatingai griežtos turizmo politikos sudėtinga gauti tikslios informacijos apie tai, kas vyksta šioje uždaroje, totalitarinėje valstybėje.

Artėja žieminių rapsų sėja, ne už kalnų ir žieminių kviečių sėja. Kiekvienas žemdirbys galvoja apie augalų mitybą ir galimybes patręšti laukus optimaliomis trąšų normomis. Žemdirbių nuomone, trąšos nėra labai brangios, bet labiausiai visus neramina kritusios grūdų supirkimo kainos. Svarbiausia, niekas negali tiksliai prognozuoti, kokios kainos bus sekančiais metais, o ateinančių metų derliui ruošti pagrindus reikia jau dabar.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ išmokėjo didžiausią šiemet draudimo išmoką - 7 mln. litų UAB „Kurana“. Bendrovė buvo apdraudusi Pasvalyje statomos unikalios bioetanolio gamyklos projektą projektuotojo civilinės atsakomybės draudimu. UAB „Kurana“ pirmoji Europos Sąjungoje sujungė bioetanolio, skirto biodegalams, bei elektros ir šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologinius procesus į vieną nepertraukiamą technologinę grandinę.

Pavojaus varpais skambina mokslininkai. Jie teigia, jog, siekdami didesnio derliaus ir gausiai tręšdami savo laukus, ūkininkai daro didžiulį neigiamą poveikį gamtai. Pavyzdžiui, nutekėjusios trąšos 2011 m. sukėlė tokį Erio ežero vandens žydėjimą, kad šis padengė net trečdalį vieno didžiausių JAV, Kanados ir viso pasaulio ežerų paviršiaus.

Pavojaus varpais skambina mokslininkai. Jie teigia, jog, siekdami didesnio derliaus ir gausiai tręšdami savo laukus, ūkininkai daro didžiulį neigiamą poveikį gamtai. Pavyzdžiui, nutekėjusios trąšos 2011 m. sukėlė tokį Erio ežero vandens žydėjimą, kad šis padengė net trečdalį vieno didžiausių JAV, Kanados ir viso pasaulio ežerų paviršiaus.

Zinaida Paškevičienė, Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stipriai vėluodami ūkininkai skuba tręšti laukų. Trąšų gamintojai ramūs – pilni sandėliai, o išmokę planuoti ūkininkai trąšų taip pat prisipirko. Tik kai kurie gailisi paskubėję, nes kai kurios trąšos šiemet pigesnės. 400 hektarų grūdinių kultūrų sėklai auginantis ūkininkas Petras Šimkus į laukus išvažiavo tik dabar, ir, sako, dėl šlapios dirvos patręšiantis trečdalį laukų.

Apie 60–70 žmonių žuvo, šimtai buvo sužeisti per didžiulį sprogimą vienoje trąšų gamykloje prie Veiko miesto Teksase, pranešė televizija KWTX, remdamasis vietos gelbėtojų vadovo informacija. Pranešime, kurio naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti, KWTX citavo Vesto greitosios pagalbos direktorių George'ą Smithą (Džordžą Smitą), kuris patvirtino žuvusiųjų skaičių.

Tręšimas yra metinis ritualas kiekvienam augintojui. Tačiau nuomonė, kad reikia tręšti kuo daugiau norint užauginti didesnį derlių ar gražesnius gėlių žiedus, yra klaidinga. Tręšimas priklauso nuo metų laiko ir tinkamų trąšų parinkimo. Kaip aiškina Nikojalus Zubko, nereikėtų pamiršti, kad trąšos nėra augalų maistas, trąšos – padeda tą maistą geriau įsisavinti, geriau vykdyti natūralius augalo procesus. “Renkantis trąšas, pirmiausia, reikia suprasti ką reiškia trąšų formulės ant pakuočių.

Biodujų jėgainės neutralizuos 9 didžiausių kiaulininkystės kompleksų kvapus „Saerimner” kiaulininkystės fermose susidariusios atliekos jau kitąmet bus perdirbamos biodujų jėgainėse, kurios neutralizuos kvapus ir leis ūkininkų laukus tręšti bekvapėmis ir geriau įsisavinamomis trąšomis. Kartu su partneriais devyniuose didžiuosiuose kompleksuose bus pastatytos iki 1 MW galingumo biodujų jėgainės. „Aplinkiniams gyventojams iki šiol nemaloniausias metas buvo srutų laistymo sezonai.

Du kauniečiai broliai, sumanę užsidirbti rizikuodami – pristatydami kvaišalų siuntą į Olandiją, surado bendrininkų savo tikslui pasiekti, bet nežinojo, kad yra policininkų sekami, todėl ilgam atsidūrė už grotų. Gundė dideli pinigai Reikalą „sukti“ pirmasis pradėjo anksčiau neteistas, bet teisėsaugos pareigūnų akiratyje buvęs Evaldas Gedvilas (33 m.), jau turėjęs neteisėto disponavimo kvaišalais patirties.

Dėl dujų transportavimo, branginamo nuo kitų metų, pakilus „Achemos“ azotinių trąšų kainoms, mūsų žemdirbiams gali tekti daugiau prisidėti prie suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų išlaidos patuštins dujų vartotojų kišenes. Dar didesnė našta gali užgulti žemdirbių, perkančių „Achemos“ azotines trąšas, pečius. Jonavoje įsikūrusi trąšų gamintoja perspėja, kad azotinės trąšos brangs arba gali būti sustabdyta jų gamyba.

Kur­šė­nų mies­to cent­ri­nė­je Lau­ry­no Ivins­kio aikš­tė­je, prie pat pub­li­cis­to, ver­tė­jo, liau­dies švie­tė­jo, pir­mo lie­tu­viš­ko ka­len­do­riaus lei­dė­jo L. Ivins­kio pa­mink­lo pa­drėb­tos krū­vos mėš­lo. Juo, ma­tyt, dir­vo­že­mį tręš. Čia pat te­be­žy­di Lie­tu­viš­ko­jo ka­len­do­riaus šven­tės da­ly­vių pa­dė­tos gė­lės. Į re­dak­ci­ją užė­jęs kur­šė­niš­kis ste­bė­jo­si prie pa­mink­lo bei aikš­tės pa­kraš­čiais pūp­san­čio­mis mėš­lo krū­vo­mis.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog dėl dukart išaugsiančio dujų perdavimo tarifo gali būti stabdoma Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“, koncerno atstovė spaudai Virginija Dunauskienė pabrėžia, jog „niekas nieko neuždaro“. „Aš pirmą kartą girdžiu. Niekas nieko neuždaro (...) Niekas nieko nesiruošia uždaryti, kol nėra aišku, kokie bus mokesčiai ar ta formulė, kaip ji pradės veikti“, - Eltai penktadienį sakė ji.

Gana dažnai galime išgirsti frazes „daržovės su nitratais“, „vanduo su nitratais“. Taigi, kas tie nitratai, kiek jų suvartojame ir kokį pavojų jie kelia mūsų sveikatai? Nitratai aplinkoje Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Sodams tręšti tinka tiek paprastos, tiek sudėtinės ar kompleksinės trąšos. Svarbiausia – nustatyti, kokio elemento vaismedžiams trūksta. Tačiau retas sodininkas mėgėjas atlieka dirvožemio tyrimus ir aiškinasi, ko trūksta jo auginamiems vaismedžiams. Geriau tręšti per du kartus Vegetacijos pradžioje galima naudoti populiariausią azoto trąšą – amonio salietrą. Ja patartina tręšti neutralios arba jai artimos reakcijos dirvožemiuose įveistus sodus.

Dėl mineralinių trąšų ir chemijos naudojimo spartėja dirvožemio degradacija, o pamaitinti dirvą organinėmis trąšomis galimybių mažėja, nes mažiau auginama galvijų ir kiaulių. Specialistai perspėja, kad gyvulininkystės sektoriui nykstant ir daugėjant intensyvios augalininkystės ūkių, kuriuose vyrauja kviečiai ir rapsai, netrukus ir derlingų šalies rajonų laukai gali virsti dykuma. Ir bėda, ir gėda Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje maždaug tris kartus sumažėjo galvijų ir kiaulių.

Duobėtose miestų gatvėse dūžta automobiliai, vairuotojai patiria nuostolių, o už gatvių priežiūrą ir taisymą atsakingi savivaldybių valdininkai demonstruoja abejingumą. Dėl netaisomų miestų gatvių išseko vairuotojų kantrybė: nukentėję panevėžiečiai miesto savivaldybės valdininkus padavė į teismą, o kauniečiai prakalbo apie miesto biudžeto skirstymo prioritetus.

Dėl naujų išmokų mažiau chemijos ir trąšų naudojantiems ūkiams kilo sąmyšis tarp ekologiškos produkcijos gamintojų. Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai nuogąstauja, kad Lietuvoje gali nebelikti ekologiškų daržovių ir vaisių. Tokie ūkiai esą žlugs skyrus paramą išskirtinės kokybės produktus gaminantiems ir aplinką tausojančias priemones naudojantiems ūkiams.

Vilniaus Vingio parke gyventojai ir miesto svečiai jau gali išbandyti naujai įrengtas lygumų slidinėjimo trasas, kurios pažymėtos specialiomis informacinėmis lentelėmis, žyminčiomis slidinėjimo trasų distanciją – jos ilgis net 5 kilometrai. Vakarais ši trasa bus apšviesta, todėl slidininkai galės slidinėti net ir sutemus.

Kiekviena namų šeimininkė susiduria su situacija, kai jos mylimos vazoninės gėlės praranda blizgesį. Ką daryti, kad palmė neprarstų blizgesio, o mylimos orchidėjos didžiuliai lapai blizgėtų kiekvieną dieną? Patarimai šeimininkėms Jei gėlių lapai stori ir nebijote jų pažeisti, drąsiai kiekvieną iš jų valykite su drėgna servetėlę. Ją reiktų drėkinti tik minkštame vandenyje. Kietame vandenyje daug kalkių, todėl lapeliai gali įgauti baltą atspalvį.

AB „Linas Agro Group“ derisi su tarptautiniu chemijos koncernu OSTCHEM dėl 58,04 proc. Ukrainos trąšų gamybos ir prekybos įmonės PAT UKRAGRO NPK akcijų pardavimo. „Strateginį investuotoją OSTCHEM domina 100 procentų PAT „UKRAGRO NPK“ akcijų įsigijimas, todėl jo pasiūlymą parduoti akcijas yra gavę visi akcininkai, šiuo metu vyksta derybos. Jų metu daugiau komentarų apie galimą sandorį negalime teikti,“ - sako „Linas Agro“ Projektų direktorius Arūnas Jarmolavičius.

Ant pro­duk­tų eti­ke­čių daž­nai ran­da­me pa­ra­šy­ta „tik iš na­tū­ra­lių ing­re­dien­tų“, „be hor­mo­nų“, „ge­ne­tiš­kai nemodifikuo­ta“, bet tai dar ne­reiš­kia, kad pro­duk­tas yra eko­lo­giš­kas. Pa­žiū­rė­ję ar­ba pa­ra­ga­vę ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti, ar pro­duk­tas tik­rai toks yra. Tik ser­ti­fi­kuo­tas ga­min­to­jas tu­ri tei­sę rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją kaip ekolo­giš­ką. Tad kuo ski­ria­si na­tū­ra­lus nuo eko­lo­giš­ko? Spal­va, kva­pas, sko­nis.

Žemdirbiams nevisiškai aišku, kaip elgtis su atliekomis, kokiai kategorijai jas priskirti. Ūkininkas Gintautas Čebatarauskas iš Kauno rajono plastikinę chemikalų tarą atiduoda antrinių žaliavų surinkėjams. „Esu tvarkingas ūkininkas, atliekas rūšiuoju, atskirai atiduodu plastikines plėveles, didmaišius, chemikalų talpyklas“, – kalbėjo jis. Ūkininkas sako nežinojęs, kad chemikalų tarą kai kurie specialistai priskiria prie pavojingų atliekų.

Visada svajojote paslidinėti, bet nesiryžtate, nes slidinėjimas „prabangos dalykas“?– klausia kelionių tinklalapis Makalius.lt.  Pasistengsime kartu su jumis sugriauti mitą apie slidinėjimo brangumą. Pirmasis straipsnis iš ciklo apie slidinėjimą, kurortus ir kainas juose. Skaitom ir skaičiuojam, ar tikrai išlėkti paslidinėti bent kelioms dienoms kainuoja “milijonus“? Teigiama, jog slidinėjimas yra vienas brangiausių laisvalaikio praleidimo būdų, todėl teks atidžiai rinktis.

Italijos kalnų slidinėjimo kurorte Madonna di Campiglio numatyta atidaryti dvi naujas trasas: 3,5 km Star patyrusiems slidinėtojams ir 5,8 Tour ne tokiems patyrusiems slidinėjimo mėgėjams. Kaip rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt, abi trasos prasideda 2100 metrų aukštyje, o nusileidžiama į tą patį 852 metrų aukštį. Aukščiausia trasa Madonna di Campiglio slidinėjimo kurorte prasideda 2500 virš jūros lygio. Slidinėti čia galima nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.

Nuo kitų metų Briuselis ragins ūkininkus aklai nepasitikėti chemikalus gaminančių ir jais prekiaujančių firmų konsultantų patarimais. Remiantis Europos Komisijos direktyva dėl tausaus pesticidų naudojimo, chemikalus bus galima naudoti tik tada, kada būtinai reikia, ir tik tiek, kiek reikia. Kai kurie ūkininkai apskritai nesilaiko reikalavimų ir likus savaitei ar net kelioms dienoms iki derliaus nuėmimo susigundo nupurkšti bebaigiančius bręsti javus glifosato ar glufosinato preparatais. sxc.

Ar tikrai saugios ir kokybiškos trąšos patenka į mūsų šalies rinką, kol kas niekas negali garantuoti.Esą padėtis pagerėtų priėmus Trąšų įstatymą, kuris suteiktų teisę kontroliuoti trąšų importą ir naudojimą Valstybinei augalų apsaugos tarnybai, būtų įkurtas trąšų gamintojų ir importuotojų registras bei tyrimus galinti atlikti laboratorija, praneša LTV „Panorama“. Kas mėnesį į Lietuvą įvežama ir keliauja tranzitu šimtai tūkstančių tonų įvairių trąšų.

Pagal prieš metus įsigaliojusį Europos Sąjungos reglamentą, į mažmeninę prekybą gali patekti amonio salietra, kurioje – iki 20 procentų azoto, tačiau Lietuvos parduotuvėse tebeprekiaujama didesnės koncentracijos – 34 procentų – salietra.

Po išpuolio Norvegijoje kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui,Danija, svarsto galimybę sugriežtinti prekybą trąšomis. Pagal prieš metus įsigaliojusį Europos Sąjungos reglamentą, į mažmeninę prekybą gali patekti amonio salietra, kurioje – iki 20 procentų azoto. Tačiau Lietuvos parduotuvėse prekiaujama didesnės koncentracijos salietra. Viena populiariausių trąšų – amonio salietra – ne tik padeda augalams augti. Daug azoto turinti trąša gali būti ir žaliava sprogmenims gaminti.

Norvegas, įtariamas sprogimo Oslo centre surengimu ir saloje nušovęs 84 jaunuolius, gegužės mėnesį pirko šešias tonas trąšų. Kai kurios trąšų rūšys ir anksčiau buvo naudotos bomboms gaminti. Įtariamasis, kuris, pasak Norvegijos žiniasklaidos, yra Andersas Behringas Breivikas, trąšas užsakė per savo įmonę.

Produkcija su ženklu „Ekologiška“ vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšelyje ir tampa lyg savotiška mada. Prekybos centruose gausėja prekių lentynos, kuriose išdėliota ekologiška produkcija, turguose ūkininkai kabina sertifikatus, kad jų produkcija – ekologiška.

Šių metų rugpjūčio viduryje Zarasai taps Baltijos šaliu ralio centru. 300 ežerų ralis šiemet įtrauktas i Lietuvos automobiliu ralio čempionato (tai bus 5-asis etapas), Baltijos šalių ralio čempionato (3-asis etapas) ir Šiaures Europos zonos šalių (NEZ) pirmenybių (6-asis etapas) kalendorių, teigiama pranešime spaudai.

Įpusėjus Lietuvos automobilių ralio čempionatui (LARČ) šalies lenktynininkų kovos trumpam persikelia į kaimyninės Latvijos trasas. Šeštadienį, liepos 2 d., Kraslavoje startuosiančio „Latgale“ ralio metu vyks ir Latvijos, ir Lietuvos ralio čempionatų varžybos –  lenktynininkai varžysis ne tik dėl ralių nugalėtojo taurės, bet ir dėl čempionatų įskaitos taškų, teigiama pranešime spaudai.

Augalai išsprogo ir suvešėjo – gražumėlis! Norėtųsi tikėti, kad tas klestėjimas tęsis, kol šakos ims svirti nuo sveikų sultingų vaisių, daržovės pradės virsti iš lysvių, o dekoratyviniai krūmai ir gėlės nepaliaus stebinti savo spalvomis bei formomis. Tačiau aure, į gyvybe trykštančias šakeles jau taikosi pirmieji kenkėjai, o nuo jų neatsilieka kol kas dar nepastebimi ligų sukėlėjai.

Daugiau nei pusės žiemkenčių netekusius mūsų krašto žemdirbius šį pavasarį užgulė dvigubi darbai ir išlaidos. Maža to, žemdirbiams trūksta grūdų iššalusiems žiemkenčiams atsėti ir akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro. Pabrango trąšos, tiesiog valandomis kyla sėklų kainos, įsiplieskė priekaištai grūdinių kultūrų veislių tyrėjams. Skaičiuoja didelius nuostolius „Šiemet — antri nuostolingi pasėlių žiemojimo metai, nuostoliai dar didesni negu pernai.

Didžiausių per 20 metų daugiadienių dviračių lenktynių „Baltic chain tour“ trasų, esančių Lietuvos teritorijoje, pobūdis pareikalaus išskirtinio lenktynininkų komandų susitelkimo. Kaip teigia „Baltic chain tour“ organizatoriai, lenktynių dalyviai mūsų šalyje susidurs su panašiomis į lenktyniavimo kalnuose sąlygomis, teigiama pranešime spaudai.

Ignalina ir Anykščiai  šiemet pirmieji pradėjo slidinėjimo sezoną Lietuvoje. Anot Lietuvos žiemos sporto centro direktoriaus Broniaus Cicėno, per jo darbo istoriją tai pirmoji žiema, kai slidinėjimo sezonas atidarytas taip anksti. Oficialiai trasos lankytojams atvertos gruodžio 4-ąją.

Kuo mažiau nitratais užterštų produktų ieškantys gyventojai piktinasi, kad priversti pirkti aklai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų šalyje nereglamentuojamos didžiausia leistina nitratų koncentracija vaisiuose ir daržovėse, išskyrus špinatus, salotas ir grūdinius produktus, skirtus kūdikių ir mažų vaikų maistui. Daugelis pageidautų, kad turguose ir parduotuvėse ant vaisų ir daržovių produkcijos būtų nurodyta, kiek viename kilograme yra nitratų.