tranzitas

Rusijai žarstant grasinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo, prezidentas Gitanas Nausėda sieks užsitikrinti Europos Sąjungos (ES) lyderių palaikymą.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius antradienį sukritikavo Lietuvą dėl tinkamai neparuoštos strateginės komunikacijos reakcijai į Rusijos grasinimus, susijusius su įsigaliojusiais apribojimais dalies prekių tranzitui į Kaliningrado sritį. Pasak jo, Rusijos retoriką buvo galima numatyti iš anksto, nes tranzitas į Kaliningrado sritį Maskvai yra jautrus klausimas, o Lietuva tai supranta.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Rusija turėtų kreiptis į Europos Komisiją ir Bendrijos teismą, jei šaliai agresoriai kyla neaiškumų dėl dalies prekių iš Kaliningrado tranzito nutraukimo. „Mano patarimas yra, kiek yra realaus poreikio ir noro iš Rusijos Federacijos pusės, kreiptis į Europos Komisiją, prašant papildomų išaiškinimų.

Kilus sujudimui dėl dalies prekių gabenimo į Kaliningradą draudimo, Rusija reagavo audringai. Lietuva savo ruožtu sako tik taikanti Europos Sąjungos (ES) priimtas sankcijas. Politikos apžvalgininkams ir daliai politikų nesuprantama, kodėl taip pyksta Rusija, nes embargas taikomas tik plienui ir betonui, o ir įsivežti šias prekes galima kitais keliais. Tiesa, situacija gana nemaloni, nes Kaliningradas, pasak specialistų, jautri vieta tiek rusams, tiek mums.

Įsigaliojantį draudimą per Lietuvą geležinkeliu į Kaliningradą gabenti tam tikras sankcionuotas rusiškas prekes, Rusija naudos propagandai, sako užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.    „Be abejo, visos žinios, kurios rodo kokį nors nepalankumą Rusijai, yra pasigaunamos ir eskaluojamos. Tokia informacija yra pirmiausia paranki siekiant didinti įtampa ir vaizduoti Vakarų valstybes priešiškas Rusijos žmonių atžvilgiu“, – M. Adomėnas LRT radijui pareiškė šeštadienį.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą daugelyje punktų vilkikų eilės vėl padidėjo, išaugo ir eilė Kybartuose pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi.  Sudėtinga situacija išlieka Baltarusijos pusėje, kur įvažiavimo į Lietuvą laukia beveik 2,1 tūkst. vilkikų.

Lietuva per itin trumpą laiką prarado konkurencinį pranašumą kaip tranzito tarp Rytų ir Vakarų koridorius, o įvairios logistikos grandys šią netektį išgyvena skirtingai – vieni laukia karo pabaigos ir ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija atkūrimo, kiti įžvelgia naujų galimybių bei didesnę integraciją į Vakarus.

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Vietoje kelių dienų karo ir raudonų gvazdikų, Kremlius gavo didžiulį Ukrainos pasipriešinimą, sekinančias sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, galimą Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO bei Vakarų apsisprendimą tiekti ginkluotę Ukrainai. Jau net ir sunkiąją.

Baltarusija nuo balandžio 16 dienos uždraudė Europos Sąjungoje (ES) registruotoms transporto priemonėms įvažiuoti į Baltarusiją. Išimtis taikoma važiuojant per tam tikrus patikros punktus į specialiai tam skirtas vietas, skirtas krovinių operacijoms ir pervežimams atlikti, skelbia Baltarusijos vežėjų asociacija „Bamap“. Jos teigimu, ES registruotoms transporto priemonėms, kurios į Baltarusijos teritoriją įvažiavo iki balandžio 16 dienos, apribojimas netaikomas iki balandžio 23 dienos.

Lietuva negali vienašališkai nutraukti Rusijos tranzito į Karaliaučių, sako susisiekimo ministras. „Apie vienašalius sprendimus dėl Kaliningrado tranzito – toks dalykas teoriškai turbūt nelabai įmanomas, nes tai yra Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Marius Skuodis. Anot jo, šiuo metu Bendrijoje vykstant diskusijoms dėl Rusijos ir Baltarusijos vilkikų embargo Europos Sąjungoje Karaliaučiui vis tiek būtų daroma išimtis.

Vakarams įvedus sankcijas Rusijos ir Baltarusijos režimams įvedus sankcijas, poveikį patirs ir Lietuvos transporto sektorius. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė, kad  kad galimi biudžeto praradimai dėl vežėjų veiklos nutraukimo, užsidarius Rytų krypčiai, bus apie 72 mln. eurų, dėl sankcijų uostas ir geležinkeliai neteks apie 300 mln. eurų. Ministras atskleidžia, kad ypač „Lietuvos geležinkelių“ laukia tokie pokyčiai, kokių įmonė nematė nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių, tačiau ji „negali pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“. „Supaprastintas tranzitas galiausiai nėra vien mūsų sprendimas, tai yra trišalis susitarimas: ne tik Lietuvos, kur Lietuva gali turėti savo nuomonę labai stiprią arba mažiau labai stiprią, bet tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas.

Baltijos šalys ir Lenkija siekia, jog sausumos keliais nebevyktų Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitas. Susisiekimo ministras Marius Skuodis kalba apie skirtingus planus, kaip būtų galima sustabdyti judėjimą ne tik sausumos keliais, bet ir jūromis bei geležinkeliais.

Lietuvos verslas sako, kad šiemet smarkiai padidinti geležinkelio paslaugų tarifai gali tapti pernelyg didele našta ir ragina didesnius įkainius atidėti ateičiai. Susisiekimo ministerijos atstovai tikina, kad diskusijos su verslu apie galimybę mažinti tarifus tebevyksta, tačiau sprendimų kol kas nėra. Ministras neatmeta, kad įkainiai gali būti mažinami, jei Vyriausybė nuspręstų dotuoti geležinkelių infrastruktūrą.

Ukrainos nacionalinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Ukrzaliznycia“ nuo vasario 16 dienos įvedė laikinus ribojimus Baltarusijos eksportuojamų kalio trąšų tranzitui, trečiadienį pranešė Ukrainos naujienų portalas „Lihabiznesinform“. Jo duomenimis, Baltarusija per Ukrainą kalio trąšas eksportuoja į Turkiją, Vengriją, Rumuniją, Austriją, Čekiją, Lenkiją. Savo ruožtu Baltarusijos opozicinis portalas afn.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo vasario pradžios nutraukus ilgalaikę sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“, dalis kalio trąšų tranzito galėjo būti nukreipta per Ukrainą. Tačiau tiek Ukrainos geležinkeliai, tiek privatūs vežėjai sako, jog  baltarusiškų trąšų pervežimai neišaugo.  Ukrainos geležinkelių atstovė BNS teigė, jog Baltarusija kol kas nesikreipė dėl papildomų pajėgumų trąšoms gabenti.

Estijos vyriausybė nusprendė Baltarusijai pritaikyti nacionalines sankcijas, sustabdyti jos eksportuojamų naftos produktų tranzitą per Estiją. „Nusprendėme Baltarusijai taikyti papildomas Estijos valstybės sankcijas ir sustabdyti anglių alyvos bei naftos produktų, per Estiją gabenamų muitinės kodu 2707, tranzitą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo vyriausybės vadovė Kaja Kallas.

Minskui nuo vasario 7 dienos žadant uždrausti tranzitu iš Lietuvos per Baltarusiją geležinkeliais vežti naftos produktus ir trąšas, Lietuvos vežėjų bendrovės kol kas nemato galimybių iš „Lietuvos geležinkelių“ perimti tranzitu gabenamų naftos produktų bei trąšų srautus. Pasak transporto ir logistikos bendrovės „Telmento transportas“ vadovo bei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nario Artūro Telmento, Lietuvos vežėjams tai įgyvendinti būtų sudėtinga.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Minsko sprendimas uždaryti kelią krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos buvo tikėtinas. Anot jo, Lietuvos verslas turėtų prisitaikyti ir ieškoti kitų kelių kroviniams išvežti. „Šių priemonių buvo galima tikėtis, be abejonės, turime galvoti apie tai, kad turi būti ieškoma alternatyvių koridorių, ne per Baltarusijos teritoriją.

Lietuva stebės, ar Minsko pareiškimai drausti geležinkeliais gabenamų krovinių tranzitą iš Lietuvos yra tikri, ar tai – tik spaudimo priemonė, sako prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius.

Minskui nuo vasario 7-osios uždraudus krovinius geležinkeliais iš Lietuvos gabenti tranzitu per Baltarusiją, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas sako, kad kitais būdais vežti  šiuos krovinius įmanoma, bet brangu.   Pasak „Linekos“ vadovo Edmundo Daukanto, draudžiami kroviniai – naftos produktai ir trąšos – galėtų keliauti ir jūra, tačiau tai būtų labai brangu.

Minskui trečiadienį pranešus apie geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito iš Lietuvos draudimą, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia, kad grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vertina galimybes šiuos krovinius vežti per Lenkiją. Įmonė šiemet planavo per Baltarusiją gabenti iki 0,9 mln. tonų naftos ir jos produktų bei maždaug 0,5 mln. tonų trąšų. „Šiuo metu informuojame klientus, kuriems aktualus šių krovinių tranzitas per Baltarusiją.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išplatino pranešimą apie įvedamą draudimą krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos. „Priėmėme sprendimą uždrausti krovinių gabenimą geležinkeliais iš Lietuvos“, – teigiama pranešime.  Lietuvai nuo vasario 1-osios nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka antradienį pareiškė, jog Minskas į tai reaguos nedelsdamas ir griežtai. „Atsakomosios priemonės bus griežtos.

Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, Baltarusija ketina imtis griežtų atsakomųjų priemonių, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka. „Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai. Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos“, – pareiškė premjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Baltarusijos vyriausybė turi per kelias dienas imtis atsakomųjų priemonių, jeigu Lietuvos uostuose bus blokuotas baltarusiškų krovinių tranzitas, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Jeigu Lietuva nenori praleisti mūsų krovinių į uostą ir uoste jų perkrauti, gerai, tai jų teisė.

Lietuvai nutraukiant baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją ir Klaipėdos uostą, dalis klaipėdiečių gali prarasti darbo vietas, uostas – maždaug trečdalį krovinių. Pasak uosto ir mesto vadovų, tam ruošiamasi, bet tikimasi blogiausio scenarijaus išvengti.

Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis ir papildomi susitarimai su „Belaruskalij“ dėl kalio trąšų tranzito per Lietuvą kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, todėl jų turi būti atsisakyta. Tai reiškia, kad toks turėtų būti ir formalus Vyriausybės sprendimas, kurį ministrų kabinetas planuoja priimti trečiadienį. Šią informaciją portalui tv3.lt patvirtino su situacija susipažinęs asmuo, pageidavęs likti neįvardintas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad priimant sprendimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimo būtina neskubėti ir įvertinti kuo daugiau aplinkybių. „Karštakošiškų sprendimų negali būti. Parlamentiniai komitetai bus tas lakmuso popierėlis, kad būtų pradėta kalbėti viena kalba ir ne taip, kaip ta karšta bulvė – čia tas atsakingas, čia tas atsakingas“ -trečiadienį LRT radijui sakė K. Starkevičius.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška pirmadienį palieka postą. Tokį sprendimą priėmė įmonės valdyba, siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. M. Bartušką keičia laikinasis vadovas – antrinės LTG krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ direktorius Egidijus Lazauskas – jis šias pareigas eis nuo antradienio iki bus paskirtas nuolatinis vadovas.

Nutrūkus Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ produktų tranzitui, Lietuvos ekonomika reikšmingos įtakos nepajustų, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų.  Naujienų agentūra BNS paprašė penkiolikos ekonomistų ir ekspertų įvertinti, ar „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.  Septyni apklaustieji teigė, kad reikšmingos įtakos ekonomikai neturėtų, keturi mano, kad turėtų.

Reikšmingiausia 2021-ųjų metų įvykiai buvo didelis infliacijos šuolis bei kilusi įtampa Vilniaus ir Pekino santykiuose, teigia BNS kalbinti ekonomistai.  Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 13-kos, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.  12 apklaustųjų mano, kad didžiausios reikšmės ekonomikai šiemet turėjo infliacijos šuolis.

Nepaisant JAV sankcijų tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą smukdė šalies Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Gruodį atliktoje apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.

Seimui praėjusį ketvirtadienį atsisakius sudaryti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją, opozicijai priklausantys parlamentarai šią savaitę pateikė du naujus siūlymus.  52 Seimo nariai siekia, kad tyrimo imtųsi Seimo laikinoji tyrimo komisija iš 13 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Ši komisija turėtų aiškintis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesiais aplinkybes.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad pajamos, kurias Baltarusija gauna iš prekybos trąšomis, gabenant jas per Lietuvą padeda palaikyti nedemokratišką režimą ir tai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. VSD neįžvelgia grėsmės šalies saugumui pastangose stabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.  „Kad mes turėtume kažkokios informacijos, kuri aiškiai mums indikuotų, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, kol kas neturime.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas tiesiai šviesiai pripažįsta, kad jo atstovaujama partija ir prezidentas Gitanas Nausėda užsižaidė „liliputų karuose“, o nuo to kenčia valstybė. Tačiau jis siūlo nebesiaiškinti, kas ką pirmas pasakė ar padarė, mat visi galėtų išrašyti savo nuoskaudų katalogą, o verčiau pradėti suvokti užsienio, gynybos ir nacionalinio saugumo politikos svarbą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriuo išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos planų uždrausti tranzitinių krovinių gabenimą iš Baltarusijos, pabrėždama, jog tai gali pabloginti socialinę ir ekonominę padėtį Kaliningrado srityje. „Mums kelia didelį susirūpinimą pranešimai apie prekių tranzito iš Baltarusijos per Lietuvą galimą uždraudimą“, – pareiškė Rusijos URM oficiali atstovė Marija Zacharova.

Baltarusiškų trąšų skandalas pradeda aiškėti. Esmine jo ašimi tampa 2021 m. spalio mėnesio 21 d. sudarytas susitarimas tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį pakeitė taip, jog galėjo gauti avansinius mokėjimus, bet nebegalėjo sutarties nutraukti anksčiau joje buvusiu pagrindu.

Minsko režimas turi pakeisti politiką, kad Baltarusijos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą nutrūktų, sako Lietuvos susisiekimo ministras.  Marius Skuodis kalbėjo Europos Sąjungai svarstant apie naujas sankcijas Baltarusijai, be to, gruodžio 8 dieną galutinai įsigalios JAV sankcijos vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, kasmet vežančiai milijonus tonų trąšų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Europos Sąjungos pradėtos derybos su oro bendrovėmis ir tranzito valstybėmis dėl pastangų išspręsti krizę dėl migrantų, besirenkančių prie Baltarusijos sienos su bloko valstybėmis, pradeda duoti rezultatų, padedančių sušvelninti padėtį, penktadienį pareiškė Berlynas.

Lietuvos magistralinių dujotiekių operatorė „Amber Grid“ patvirtino, kad Rusija antradienį vakare atnaujino dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį. „Dujų srautas į Karaliaučių yra pilnai atnaujintas“, – BNS pranešė „Amber Grid“ atstovė Laura Šebekienė.   Antradienį ryte „Amber Grid“ pranešė, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ laikinai sustabdė dujų tranzitą į Karaliaučiaus sritį. Dujos į Rusijos anklavą tiekiamos per Lietuvą iš Baltarusijos.

Muitininkai dviejuose iš Baltarusijos įvažiavusiuose vilkikuose sulaikė daugiau kaip 2,2 mln. eurų vertės cigarečių kontrabandą.  Kaip pranešė Muitinės kriminalinės tarnyba, du vilkikai Lavoriškių ir Medininkų kelio postuose buvo sulaikyti praėjusį penktadienį ir šeštadienį.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl nežinomų priežasčių laikinai sustabdžius dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių, dujų perdavimo sistemos „Amber Grid“ vadovas sako, kad poveikio Lietuvos vartotojams nėra.  Nemunas Biknius negalėjo atskleisti daugiau detalių apie šį Rusijos bendrovės sprendimą.  „Tiek, kiek parašėme, tiek tos informacijos turbūt šiai dienai galime pasakyti, tokia yra patikrinta dabar (...) Mes gavome informaciją ir tiek“, – BNS sakė N. Biknius.

Baltarusija yra pasirengusi perorientuoti savo krovinių srautą iš Baltijos šalių uostų į Sankt Peterburgą, jei Rusija pasiūlys panašias sąlygas, trečiadienį pareiškė Aliaksandras Lukašenka. „Taip pat labai rimtai kalbėjome apie krovinių srauto perorientavimą iš Baltijos šalių į Peterburgą.

Baltarusija nuo liepos 1 dienos atšaukia sugriežtintą krovinių tranzito automobilių keliais tvarką, kovo mėnesio pabaigoje įvestą siekiant sumažinti COVID-19 užkrato plitimo galimybes. Apie tokį Baltarusijos vyriausybės sprendimą pranešė Transporto ir komunikacijų ministerija.

Užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad nuo šiol Lietuvos piliečiai, jų sutuoktiniai ir vaikai gali tranzitu grįžti namo į Lietuvą per Lenkiją, tačiau kelionė per šią šalį turi trukti ne daugiau 12 valandų. „Mes tą informaciją oficialiai gavome iš Lenkijos ir tai iš tikrųjų yra gera žinia. Tikimės, kad dar bus detalių. Jeigu bus, mes nedelsiant informuosime“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Žmonėms bus geriau, paprasčiau“, – pridūrė jis.

Reikalavimai tranzitui iš Karaliaučiaus per Lietuvą sugriežtinti, bet ši schema veiks toliau, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Stengiamės išsaugoti tą tranzitą iš principo, bet, be abejo, jis yra ribojamas: traukinių skaičius ribojamas, keleivių traukinyje – ne daugiau nei 100 su atitinkamais reikalavimais, vyksta tik per Kenos–Kybartų sienos kirtimo postus.

Rusija ruošiasi gamtinių dujų tranzito per Ukrainą nutraukimui nuo 2020 metų – koncernas „Gazprom“ jau išsiuntė Ukrainos kaimynėms atitinkamo turinio perspėjimus, pareiškė Ukrainos nacionalinio energetikos holdingo „Naftogaz“ vadovas. „Gazprom“ jau pradėjo oficialiai informuoti šalis, kurios ribojasi su Ukraina arba yra priklausomos nuo dujų tranzito per jos teritoriją, kad nuo 2020 metų jo bus atsisakyta“, – agentūrai „RBK-Ukraina“ sakė Andrejus Kobolevas. „Gazprom“ šio pareiškimo nekomentuoja.

Ketvirtadienio vakarą startavo šešioliktasis Europos šalių kino forumo „Scanoramos“ sezonas. Raudonuoju kilimu žengė ne tik filmų mylėtojai, bet ir pramogų, verslo pasaulio atstovai. Renginyje apsilankė: Ignas Krupavičius, Dalia Michelevičiūtė, Algirdas Kaušpėdas ir kt. Šį sezoną kinomanai turės galimybę pamatyti kruopščiai atrinktus filmus net iš 34 šalių. Jie bus supažindinti su ryškiausiais europietiškais filmais.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) bei verslininkai piktinasi, jog nuo šių metų pradžios Vyriausybės įvesti vizų išdavimo trečiųjų šalių juridiniams asmenims ribojimai stabdo tranzito prekybos automobiliais verslą. Kaip skelbia „Lietuvos rytas“, iki šių metų tarpininkavimo paslaugas perkant vakarietiškus automobilius teikusios įmonės galėjo pateikti neribotą skaičių prašymų išduoti Šengeno verslo vizą partneriams iš trečiųjų šalių, tuo itin naudojosi Kazachstano, Kirgizijos verslininkai.