trąšos

Europos Sąjungai paskelbus sankcijas netiesioginiam Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, įmonė pirmadienį dirba puse pajėgumų, apie darbuotojų atleidimus kol kas nepranešama, teigia darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.  Kėdainių meras Valentinas Tamulis sako, kad situacija „Lifosoje“ aptarta su vietos Užimtumo tarnybos skyriumi, tačiau kol kas jokie sprendimai nepriimti, laukiama daugiau informacijos iš bendrovės.

Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų. Trąšų poreikiui pavasarį smarkiai išaugus rinkoje jų trūksta, nes šalies gamintojai vietinės rinkos neaprūpina, vis sunkiau jų gauti ir iš pardavėjų Vakaruose – situacija panaši visoje Europoje, sako ūkininkai. Be to, pasak žemdirbių atstovų, trąšų kainos, ypač azoto, per metus padidėjo daugiau nei tris kartus.

Europos Sąjunga trečiadienį dar labiau sugriežtino ekonomines sankcijas Baltarusijai ir įtraukė į juodąjį sąrašą 22 aukšto rango kariškius dėl Minsko vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą. Baltarusija tapo svarbiu placdarmu Rusijos kariuomenei pradėti sausumos ir oro pajėgų puolimą prieš kaimyninę Ukrainą.

Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti. Kodėl pomidorai ir agurkai laistomi mielėmis? Tręšimas mielėmis turi daug pliusų ir jeigu jas naudosite pagal visas taisykles, jų poveikis augalams bus labai teigiamas.

Ukrainos nacionalinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Ukrzaliznycia“ nuo vasario 16 dienos įvedė laikinus ribojimus Baltarusijos eksportuojamų kalio trąšų tranzitui, trečiadienį pranešė Ukrainos naujienų portalas „Lihabiznesinform“. Jo duomenimis, Baltarusija per Ukrainą kalio trąšas eksportuoja į Turkiją, Vengriją, Rumuniją, Austriją, Čekiją, Lenkiją. Savo ruožtu Baltarusijos opozicinis portalas afn.

Jonavos azoto trąšų gamykloje „Achema“ nuo vasario 8-osios tebesitęsiant neterminuotam streikui dalis darbuotojų sugrįžo į darbą, tačiau streikuojantieji nežada atsitraukti ir pasiūlė darbdaviui sėsti prie derybų stalo. „Šiandien streikuojančiųjų yra 55, žmonės pamažu grįžta į darbą, gamykla veikia įprastu režimu“, – pirmadienį BNS sakė bendrovės atstovė spaudai Jolita Macelytė. Praėjusį penktadienį administracija skelbė, kad streikuoja 98 žmonės.

Ekonomistams tikintis, kad tarp Lietuvos ir Baltarusijos sumažėjus traukinių sumažės ir cigarečių kontrabandos mastas, muitinės atstovai tokia perspektyva abejoja. Jų teigimu, traukiniais gabenama tik 4 proc. kontrabandos, o  didžioji jos dalis atkeliauja vilkikais.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad aštrėjant Lietuvos ir Baltarusijos santykiams bei ribojant traukinių judėjimą, mažėja galimybės į Lietuvą gabenti kontrabandines cigaretes.

Minskui nuo vasario 7 dienos žadant uždrausti tranzitu iš Lietuvos per Baltarusiją geležinkeliais vežti naftos produktus ir trąšas, Lietuvos vežėjų bendrovės kol kas nemato galimybių iš „Lietuvos geležinkelių“ perimti tranzitu gabenamų naftos produktų bei trąšų srautus. Pasak transporto ir logistikos bendrovės „Telmento transportas“ vadovo bei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nario Artūro Telmento, Lietuvos vežėjams tai įgyvendinti būtų sudėtinga.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Minsko sprendimas uždaryti kelią krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos buvo tikėtinas. Anot jo, Lietuvos verslas turėtų prisitaikyti ir ieškoti kitų kelių kroviniams išvežti. „Šių priemonių buvo galima tikėtis, be abejonės, turime galvoti apie tai, kad turi būti ieškoma alternatyvių koridorių, ne per Baltarusijos teritoriją.

Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, o Minskui pareiškus apie galimą atsaką ribojant krovinių vežimą geležinkeliais iš Lietuvos į Baltarusiją, kai kurie Lietuvos eksportuotojai savo krovinius teigia nukreipsiantys per Lenkiją. Tuo metu Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ tikina, kad toks Minsko žingsnis jai sukeltų problemų.

Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, Baltarusija ketina imtis griežtų atsakomųjų priemonių, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka. „Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai. Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos“, – pareiškė premjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Pirmadienį 24 val. turėtų sustoti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą – nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos uosto. Tai reiškia, kad nutrūks daugiau nei dešimtmetį nuolat augęs ir JAV sankcijų sustabdytas trąšų vežimas, pastaraisiais metais siekęs apie 11 mln.

Dėl darbo apmokėjimo sąlygų su vadovybe nesutariantys Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ profesinė sąjunga, vienijanti daugiau nei trečdalį darbuotojų, nutarė vasario 8 dieną pradėti neterminuotą streiką.  Dėl streiko datos apsispręsta profesinės sąjungos tarybos posėdyje trečiadienį, tačiau apie tai paskelbta tik ketvirtadienį, kai darbdavys buvo informuotas apie streiko datą. „Vasario 8 dieną 8 valandą prasidės neterminuotas streikas.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) po vasario 1-osios nebegabensiant į JAV sankcijų sąrašus įtrauktos vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų, LTG trečiadienį pranešė gavusi dar dviejų bendrovių-tarpininkių prašymus vežti „Belaruskalij“ trąšas arba druską keliams. Bendrovės savo planų nekomentuoja. LTG trečiadienį pranešė gavę Lietuvos „Lit Salt Trade“ ir „Belintertrans Baltik“ paraiškas vežti kalio trąšas.

Susiekimo ministras kartoja nesantis tikras, kad baltarusiškos trąšos po vasario 1 dienos nustos važiuoti per Lietuvą. Marius Skuodis sako, jog tranzitą sustabdytų tik Europos Sąjungos įvestos sankcijos.  Vyriausybė praėjusią savaitę nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukti sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Tačiau tai neužkirs kelio trąšas gabenti kitiems vežėjams ar ekspeditoriams.

Nuo vasario Lukašenkos trąšų vagonai turi sustoti ir per Lietuvą nebevažiuoti. Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė. Tiesa, Susisiekimo ministras sako, kad nors geležinkeliai sutartį nutrauks, garantijos, kad trąšos per Lietuvą neriedės nėra. Šiandien skandalo aplinkybes pradėjo aiškintis ir konservatorių vadovaujami komitetai Seime.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Vyriausybės sprendimas, jog „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų gabenimo per Lietuvą ir Klaipėdos uostą neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra „gerokai vėluojantis", bet teisingas.

Trąšos pastaruoju metu tapo plačių politinių diskusijų klausimu, tačiau jų svarba Lietuvai daug didesnė, nei tik JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad mineralinės trąšos yra pagrindinė dedamoji, jei norima gauti derlių. Ir nors tarptautinės institucijos spaudžia Lietuvą mažinti trąšų naudojimą žemės ūkyje, ministro teigimu, Lietuvos žemės ūkis be trąšų yra utopija.

Nuo praėjusių metų pradžios trąšų kainoms kylant ir jau siekiant aukštumas, ekspertai sako, kad tai neabejotinai didins žemdirbių sąnaudas, todėl brangs ir jų užauginta produkcija, o kartu ir maistas. Be to, Lietuvos Vyriausybei siekiant stabdyti Baltarusijos kalio trąšų milžinės „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą, trąšų naudojimas pasaulyje gali sumažėti, tačiau mokslininkai joms turi alternatyvų.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška pirmadienį palieka postą. Tokį sprendimą priėmė įmonės valdyba, siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. M. Bartušką keičia laikinasis vadovas – antrinės LTG krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ direktorius Egidijus Lazauskas – jis šias pareigas eis nuo antradienio iki bus paskirtas nuolatinis vadovas.

Nepaisant JAV sankcijų tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą smukdė šalies Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Gruodį atliktoje apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.

Vyriausybė nenusiteikusi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą bet kokia kaina, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė nėra nusiteikusi nutraukti bet kokia kaina, nes bet kokia kaina galėjo nutraukti gruodžio 8 dieną“, – interviu LNK žinioms penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Valdantieji ir toliau neleidžia opozicijai suburti tyrimo komisijos, kad ši aiškintųsi, kas kaltas dėl kilusio trąšų skandalo. Neleido kurti nei tyrimo komisijos, nei perduoti klausimą spręsti konservatorių rūstybę užsitraukusiam Pavilioniui. Opozicija sako, kad dešiniųjų valdžia nuo visuomenės slepia skandalo aplinkybes, kurios gali būti gėdingos.

Seimas ketvirtadienį vėl atmetė opozicijos siūlymą sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją.  Seimas po pateikimo nepritarė nutarimo projektui dėl komisijos sudarymo: už, kad komisijos sudarymo klausimas būtų svarstomas, balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 64, o susilaikė aštuoni. Kitu balsavimu 73 balsais prieš 65 projektas buvo atmestas.

Vyriausybės ir konkrečių ministrų veiklą sprendžiant situaciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą prezidentas vertins iš naujo po sausio 31-osios, pranešė valstybės vadovo patarėjas. Povilas Mačiulis ketvirtadienį LRT teigė, kad šią savaitę su Gitanu Nausėda susitikę susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti baltarusiškų kalio trąšų tranzito klausimą.

Seimui praėjusį ketvirtadienį atsisakius sudaryti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją, opozicijai priklausantys parlamentarai šią savaitę pateikė du naujus siūlymus.  52 Seimo nariai siekia, kad tyrimo imtųsi Seimo laikinoji tyrimo komisija iš 13 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Ši komisija turėtų aiškintis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesiais aplinkybes.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog siekiant stabyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – ji turėtų pateikti suderintą poziciją šiuo klausimu. „Dabar dirba skirtingų institucijų atstovų grupė ir kada jie padarys tam tikrus veiksmus, tada teiks, bet matau, kad galbūt klausimą galima išspręsti ir be platesnių paketų“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė M. Skuodis.

Opozicijos užmojį Seime pradėti parlamentinį tyrimą dėl „Belaruskalij“ trąšų valdantieji greitai nugesino. Pasak opozicijos atstovų, tai tik rodo, kad valdantieji turi ką slėpti. Konservatoriai su liberalais aiškina, kad tyrimo užtektų komitetuose… kuriems patys ir vadovauja. O premjerė Šimonytė nepagailėjo aštrių žodžių prezidentui, vakar jos sprendimą nekeisti ministrų pavadinusį pralaimėjimu ir veidmainyste.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas tiesiai šviesiai pripažįsta, kad jo atstovaujama partija ir prezidentas Gitanas Nausėda užsižaidė „liliputų karuose“, o nuo to kenčia valstybė. Tačiau jis siūlo nebesiaiškinti, kas ką pirmas pasakė ar padarė, mat visi galėtų išrašyti savo nuoskaudų katalogą, o verčiau pradėti suvokti užsienio, gynybos ir nacionalinio saugumo politikos svarbą.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška iš pareigų turėtų pasitraukti sausio pradžioje, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis „Žinau preliminariai, kad kalba yra apie pasitraukimą sausio pradžioje, bet tai valdybos ir vadovo susitarimo klausimas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.  „Esu tik bendrai apie tokius svarstymus informuotas, bet galutinių detalių nežinau“, – pridūrė jis.

Bent du arbatiniai šaukšteliai kiekvieną valandą ištisą parą visiems Lietuvos gyventojams nuo kūdikio iki senolio. Maždaug tiek mums tektų pagrindinių mineralinių trąšų, kurios per metus oficialiai sunaudojamos Lietuvos žemės ūkyje. Kilus politiniam skandalui dėl sankcijų Baltarusijai taikymo, portalas tv3.lt pasidomėjo, kam apskritai reikalingos mineralinės trąšos reikalingos, ar be jų įmanoma apsieiti, kuo būtų galima pakeisti baltarusiškas trąšas.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad šiemet rudenį pasirašyti sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ pakeitimai nebuvo esminiai. Taip valstybės valdoma įmonė komentuoja premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymą, kad sutarties pakeitimai turėjo būti pateikti vyriausybinei komisijai, vertinančiai, ar sandoriai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. „Pakeitimas dėl išankstinių atsiskaitymų yra neesminis, dėl to nebuvo kreiptasi į komisiją.

Baltarusiškų trąšų detektyvas ne tik gali išversti iš posto užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet ir pasėjo abejonės gaidelę visoje valdančiojoje koalicijoje bei ypač konservatorių gretose.

Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, vertindamas situaciją dėl tebesitęsiančio bendrovės „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijai, įsitikinęs, jog ministrų atsistatydinimas šio klausimo neišspręs.  „Gražu prisiimti atsakomybę už praeitį, bet šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina prisiimti atsakomybę ir už ateitį.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Seime atstovas Matas Maldeikis aiškino, jog „sankcijų nėra“ ir išdėstė argumentus. Po tokių jo žodžių stebėjosi Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas Albinas Januška. „Padiskutuojam apie „Belaruskalij“ ir kur judam toliau. Matricoje viena mėgstamiausių scenų yra kai berniukas, laikydamas rankoje šaukštą pasako Neo, – „There is no spoon“. Taip ir šioje situacijoje. Visos šios istorijos esmė, kad sankcijų nėra.

Vertybinė Lietuvos užsienio politika netapo kūnu, nes Lietuva nesugebėjo laiku ir solidariai su JAV įgyvendinti sankcijų Baltarusijos režimui bei užkardyti baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalį. Tai destabilizavo padėtį Vyriausybėje, kurioje už tai buvo atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pareiškė esantys pasirengę trauktis iš pareigų, jei taip nuspręstų premjerė.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, investuotojas Algimantas Variakojis teigia, kad Lietuvos žmonės ir ekonominiai klausimai mūsų šaliai yra svarbesni nei politinės reputacijos klausimas. Kai jis dar buvo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, Latvija dėjo didžiules pastangas, kad „Belaruskalij“ persiviliotų pas save. Jis svarsto, kad dabar viskas gali pasukti per Latviją. „Visos sankcijos ties tuo ir baigsis.

Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų pareiškimai, kad yra pasiryžę trauktis dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, yra tušti, sako opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas. „Tie pareiškimai yra tušti, Landsbergis yra daugumos politinis lyderis, ir dabar jį atleis iš ministro posto?“ – penktadienį Žinių radijui sakė Ramūnas Karbauskis. „Tai šnekėjimas vardan šnekėjimo, kad geriau atrodytų.

Lietuvos politikams pasidžiaugus, kai JAV įvedė sankcijas Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, tačiau nesugebėjus prisidėti prie partnerės pastangų nubausti Aleksandro Lukašenkos režimą, kalio trąšos toliau vyksta per Lietuvą. Situacijos suvaldyti nesugebėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai paskelbė galintys atsistatydinti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Lietuva turi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą.  „Mes privalome būti nuosekliai principingi. Esame ta valstybė, kuri labiausiai ragina taikyti sankcijas Baltarusijos režimui ir tokiu būdu išlaikyti spaudimą Lukašenkai bei jo artimiausiai aplinkai ir šiuo atveju turime būti principingi“, – interviu Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

Jungtinėms Amerikos Valstijos (JAV) praėjusį rugpjūtį įvedus sankcijas vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, daugiau nei dešimtmetį eksportuojančiai produkciją per Klaipėdos uostą, vis dar galutinai neaišku, kas įvyks po gruodžio 8-osios – iki tol verslui duota laiko pasiruošti ir užbaigti sandorius.

Net ir santykinai švelnias sankcijas, pritaikytas Baltarusijos trąšų gigantei „Belaruskalij“, siekia apeiti ir pati įmonė, ir iš jos perkančios Europos kompanijos, rašo portalas vz.lt. „Baltarusija yra pasirengusi nukreipti kalio trąšų eksportą į Leningrado srities ir Murmansko uostus, jei Lietuva atsisakys krauti baltarusiškas trąšas. Tačiau ekspertai abejoja, ar šalis išlaikys tokį patį pelningumą iš prekybos trąšomis, kaip iki šiol.

Rusijos vyriausybė šešiems mėnesiams apribojo azoto ir kompleksinių trąšų eksportą – įvedė jų eksporto kvotas, kurios bus pradėtos taikyti gruodžio 1-ąją. „Mineralinių azoto trąšų gamybos struktūroje nemažą dalį užima gamtinių dujų kaina. Jai augant, trąšos neišvengiamai brangsta. Užsienyje jau netgi uždaromos jų gamyklos.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Rusija yra pasirengusi padėti Europos Sąjungai, kuri susiduria su trąšų stygiumi dėl žaliavos jų gamybai – gamtinių dujų – kainų šuolio, pareiškė Vladimiras Putinas per „Valdajaus“ diskusijų klubo posėdį ketvirtadienį. „Jau sakiau, kad [ES] trąšų gamybos įmonės uždaromos, o nuo trąšų priklauso būsimo derliaus kokybė ir apimtys. Tačiau mes tiekiame tarptautinei rinkai reikiamas trąšų apimtis, ir mes esame pasirengę [tiekimą] toliau didinti“, – sakė Rusijos prezidentas.

Ruduo neįsivaizduojamas be krintančių lapų. Šis procesas iš tikrųjų turi nepaprastą reikšmę medžiams, tačiau daugeliui žmonių, kurie turi savo kiemus, nukritę lapai tampa galvos skausmu. Visgi, neskubėkite jų mesti į šiukšlių dėžę, nes lapus galite puikiai panaudoti savo naudai. Štai 4 nukritusių lapų panaudojimo būdai. 1. Mulčias Viena iš priežasčių, kodėl rudenį krenta lapai, yra ta, kad medžiai galėtų visą reikiamą energiją nukreipti į šaknis ir peržiemoti.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusios Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė teigia, kad su vadovybe pavyko pasiekti kompromisą dėl atlyginimo į prastovas išleidžiamiems darbuotojams. Pasak Birutės Daškevičienės, Darbo kodeksas numato, kad tokiems žmonėms turi būti mokamas 40 proc. atlyginimo vidurkis, tačiau galimi įvairūs jo apskaičiavimo variantai.

Kambariniams augalams reikia skirtingo lygio priežiūros, palyginti su lauko augalais. Kai kurie yra kilę iš šiltesnio klimato, o kitiems reikia nuolatinės drėgmės. Vienas iš geriausių būdų užtikrinti, kad jūsų augalai išliktų sveiki, yra reguliariai juos maitinti ir tręšti. Lapų pagrindą turintiems augalams reikia trąšų, kuriose yra daug azoto, o žydintiems augalams reikia daug kalio.