tranzitas

Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas, teigia šiuos krovinius tikrinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  „Po kovo 18 dienos stebime importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sumažėjimą 95 procentais, tačiau stebime (didesnį – BNS) įvežimą į Lietuvą importui į kitas ES šalis“, – BNS sakė tarnybo...

Trečiadienio vakarą Vilniaus geležinkelio stotyje iš tranzitinio traukinio Kaliningradas–Sankt Peterburgas išlipo du baltarusiai. Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas sostinės Geležinkelio gatvėje įvyko apie 22.20 val. Pirminiais duomenimis, atidarę vagono duris, iš traukinio išlipo 1980 ir 1972 metais gimę Baltarusijos piliečiai, kuriuos nedelsiant sulaikė geležinkelio stoties saugos tarnybos apsaugos darbuotojai.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad ES ir Lietuva „nevykdo Rusijos prekių tranzito susitarimų“. Anot jos, Rusija „ir toliau sieks, kad Lietuva ir Europos Sąjunga vykdytų prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus“. „Lietuvai sugriežtinus muitinės kontrolę, „kvotą“ krovininiam geležinkelių transportui ir apribojus keleivių vežimą, Rusijos ir Lietuvos pasienyje pradėjo formuotis spūstys.

Kaliningrado regiono vadovas Antonas Alichanovas pasiskundė dėl „stringančio“ krovinių per Lietuvą tranzito. Anot jo, Lietuva per parą praleido 52 sunkvežimius, o tai yra „triskart mažiau negu projektinės pralaidumo galimybės“. A. Alichanovas pareiškė, kad tranzito klausimas „reikalauja sisteminio sprendimo“. Kaliningrado vadovas nuo pat 2022-ųjų sankcijų Rusijai įvedimo skundėsi dėl blogėjančių tranzito per Lietuvą sąlygų.

Pareigūnai gavo informaciją, kad gabenami nelegalūs pabėgėliai. Tikrinant vieną automobilį – pralėkė kitas. Beatodairiškai ir grėsmingai mikroautobusas lėkė iki lemtingo posūkio.  Policija gavo informaciją apie galimus nelegalų vežėjus. Apytiksliai nurodytos dviejų automobilių markės bei valstybinių numerių ženklai. Vienas registruotas Lenkijoje, kitas Latvijoje.

Latvijos Seimo nariai pirmuoju svarstymu pritarė Kelių eismo įstatymo pataisoms, kurios leidžia šalies valdžios institucijoms konfiskuoti automobilius su Rusijos registracijos numeriais. Vadovaujantis ES direktyvomis, Latvija taip pat įstatymuose įtvirtina Rusijoje registruotų automobilių konfiskavimą. Įstatymo pataisų projekte numatoma, kad pasibaigus įstatymo projekte numatytam pereinamajam laikotarpiui, Rusijoje registruotos transporto priemonėmis bus draudžiama naudotis Latvijoje.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) nuo kitų metų siūlo didinti tranzitu iš trečiųjų šalių per Klaipėdos uostą konteineriais gabenamų krovinių vežimo tarifus 46 proc. „LTG Cargo“ teigia, jog siūlomi tarifai nėra galutiniai, tuo metu verslas stebisi, kad tokia kainų politika vykdoma tuo metu, kai tranzitinių krovinių uoste mažėja, be to, dar labiau apsunkinama pagalba Ukrainai, iš kurios grūdai atvežami konteineriuose.

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Komisija pateikė išaiškinimą, pagal kurį į Europos Sąjungą (ES) negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai, išskyrus tranzito į ar iš Kaliningrado atvejus. Muitinės departamentas informuoja, kad automobiliai su rusiškais registracijos numeriais, įvažiavę į Lietuvą iki 2023 metų rugsėjo 11 dienos, turi išvykti iš Lietuvos ir visos Europos Sąjungos teritorijos per 6 mėnesius nuo atvykimo dienos.

Į Lietuvą atvykę didžiausios Ukrainos žemdirbių organizacijos atstovai prašo pagalbos – nori eksportuoti grūdus per Klaipėdos uostą. Dabar eksportas strigęs, ukrainiečiai negali išsivežti ir parduoti 30 mln. tonų grūdų pertekliaus. Rusijai pasitraukus iš Juodosios jūros susitarimo ir pradėjus grūdų terminalų Odesos srityje apšaudymą, transportavimas per ten sustojo.

Lietuvą vis dažniau išnaudojant kaip tranzitinę šalį gabenant sankcionuotas prekes į Rusiją ir Baltarusiją, šalis siekia efektyvinti sankcijų kontrolę. Seimo Ekonomikos komitetas sprendimą šiuo klausimu žada priimti kitą savaitę. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad neramina sankcijų apėjimo masto augimas ir tam skiriamas pasaulio žiniasklaidos dėmesys.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį nusprendė skirti 24 mln. eurų specialiosios tranzito schemos rizikos valdymo priemonėms įsigyti.  Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, projektas, kurį įgyvendinant Valstybės sienos apsaugos tarnyba įsigys sraigtasparnį ir kitas transporto priemones bei specialią įrangą, skirtas sustiprinti su Specialiosios tranzito schemos įgyvendinimu susijusių saugumo rizikų valdymą.

Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija susitarė leisti Ukrainos eksportuojamo maisto tranzitą, penktadienį pranešė Europos Komisija. Dėl ūkininkų protestų anksčiau maisto produktų eksportas buvo laikinai uždraustas. Rusijos invazija smarkiai apribojo tradicinį Ukrainos grūdų eksporto kelią Juodąja jūra, todėl reikėjo krovinius gabenti sausuma per Ukrainos kaimynių teritorijas.

Lenkija ir Ukraina antradienį pasiekė susitarimą, pagal kurį bus leista tranzitu gabenti ukrainietiškus grūdus per Lenkijos teritoriją. „Mums pavyko sukurti mechanizmus, kuriuos taikant Lenkijoje neliks nė tonos grūdų. Prekės bus tranzitu gabenamos per Lenkijos teritoriją“, – po Varšuvoje įvykusių derybų su ukrainiečių pareigūnais pareiškė lenkų žemės ūkio ministras Robertas Telusas.

Jungtinių Tautų (JT) komitetas, argumentuodamas trąšų trūkumu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, paragino Lietuvą peržiūrėti sprendimus dėl baltarusiškų trąšų tranzito draudimo.

Bandymai tranzitu per Lietuvą vežti baltarusiškas trąšas apeinant tarptautines sankcijas  stebimi nuo to laiko, kai prieš metus Vyriausybė sustabdė Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ gabenimą geležinkeliais į Klaipėdos uostą, sako susisiekimo viceministrė. „Sankcionuotos prekės neturi būti gabenamos.

Žiniasklaidai paviešinus, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) perka rusiškos lokomotyvų eismo saugos sistemos priežiūros paslaugas, susisiekimo viceministrė sako, kad LTG jau išbando naujas sistemas, kurios turėtų pakeisti rusiškas.  „Tikrai vyksta ir testavimas, ir pirkimas ir naujų sistemų diegimas“, – trečiadienį LRT radijui sakė Loreta Maskaliovienė. Anot jos, ministerija šios kadencijos pradžioje lūkesčių laiške LTG vadovybei sistemų keitimą įvardijo tarp prioritetų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) turi spartinti planus atsisakyti rusiškos KLUB-U lokomotyvų saugos sistemos ir įdiegti vakarietišką. Portalas „Lrytas“ šią savaitę skelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ketina atsijungti nuo šios sistemos iki 2026-2027 metų. „Dabar situacijai paaiškėjus, iškilus į viešumą, natūralu, kad reikėtų priimti sprendimus, kurie mums padėtų atsijungti nuo tų nesaugių sistemų.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad Rusija ir Baltarusija nuolat ieško būdų, kaip apeiti joms taikomas Europos Sąjungos (ES) sankcijas, tačiau reikia rasti būdus, kad tai nevyktų. „Mūsų pareiga atrasti būdus, kad sankcijos nebūtų apeinamos“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Vaščega. Jo teigimu, EK koordinuoja sankcijų taikymą ir yra sukūrusi įvairių mechanizmų, ką daryti tais atvejais, kai kyla klausimų ir šiuo metu turimos priemonės yra pakankamos.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, Lietuvos Muitinės departamento vadovas sako, kad sankcijų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes atsiranda vis naujų bandymų įvežti sankcionuotas prekes.  „Su sankcijų įgyvendinimu yra sudėtinga, nes daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra įvardintos, žinomi jų kodai, jas identifikuoti paprasčiau.

Pernai sustabdytas Europos Sąjungos sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, su partneriais išaiškinęs mechanizmą, kuris galimai panaudotas apeiti sankcijas.

Rusija tranzitu per Lietuvą į Kaliningrado sritį ir atgal šiemet geležinkeliais galės pervežti ne daugiau kaip 2,89 mln. tonų įvairių jos poreikiams būtinų sankcionuotų prekių – beveik 7 proc. mažiau nei pernai, kai leista gabenti 3,1 mln. tonų.  „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ BNS pranešė, kad iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį šiemet leidžiama pervežti iki 2,47 mln. tonų, o atgal – iki 420 tūkst. tonų krovinių.

Lietuvai neketinant politiškai derėtis su Minsko režimu dėl baltarusiškų trąšų eksporto atnaujinimo per Lietuvą mainais į ukrainietiškų grūdų tranzitą per Baltarusiją, tačiau neatmetant jų vežimo komerciniais pagrindais, iniciatyvą vežti gūdus šiuo keliu pirmiausiai turėtų rodyti Ukraina, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas.  „Mano manymu, pati Ukraina turėtų norėti tą daryti, išeiti ta iniciatyva turėtų iš Ukrainos pirmiausiai.

Pirmadienį įsigalioja Europos Sąjungos prieš pusmetį paskelbtos sankcijos rusiškai naftai ir jos produktams. Priklausomai nuo konkrečios prekės kodo, dalis sankcijų įsigalioja gruodžio 5 dieną, o dalis – 2023 metų vasario 5-ąją.  Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia kol kas neturintys duomenų, kiek Rusija planuoja pervežti tokių krovinių bei kokios yra šių produktų kvotos.

Gruodį įsigaliojus Vakarų sankcijoms rusiškai naftai, tai paveiks maždaug 15 proc. per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą gabenamų krovinių, sako šalies premjerė Ingrida Šimonytė. „Gruodžio pradžioje šis sąrašas (sankcionuojamų prekių – BNS) tampa ilgesnis ir, manau, apie 15 proc. prekių, gabenamų iš Rusijos į Kaliningradą, bus paveikta sankcijų, nes likusiai daliai prekių sankcijos ir ribojimai netaikomi“, – ketvirtadienį nuotoliniame interviu konferencijoje „Reuters NEXT“ sakė I. Šimonytė.

Išaugus iš Vidurinės Azijos importuojamų prekių srautui, šią savaitę muitinės pareigūnai griežtina į Lietuvą įvežamų sankcionuotų prekių patikrą.  Kilus įtarimams, kad prekių kilmės arba paskirties šalis nurodyta klaidingai, lapkričio 28 – gruodžio 3 dienomis itin griežtai bus tikrinami kroviniai ir juos lydintys dokumentai, pranešė Muitinės departamentas.  „Pastebėjome, kad į Lietuvą importuojamų prekių iš Vidurinės Azijos šalių kiekiai šiemet išaugo kone 90 procentų.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), turintys dar maždaug 1,5 mln. eurų avansinių mokėjimų už Rusijos ir Baltarusijos prekių gabenimą per Lietuvą, įskaitant ir Kaliningrado tranzitą, pareiškė, kad šie klientai patys turi pasirūpinti atsiskaitymu už paslaugas, kitu atveju įmonė „LTG Cargo“ neveš krovinių.   „LTG bei Lietuvos institucijos yra užtikrinusios galimybę įgyvendinti ES sutarimus dėl vežimų tarp Rusijos Federacijos ir Kaliningrado srities.

Apie tai, kad per Lietuvą iki kovo pabaigos vyko rusiškų degalų tranzitas buvo žinoma, todėl keista, kad klausimai dėl to pradedami kelti dabar, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Žinau, kad kai kurie Seimo nariai dabar ėmė kelti klausimus, nors patys turėjo būti apie viską informuoti – nežinau, kodėl jie keletą mėnesių tylėjo ir dabar, štai, nori atrodyti kaip pirmokėliai, gudresni už kitus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.

Estijos geležinkeliais liepą gabenta apytikriai 1,2 mln. tonų krovinių – 31,9 proc. mažiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Krovinių apyvarta sunyko 35,5 proc. iki 104,3 mln. tonų kilometrų. Per pirmus septynis šių metų mėnesius Estijos geležinkeliais pervežta beveik 10,5 mln. tonų krovinių, o krovinių apyvarta siekė 819 mln. tonų kilometrų. 2021-aisiais jais gabenta 23,4 mln.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pareiškus, kad kiekvieną Rusijos ar Baltarusijos geležinkelių mokėjimą už tranzitą į Kaliningradą „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) ji vertins atskirai, LTG pranešė, jog kiekvieną prašymą pirmiausia nagrinės įmonė, o gavusi FNTT leidimą informaciją pateiks bankams, kad jie galėtų priimti sprendimus.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupė „Grigeo“ geležinkeliu iš Klaipėdos į grupės gamyklą „Mena Pak“ Ukrainoje išgabens jau antrą kartono krovinį – 55 jūrinius konteinerius su maždaug 600 tonų produkcijos.

Liberalų sąjūdžio Seimo narys Raimundas Lopata teigia, kad jau vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, Lietuva vis tiek praleidinėjo Rusijos karinį tranzitą į Kaliningradą ir kad paskutinis traukinys praleistas kovo 28-ąją, nors Lietuva turi visas galimybes vienašališkai neleisti tokio tranzito.  Tai politikas teigia išsiaiškinęs tuomet, kai Europos Komisija pateikė gaires dėl nekarinių prekių tranzito į Kaliningradą ir kartu labai aiškiai uždraudė karinį tranzitą.

Sankcionuotų prekių tranzitas tarp Rusijos ir Kaliningrado yra legalus ir vyks toliau, o atsiskaitymas už jį ir po rugsėjo 1 dienos bus įmanomas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vienintelis mokėjimus su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis Lietuvoje iki šiol atliekantis Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo 1-osios nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai bus atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.

Susisiekimo ministras sako, jog atsiskaitymai už sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado nuo rugsėjo turėtų vykti ir toliau. Vis dėlto Marius Skuodis neatmeta, kad jie gali strigti, tačiau ne dėl  valstybės kaltės.

Atsiskaitymai už rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą nuo rugsėjo 1-osios turėtų vykti be kliūčių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis.  „Ta informacija, su kuria aš esu supažindintas, sako, kad turėtų būti išspręstas atsiskaitymų klausimus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis. Jis pabrėžė, kad sankcijų apmokėjimui už rusiškų prekių tranzitą nėra.  „Apmokėjimams sankcijos neegzistuoja, nėra įvesta.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) per pastaruosius tris mėnesius atmetė 19 paraiškų per šalį tranzitu tarp Rusijos ir Kaliningrado vežti naftos produktus – dauguma atvejų jų ekspeditoriai neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti už paslaugas, pranešė bendrovė. „Vertinant pastaruosius tris mėnesius, „LTG Cargo“ nesuderino ir atšaukė 19 naftos gabenimo tarp Rusijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvą paraiškų.

Lietuvos muitininkai nuo kovo mėnesio dėl įvairių pažeidimų neleido atlikti daugiau nei 3 tūkst. importo, eksporto ir tranzito procedūrų, į šalį neįleista 1,2 tūkst. transporto priemonių su rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, pranešė Muitinės departamentas.  Pasak jo, esama atvejų, kai bandoma apeiti draudimus – muitinė prekes sulaiko, jei paaiškėja, kad galutinė jų stotelė yra Rusija, o ne kita deklaruojama šalis.

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, nuo rugsėjo šiuos mokėjimus ketinančio nutraukti Šiaulių banko vadovas sako, kad iš institucijų vis dar  laukiama atsakymo, ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija.

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, nuo rugsėjo šiuos mokėjimus ketinančio nutraukti Šiaulių banko vadovas sako, kad iš institucijų vis dar  laukiama atsakymo, ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija.

Ne Vilnius, o Maksva turi rasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Lietuvoje veikiantiems bankams aiškinantis, ar atlikdami tokius mokėjimus jie nepažeistų tarptautinių sankcijų. „Nėra Lietuvos atsakomybė padėti Rusijos Federacijai atsiskaityti už vežimus. Tai yra jos atsakomybė. Rusija turi rasti būdus, kaip ji atsiskaitys ir sumokės“, – LRT pirmadienį sakė ministras.

Aiškinantis dėl mokėjimų už Kaliningrado tranzitą aptarnavimo, Lietuvoje veikiantys bankai laukia rašto iš atsakingos valstybės institucijos, ar užtikrinti tranzitą yra Lietuvos poreikis, leisiantis minimus apmokėjimus laikyti išimtiniais. Toks pripažinimas bankams reikalingas siekiant užsitikrinti garantijas, kad aptarnaudami Rusijos ir Baltarusijos įmonių apmokėjimus „Lietuvos geležinkeliams“ už tranzito paslaugas jie nepažeis tarptautinių sankcijų Maskvai ir Minskui.

Liepos viduryje paskelbtos gairės dėl Kaliningrado tranzito atitinka ankstesnius Europos Komisijos (EK) sankcijų Rusijai išaiškinimus, sako Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Prieš tris savaites paskelbtos gairės atitinka ankstesnes Europos Komisijos gaires. Jos patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos ribojamąsias priemones Rusijos veiklos vykdytojams neleidžiama vykdyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito keliais“, – interviu BNS sakė EK vadovė.

Rusijai įteikus notą Lietuvai dėl galimai sustosiančių atsiskaitymų už Kaliningrado tranzitą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad atsiskaitymai priklausys tik nuo bankų. „Valstybė negali niekaip bankų įpareigoti, čia viskas priklausys nuo jų pačių sprendimų“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.

Kaliningrado tranzitą atnaujinti leidusios Europos Komisijos (EK) gairės nesilpnina Bendrijos sankcijų politikos, amerikiečių televizijai CNN antradienį pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. „Nepasakyčiau, kad dėl šio sprendimo mūsų sankcijų politika tapo silpnesnė. Ji buvo šiek tiek pakeista, siekiant paaiškinti kai kurias konkrečias prekių ir paslaugų judėjimo detales“, – interviu teigė šalies vadovas.

Rusijos žiniasklaidoje skelbiama apie dar vienos diplomatinės notos įteikimą Lietuvai. Šįkart Rusijai neįtiko „Šiaulių banko“, kuris iki šiol buvo atsakingas už visas Rusijos tranzito mokesčių operacijas, pareiškimas dėl nutraukiamų paslaugų. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino gavusi notą iš Rusijos.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Komisija (EK) neįsivertino galimų reakcijų, ruošdama paaiškinimus dėl sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningrado sritį. „Aš manau, kad galbūt iki galo pati Europos Komisija neįsivertino, kokia čia gali kilti reakcija, tarkime, po vienokio ar kitokio aiškinimo. Bet Lietuva pritaikė įsigaliojus sankcijoms tokį aiškinimą, kokį tuo metu turėjo“, – LRT antradienį transliuotame interviu sakė I. Šimonytė.

Kai Lietuva pritaikė europinius draudimus sankcionuotų prekių tranzitui iš Rusijos į Kaliningradą, o Kremlius sukėlė skandalą dėl neva blokuojamo eksklavo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dangstėsi viešai neskelbtu balandžio 14 dienos Europos Komisijos generalinių direktoratų laišku, kurį iš šaltinių gavo naujienų portalas tv3.lt.

Pagal Europos Komisijos rekomendacijas atnaujinus dalies prekių tranzitą tarp Rusijos pagrindinės dalies ir Kaliningrado srities, Lietuva yra pasiruošusi galimoms tolesnėms Rusijos provokacijoms, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. LRT televizijai jis pabrėžė, kad iš Rusijos „retorikos arba iš propagandos turbūt galima bet kada bet ko tikėtis“. „Aš manau, kad mūsų nacionaliniam saugumui didžiausia grėsmė turbūt yra mūsų geografinė padėtis, ir jos nepakeisime.

Lietuvoje viešinti už finansines paslaugas, finansinį stabilumą ir kapitalo rinkų sąjungą atsakinga eurokomisarė Mairead McGuinness ragina neieškoti kaltų dėl Kaliningrado tranzito problemos bei giria Lietuvos lyderystę įgyvendinant sankcijas Rusijai. „Mano požiūriu, tai nėra nesusipratimo ar atsakomybės problema.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako gerbianti opozicijos teisę pradėti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl Kaliningrado tranzito, tačiau teigia nesuprantanti jų keliamų klausimų.